Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (IV)

Tomas Baranauskas, www.alkas.lt
2018-10-09 08:15:29
7
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

(Taip pat skaitykite I dalį, II dalį ir III dalį)

Antrasis penktos klasės Lietuvos istorijos vadovėlio „Kelias“ skyrius skirtas jau tikrajai istorijai – nuo valstybės susikūrimo iki Liublino unijos, o tiksliau – iki Vytauto Didžiojo mirties, nes sulig Vytautu Lietuvos politinė istorija čia ir užsibaigia: lieka tik Vilniaus šv. Onos bažnyčios pastatymas (jai skirta visa pamoka) ir seniausios knygos bei pirmoji lietuviška knyga (joms skirtos dvi pamokos). Žodžiu, kad kariavome su kryžiuočiais, penktokui dar leista kažkiek patirti, bet kad nuo XV a. pabaigos prasidėjo ne mažiau alinančios kovos su Maskva – nebereikia žinoti (teisybės dėlei reikia pastebėti, kad apie jas vienu sakiniu užsiminta, kalbant apie Algirdo laikus, ir dar vienu – jau trečiajame skyriuje, kalbant apie Liublino unijos priežastis, tad itin atidus penktokas turėtų bent nujausti, kad kažkas tokio buvo). Keista, bet tai prieštarauja net šiaip jau ne itin turiningai socialinio ugdymo bendrajai programai, kurioje karai su Maskva paminėti („Mokiniai nagrinėja ryškiausius kovų su riterių ordinais ir Maskvos valstybe epizodus“). Tai visgi netrukdo šiam vadovėliui 10 metų būti pagrindiniu Lietuvos mokyklose naudojamu istorijos vadovėliu…

Betgi po didžiulio triūso aprašęs Mindaugo, Gedimino, Algirdo ir Kęstučio, Vytauto ir Jogailos laikus, kolektyvinis vadovėlio Autorius, matyt, taip išvargo, kad rašyti apie naują didelį karą tiesiog nebeturėjo nei fizinių, nei intelektinių jėgų. Todėl išeina, kad per bemaž pusantro šimtmečio po Vytauto mirties mes padarėm iš esmės tik du darbus – pastatėm vieną gražią bažnyčią bei išleidom vieną lietuvišką knygą, ir tada jau mus ištiko Liublino unija… Po jos, beje, iki pat LDK žlugimo, politinė istorija irgi „nevyko“. Todėl laikotarpis nuo Mindaugo iki Vytauto iš esmės yra vienintelis visoje LDK istorijoje, kuriame kolektyvinis šio vadovėlio Autorius dar sugebėjo suregzti nors šiokią tokią politinę istoriją. Panagrinėkime, kaip jam tai pavyko.

Penktos klasės vadovėlio „Kelias“ antrasis skyrius | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.
Penktos klasės vadovėlio „Kelias“ antrasis skyrius | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Jau antrojo skyriaus pavadinimas kelia klausimų. Jis vadinasi „Karalystė ir kunigaikštystė“. „Karalystė“ – tai dėl Mindaugo, kaip karaliaus, valdymo dešimtmečio. O štai likusio laikotarpio Lietuvą vadinti „kunigaikštyste“ – tai jau klaida, nes ji buvo didžioji kunigaikštystė (čia neliesim diskusijos dėl „didžiosios kunigaikštystės“ ar „karalystės“ termino XIII–XIV a.). Blogiausia, kad toks „supaprastinimas“ kartojasi ir toliau (pvz., „kunigaikštis Gediminas“, p. 36, 37, „kunigaikščiai Algirdas ir Kęstutis“, p. 38). Nors Lietuvos valdovai čia protarpiais pavadinami ir „didžiaisiais kunigaikščiais“, termino „kunigaikštis“ sinonimiškas vartojimas formuoja įspūdį, kad epitetas „didysis“ čia nėra svarbus ar kokią didesnę reikšmę turintis žodis.

Mindaugui skirtas skyrelis kažkodėl pradedamas dviem šimtmečiais ankstesniu įvykiu – pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu 1009 m. Lietuva tuo metu buvusi viena iš lietuvių žemių, kurios turėjusios savo kunigaikštį, kuris, be kita ko, „rinko duoklę“ (p. 32). Autorius nesuvokia, kad, jeigu jau to meto kunigaikščiams priskiria duoklės rinkimą, tai turėtų konstatuoti, kad to meto Lietuva –nors ir nedidelė, bet valstybė, nes duoklių rinkimas (mokesčiai) yra vienas esminių valstybės požymių.

