Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.
Kęstutis Balčiūnas
Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau
Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!
Pergalingai ir galingai skambant fanfaroms atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje garbingiausioje vietoje – Prezidentūroje Skaityti toliau
Spalio 16 d., 12 val. visuomeniniu patriotinių organizacijų atstovai Vilniuje prie Užsienio reikalų ministerijos (J. Tumo-Vaižganto g. 2) surengs piketą skirtą Lietuvos istorijos ir laisvės kovotojų atminimo gynimui.
Spalio 15 d. išplatintame kvietime į šį piketą teigiama, kad Lietuvos antisovietinės rezistencijos dalyvių atminimas patiria vis aktyvesnį puolimą Lietuvos viešojoje erdvėje.
„Aktyviai juodinami tiek pokario partizaninio pasipriešinimo, tiek 1941 metų birželio sukilimo dalyviai. Juodinant jų Skaityti toliau
Atgimimo laikais veikusi visuomeninė organizacija „Lietuvos Respublikos piliečių chartija“, kuriai vadovavo literatūros kritikas, literatūrologas Vytautas Kubilius, buvo paprašiusi iš JAV į Lietuvą atvykusį JAV lietuvių visuomenės veikėją, politologą Liną Juozą Kojelį gauti informacijos apie galimybes reikštis JAV žiniasklaidoje.
Iš patirties žinodamas, kad žydų bendruomenė itin sėkmingai naudojasi JAV žiniasklaida, L.J.Kojelis, jo paties tvirtinimu, tuo pačiu klausimu kreipėsi ir į JAV Žydų bendruomenės vadovus. Atsakymas Skaityti toliau
Mieli bičiuliai, Lietuvos žmonės be paliovos atakuojami reformomis, kurios paliečia pačias įvairiausias gyvenimo sritis ir kurios nėra orientuotos į Lietuvos piliečio gerovę, tad dažnas nebežino, kuriai skirti daugiau dėmesio ir energijos, kuri šiuo metu svarbesnė ir svarbiausia ir kurią reikia kuo skubiausiai išnagrinėti, ir į kurią skubiai reikia duoti visuomenės atsakymą. O atsakymai išsiblaško alternatyviuose portaluose, deja, dažniausiai – tik „Facebook‘e“. Kodėl šiais svarbiais klausimais diskusijos nevyksta nacionalinio transliuotojo erdvėje, pačioje viešiausioje erdvėje, kuri pasiekia beveik visus Lietuvos gyventojus?
Vasario 16 d., penktadienį, Vilniuje, tautininkai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga visus Lietuvos patriotus sukvietė į kasmetines, jau tradicija tapusias Vasario 16-osios eitynes.
Eitynių dalyviai rinkosi nuo 15:00 val. prie LDK didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo, kur po pusvalandžio prasidėjo iškilminga eitynių pradžia nuo Gedimino pr. link Lukiškių aikštės. Skaityti toliau
Sausio 18 d. Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, miškuose vyko Lietuvos partizano Stasio Lukšos (1925-1947) žūties vietos paieška, kurioje dalyvavo LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Zapiškio būrio garbės šaulys Adolfas Jurgis Bartkus, Lietuvos partizano Antano Lukšos sūnus Kęstutis Lukša, LK sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro vrš. Gintautas Mauricas ir 4 istorinių-karinių knygų autorius vrš. Ernestas Kuckailis bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, šaulys dr. Raimundas Kaminskas. Skaityti toliau
Lapkričio 17 d. Vilniaus Lukiškių aikštėje visuomeninis susivienijimas „TALKA Kalbai ir Tautai“ kartu su su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga surengė mitingą „Mes be Vyčio nenurimsim“. Į mitingą susirinko daugiau nei pusė tūkstančio žmonių.
