Nauji mokslo metai atneš reikšmingų permainų bendrajam ugdymui: baigiamas rengti ir švietimo bendruomenei pristatomas atnaujintas bendrojo ugdymo programų paketas. Žadama, kad jau kitąmet jas galės išbandyti norinčios mokyklos, o nuo 2022 m. pagal jas dirbs visos mokyklos.
Taip pat numatomas proveržis skaitmeninio ugdymo srityje: papildomai mokykloms skiriama 14 mln. Eur skaitmeninio ugdymo priemonėms, turiniui ir įrangai, taip pat mokytojų skaitmeniniams gebėjimamas gerinti. Skaityti toliau
Kovo 19 dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministerija surengė internetinį seminarą savivaldybių švietimo padalinių vadovams, kurie atsakingi už nuotolinį mokymą. Savivaldybių atstovai pasidalino savo patirtimi, kaip rengiasi nuotolinio mokymo įvedimui mokyklose ir užtikrino, kad mokyklos ir mokytojai nusiteikę susidoroti su naujais, netikėtai užklupusiais iššūkiais.
„Vyksta intensyvus pasirengimas nuotoliniam mokymui, esame pasirengę atsakyti į visus klausimus ir kartu ieškoti sprendimų, teikti pagalbą savivaldybėms, kurios tiesiogiai atsako už ugdymo rengimą, – Skaityti toliau
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 mokomosios pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus. Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje. Tyrime iš viso buvo apklausti 929 mokyklų direktoriai ir 2588 mokytojai iš 59 šalies savivaldybių. Skaityti toliau
Lietuvos mokyklos rengiasi priimti iš užsienio grįžtančių šeimų vaikus, net jei po „Brexito“ parvyktų daugiau nei įprastai pastaruoju metu. Visi atvykę vaikai iš karto, be jokio papildomo žinių testavimo, priimami mokytis kartu su bendraamžiais pagal gyvenamąją vietą, kurią Lietuvoje deklaravo šeima.
„Grįžusiam iš užsienio mokiniui ugdyti numatyta 30 proc. daugiau lėšų, jos gali būti skiriamos papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, švietimo pagalbai ir kitiems individualiems vaiko ugdymosi poreikiams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. Skaityti toliau
Skaitmeninėms technologijoms tampant neatsiejama šiuolaikinio mokymosi proceso dalimi, žinovai švietimo ir technologijų jungtį vertina kaip itin teigiamą reiškinį.
Technologijų žinovas Gytis Cibulskis teigia, kad, nors pasaulis technologijas į švietimą įjungia vis sparčiau, Lietuva taip pat stengiasi neatsilikti.
Todėl jau artimiausioje ateityje skaitmeninės technologijos padės mūsų mokiniams ir studentams labiau įsitraukti į ugdymo vyksmą, tapti savarankiškesniais ir siekti geresnių pasiekimų. Skaityti toliau
Gruodžio 14 d., Seime įvyko spaudos konferencija „Dėl lenkų filologijos pedagogikos studijų“, kurios metu pranešėjai Seimo narys Eugenijus Jovaiša, Jaroslavas Narkevičius ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis pasirašė susitarimą, skelbiantį, kad VDU Vilniuje vykdys lenkų filologijos pedagogikos ir kitų dalykų studijas ruošiant pedagogus mokykloms lenkų mokomąja kalba.
Nuspręsta, kad VDU tęsia lenkų kalbos pedagogikos krypties studijas ir skelbia priėmimą į šias studijas 2019 m. Susitarta dėl Skaityti toliau
Šiandien valdo XVII LR Vyriausybė. Tiek jų nuo Nepriklausomybės pradžios būta. Tačiau beveik per tris dešimtmečius valstybė nematė tokios nevykusios, tiek prisidirbusios švietimo ir mokslo ministrės, kaip J. Petrauskienė.
Pastaroji dabar negailestingai kritikuojama dėl nevykusios mokytojų etatinio apmokėjimo reformos. Į streiką jau įsitraukė arti 100 mokyklų. Deja, ministrė turi žymiai daugiau nuodėmių, nei nevykęs „etatinis“. Laikas PAGRINDINES ministrės „didžiąsias nuodėmes“ suverti ant vieno siūlelio. Skaityti toliau
(Taip pat skaitykite I dalį, II dalį ir III dalį)
Antrasis penktos klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ skyrius skirtas jau tikrajai istorijai – nuo valstybės susikūrimo iki Liublino unijos, o tiksliau – iki Vytauto Didžiojo mirties, nes sulig Vytautu Lietuvos politinė istorija čia ir užsibaigia: lieka tik Vilniaus šv. Onos bažnyčios pastatymas (jai skirta visa pamoka) ir seniausios knygos bei pirmoji lietuviška knyga (joms skirtos dvi pamokos). Žodžiu, kad kariavome su kryžiuočiais, penktokui dar leista kažkiek patirti, bet Skaityti toliau
(Taip pat skaitykite I dalį ir II dalį.)