Tačiau ne: valstybės įkūrimą jis vienareikšmiškai priskiria Mindaugui. Ir daro tai pačiu primityviausiu būdu, pareikšdamas, kad Mindaugo karūnavimo diena – 1253 m. liepos 6 d. – „laikoma Lietuvos valstybės įkūrimo diena – Valstybės diena“ (p. 33). Taip kuriama iliuzija, kad valstybės įkūrimą žinome dienos tikslumu. O kas Mindaugas buvo iki tol, kol užsidėjo karūną? Ne valstybės valdovas? Juk karūnacija tebuvo jau nuo seniau egzistuojančios valstybės pripažinimo iš Katalikų Bažnyčios pusės aktas. Nesiginčysiu, kad pasitaiko ne mažesnių nemokšų už Autorių, kurie irgi taip laiko, bet taip, žinoma, nėra, ir oficialus dienos statusas yra kitoks – „Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena“.

Penktos klasės vadovėlis „Kelias“ apie Mindaugą | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.
Penktos klasės vadovėlis „Kelias“ apie Mindaugą | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

1009 m. Lietuvos paminėjimo kontekstas pagrindiniame tekste niekaip nepaaiškintas, tačiau pridėtas šaltinis – ištrauka iš Kvedlinburgo analų 1009 m. įrašo (Kvedlinburgo analų vardo, žinoma, neminint – toks šio vadovėlio „principas“). Šaltinis išverstas labai originaliai: „1009 metais šventasis Brunonas, vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktais savo tapimo krikščioniu metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių nužudytas su 18 saviškių“. Kiek kartų tas šaltinis verstas, net atskiruose straipsniuose aptarinėti smulkiausi jo vertimo niuansai, o čia išmoningasis Autorius tik žybt ir sužibėjo visiškai netikėtu „originalumu“. Pasirodo, Brunonas žuvo „vienuoliktais savo tapimo krikščioniu metais“. Visai neseniai tapęs krikščioniu! Kuo gi jis buvo anksčiau, prieš 11 metų? Pagoniu, musulmonu, judėju? Autorius nepaaiškina. Kaip nepaaiškina ir to, kaip šis „naujakrikštas“ taip greitai padarė tokią karjerą, kad net arkivyskupu tapo…

Aišku, kad „tapimas krikščioniu“ mūsų Autoriui pasivaideno toje vietoje, kur Kvedlinburgo analai kalba apie „atsivertimą“ (lot. conversio). Galima gal nežinoti, kokiomis reikšmėmis šis žodis vartotas viduramžiais, betgi pakanka elementaraus susipažinimo su istoriografija, net ne visa, o tik kokia nors nedidele jos dalele, arba bent su bendriausiais šv. Brunono biografijos bruožais, kad net ir ne labai įžvalgus autorius suabejotų, ar čia turimas galvoje „tapimas krikščioniu“… Aišku, kad ne: čia kalbama apie Brunono tapimą vienuoliu, jo vienuolystės metus…

Paminėta ir 1219 m. Lietuvos kunigaikščių sutartis „su slavų kunigaikštyste Voluine“, kurią „kartu pasirašė net 21 Lietuvos kunigaikštis“, tarp jų – Mindaugas. Autorius tarsi pasišovęs ištrinti santykių su Rusia temą iš Mindaugo valdymo, nes rusėnai (rusai) keičiami neapibrėžtais „slavais“ (taip penktokui bus aiškiau, apie ką kalbama?). Autoriaus supratimas apie viduramžių diplomatiką irgi toks „penktokiškas“. Sutartys tuo metu nebuvo pasirašinėjamos, o tik antspauduojamos. Mūsų atveju tai ir antspaudavimas abejotinas – greičiausiai ji buvo pritvirtinta kokia nors priesaika, ir tai ne tiesiogiai kunigaikščių, o tik jų vardu veikiančių pasiuntinių.

Apskritai Mindaugui skirtame skyrelyje, Autoriaus supratimu, penktokas turėtų įsidėmėti tik dvi datas: 1009 m. ir 1253 m. liepos 6 d. – datas, kurias skiria bemaž pustrečio šimtmečio… Sakyčiau, tokia „ilgoji Mindaugo epocha“. Tačiau jos pabaiga neaiški: Mindaugo mirties data į tekstą netilpo… Po karūnavimo Mindaugo epocha užsibaigia dviem sakiniais: „Taip Mindaugas be mūšio įveikė daugumą šalies priešų. Jis įkūrė stiprią Lietuvos valstybę ir tokią išsaugojo iki pat savo mirties“ (p. 33).