Mitingo dalyviai reikalavo vykdyti Seimo sprendimą dėl Vyčio monumento statybų Vilniaus Lukiškių aikštėje ir pasmerkė Kultūros ministerijos daromas kliūtis šiam visuomenės ir Seimo sprendimui įgyvendinti. Skaityti toliau
Lapkričio 3 d. Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) ir Lietuvos kultūros ministerija (KM) pakvietė visuomenę iki lapkričio 19 d. balsuoti už vieną iš penkių Lukiškių aikštės memorialo pasiūlymų, kuriuos balsavimui atrinko ŠMC ir KM sudaryta konkurso komisija. Skelbdama šį konkursą KM nepaisė Lietuvos Respublikos Seimo išsakytos bei visuomenės apklausose daugumos Lietuvos piliečių jau pareikštos valios pritarti „Vyčio paramos fondo“ iniciatyvai Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą. Skaityti toliau
Matydama, kad Tievynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kaip ir kitos partijos savo skyrių apklausos dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose nevykdė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS), kurios nemaža dalis yra TS-LKD nariai, rūpesčiu nuo 2017-05-12 iki 2017-06-06 buvo atlikta TS-LKD skyrių ir dalies visuomeninių organizacijų, suinteresuotų asmenvardžių rašymu dokumentuose, apklausa. Atsiliepė 15 organizacijų, tarp jų 8 TS-LKD skyriai. Pastarieji savo nuomonę užfiksavo skyriaus tarybos protokolais. Skaityti toliau
Vyčio paminklo idėja gimė ne tarp intelektualų. Ji nėra ir vadinamojo elitinio paviršėlio vaisius. Galima sakyti, ji gimė liaudies ar tautos (kaip tamstoms labiau patinka) gelmėse, nors tarp jos šalininkų yra ir intelektualų, ir inteligentų. Žinomų ir nežinomų šviesuolių, paprastų ir Lietuvai nusipelniusių žmonių.
Šita iniciatyva pasklido pernai pavasarį kartu su principu, kad valstybės simbolis Vytis Lukiškių aikštėje turėtų iškilti už verslo ir visuomenės sutelktas lėšas. Tam tikslui buvo įkurtas Vyčio paramos fondas. Keliolika visuomeninių organizacijų, tarp kurių – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolija, entuaziastingai palaikė šį sumanymą -– juk tai galėtų būti bene gražiausias, tautą vienijantis sujudimas valstybės atkūrimo šimtmečiui, Skaityti toliau
Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu – pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“. Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais. Skaityti toliau
Gruodžio 4 d. Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (LLKS) ir kitos nevyriausybinės patriotinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią dviejų Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narių bandymams panaikinti Vilniuje esančios Kazio Škirpos alėjos pavadinimą, kreipėsi į Vilniaus merą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.
Skelbiame Alkas.lt redakcijai atsiųsta visą kreipimosi raštą:
Pastaruoju metu žiniasklaida, tarsi gardžiuodamasi savinieka, skelbia vis naujus rašinius, kaip lietuviai kolaboravo su naciais, kaip išduodavo bei žudė žydus, kaip grobstė jų turtą. Žinotina, jog tie vagys nebuvo nacionalistai, jog ir į Sibirą ištremtų lietuvių turtu nesibjaurėjo, jog jie drauge buvo entuziastingas stribų rezervas. Skaityti toliau
Rugpjūčio 31-oji Laisvės diena. Šiemet sukako jau 23 metai, kai iš Lietuvos buvo išvesta okupacinė Rusijos kariuomenė. Prieš 23 metus 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos pabaiga.
Rugpjūčio 31 d. Kaune, pogrindinėje spaustuvėje „ab“ buvo paminėta Laisvės dieną. Šį minėjimą surengė Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Kauno sąjūdis. Renginyje dalyvavo Seimo narys prof. Arimantas Dumčius, Gričiupio seniūnijos seniūnė Skaityti toliau
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama nereaguoti į Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus liepos 29 d. siūlymą svarstyti Kazio Škirpos gatvės pavadinimo tikslingumą ir nuimti arba pakeisti ant pastato Gedimino g. 25, Kaune Kaziui Škirpai skirtą memorialinę lenta bei nedaryti neatsakingų žingsnių. Savo siūlymą Kultūros paveldo departamentas motyvuoja prielaidomis, esą Kazys Škirpa yra susijęs žydų žudynėmis.
„Panaši sąsaja buvo eskaluojama su Laikinąja vyriausybe ir Birželio 23-ios sukilimu. Tačiau tiek Lietuvoje (birželio 23-oji – atmintina diena), tiek JAV, kur sukilimo byla buvo nagrinėjama su ypatingu dėmesiu, tas šešėlis sukilimui ir Laikinosios vyriausybė vadovui Juozui Brazaičiui Skaityti toliau
Rugpjūčio 10 d., pirmadienį, 12.00 val. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga kviečia visus kauniečius, miesto svečius bei įvairių organizacijų atstovus ateiti į istorinės Prezidentūros kiemelį ir paminėti 141-ąsias Prezidento Antano Smetonos gimimo metines.