Tęskime liūdesį ir neviltį keliančio 5 klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ apžvalgą. Ketvirtoji tema įvardyta „Kovos su priešais“. Skirtingai, nei prieš tai buvusiame skyrelyje paminėti neįvardyti „priešai“, kurie žinančiam atpažįstami kaip kryžiuočiai, šie yra skandinavų vikingai ir trumpai paminėti slavai. Skyrelis pradedamas tiesiog šaltinio citata apie Apuolės užpuolimą 854 m. Kas tai per šaltinis, Autoriui neaišku, anot jo, tai parašęs kažkoks „IX amžiaus vokiečių kronikininkas“, iš tikrųjų gi – Hamburgo-Bremeno arkivyskupas šv. Rimbertas, aprašęs savo pirmtako šv. Anskaro gyvenimą… Skaityti toliau
Antroji 5 klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ pirmojo skyriaus tema – „Kam buvo reikalingi piliakalniai“. Man, praleidusiam ne vieną vasarą Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimuose, labai džiugu, kad norima tai paaiškinti penktokui. Tiesa, skaitant tekstą, džiaugsmas po truputį blėsta…
Visų pirma, Autoriui nepavyko suformuluoti jau pirmo tiesiogiai piliakalniams skirto sakinio: „Todėl giminės ant kalvų, ypač prie ežerų ar upių santakose, įsirengdavo sustiprintas gyvenvietes – piliakalnius“ (p. 14). Va taip – pasirodo, piliakalnis yra gyvenvietė… Skaityti toliau
Štai ir atėjo tas liūdnas metas, kai į rankas teko paimti istorijos vadovėlį… Metas, kai staiga suvoki, kad istoriko darbas – beprasmiškas, nes vadovėlio autorius ir taip viską žino, ir parašys savaip, jokių ten tyrinėjimų neskaitęs. Nes jis tiesiog žino…
Kitaip sakant, palikim istoriją istorikams, o istorijos vadovėlius – vadovėlių autoriams! O dėl to, kad aš, kaip istorikas, paėmiau į rankas penktos klasės vadovėlį, tai pats ir esu kaltas. Taip man ir reikia…
Visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir pasiūlė keisti LR Švietimo įstatymą taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba.
Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ rašte teigiama, kad Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose tebetęsiama sovietmečiu įdiegta ydinga kalbinės izoliacijos politika, dėl kurios jų absolventai negali lygiomis teisėmis konkuruoti su mokyklas valstybine mokomąja kalba baigusiais absolventais – tai didina tautinių mažumų socialinę atskirtį Lietuvos darbo rinkoje ir yra svari priežastis emigruoti. Skaityti toliau
Pavojingas atliekas surenkanti ir tvarkanti valstybės įmonė „Toksika“ nemokamai sutvarkys pavojingas atliekas iš 100 Lietuvos pradinių, vidurinių ir profesinių mokyklų.
Paraiškas atliekoms surinkti ir ekologijos pamokai surengti jau užpildė per 70 Lietuvos mokyklų. Mokyklų paraiškų apie sukauptas pavojingąsias atliekas „Toksika“ lauks iki 2018 m., balandžio 16 d. Savo ruožtu „Toksika“ ieškos geriausio būdo, kaip atliekas tinkamai surinkti ir sutvarkyti. Skaityti toliau
Rytų Ukrainos moksleiviai norėtų susidraugauti su bendraamžiais Lietuvoje bei kartu pasveikinti Lietuvą artėjančio valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Vaikai iš penkiolikos mokyklų Donecko ir Luhansko srityse, kurios laikomos neramiausiomis dėl nesibaigiančių karo veiksmų, kviečia Lietuvos moksleivius kartu dalyvauti pilietinėje akcijoje „Lietuva kviečia“.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro inicijuotos pilietinės akcijos „Lietuva kviečia“ tikslas – pakviesti įvairiose pasaulio šalyse gyvenančius žmones kartu paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Jaunieji ukrainiečiai ieško bendraamžių Lietuvoje,
1919 metų sausio 1 d. Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos iškėlė Trispalvę. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis bei Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.
Istorinė Atmintis yra Vėliava, arba ji plevėsuoja, arba yra nuplėšta ir purve sutrypta bolševikų.
