Žymos archyvas: Lietuvos laisvės lyga

Seimo nariai prašo įamžinti Lietuvos laisvės lygos vardą Vilniaus mieste (0)

Lietuvos laisvės lygos ir Blaivybės sąjūdžio demonstracija Lietuvos ir Tarybų Rusijos 1920 m. sutarčiai paminėti | LRS archyvas, A. Ališausko nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydami įamžinti Lietuvos laisvės lygos atminimą Vilniaus mieste.

2018 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos laisvės lygos 40-mečio“, kurią teikė daugumos parlamentinių partijų atstovai. Minėta rezoliucija siekiama atkreipti dėmesį į itin reikšmingą Lietuvos laisvės lygos (LLL) Skaityti toliau

Lietuvos laisvės lygai – 40 (0)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Prieš 40 metų – 1978 m. birželio 15 d. – buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL).

Tai buvo nepartinė, demokratiniais principais veikianti organizacija, neturėjusi griežtos narystės ir formalaus vadovo.

Idėjinis jos lyderis buvo Antanas Terleckas, o daugelis narių (Kęstutis Jokubynas, Leonas Laurinskas, Romualdas Ragaišis, Vladas Šakalys, Jonas Volungevičius ir kiti) jau buvo kalėję už antisovietinę veiklą, dalyvavimą ginkluotos rezistencijos kovose. Pats A. Terleckas buvo teistas tris kartus. Skaityti toliau

Seime išreikšta pagarba Lietuvos laisvės lygai, kuri birželio 15 d. minės įkūrimo 40-metį (video) (0)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Birželio 12 d. Seime vienbalsiai buvo priimta rezoliucija, kuria įvertinama Lietuvos laisvės lygos bekompromisė kova dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Rezoliucijos iniciatorius – Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, Lietuvos laisvės lyga – tai nepriklausomybės ledlaužis. „Kovodama dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos laisvės lyga visada stengėsi akcentuoti Lietuvos tuometinio statuso neteisėtumą, nuolat pabrėžė 1940 m. įvykusios okupacijos faktą, pirmoji viešai prabilo apie 1939 m. slaptuosius Vokietijos ir SSRS protokolus. Skaityti toliau

Sąjūdžio 30-metis: kaip KGB bandė užgniaužti Lietuvos atgimimą (0)

SąjūdisDidžiąją ir svarbiausią savo dokumentų dalį KGB išsivežė į Rusiją, tačiau ir iš likusių galima atsekti KGB ir kitų sovietų jėgos struktūrų bandymus pasipriešinti laisvės sąjūdžiui. Visus dvejus atgimimo metus prievartos grėsmė buvo visai šalia Sąjūdžio ir galiausiai prasiveržė praėjus metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

„Legali opozicija“

Jei LSSR KGB vadovybė Lietuvos laisvės lygą labai aiškiai vertino Skaityti toliau

G. Navaitis. Tautos valia gyventi laisvėje (6)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – gera proga pamąstyti apie tautos kelią į laisvę. Šiandien, kai samprotauti apie nusivylimą Lietuva tampa kone madinga, kai nuolat peršama mintis „ne už tokią…“ itin svarbu prisiminti ir suprasti bandymus valstybę kurti.

Lietuvos valstybingumas žlugo po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Gindama prarandama nepriklausomybę tauta sukilo. 1794 metų Tado Kosciuškos sukilimaas pralaimėjo. Skaityti toliau

R. Grigas: Taikus tiesos sakymas buvo Dievo malonė ir mūsų išsigelbėjimas (1)

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Prieš 30 metų vykusiame istoriniame mitinge Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo dalyvavo, o šiemet jo minėjime kalbėjo kun. Robertas Grigas. Apie tai, kokios mintys kilo praėjus trims dešimtmečiams po šio įvykio, su juo kalbasi „XXI amžiaus“ apžvalgininkas Mindaugas Buika.