Na, „be mūšio“, tai iš tiesų yra „po 5 metus trukusio karo“, bet tiek jau to, juokingiausia, kad autorius keliais sakiniais aukščiau net paminėjo keletą to karo faktų. Paminėjo, žinoma, nesirūpindamas tikslumu: „Jiems [Mindaugo priešams] talkino kalavijuočiai bei slavų kunigaikščiai“, – rašo Autorius… Kokie kalavijuočiai, Autoriau? Taigi jų nebebuvo nuo 1237 m., kuomet, po pralaimėto Saulės mūšio, Kalavijuočių ordino likučiai prijungti prie Kryžiuočių (Vokiečių) ordino… Ir kokie „slavai“? Slavai šiaip tuo metu jau buvo pasiskirstę į konkrečias tautas – rusėnus ir lenkus…

Skaitykime toliau: „Priešai nusiaubė Mindaugo šalininkų žemes ir priartėjo prie Vorutos. Manoma, kad ji buvo to meto Lietuvos valstybės sostinė“ (p. 32). Du sakiniai – trys klaidos, arba labai abejotini teiginiai. Pirma, jokie neegzistuojantys „kalavijuočiai“ ar net realiai jų vietą užėmę Livonijos kryžiuočiai Mindaugo pilies Vorutos nepuolė. Atvirkščiai, jie ją gynė, nes Mindaugas tuo metu jau buvo pasikrikštijęs ir sudaręs sąjungą su Livonijos kryžiuočiais. Antra, jokių žinių, kad, prieš ateidami prie Vorutos, Mindaugo priešai kažką siaubė, nėra. Galima, žinoma įsivaizduoti ar spėlioti, kad siaubė, bet ar būtent tam yra vietos trumpučiame tekste, kur netilpo net Mindaugo mirties data? Trečia, nėra jokių žinių, kad Voruta buvo Mindaugo sostinė. Tai – dar vienas paspėliojimas ar pafantazavimas. Štai tam ir sunaudojama Mindaugui skirta kelių pastraipų erdvė…

Toliau – ne geriau. Po Vorutos puolimo pareiškiama: „Mindaugo laikų Lietuvai reikėjo sąjungininkų. Padėti galėjo tik Romos popiežius. Mindaugas nusiuntė pasiuntinius į Romą tartis su popiežiumi. Jis sutiko padėti, bet pareikalavo, kad lietuviai atsižadėtų pagoniško tikėjimo ir taptų krikščionimis“ (p. 33). Atvirkščiai, padėti galėjo bet kuris iš kaimynų, o popiežius negalėjo tiesiogiai padėti ir nepadėjo. Jis tik galėjo leisti kaimynams, šiuo atveju – kryžiuočiams, Mindaugui padėti. Tą jis ir padarė. Ir krikštytis reikalavo ne popiežius, o kryžiuočiai. Ir derybas dėl krikšto Mindaugas vedė ne su popiežiumi, o su kryžiuočiais. Ir ne Mindaugas siuntė pasiuntinius pas popiežių, o visų pirma kryžiuočiai. Mindaugo pasiuntinys tik prisidėjo prie kryžiuočių delegacijos – nuvyko pranešti, kad Mindaugas jau pasikrikštijęs. Apie tai, kad Mindaugas gavo kryžiuočių (ar, kaip Autorius įsivaizduoja, „kalavijuočių“) paramą, tekste – nė žodžio. Jie čia verčiami net pulti Mindaugo Vorutą, nors iš tiesų buvo jo sąjungininkai.

Kas nors gal pasakys, kad šiame didaktikos šedevre Mindaugo mirties data nenurodyta, siekiant neperkrauti mokinio datomis. Tačiau Gediminui, Algirdui ir Vytautui šiuo atžvilgiu pasisekė labiau, ir jų mirties datos visgi nurodytos. Tad jeigu buvo bandyta sąmoningai vadovautis principu, kad net ir žymiausių valdovų mirtis, kaipo tokia, nėra svarbus ir minėtinas vadovėlyje faktas, tai šis „principas“ buvo pritaikytas tik Mindaugui…

Kadangi komentaro nusipelno kone kiekvienas šio „vadovėlio“ sakinys, Rimvydo Laužiko, Karolio Mickevičiaus, Živilės Tamkutonytės-Mikailienės ir Igno Kaplerio „Kelias“, manau, jau spėjo gerokai prailgti. Veda šie iškilūs kelvedžiai mus tarsi Susaninas per pelkes… Tad tuo tarpu baikime šią vargo kelionę, ir ties nedatuota Mindaugo mirtimi sustokime.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (I)
  2. T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (II)
  3. T. Baranauskas. „Kelias” į niekur… (III)
  4. T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau?
  5. T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai
  6. G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus
  7. T. Baranauskas. Transgenderinė „Pamoka Laisvei“ – Švietimo ministerijos pasityčiojimas iš Sausio 13-osios aukų
  8. Austrijos menininkų kūriniuose – Lietuvos kelias į nepriklausomybę
  9. R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
  10. I. Mataitytė. 1863 metų sukilimas ir sukilėliai kalboje
  11. R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis)
  12. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  13. M. Purvinas. Nacionalinė ekspedicija Nemunu 2015: „liapsusai“ ir paskleisti pramanai (video)
  14. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  15. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Aha says:
    4 metai ago

    Mano sūnus mokėsi iš šio vadovėlio. Pakomentavo trumpai: “Nieko neprisimenu, ką mokėmės. Bet po tokios recenzijos suprantu, kad nieko nepraradau. Neapkroviau smegenų niekais”.

