Lietuvos mokyklos raginamos pažymėti Žirgo metus

Pažymint Seimo paskelbtus Žirgo metus, Etninės kultūros globos taryba kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kreipiasi į Lietuvos mokyklas, kviesdama šiais metais žirgams skirti išskirtinį dėmesį.

Mokyklų bendruomenės kviečiamos:

• apibrėžti žirgo temą pamokose ir popamokinėse veiklose: diskutuoti apie nacionalines žirgų veisles, aptarti žirgo reikšmę lietuvių papročiuose, tautosakoje, folklore, Lietuvos valstybės heraldikoje.
• atkreipti dėmesį į žirgus ir žirgininkystę savajam krašte – aplankyti apylinkėse įsikūrusius žirgynus, pabendrauti su netoliese gyvenančiais žirgų augintojais.
• paieškoti žinių apie žirgus Lietuvos muziejuose, o jų nuotraukų – šeimos albumuose.

Etninės kultūros globos taryba kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija linki įdomių projektų ir kūrybinių sumanymų.

Kvietimas skelbiamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos leidinyje: čia.

Žirgo metai paskelbti Seimo rezoliucija, pažymint Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno įsteigimo 100-mečio sukaktį.

Pirmasis valstybinis žirgynas Lietuvoje buvo įsteigtas 1923 metais, siekiant pasirūpinti per Pirmąjį pasaulinį karą nukentėjusia žemaitukų ir kitomis nacionalinėmis žirgų veislėmis.

2023-uosius paskelbus Žirgo metais siekiama pabrėžti išskirtinę žirgo reikšmę Lietuvos istorijoje ir kultūroje nuo seniausių laikų, atkreipti dėmesį į žirgo svarbą lietuvių pasaulėjautoje ir kūryboje.

Taip pat siekiama suaktyvinti domėjimąsi nacionalinėmis žirgų veislėmis bei paskatinti žirgininkystės plėtrą šiuolaikinėje Lietuvoje.

Daugiau žinių apie Žirgo metus – Etninės kultūros globos tarybos svetainėje: čia.

Parengta pagal EKGT pranešimą

Paveikslėlyje – Etninės kultūros globos tarybos ir Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos iniciatyva sukurtas Žirgo metų ženklas. Ženklo autorė – Kristina Siebaitė.