– 1987 metų rugpjūčio 23 dienos mitinge pirmą kartą dar okupacinio režimo sąlygomis buvo pasmerktas slaptas stalininės Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos susitarimas, atvedęs į Lietuvos valstybingumo praradimą, ir pareikalauta grąžinti mūsų šalies nepriklausomybę. Skaityti toliau

V. Miliauskas. Baudžiamoji byla Nr.93 (36)

Bado akcija Gedimino (dabar-Katedros) aikštėje, skirta politiniams kaliniams. Centre: disidentai Algimantas Andreika, Jadvyga Bieliauskienė ir Petras Cidzikas. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 17-26 d. | V. Usinavičiaus nuotr.

Šią bylą sudaro 28 tomai. Mano rankose – paskutinis, 28-asis, KALTINAMOJI IŠVADA, spausdinto teksto apimtis 44 puslapiai.

Kaltinamas Algimantas Andreika, Antano s., pagal Lietuvos TSR BK 68 str. I d. Byla pradėta 1981 m. gegužės mėn. 25 d., baigta 1982 m. vasario mėn. 25 d. Pasirašo LTSR Saugumo komiteto tardymo sk. viršininko pavaduotojas papulkininkis V. Kažys ir LTSR Saugumo komiteto Pirmininkas generolas majoras J. Petkevičius. Skaityti toliau

A. Zolubas. Nelengva ginti savo garbę ir orumą (115)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Taip jau atsitiko, kad Antanas Terleckas – Lietuvos rezistentas, visą gyvenimą kovojęs už tautos teisę turėti savo valstybę, už tai bolševikinės Rusijos imperijos valdžiai sumokėjęs  vienuolikos metų spygliuotų lagerių ir Magadano tremties šalčio būtimi, dvidešimt antraisiais dabartinės Lietuvos Respublikos gyvavimo metais pasiprašė jos užtarimo – kreipėsi į prokuratūrą.

2012 m. rugpjūčio 23 d. „Lietuvos žinių“ portale pasirodė straipsnis „Mitingas, kuriame atmesta baimė“. Ši publikacija su A. Terlecko nuotrauka buvo skirta žymiai sukakčiai – Lietuvos laisvės lygos (LLL) surengto Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija (14)

Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23-iąją minėsime Baltijos kelio, sujungusio trijų Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną, 25-ių metų sukaktį. Prieš 75-ius metus Vokietija ir Tarybų Sąjungą slaptaisiais Ribentropo – Molotovo susitarimais pasidalino Europą. Kiek reikės pasauliui pamokų, kad suprastų, jog karas nėra išeitis žmonijai? Kodėl Sirijos, Irako, Šiaurės Afrikos ir Ukrainos karo įvykių fone ir diskutuojant, bus ar nebus trečiasis pasaulinis karas, faktiškai jau prasidėjus naujam šaltajam karui, Lietuvoje lengvabūdiškai viešai samprotaujama, kad laikas pamiršti Baltijos kelią – unikalų ir vargu ar pakartotiną Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Europarlamentarai privalo būti atsakingi Lietuvai (14)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Artėja Europos parlamento rinkimai. Norėtųsi, kad jie būtų prasmingi. Todėl priminsiu 25 metų senumo pamokas. 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į TSRS liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio kandidatai iškovojo 31 deputato mandatą iš 42 renkamų. Dar 16 Lietuvos atstovų išrinko visasąjunginės organizacijos (taip buvo suformuotas trečdalis deputatų – 750 iš 2250). Kremliaus suvažiavimų rūmų salėje mums ne tik buvo skirtos vietos vienoje draugėje, bet ir veikėme kaip viena deputacija, drauge laužėme TSRS nustatytas šių suvažiavimų organizavimo taisykles, nes jautėme atsakomybę už tai, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ar suvokiame netolimos istorijos pamokas? (33)

V.Petrulevičiaus nuotr.

Lygiai prieš 24 metus, rugsėjo 15 d., Vilniaus ir Šalčininkų liaudies deputatų tarybos siekdamos sutrukdyti Lietuvai atsiskirti nuo Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos paskelbė apie lenkų autonomijos Lietuvos SSR sudėtyje sukūrimą.

Мūsų Atgimimo istorija, kurios mokome jaunąją kartą, deja, labai supaprastinta ir deklaratyvi. Žinome, kad kažkada įsikūrė Sąjūdis, nenorime prisiminti jo tikrojo pavadinimo ir esmės. Dar žinome, kad buvo mitingai ir gražus Baltijos kelias, vėliau – Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji. Ir viskas.

