Didžiajai Britanijai ruošiantis palikti Europos Sąjungą (ES), iš emigracijos grįžtantys tautiečiai pripažįsta: sprendimą grįžti lemia psichologiniai bei jausminiai argumentai, o ne ekonominės priežastys ar baimė dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES pasekmių.
Apie 20 tūkst. emigrantų ir jau grįžusių į Lietuvą piliečių bendruomenę vienijanti viešoji įstaiga (VŠĮ) „Eksemigrantai“ vasarį inicijavo apklausą, Skaityti toliau
Ruduo įsibėgėja, o kartu su lietumi bei dargana sparčiai auga ir peršalimo ligų pavojus. Sloga ir kosulys – dažniausi šaltojo meto palydovai, tačiau medikai įspėja ir apie kur kas didesnes problemas galintį sukelti gripą. Todėl specialistai ragina užkirsti jam kelią, kol epidemija dar neįsisiautėjo. Juolab kad susirgus gripu kenčia ne tik sveikata, bet ir piniginė.
Kiek kainuoja vaistai?
Neretai eilės vaistinėse praneša apie sezoninių ligų pradžią šalyje. Būtent vaistinė – ta vieta, kurioje apsilanko pirmuosius peršalimo simptomus pajutę ligoniai. Skaityti toliau
Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo Seimo rezoliucijos projektą, kurį priėmę tautos atstovai pademonstruotų apsisprendimą keisti netoleruotiną padėtį, kai šimtai tūkstančių senatvės pensininkų, turinčių būtinąjį stažą, gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, ir jų pensijų dydis dažnai neužtikrina net minimalaus būtiniausių gyvybinių ir socialinių poreikių patenkinimo, o tuo pat metu iš valstybės biudžeto yra mokamos su įmokomis niekaip nesusijusios, kai kuriais atvejais itin didelės valstybinės pensijos bei išmokos, kurias gaunantys asmenys neretai gauna ir didesnes senatvės pensijas, o kai kada – net po kelias „Sodros“ pensijas. Skaityti toliau
Šių metų antrąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 8 proc. ir, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, sumažėjo 0,3 procentinio punkto, palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu – 1,4 procentinio punkto, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Vyrų nedarbo lygis 2016 m. antrąjį ketvirtį buvo 9,4 proc., moterų – 6,6 proc.
Jaunimo (15–4 metų amžiaus) nedarbo lygis 2016 m. antrąjį ketvirtį sudarė 15,7 proc., Skaityti toliau
Nuo liepos Lietuvoje didėja minimali mėnesinė alga (MMA) – Vyriausybė posėdyje šiandien. birželio 22 d., pritarė minimalųjį darbo užmokestį nustatančio nutarimo projektui.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. nustatyta 380 eurų MMA vietoj dabar esančios 350 eurų MMA (didinama 30 eurų, arba 8,6 proc.) ir 2,32 euro minimalusis valandinis atlygis (didinama 0,19 euro, arba 8,9 proc.).
Birželio 16 d. Seime įvykusioje spaudos konferencijoje „Antikorupcinės koalicijos“ iniciatoriai Naglis Puteikis, Kritupas Krivickas ir buvęs Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis pranešė, kad atstovaudami ir gindami Lietuvos piliečių viešąjį interesą Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundžia LR Vyriausybę ir jos vadovą Algirdą Butkevičių. Pareiškėjai prašo teismo pripažinti LR Vyriausybę ir jos vadovą A. Butkevičių kaltu dėl savo pareigų neatlikimo užtikrinant, kad po euro įvedimo nebūtų nepagrįstai ir reikšmingai didinamos prekių ir paslaugų kainos.
„Beveik visi Lietuvos žmonės asmeniškai pajuto itin reikšmingą prekių ir paslaugų kainų padidėjimą po to kai buvo įvestas euras. Nereikėtų stebėtis, masiniu lietuvių apsipirkimu Skaityti toliau
Penktadienį Lietuvos statistikos departamentui paskelbus atnaujintus alkoholio suvartojimo Lietuvoje duomenis, legalus vartojimas 2015 m. sudaro 14 litrų absoliutaus alkoholio 15 metų ir vyresniam gyventojui. Šis rodiklis apskaičiuotas pagal atnaujintą metodiką, kurioje įtrauktas atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytas alkoholis. Nors metodikos pokytis įdomus mokslo prasme ir skatina prasmingą diskusiją apie vis tikslesnę alkoholio vartojimo statistiką, tačiau esmė nepasikeitė – lietuviai ir toliau vieni iš daugiausiai geriančių pasaulyje. Aukštą alkoholio vartojimą patvirtina ir Lietuvos visuomenės sveikatos rodikliai. Skaityti toliau
2015 m. iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių, tai 7,9 tūkst. (21,6 proc.) žmonių daugiau negu prieš metus. Lietuvos statistikos departamento (LSD) duomenimis, emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų, 2015 m. buvo 15,3 emigranto (2014 m. – 12,5).
