Žymos archyvas: Lietuvos geologijos tarnyba

Geologų tyrimas: ar šalies molio klodai tinkami požeminėms talpykloms? (0)

Molis_smp2014ge.ugdome.lt

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) įgyvendino 2012 m. pradėtą molingų uolienų tyrimo projektą. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad šalies molio klodai gali būti panaudojami giluminiams statiniams – požeminėms talpykloms, netgi radioaktyvių medžiagų atliekų saugykloms įrengti.

LGT direktorius Jonas Satkūnas pažymi, kad molis – ne tik statybinė medžiaga. Natūralūs geologiniai molio sluoksniai pasižymi hermetiškumu. Skaityti toliau

Lietuvoje tęsiamos juodojo aukso paieškos (0)

Naftos paeieškos_A. Valaicio nuotr.

Nors pasaulyje naftos kainos ir nukritusios, Lietuvoje tęsiami jos žvalgybos ir paieškų darbai.

Šiemet, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, išgręžti trys nauji gręžiniai – eksploatacinis ir du paieškiniai – Raseinių licenciniame plote. Iš šiemet išgręžto  giliausio gręžinio Tidikas-1 buvo išgauta naftos. Tikslūs jos kiekiai paaiškės atlikus bandomąją gavybą.

Iki šiol naftos paieškai, žvalgybai, gavybai ir technologinio proceso užtikrinimui Skaityti toliau

Inventorizuotos didžiausių šalies miestų užterštos teritorijos (0)

tarsa.padangos_LGT nuotr.

Šalies užterštų teritorijų būklė ir aktualijos – tokia pagrindinė rugsėjo 25 d. vykusio seminaro, kurį surengė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), tema. Jo metu buvo pristatyti tokių teritorijų inventorizacijos rezultatai.

LGT baigė inventorizuoti dešimties didžiausių šalies miestų potencialius taršos židinius ir įvertino jų pavojingumą. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Telšiuose ir Tauragėje iš viso nustatyta 1017 užterštų teritorijų. Didžiąją jų dalį (845) sudaro tos, kuriose yra pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektų. Tai autoservisai, garažai, gamybos cechai, degalinės, naftos bazės, katilinės, plovyklos ir kt. Skaityti toliau

Geologinio paveldo dieną – pažintis su Nalšios žemės slėpiniais (0)

Lino verdenė | Z. Zanevskij nuotr.

Rugsėjo 19 d., kaip ir kasmet trečiąjį rugsėjo šeštadienį, bus pažymėta Geologinio paveldo diena. Šia proga rengiama išvyka į Sirvėtos regioninį parką. Joje gali dalyvauti norintieji susipažinti su Nalšios žemės Švenčionių krašto geologijos, archeologijos, istorijos ir kultūros paveldu.

Išvyka truks dvi dienas – rugsėjo 18 ir 19. Ją organizuoja Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologų sąjunga ir Sirvėtos regioninio parko direkcija. Skaityti toliau

Žemės plutos virpesiai jaučiami ir Lietuvoje (0)

skruzdeles_Daivos V.foto

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) nuolat analizuoja šalies seisminių stebėjimų stočių duomenis ir kiekvieną mėnesį aptinka ir lokalizuoja po kelias dešimtis seisminių įvykių. Pavyzdžiui, pernai nustatyti net 962 tokie įvykiai. Daugumos jų (806) epicentrai buvo toliau kaip už 2,2 tūkst. km, 74 – toliau kaip už 800 km ir 82 – arčiau kaip už 800 km.

„Nors dėl geologinės sąrangos ypatumų ir didžiulio nuotolio iki aktyvių tektoninių sričių Lietuva seisminiu požiūriu laikoma palyginti saugia, bet negalime būti tikri, kad ir mūsų teritorijoje kada nors nesuaktyvės žemės plutos tektoniniai lūžiai. Skaityti toliau

Aplinkai kenkiantys geoterminiai gręžiniai – jau praeitis (3)

geoterminis sildymas_am.lt

Baigiasi penktas mėnuo, kai geoterminius gręžinius, kaip ir visus kitus gręžinius šalyje, privalu registruoti Žemės gelmių registre, kurį tvarko Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT). Požeminius vandenis galintys užteršti geoterminiai gręžiniai jau tampa praeitimi, nes registruojamos tik aplinkosauginius reikalavimus atitinkančios jų sistemos.

Iki šios dienos LGT yra įregistravusi 36 tokias sistemas. Beveik pusė (15) – Vilniaus m. savivaldybėje, o kitose savivaldybėse – po vieną ar kelias. Skaityti toliau

Šalyje – arti trijų tūkstančių nelegalia kasyba pažeistų teritorijų (0)

mascus.lt nuotr.