Neretas moksleivis, mano paklaustas, nuo ko Lietuva tapo nepriklausoma, Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija? (89)

SSSR kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. | LCVA, 1789-1(6-138) PII. nuotr.

Prisimenate Lietuvos laisvės lygos (LLL) plakatus „Red Army Go Home!“? Tada ne vienam bėgo šiurpuliukai per nugarą: na ir drąsus Antanas Terleckas, sugaudys juos „kagėbė“, milicija už kiekvieno kampo, kas čia dabar bus… Vienintelė LLL buvo nuosaiki, nevyniojo į vatą savo reikalavimų, kaip, antai, darė kai kurie Sąjūdžio aktyvistai – LKP CK nariai, nedrąsiai siūlydami palikti kokia 30 tūkstančių sovietinių karių, nes antraip užsitrauksim didelę Maskvos nemalonę…

O prieš 20 metų A.Terlecko kantrybė buvo apvainikuota svarbia pergale: okupantų karinė mašina po beveik 54 metų dominavimo Lietuvoje pagaliau išsidangino iš nepriklausomos valstybės, ir štai tada atėjo tikroji laisvė. Skaityti toliau

Lietuvos laisvės kovotojui Antanui Terleckui įteikta Laisvės premija (nuotraukos) (2)

Vydas Gedvilas Antanui Terleckui įteikia 2012-ųjų metų Laisvės premiją | lrs.lt nuotr.

Sausio 13 d. Seime vykusio iškilmingo minėjimo, skirto Laisvės gynėjų dienos 22-osioms metinėms metu, politiniam kaliniui, vienam aktyviausių sovietinės okupacijos rezistencijos dalyviui, kovotojui už žmogaus teises, politinės organizacijos Lietuvos laisvės lyga steigėjui Antanui Terleckui buvo įteikta 2012 metų Laisvės premija.

Pristatydamas laureatą Laisvės premijų komisijos pirmininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius pabrėžė, kad bendražygiai, paprašyti apibūdinti A. Terlecką, pažymi, kad tai nenuilstantis, tvirtas, niekada nepasidavęs ir, kaip jis pats save vadina, „neokupuotas“ kovotojas už neišduotus laisvės ir nepriklausomybės principus. Skaityti toliau

Laisvės premija paskirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises A.Terleckui (12)

Antanas Terleckas |  S.Venskaus nuotr.

Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2012 metų Laisvės premiją paskirti kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui.

Už Seimo nutarimą  balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikiusių parlamentarų nebuvo.

Pasak Seimo nario, Laisvės premijų komisijos pirmininko Petro Auštrevičiaus, Skaityti toliau

Netekome Edvardo Kriščiūno (2)

Edvardas Kriščiū |V.Kopūsto nuotr. (ELTA)Gruodžio 27 d. neatlaikęs kovos su sunkia liga iš gyvenimo pasitraukė istorikas, visuomenės mokslų dėstytojas, partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininko pavaduotojas doc. dr. Edvardas Kriščiūnas.

Edvardas Kriščiūnas gimė 1954 m. Panevėžyje. 1977 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo istoriko specialybę. 1984 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją. Dėstė filosofiją Dailės institute. Skaityti toliau

A. Terleckas. Laimingai klydau (23)

Antanas Terleckas

„Gerbiamieji Lietuvos piliečiai, brangūs tautiečiai!

Man didelė garbė šiandien kalbėti iš šios tribūnos Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga. Turiu pripažinti, kad pasiūlymas tarti žodį šioje salėje mane nuteikė viltingai. Galbūt pagaliau ateina laikas, kai sugebėsime į savo istoriją pažvelgti kaip į nuoseklių įvykių ir pastangų rezultatą be išankstinių nuostatų, be noro uzurpuoti teisę į vienintelę tiesą.

Nepriklausomybės atkūrimo diena man itin svarbi. Sovietinės okupacijos metais ir bendražygiams, ir KGB tardytojams ne kartą esu sakęs, kad Lietuva bus laisva Skaityti toliau