A. J. Greimas klausia ir pats atsako: „O kam iš viso Lietuvoje buvo reikalingas Antanas Smetona? – Tam, kad visi, dar net iki šiol, galėtų jį neigti, ir kad jisai, savo pastovumu, galėtų teigti Lietuvos nepriklausomybę“.
„Prisimindami asmenis, kurie kūrė Lietuvos valstybę, turime savęs paklausti, kokiais veiksmais ir idėjomis prisidėjome prie valstybinių institucijų stiprinimo bei pasitikėjimo Skaityti toliau
Rugpjūčio 7 d., penktadienį, 12-13 val. Vilniuje, Kalvarijų gatvės pradžioje esančioje aikštėje (prie namo Kalvarijų g. 2) prieš Žaliąjį tiltą bus paminėtos lietuvių mūšio su maskvėnais 360-osios metinės.
Rugpjūčio 8 d. sukanka 360 metų, kai Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) didžiojo etmono Jonušo Radvilos, susikovė su įsiveržusia milžinišką maskvėnų kariuomene. Visą dieną vykusiame gynybiniame mūšyje ant Žaliojo tilto ir jo aplinkoje galėjo žūti apie 2 tūkstančius Lietuvos karių. Mūšis nuskambėjo to meto Europoje. 1655 rugpjūčio 8 d. pirmą kartą Lietuvos Skaityti toliau
2015 m. liepos 9 d. mirė Genė Grebliauskienė (Žičkutė) (gim. 1933) buv. tremtinė, Lietuvos partizanų ryšininkė, aktyvi TS-LKD, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos moterų lygos, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos, Kovo 11-osios gatvės bendrijos narė.
Genė Žičkutė gimė 1933 m. lapkričio 18 d. Utenos raj. Aluntos vls., Trakų kaime Juozo Žičkaus (1879-1951) ir Cirilės Tamulaitytės – Žičkienės (1888-1933) šeimoje, kurioje užaugo 9 vaikai. Genutė šeimoje buvo jauniausia, mama mirė ją gimdydama. Skaityti toliau
Birželio 23 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyko renginys, skirtas paminėti 1941 m. birželio sukilimo 74-asias metines. Renginys prasidėjo kariliono varpams skambinant Lietuvos himną.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos pirmininko pavaduotojas dr. Raimundas Kaminskas trumpai supažindino su 1941 m. birželio 23 d. Kauno radiofone paskelbtu dokumentu „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ bei apžvelgė sukilimo priežastis ir jo istorinę reikšmę. Skaityti toliau
Liepos 10 d. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS), Lietuvos Sąjūdžio Kauno Taryba bei Kovo 11-osios gatvės bendrija organizavo Petrašiūnų žudynių 73-ųjų metinių paminėjimą Petrašiūnų kapinėse prie Lietuvos kančių memorialo Kaune.
Prie paminklo skirto Petrašiūnų žudynių aukoms atminti maldą sukalbėjo kanauninkas VDU doc. dr. Robertas Pukenis. Minėjimo renginyje įžanginį žodį tarė LLKS valdybos pirmininko pavaduotojas, Kauno sąjūdžio pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas, kuris pabrėžė šio įvykio įamžinimo svarbą mūsų visuomenėje, Skaityti toliau
Liepos 10 d. (ketvirtadienį) 13.00 val. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS), Lietuvos Sąjūdžio Kauno Taryba bei Kovo 11-osios gatvės bendrija organizuoja Petrašiūnų žudynių 73-ųjų metinių paminėjimą Petrašiūnų kapinėse prie Lietuvos kančių memorialo.
1941 m. liepos 11 d. ekspertų komisija Petrašiūnuose rado užmaskuotą, pušaitėm apsodintą kapą. Jame gulėjo kelios dešimtys žiauriai nužudytų žmonių. Kai kuriuos jų tada ar vėliau atpažino artimieji. Visos aukos buvo suimtos sovietų NKVD. Skaityti toliau
Rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Seimo nario Ryto Kupčinsko spaudos konferencija dėl sovietinės okupacijos ideologijos atributų nepriklausomoje Lietuvoje. Dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovai Kasparas Genzbigelis ir Antanas Kliunka, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas.
