Informacinių technologijų pamoka mokykloje: prieš 10 metų ir dabar

Mokyklas baigę prieš 10 metų ar daugiau informacinių technologijų (IT) pamokas prisimename gana niūriai. Dideli, lėtai veikiantys kompiuteriai, mokėmės formulių su „Excel” programa, piešti su „Word” ir dėlioti programavimo eilutes su „Pascal”. Mokiniai šiandien jau gimė technologijų pasaulyje. Pirmieji išmanieji rankose atsidūrė dar pradinėje mokykloje ar net darželyje. Būtent todėl mokiniai šiandien domisi ne naujais išmaniaisiais įrenginiais, bet technologiniais sprendimais, kurie kasdieniame gyvenime sutinkami rečiau. Dažnai tai būna programavimas ir, kaip jo galimybes panaudoti sprendžiant 21 amžiaus problemas.

IT pamoka prieš dešimtmetį

Palyginus IT pamokas prieš 10-15 metų, net ir technologijomis nesidomintys atrastų didelių pokyčių. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų prisimena programas, su kuriomis dirbome: „Excel”, „Word”, „Paint”, „PowerPoint” ir programavimo pradmenims – „Pascal”. Taip pat ir didžiulius stacionarius kompiuterius, kurie veikdavo lėtai, strigdavo, o mažesnėse mokyklose jų trūko ir užduotis tekdavo daryti drauge.

Šiandien „Pascal” keičia rinkoje paklausesnė „C++” platforma, mokyklose vis dažniau diskutuojama ir apie „Python” programavimo kalbos įvedimą į bendrąją programą. Pastaroji rinkoje šiandien yra išskirtinai paklausi. Taip pat žadama daugiau dėmesio skirti mobiliųjų programėlių kūrimui, o vyresnieji – dešimtokai ir dvyliktokai – jau kelis metus gali pasirinkti jiems priimtinesnį IT modulį.

Giedrė Sudniūtė, Utenos Dauniškio gimnazijos mokytoja pastebi, kad prieš 15 ir daugiau metų kompiuteris namuose būdavo retenybė, o vienintelė vieta, kur mokinys galėdavo juo pasinaudoti, būdavo mokykla ir biblioteka. „Dabar jaunuoliai namuose dažnai turi ir gerokai galingesnius įrenginius nei randa mokyklose. Tad ir susidomėjimas išmaniosiomis technologijomis keičiasi. Jei anksčiau kompiuteris domindavo kaip naujas įrenginys, šiandien bet kuris išmanusis įrenginys yra tapęs nuolatiniu palydovu ir pagalbininku”.

Mokytojos teigimu, mokiniai dabar pradėjo domėtis būtent tais technologiniais sprendimais, kurių kasdien neįmanoma „pasimatuoti” ar išbandyti. Tai ir robotizacija, patobulinta arba virtuali tikrovė, sudėtingesnės programavimo kalbos.

Nauji vaikų pomėgiai keičia mokymo būdus

Keičiantis mokinių technologiniam išprusimui, turi keistis ir įprastiniai mokymosi bei mokymo būdai. G. Sudniūtės teigimu, nauji technologiniai sprendimai aktyviai veržiasi į kasdienį švietimą – nuo švietimo įstaigų robotizacijos projektų iki išmaniąsias technologijas pristatančių sumanymų.

Šiuo metu projektas „Prisijungusi Lietuva“ kviečia Lietuvos mokyklas registruotis į nemokamus IT tematikos užsiėmimus, kuriuos veda rinkos profesionalai. Mokykloms suteikiama galimybė virtualiai pasikviesti mokytoją vesti pamokas apie programavimą ir IRT (informacinių ir ryšių technologijų) verslus. Lektoriai programavimą pristato praktiškai. Papasakoja apie naujausias tendencijas, supažindina su IT darbo pobūdžiu, būdais bei su plačiomis veiklos sritimis ir galimybėmis.

Šiandien tokiose pamokose jau sudalyvavo mokyklos iš 60 Lietuvos rajonų. Iki 2020 metų pabaigos dalyvavo 1665 dalyviai, o iki vasario 29 dienos tikimąsi surengti dar daugiau nei 30 skirtingų užsiėmimų.

„Tokio projekto tikslas labai paprastas – norime motyvuoti mokinius domėtis programavimu pateikiant labai praktinius šio įgūdžio pavyzdžius. Taip pat norime ne tik kalbėti apie tai, ką galima veikti pasirinkus ateitį sieti su IT, bet užsiėmimuose tobuliname ir mokinių įgūdžius. Tikime, kad programavimas yra vienas veiksmingiausių 21 amžiaus problemų sprendimų įrankis, kurį įvaldžius atsiveria plačios galimybės tiek asmeninio tobulėjimo, tiek ir profesinėje srityse. Žinodami, kad šiuolaikiniai mokiniai jau išsamiai susipažinę su technologijomis norime jiems pristatyti ir nekasdienius tų technologijų pritaikymo būdus”, – teigia Ginta Liberytė, projekto „Prisijungusi Lietuva“ renginių rengimo žinovė.

Mokiniai domisi tuo, kas neįprasta

Utenos Dauniškio mokykla jau dalyvavo projekte ir mokytojos G. Sudniūtės teigimu, tokie projektai padeda mokytojams dar labiau įtraukti savo mokinius į papildomas veiklas bei suteikti daugiau žinių iš praktikuojančių rinkos profesionalų.

„Vaikai šiandien yra mažai kuo nustebinami. Jie viskuo gali pasidomėti internete, pastebėti socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose. Būtent todėl yra natūralu, kad jie nuoširdžiai susidomi tik tuomet, kai pateikiame jiems tai, kas nauja, dar neįprasta. Reikia pripažinti, kad pokalbiai su žinomais IRT rinkos žinovais yra vienas iš sudominimo būdų. Šie žmonės turi išskirtinių įžvalgų ir įtraukiančių istorijų, kurių mokiniai ne tik klausosi, bet ir nuoširdžiai susidomi: „O kas toliau?”, – sako G. Sudniūtė.

Mokytoja taip pat priduria, kad konsultuojant mokinius apie jų karjeros kelius, svarbu diskutuoti ne tik apie programavimą, bet ir platesnes IRT sektoriaus galimybes. Pavyzdžiui, tokios kryptys kaip testavimas, su medija ir virtualiosiomis technologijomis susijusios specialybės lygiai taip pat ar net dar daugiau paklausios rinkoje ir įdomios. Būtent todėl yra svarbu mokiniams pateiki kuo platesnį paveikslą ir paneigti nuomonę, kad IT sritis – tik programavimas.

„Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt) projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių veiksmingai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes. 

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.