Šalyje šiuo metu yra 2,7 tūkst. nelegaliais kasybos darbais pažeistų teritorijų. Jas nustatė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT).

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, įvertinus visas nustatytas pažeistas teritorijas, už žemės gelmių sekinimą bus skirtos sankcijos pagal pažeidimų mastą.

Pažeistos teritorijos buvo žvalgomos nepilotuojamais lėktuvais-robotais, o gauti pradiniai duomenys apdoroti specialia programine įranga. Apaugusios teritorijos kartografuotos automatiniais tacheometrais.

Skaityti toliau

Lietuvos gintaro ištekliai – už jų vertę atitinkantį mokestį (0)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 19 d. Vyriausybė pritarė siūlymui padidinti mokesčio tarifą už išgaunamą gintarą ir teiks Seimui svarstyti šiuo tikslu parengtas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas.

„Gintaras – mūsų šalies auksas, jo išteklių turime labai nedaug, todėl negalime leisti jais naudotis už tokią mažą kainą, kokia buvo nustatyta ligi šiol, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. – Siūlydami nustatyti ekonomiškai pagrįstą mokesčio tarifą, rėmėmės ir užsienio šalių patirtimi“.

Ligšiolinis tarifas – 20,22 Eur už kilogramą – sudaro tik apie 1 proc. vidutinės gintaro žaliavos pardavimo kainos. Jis buvo nustatytas 2006 m., tačiau iki šiol netaikytas, nes Lietuvoje gintaras tiesiog nebuvo išgaunamas. Jo gavyba susidomėta tik pastaruoju metu, Skaityti toliau

Žygaičiuose – požeminio vandens proveržiai (0)

Pozeminio vandens proverzis Zygaiciuose_am.lt

Šią vasarą Tauragės rajone, Žygaičių seniūnijoje prasiveržė spūdinis požeminis vanduo. Taip galėjo nutikti ir dėl netinkamai atliktų žemės gręžimo darbų.

Prieš gerą pusmetį Žygaičių seniūnijoje buvo įrenginėjamas vandens gavybos gręžinys. Planuota gręžti giliau nei 100 metrų, tačiau, nepasiekus ir 30 metrų, iš gręžinio plūstelėjo fontanas. Sudėjus vamzdžių koloną paaiškėjo, kad spūdis yra maždaug 4 m virš žemės paviršiaus. Atvira gręžinio anga buvo užbetonuota, bet rugpjūčio pradžioje artezinis požeminis vanduo prasiveržė net keliose vietose. Skaičiuojama, kad iš gręžinio per valandą galėjo išsiveržti apie 150 kubinių metrų vandens. Skaityti toliau

Geologai ieško meteoritų pėdsakų (0)

Meteoritas_Hrascina_meteorite_dw_wikipedija

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina projektą, kurio tikslas – nustatyti, ar mūsų šalyje yra impaktinių kraterių. Projektą planuojama užbaigti dar šiemet.

Impaktiniai krateriai – išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros ir kartu geologinės istorijos liudininkai. „Kitų šalių patirtis rodo, kad neretai impaktiniuose krateriuose slypi naudingų iškasenų talpyklos, jie taip pat dažnai būna ir patrauklūs turizmo bei geologijos mokslo populiarinimo objektai, todėl labai svarbu ištirti ir sužinoti, ar mūsų šalyje meteoritai yra palikę tokių pėdsakų“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Skaityti toliau

Atominės jėgainės kaimynystė kels pavojų ir Lietuvos požeminiams vandenims (0)

Neris_vstt.lt

Nors Lietuvai negresia nei stiprūs žemės drebėjimai, nei cunamiai, dėl kurių labai nukenčia ir požeminio geriamojo vandens ištekliai, bet šiems ištekliams kiltų pavojus įvykus avarijai Astravo atominėje elektrinėje, kuri sparčiai statoma Baltarusijoje, vos už 50 km nuo Vilniaus.

Apie tai mūsų hidrogeologai kalbėjo per neseniai Vilniuje vykusį Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos seminarą „Gėlo požeminio vandens panaudojimas geriamojo vandens Skaityti toliau

Lietuvių ir latvių geologai po 75 metų vėl telkiasi draugėn (0)

GeologijasMuzejs_am.lt

Kolegų latvių vizitas praėjusią savaitę Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) darbuotojams buvo ir lauktas, ir svarbus. Susitikimas su Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos agentūros geologais, pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, vyko tuo pat laiku, kaip ir pirmasis lietuvių ir latvių geologų suvažiavimas prieš 75 metus. Skaityti toliau

V. Kvedaras. Skalūnų dujoms privertos durys (6)

d-matoniene-mazuronis-skalunai-alkas-pies

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos parengto Žemės gelmių įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui, kuriame geologai siūlė lengvatines sąlygas verslininkams, ateityje šalyje išgausiantiems skalūnų dujas. Politikams apskritai kilo abejonių, ar, remiantis šiuo metu turima informacija, tikslinga artimiausiu metu Lietuvoje imtis skalūnų dujų gavybos.

Skaityti toliau

Tarptautinį dailės darbų apie Žemę konkursą laimėjo Lietuvos moksleivis (0)

Astijaus Puodžiuko pieš.

Tradicinį Lietuvos ir Lenkijos moksleivių dailės darbų konkursą „Mūsų žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“, kurį kasmet rengia Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) ir Lenkijos geologijos institutas, laimėjo Utenos Krašuonos progimnazijos penktokas Astijus Puodžiukas. Antrąją vietą pelnė Šilalės meno mokyklos penktokė Gerda Noreikaitė, o trečiąją – Lenkijos moksleivė Kamila Pavlik iš Svidniko. Skaityti toliau

Atsiranda galimybė geoterminių šildymo sistemų įrengimo lėšų kompensavimui (1)

Geotermines_sistemos_lgt.lt

Atsinaujinančių išteklių energija tai energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija. Žemės gelmių šiluminė energija arba geoterminė energija yra šilumos energija, Skaityti toliau

Ištirti ir aprašyti daugiau nei 200 Lietuvos šaltinių (0)

Kaminos slenio saltinis prie Moletu_J.Danausko foto, am.lt

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) ką tik baigė rengti šalies šaltinių ir versmių sąvadą. Į jį įrašyta 218 šaltinių ir mineralinių versmių, ištirtų 2012-2014 metais.

Mūsų šalyje gamta sukūrė palankias sąlygas kauptis dideliems požeminio vandens ištekliams. Kadangi šaltiniai sudaro požeminio „vandens ciklo“ dalį, svarbu juos registruoti. Skaityti toliau

Lietuvos ežerų dugne plyti vertinga žaliava (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šalies vandens telkinių dugne, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, gali būti beveik 155 mln. kubinių metrų sapropelio išteklių. Detaliai išžvalgytuose 9 telkiniuose yra apie 6 mln. kubinių metrų, parengtinai išžvalgytuose 5 telkiniuose – beveik 16 mln. kubinių metrų šių naudingųjų iškasenų.

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, šalies verslui vertėtų labiau susidomėti sapropeliu. Skaityti toliau

Karsto žemėlapyje – beveik pusšimtis naujų įgriuvų (0)

Karves_olos_kiauryme_wikimedija.org

Šiemet Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) šalyje užregistravo 48 naujas karstines įgriuvas, vadinamąsias smegduobes. Septyniolika iš jų susidarė pernai. Nors pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia naujų paviršinių karstinių reiškinių paprastai susiformuodavo pavasarį ar rudenį, 2014-aisiais – jau baigiantis metams, gruodžio mėnesį.

Ypač nerimo sukėlė, kaip sako LGT direktorius Jonas Satkūnas, nauja karstinė įgriuva Vilkų miške Panevėžio rajone. Ją aptiko medžiotojas, ieškodamas savo šunų, kurie įkrito į šią vandens sklidiną 6 m skersmens ir 5,4 m gylio duobę. Netoli jos buvo aptiktos ir kelios daug senesnės

Skaityti toliau

Naudingųjų iškasenų gavyba šalyje didėja (0)

iskasenos.ekskavatorius_technologijos.ltLietuvoje pernai, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, išaugo daugelio naudingųjų išteklių gavybos apimtys.

2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, visa naudingųjų iškasenų gavyba padidėjo 5 proc. Net 11 proc. išaugo dolomito gavyba, smėlio ir žvyro – 6 proc., durpių – 1 proc. Sumažėjo tik klinties (2 proc.) ir molio (3 proc.) gavyba.

Iš šalyje ištirtų 17 rūšių naudingųjų iškasenų yra eksploatuojamos devynios. Skaityti toliau

Šalies gamtos turtų sąrašas – ilgėja (0)

Broliu akmuo. Joniskio r._Mikuleno nuotr

Pernai šalies saugomų ar saugotinų geologinės svarbos objektų, vadinamųjų geotopų, sąrašą papildė 22 nauji objektai. Daugumą šių objektų (17) sudaro šaltiniai. Tai du Šv. Jono (Paplatelės ir Uogučių) šaltiniai, taip pat Vaškio, Jakubausko, Vaitkaus, Dirdos, Žaltakalnio, Knygnešių ir Mačernio tako šaltiniai Žemaitijos nacionaliniame parke, Skiručių versmė Dubysos regioniniame parke, Lukštų, Mažeikių, Panemunio ir Ramintos šaltiniai Rokiškio rajone, Čiegio – Zarasų rajone, Jaskoniškių – Sartų regioniniame parke ir Dūburio šaltinis Dūburio hidrografiniame draustinyje (Zarasų r).