Seimo narys Rytas Kupčinskas pažymėjo, kad Žaliojo tilto sovietinių laikų skulptūros yra skaudi tema, kurią nuolat kelia Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariai ir kitos patriotinės organizacijos. Skaityti toliau
Liepos 1-5 d. vieni reikšmingiausių XXI a. filosofų atvyksta į Lietuvoje organizuojamą tarptautinę konferenciją „Nihilizmas ir vaizduotė“. Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro renginyje pranešimus skaitys keturi pasaulinio garso mąstytojai, kurie viešose diskusijose kartu su kolegomis iš Italijos, Prancūzijos, Airijos, Izraelio, Ispanijos ir Lietuvos nagrinės įsivaizduojamybės ir nihilizmo įtampas naujųjų technologijų epochoje.
„Kviestiniai konferencijos pranešėjai Džianis Vatimo (Gianni Vattimo), Bernardas Skaityti toliau
Daugelis tyrinėtojų sutaria, kad organizuotas ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams išblėso 1953 m. gegužės pabaigoje. Tuomet, kai į enkavedistų rankas pateko išduotas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanų generolo laipsnį turėjęs jų vadas, 1954-ųjų lapkričio 26-ąją sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.
Kiti gi, pavyzdžiui, aktyvus šio pasipriešinimo dalyvis ir išleistų atsiminimų autorius Vytautas Mačionis teigia, kad, praėjus metams po J.Stalino mirties, Skaityti toliau
Balandžio 9 d. Vilniuje mirė Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, politinis kalinys, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys, aktyvus Lietuvos Sąjūdžio narys Edvardas Burokas.
Edvardas Burokas gimė 1933 m. vasario 13 d. Ukmergėje. Ukmergės gimnazijoje subūrė pogrindinę antisovietinę organizaciją „Keršytojai už Tėvynę“, vėliau pavadintą “Lietuvos Patriotas”. Ši organizacija teikė partizanams žinias apie kariuomenės judėjimą, aprūpindavo juos spausdinimo popieriumi bei vaistais. 1951 m. Kaune kartu su Kauno matininkų kursų klausytojais ir KMI Medicinos fakulteto studentais subūrė „Lietuvos patrioto“ pogrindinės organizacijos filialą. Skaityti toliau
Kovo 28 d. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Vyriausybės rūmų įvyko įspėjamasis mitingas, kuriame Vyriausybė raginta nepasiduoti autonomininkų spaudimui ir įgyvendinant savo programą, nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo.
Įspėjamame mitinge dalyvavo keli šimtai žmonių.
Kaip sakė vienas mitingo rengėjų „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ši protesto akcija – tai tik pirmasis piliečių pasipriešinimo antivalstybiniams valdžios užmojams veiksmas. Skaityti toliau
Kovo 28 d. 12 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Vyriausybės rūmų rengiamas įspėjamasis mitingas, kuriame Vyriausybė bus raginama nepasiduoti autonomininkų spaudimui ir įgyvendinant savo programą, nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo.
Kaip teigia vienas iš mitingo organizatorių, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ši protesto akcija – tai tik pirmasis piliečių pasipriešinimo antivalstybiniams valdžios užmojams veiksmas. Skaityti toliau
Kovo 29-30 dienomis, minint didžios žiemgalių pergalės prieš šv. Marijos Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenę, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ , kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, kviečia į paskutiniojo žiemgalių sukilimo ir Garuozos mūšio minėtuves.
Garuozos šilo mūšis – viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių laisvės kovoje su jų žemių pavergėjais. 1287 m. per Gavėnią žiemgalių genties kariai netikėtai įsiveržė į pačią Livonijos širdį – Rygą, sumušė miesto gynėjus (žuvo 15 iš 18 Vokiečių ordino brolių), tačiau miesto užimti nepajėgė. Pakeliui nuteriojo Ikškilę, sudegino priešpilį.
Po sėkmingo žiemgalių karo žygio, Livonijos ordino magistras Vilekinas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu žiemgaliams pavyti ir atkeršyti. Skaityti toliau