Yra kovotojų kurie kovoja už Vėliavą visą savo gyvenimą, o yra saloninių komunistų, Skaityti toliau
Lapkričio 24-25 d., visa Lietuvos švietimo bendruomenė susitiks Vilniuje, septintojoje parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje parodoje „Mokykla“, kurios šūkis – „Mokykla be sienų“.
Šiais metais, parodoje prisistatys daugiau kaip 100 įmonių ir švietimo įstaigų, lankytojų lauks daugiau nei 130 mokomųjų renginių, 8 „Atradimų laboratorijos“, kuriose bus galima ne tik patirti mokymosi džiaugsmą, bet ir pasisemti sumanymų kūrybiškoms pamokoms. Mokytojų kambaryje tradiciškai pabendrauti ir svarbiausius klausimus aptarti Skaityti toliau
2017 m. lapkričio 9 d., ketvirtadienį, 18 val. Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje (Tauro g. 10-1, Vilnius) įvyks fotomenininko Juozo Valiušaičio autorinis kūrybos vakaras. Renginio pradžioje bus parodytas Juozo Valiušaičio ir Gražinos Mareckaitės sukurtas fotofilmas „Lietuviškos raidės kaina Vilniaus krašte“. Apie lietuvių kalbos ir lietuviškos knygos jėgą bei vietą Lietuvio gyvenime kalbės vakaro svečias – filosofas Krescencijus Stoškus. Paskui bus pristatyta šiuo metu muziejuje veikianti Juozo Valiušaičio parengta fotografijų paroda „Čiurlionio namus supusieji“, kuri atvers daugelio iškilių Lietuvos kūrėjų veidus. Fotoportretų parodą papildys ką tik naujai išleista knyga-albumas „Čiurlionio namai Vilniuje“. Apie šios solidžios knygos gimimą dalinsis albumo apipavidalintojas Juozas Valiušaitis. Vakaro viešnia aktorė Diana Anevičiūtė perteiks Sofijos Kymantaitės atsiminimus, o skaitovas Virgilijus Kubilius pristatys ištraukas iš šios knygos. Ateik pamatyti ir kartu pamąstyti! Renginys nemokamas. Vakare bus galima įsigyti knygą ir fotofilmo įrašą.
VMMD Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus
Tauro g. 10-1, LT-01114, Vilnius
Darbo laikas: II-VI, nuo 10 iki 17 val.
(8-5) 262 01 48
info.kreves@vilniausmuziejai.lt
www.vilniausmuziejai.lt
Sausio 13-osios rytą (9 val. 15 m.) LRT transliavo ypatingą laidą, kuri dėl savo svarbos buvo įrašyta net į valstybinę Lietuvos laisvės gynimo 25-mečio minėjimo programą, kaip „laidos „Pamoka Laisvei“ transliacija per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją Lietuvos mokykloms“. Šią laidą parengė ne bet kas, o pati Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Ugdymo plėtotės centru, šiam darbui pasisamdžiusi UAB „TV Play“. Skaityti toliau
Liepos 30 d. 11 val. Valdovų rūmuose (Katedros a. 4, Vilnius) vyks sėkmingiausiai brandos ir profesinio mokymo kvalifikacijos egzaminus išlaikiusių Lietuvos abiturientų pagerbimo šventė. Abiturientus, jų mokytojus ir artimuosius sveikins Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Valdovų rūmuose bus pagerbti 10 profesinių mokyklų absolventų. Taip pat bus apdovanoti 110 abiturientų iš 42 Lietuvos mokyklų, kurie 3 ar daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikė surinkdami šimtą balų. Skaityti toliau
Gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė artėjančios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga pasveikino ir apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus.
„Nacionalinis diktantas neleidžia mums visiems užmiršti, kad lietuvių kalba – tai mūsų šalies identiteto ir išlikimo sąlyga. Esate pavyzdys, kad kiekvienas turime saugoti ir ginti gimtąją kalbą kaip brangiausią mus visus telkiantį ir stiprinantį turtą. Mylėti lietuvių kalbą – reiškia rūpintis savo valstybe“, – sakė Prezidentė. Skaityti toliau
Birželio 11 d. švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio ir Lietuvos muziejų asociacijos susitikime buvo sutarta, kad švietimo įstaigų ir muziejų bendradarbiavimas turi būti plečiamas, sudarant kuo geresnes sąlygas mokiniams lankytis muziejų edukacinėse programose, rengiant aktyvias pamokas muziejų erdvėse, bendradarbiaujant pedagogams ir muziejininkams.
„Mūsų bendras tikslas – sukurti ilgalaikę veikiančią mokyklų ir muziejų bendradarbiavimo sistemą, kad muziejų ištekliai būtų maksimaliai panaudojami prasmingam ir įdomiam vaikų ugdymui, Skaityti toliau