    Atsakyti
  2. lietuve says:
    4 metai ago

    mokyklos laikais geriausia vadovėlinės istorijos neprisiminti. Istoriją reikia mokintis tiems kam virš 30, kai daugiau/mažiau išsivysčiusi žmogaus sąmonė ir jis gali atskirti pelus nuo grūdų.

    Atsakyti
  3. Dronas says:
    4 metai ago

    Pamenu buvo tokia šnekta, neva neperkraukim vaikučių galvų datomis, išmeskime tai iš mokymo programos. Panašu, jog toks dalykas, sėkmingai vykdomas jau mažiausiai nuo 2008. Yra apie ką susimastyt.

    Atsakyti
  4. Bartas says:
    4 metai ago

    Tai jeigu Tomas rado tiek klaidų, o Tomu netikėti negaliu, tai kas dabar bus? Tie garukai ir vėl leis knygeles? Ar kas nors juos sustabdys?
    Tikriausiai tų “rašytojų” vadai ” komunistinio rytojaus kūrėjai” dar ne “pensijonai” . Tai visi kartu ir gieda ….” na vieki splatyla vielikaja rus…” , bambagyslė su maskovija dar nenukirpta.

    Atsakyti
  5. Gražina says:
    4 metai ago

    Gerai, kad visi ISTORIKAI ne tik pramoginius renginius TV ekrane ar kur kitur sugebėtų organizuot, bet ir tikslingai, nuosekliai, istoriškai teisingai populiarint LIETUVOS istoriją. Nueit šou BIZNIO keliu lengviau( aišku, ir klausytojui bei žiūrovui įdomiau, bet ar TOKIO tik rezultatai istorikai tesiekia…Pagarba autoriui ir jo MOKYTOJAMS, kad daroma KITAIP…

    Atsakyti
  6. lietuvei says:
    4 metai ago

    Vadovėliuose nutylima ir tai, kad , pradedant Leninu, didžioji komunistų varomoji dalis buvo žydai.

    Atsakyti
    • Aha says:
      4 metai ago

      Ui, apie žydus arba gerai, arba labai gerai…..

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Aukštaitija viduramžiais – kas tai?

„Aktualioji istorija“: Aukštaitija viduramžiais – kas tai?

2023 03 28
Dr. Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)

2023 03 27
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

2023 03 21
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Vilnius | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

KAM kvies pakeliauti „Karinio Vilniaus“ takais

2023 03 06
Etninės kultūros globos tarybos ir Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos sumanymu sukurtas Žirgo metų ženklas. Ženklo autorė – Kristina Siebaitė | Rengėjų nuotr.

Lietuvos mokyklos raginamos pažymėti Žirgo metus

2023 03 03
Lašiniai | Rimi Lietuva nuotr.

R. Laužikas. Didikų virtuvėje lašiniai naudoti net kepant tortus

2023 02 22
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams | ŠMSM nuotr.
Lietuvoje

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams

2023 03 30
Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos | voruta.lt nuotr.
Istorija

Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos

2023 03 30
Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį | R. Kaminsko, LGGRTC nuotr.
Kultūra

Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį

2023 03 30
Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai

2023 03 29
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų

2023 03 29
Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Į orą išmetama vis dar daug teršalų

2023 03 29
Mokslas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau

2023 03 29
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Zosė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams
  • Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos
  • Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį
  • Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Aukštaitija viduramžiais – kas tai?

by Tomas Baranauskas
2023 03 28
3
„Aktualioji istorija“: Aukštaitija viduramžiais – kas tai?

Šiemet yra minimi Aukštaitijos metai. Ši data siejama su ne pirmuoju, o antruoju Aukštaitijos paminėjimu 1323 m. spalio 2 d....

Skaityti toliau

Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
3
Dr. Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Vasario 24 d. Švenčionių miesto kultūros centre vyko Aukštaitijos atmintinų metų atidarymo renginys ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
64
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šviesaus atminimo lietuvių mąstytojas Gintaras Beresnevičius įžvelgė, jog lietuviškame istorijos pasakojime žioji spragos. Jo pateiktas pavyzdys – vėlyvoji sovietinės okupacijos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Zosė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Manau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
PLB prie J. Baranausko paminklo | J. Šedauskienės nuotr.

Seimo ir PLB komisija aplankė etninių žemių lietuvių bendruomenes Punske, Seinuose ir Suvalkuose

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai