Vasario 16 d., penktadienį, Vilniuje, tautininkai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga visus Lietuvos patriotus sukvietė į kasmetines, jau tradicija tapusias Vasario 16-osios eitynes.
Eitynių dalyviai rinkosi nuo 15:00 val. prie LDK didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo, kur po pusvalandžio prasidėjo iškilminga eitynių pradžia nuo Gedimino pr. link Lukiškių aikštės.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, atsargos karininkų, Lietuvos visuomeninės patriotinlų organizacijų surengtame mitinge Lukiškių aikštėje buvo šventinamos Laisvės kovotojų relikvijos, uždegamas atminimo aukuras. Gedimino prospekte įžiebta 100 laužų, ugnis ir vainikas išgabenamas į Rasų kapines.
Vėliau mitingo dalyviai prisijungė prie Vasario 16-osios eitynių su deglais.
Asociacijos “Talka kalbai ir tautai” pirmininko Gintaro Karoso kalba Lietuvos atkūrimo šimtmečio minėjime Lukiškių aikštėje 2018 m. vasario 16 d.
Lietuva pasitinka valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Mums pasisekė: taip susiklostė aplinkybės, kad esame laisvi. Bet ar įtvirtiname savo Laisvę taip, kad jos niekad daugiau neprarastume?
Dabar, kaip niekad anksčiau, valstybių naikinimui naudojami kiti, išmanūs būdai. Dažnai įgyvendinami pagal principą: sunaikinti valstybę savo piliečių rankomis, sujaukiant jų vertybines nuostatas. Tarsi taip ir turėtų būti. Prisidengiant demokratijos ar žmogaus teisių, lygybės ir net tolerancijos principų gynimu. Pasitelkiant žiniasklaidos priemones, formuojant madingą ar neva pažangų požiūrį, tradiciškai vertybes apibrėžiančios sąvokos panaudojamos egoistiniams tikslams.
Deja, šis minkštasis ir pavojingas valstybingumui karas įsismarkavo mūsų, o ir kitose pokomunistinės Europos šalyse. Vilniaus universitete, prisidengiant optimizavimu, savo rankomis naikinama Lituanistikos katedra. Vienos seniausių pasaulyje lietuvių kalbos tyrimai pažeminami iki taikomųjų lygmens. Grupė Seimo narių, rizikuodami sulaužyti priesaiką Konstitucijai, registruoja asmenvardžių rašybos įstatymo projektą, kuriuo oficialiuose dokumentuose būtų įvedamos svetimos raidės. Kultūros ministerija šioje (Lukiškių) reprezentacinėje valstybės aikštėje, planuoja įkurti pramogų parką, užuot pastatę Vyčio skulptūrą. Tautinės valstybės atgimimo šimtmetis pasitinkamas visuomenei brukant “globalios” Lietuvos idėjas. Galima vardinti daug. Braižas ir išvalstybinimo schema visur panaši.
Briuselio valdininkai, Lenkijos nacionalistai, globalistinių vizijų kūrėjai ir garsūs finansininkai įgyvendina savo projektus Lietuvoje. Pragaištingus mažoms, remiantis tautine tapatybe sukurtoms ar atkurtoms valstybėms, tokioms kaip Lietuva. Jei perrašant užsieniečių asmenvardžius nebus reikalaujama rašyti lietuviška forma, tai redakcijose nereikės įdarbinti lituanisto. Pigus pelno siekimas, kurio tikroji kaina yra milžiniška. Tai valstybės išsimontavimas. Ar pamiršome, kiek aukų pareikalavo Lietuvos valstybės sukūrimas?
Kiekvienas galime būti kilnus, prisidėti kuriant taurią ir savitą Lietuvą. Žiniasklaidos įtaka šiandienos pasaulyje yra ypač svarbi. Deja, prisidengdama laisvo žodžio neliečiamumu, dažnai ji tampa svetimųjų interesų apipavidalintoja ir teisintoja. Nuolat brukama bevertė lengvo gyvenimo iliuzija, garbinami lėkšti pasilinksminimai ar beprasmės idėjos. Kas gali būti lengviau, nei būti tik bedvasiu vartotoju?!
Man Lietuva, tikiu, ir kiekvienam iš čia susirinkusiųjų, – tai prasmių prasmė, dėl kurios verta gyventi, dirbti, kentėti. Atsakomybė savo šaliai yra kiekvieno piliečio pareiga. Laisvė be atsakomybės savo valstybei neturi prasmės. Valdžios autoriteto, įžvalgumo stoka privedė prie to, kad tampame teritorija, pilka ir socialiai neteisinga piliečiams, ir ją kasdien palieka vis daugiau gyventojų. Ekonominiai pasiekimai bus tik tuščias skaičių rinkinys, jei valstybė žmonėms neįkvėps bendrystės jausmo savo Tėvynei.
Lietuvos kūrimas nėra plaukimas pasroviui, tai istorinė jos tąsa, nepriklausomos valstybės ateities vizija, mokymasis iš praeities klaidų. Tai nepatogūs ir dažnai balansuojantys ties riba sprendimai siekiant apginti savastį, jei norime atremti norinčius mus valdyti. Garantuoti savo valstybei ateitį. Būdami nedideli, turime suprasti, kad lietuvių kalbos, lietuviškumo išsaugojimas ir stiprinimas yra mūsų valstybingumo ateities garantija.
Lietuva prisikels savo dvasia. Stiprybė užkoduota čia gyvenančių žmonių tikėjime šalies ateitimi. Būkime įžvalgūs ir orūs, pasirinkime Stiprios ir Savos valstybės kelią. Tokį kelią, kuri nubrėžė mūsų Valstybės atgimimo signatarai 1918 metų vasario 16-ąją, lygiai prieš šimtą metų. Lietuvą matau kaip savitą tautinę, modernios ekonomikos ir teisingą savo piliečiams valstybę.
Atstatykime lietuviškas pilis, pirmiausia savo širdyse. Jos tvirčiausios. Lietuva – tai mūsų namai, kokie jie bus, priklauso nuo mūsų pačių. Nuoširdžiai sveikinu su Tūkstantmetės ir Didžios Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiu! Su Naujo Tautinio Atgimimo pradžia!
Gintaras Karosas, 2018 m. vasario 16 d.
Žygio draugai niekada neapgauna ir neišduos niekada. Džiaugiuosi, vyrukai.