2015 m. į Lietuvą grįžo (reemigravo) 18,4 tūkst. (83,1 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių ir imigravo 3,7 tūkst. (16,9 proc.) užsieniečių, 2014 m. –atitinkamai 19,5 tūkst. (80,4 proc.) ir 4,8 tūkst. (19,6 proc.). Skaityti toliau
Statistikos departamento duomenimis, pernai nedarbo lygis sudarė 9,1 proc. ir buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei 2014 m. Ilgalaikio nedarbo lygis pernai sudarė 3,9 proc. ir buvo 0,9 procentinio punkto mažesnis nei 2014 m., penktadienį skelbiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.
15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis Lietuvoje pernai sudarė 67,2 proc. ir per metus padidėjo 1,5 procentinio punkto. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2015 m. sudarė 16,3 proc. ir buvo 3 Skaityti toliau
Statistikos departamentas paskelbė, kad per metus Lietuva neteko beveik 33 tūkstančių gyventojų. O tai maždaug tiek pat, kiek gyvena Utenoje.
Gyventojų skaičius labiausiai mažėjo dėl emigracijos.
„23 tūkst. žmonių daugiau emigravo, negu imigravo į Lietuvą. 30 proc. bendro gyventojų skaičiaus sumažėjimą sudarė neigiama natūrali kaita – mirė apie 10 tūkst. žmonių daugiau, negu gimė. Dėl minėtų priežasčių praėjusiais metais Lietuva Skaityti toliau
Statistikos departamentas išankstiniais duomenimis praneša, kad šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2,89 mln. nuolatinių gyventojų, arba 32,7 tūkst. (1,1 proc.) mažiau nei prieš metus.
Didžiausią įtaką gyventojų mažėjimui darė emigracija ir lėmė 70 proc. šalies gyventojų sumažėjimo.
Palyginti su 2014 m., emigrantų skaičius padidėjo 9,9 tūkst. (27 proc.), 1 tūkst. gyventojų teko 16 emigrantų (2014 m. – 12,5). Skaityti toliau
Po šešerių metų pertraukos pasirodė atnaujintas kultūros statistikos leidinys „Kultūra“.
Vienas iš susitarimų – atnaujinti kultūros statistikos leidinio sudarymą ir publikavimą (paskutinis leidinys publikuotas 2009 m.).
Tad 2015 m. Lietuvos statistikos departamentas po ilgos pertraukos atnaujino bei papildė aktualiais statistiniais rodikliais reguliarų kultūros statistikos leidinį „Kultūra“. Paskutinis statistikos leidinys „Kultūra“ buvo skelbtas tik 2009 m. Skaityti toliau
Kaip praneša Lietuvos Statistikos departamentas, vienas Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 12,7 litrų legalaus alkoholio – 0,2 litro mažiau nei 2013 metais, o 15 metų ir vyresniam žmogui pernai teko vidutiniškai 14,9 litro absoliutaus alkoholio, arba 0,3 litro mažiau nei praeitais metais.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai padidėjo 1,6 proc., tai lėmė nuo 2014 metų balandžio pradžios pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas. Skaityti toliau
Praeitais metais šalyje buvo 3 862 bibliotekos (iš jų 2 561 – švietimo įstaigose), 632 kultūros centrai ir jų filialai, 104 muziejai, 39 teatrai, 7 valstybinės koncertinės organizacijos, 28 kino teatrai ir pavienės kino salės, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Išaugo lankytojų skaičius šalies muziejuose ir teatruose, o kino žiūrovų ir bibliotekų skaitytojų skaičius šiek tiek mažėjo. Skaityti toliau
Kovo mėn. iš 100 stebimų pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų 37 prekių ir paslaugų kainos padidėjo, 35 – sumažėjo, 28 – nepasikeitė.
Šių metų kovo mėn., palyginti su vasario mėn., kaip įprasta, stebėti dideli daržovių ir vaisių kainų pokyčiai: baltagūžiai kopūstai pabrango 24 proc., vynuogės – 18,4, morkos – 17,9, bananai – 7,2, obuoliai – 5,6, bulvės – 4,5 proc., o atpigo pomidorai – 9,8 proc., svogūnai – 4 proc.
Iš kitų prekių daugiausia pabrango benzinas A–95 – 7,3 proc., dyzeliniai degalai – 4,7, Skaityti toliau
Lietuviškas mentalitetas ar tautos prakeiksmas, kad stovint ant didžiųjų metų švenčių slenksčio, retam pavyksta jį peržengti nepakėlus taurelės vienokio ar kitokio alkoholinio gėrimo? Gal kam ir įprasta manyti, kad „atsipalaidavimas“ per šventes – nieko tokio. Bet žalingų įpročių prevencijos specialistai įspėja – kultūringas, saikingas gėrimas yra tik alkoholio pramonės magnatų sugalvota nesąmonė, tiesiausiu keliu vedanti į alkoholizmo liūną. Dar blogiau, jei „kultūringai“ vartojant svaigiuosius gėrimus, linksminamasi nepilnamečių akivaizdoje.
Artūras Šiukšta, Nacionalinės tabako, alkoholio kontrolės koalicijos narys, ironiškai klausia, kodėl mūsų visuomenėje dar netoleruojamas
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2005–2014 m. pasaulio valstybių gyventojų surašymų duomenimis, pasaulyje gyveno 3 663 tūkst. lietuvių: Lietuvoje – 3 043,4 tūkst. (83,1 proc.), užsienio valstybėse – 619,6 tūkst. (16,9 proc.). Užsienio valstybėse gyveno 257 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.
Dauguma – 82 procentai, arba 508,2 tūkst. – užsienio lietuvių gyveno Europoje, 13,7 procento, arba 84,9 tūkst. – Šiaurės Amerikoje, 4,3 procento, Skaityti toliau
Rugsėjo 28-tąją minima Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena.
Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę. Skaityti toliau
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje per metus padidėjo penkiais procentais. Kaip praneša Statistikos departamentas, beveik tiek pat padidėjo ir realusis atlyginimas, tai yra perkamoji galia.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį, atskaičius mokesčius, sudarė 1832 litus ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 86 litais, tai yra maždaug 5 procentais. Skaityti toliau
Birželio 10 d. pasirodę Lietuvos statistikos departamento preliminarūs duomenys apie alkoholio vartojimą leidžia daryti išvadą, kad alkoholio kontrolės priemonės nėra pakankamos ir alkoholio vartojimas Lietuvoje išlieka labai aukštas – 15 metų ir vyresniems gyventojams tenka 15,2 litro absoliutaus alkoholio, arba 40 litrų degtinės.
Neseniai pasirodė Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys apie daugiausia 2010 m. geriančias šalis pasaulyje, Lietuva užėmė 3 vietą. Lietuviams, aplenkusiems rusus, klijuojama alkoholikų etiketė. Nors vaikai ir negali įsigyti ir vartoti alkoholinių gėrimų, tačiau nuolat matydami pavyzdį vienokiu ar kitokiu būdu pabando ir 2011 m. ESPAD tyrimas parodė, kad per paskutinius metus net 9 iš 10 penkiolikmečių per paskutinius metus buvo vartoję alkoholinių gėrimų, Skaityti toliau
Per pastaruosius dvylika metų vaikų skaičius šalyje sumažėjo daugiau kaip trečdaliu, o pastaraisiais metais vienas šalies vaikas sirgo vidutiniškai 3 kartus.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 0–17 m. amžiaus vaikai 2013 m. sudarė 18,3 proc. visų šalies gyventojų, o 2001 m. jų buvo net 24,1 proc. Nepaisant to, kad gimstamumo rodiklis pastaraisiais metais šiek tiek padidėjo (2001 m. – 9/1000 gyv., 2013 m. –10,4/1000 gyv.), vaikų šalyje sumažėjo 35 proc. Pastaraisiais metais vienas šalies vaikas sirgo vidutiniškai 3 kartus. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, daugiausiai sergančiųjų buvo kvėpavimo, virškinimo bei akies ir jos priedinių organų ligomis. Skaityti toliau
Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2013 m. liepos mėn., palyginti su 2012 m. liepos mėn., sumažėjo 0,2 procento.
2013 m. liepos mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 0,2 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo 13,8 procento sumažėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos bei 12,6 procento padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos. Labiausiai atpigo šie augalininkystės produktai: rugiai – 31,4 procento, kvietrugiai – 24,9, rapsų sėklos – 23,3, Skaityti toliau
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad pernai iš Lietuvos emigravo 41,1 tūkst. gyventojų, t. y. 12,8 tūkst. mažiau lyginant su 2011 metais. Tačiau mokesčių grąžinimo bendrovė „RT Tax Lietuva“ savo veikloje pastebi, kad laikinai uždarbiauti vykstančių lietuvių skaičiaus visgi nemažėja.
„Užsienyje dirbusiems lietuviams padedame susigrąžinti mokesčius iš daugelio užsienio valstybių ir kelis pastaruosius metus matome, kad laikinai užsienyje uždarbiaujančių lietuvių skaičiaus augo. Jei 2011 metais šis augimas buvo šimtaprocentinis, tai 2012 ryškių augimo tendencijų nepastebėjome“, – teigia Vaidas Paknys. Skaityti toliau
Liepa Lietuvoje išsiskiria ne tik aukščiausia vidutine temperatūra, bet ir gimtadienių gausa. Statistikos departamento duomenys rodo, kas būtent šį mėnesį pastaruosius dvylika metų gimė daugiausia gyventojų, o, dovanų pardavėjų teigimu, gimtadieniai liepą švenčiami išties aktyviai.
Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius dvylika metų liepą iš viso gimė beveik 34 tūkst. gyventojų, 2 tūkst. daugiau nei rugpjūtį, kuris yra antras mėnuo pagal gimusių Lietuvoje skaičių. Palyginti su Skaityti toliau
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais duomenimis, 2012 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 45, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 53 legalių cigarečių pakelius. Palyginti su 2011 m., surūkytų legalių cigarečių kiekis nežymiai sumažėjo.
Departamentas taip pat praneša ir apie išankstinius praeitų metų alkoholio suvartojimo duomenis. 2012 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 13 litrų, Skaityti toliau
Kovo 1 d. kas penktas Lietuvos gyventojas turėjo aukštąjį išsilavinimą ir kas trečias mokėjo dvi ne gimtąsias kalbas, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Surašymo metu 10 metų ir vyresnių gyventojų buvo klausiama apie aukščiausią įgytą išsilavinimą ir visų gyventojų – apie ne gimtųjų kalbų mokėjimą. Skaityti toliau
2012 m. 12,8 tūkst. sumažėjo emigrantų ir 3,3 tūkst. padidėjo į Lietuvą grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, 2,1 karto žmonių daugiau emigravo negu imigravo.
2012 m. iš Lietuvos emigravo 41,1 tūkst. gyventojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2011 m., emigrantų skaičius sumažėjo 1,3 karto (12,8 tūkst.). Vidutiniškai 2012 m. 1 tūkst. gyventojų teko 13,7 emigranto (2011 m. – 17,8). Skaityti toliau
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 2232,0 lito, valstybės ir privačiajame sektoriuose – atitinkamai 2386,1 ir 2140,2 lito.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1730,4 lito, valstybės sektoriuje – 1842,9 lito, privačiajame – 1663,4 lito.
Palyginti su trečiuoju 2012 m. ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 2,8, valstybės sektoriuje – 3,4, o privačiajame – 2,3 procento. Skaityti toliau
2011 m. kovo 1 d. 103 šalies miestuose ir 16 762 kaimo gyvenamosiose vietovėse gyveno 3 mln. 43 tūkst. 429 nuolatiniai gyventojai, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Mieste gyveno 2 mln.31 tūkst. 211 (66,7 proc.), kaime – 1 mln. 12 tūkst. 218 (33,3 proc.) gyventojų. Laikotarpiu tarp surašymų (2001–2011 m.) mieste gyventojų sumažėjo 300,9 tūkst., kaime – 139,7 tūkst. Mieste vyrai sudarė 44,9 proc., moterys – 55,1 proc. visų gyventojų, kaime – atitinkamai 48,4 ir 51,6 proc. Skaityti toliau
Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2012 m. pradžia, šalies gyventojų skaičius sumažėjo 28,4 tūkst. (0,9 proc.). Jis mažėjo dėl dviejų priežasčių: 75,9 proc. bendro sumažėjimo sudarė neigiama neto tarptautinė migracija (21,6 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo) ir 24,1 proc. – neigiama natūrali kaita (mirė 6,8 tūkst. daugiau žmonių negu gimė kūdikių).
2013 m. pradžioje 103 miestuose gyveno 1 mln. 995 tūkst. (67 proc.) Skaityti toliau