Skaityti toliau

Ar šuliniuose pakaks vandens, priklausys nuo orų (0)

visitsweden.com nuotr.

Šiemet Lietuvoje dėl mažo kritulių kiekio nuolat žemėjo vandens lygis. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, gruntinio vandens lygio žemėjimas, prasidėjęs birželio-liepos mėnesiais, kol kas dar tęsiasi.

Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, pagrindinė priežastis – meteorologinės sąlygos. Rugsėjis buvo šiltas ir gana sausas, krituliai didesnėje šalies dalyje sudarė tik 20-50 proc. standartinės klimato normos. Skaityti toliau

Geologinio paveldo dieną – pažintis su sėlių žemės slėpiniais (dienotvarkė) (0)

Lieptu į tryliktą amžių | Gražutės RPD archyvo nuotr.

Šeštadienį, rugsėjo 20-ąją, bus pažymėta Geologinio paveldo diena. Šia proga rengiama išvyka po Zarasų kraštą. Joje gali dalyvauti visi, norintieji susipažinti su sėlių žemės geologiniu paveldu.

Išvyka truks dvi dienas – rugsėjo 19 ir 20. Ją organizuoja Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologų sąjunga, bendradarbiaudamos su Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijomis. Skaityti toliau

Tęsiantis karščiams senka gruntinio vandens lygis (0)

R.Vinčo nuotr.

Šalyje įsivyravus ypač karštiems ir sausiems orams Lietuvos geologijos tarnybos specialistai sulaukia daug pranešimų dėl to, kad šuliniuose senka vanduo. Specialistų teigimu, toks gruntinio vandens lygio svyravimas – normalus reiškinys. Prognozuojama, kad nuosekis dar tęsis rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Lietuvos geologijos tarnyba stebi požeminio vandens pokyčius, gruntinio vandens lygis kartą per dieną matuojamas automatiniais lygio davikliais 20-yje taškų, įrengtų visoje Lietuvoje. Gauti duomenys greitai perduodami nuotoline sistema. Skaityti toliau

Opoka – Lietuvoje glūdintis neišnaudotas turtas (3)

Opokos uoliena | commons.wikimedia.org nuotr.

Šilutės rajone yra vienintelis Lietuvoje vertingos uolienos – opokos – telkinys. Jis nenaudojamas jau 20 metų. Išžvalgyti ir prognoziniai šio telkinio ištekliai siekia keliasdešimt mln. tonų. Šios uolienos gavyba galėtų atnešti Lietuvai ekonominės, ekologinės ir socialinės naudos.

Opoka – uoliena, kurioje vyrauja amorfinis (opalinis) silicio dioksidas, pasižymintis aktyviomis hidraulinėmis savybėmis. Dėl šių savybių ji dažniausiai naudojama portlandcemenčio gamyboje – 10-15 proc. opokos priedo suriša cementui kietėjant išsiskiriantį kalcio hidrooksidą į netirpų kalcio hidrosilikatą. Skaityti toliau

Geologai ieško meteoritinių kraterių Lietuvoje (0)

Ilumetsa meteoritinis krateris Estijoje | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, vykdo projektą „Lietuvos impaktiniai krateriai“. Taip siekiama nustatyti naujus kvartero laikotarpio smūginius kraterius Lietuvos teritorijoje.

Meteoritiniai smūginiai (impaktiniai) krateriai yra išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros. Šie krateriai – geologinės istorijos liudininkai ir ekonomiškai vertingos naudingųjų iškasenų talpyklos. Tai patvirtina ir neseniai Lenkijos mokslininkų atlikti ekonominiai vertinimai. Skaityti toliau

Bus vertinamas teritorijų užterštumas (1)

Užterštos teritorijos |  santarve.lt nuotr.

Lietuvos geologijos tarnyba pasirašė sutartį su UAB „Grota“ ir pradėjo įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Urbanizuotose vietovėse esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas“.

Šis projektas – tai 2009-2011 m. tarnybos vykdyto projekto „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“ tęsinys. Dabar pagrindinis dėmesys bus skiriamas būtent urbanizuotose vietovėse esančios taršos išaiškinimui ir ištyrimui. To reikia tam, kad ateityje teritorijas būtų lengviau pritaikyti urbanistinei plėtrai. Skaityti toliau

Pavasarį gali atsirasti daugiau smegduobių (0)

Aplinkos ministerijos nuotr.

Karstiniai reiškiniai – smegduobių, įslūgų radimasis – nuo seno žinomi Pasvalio ir Biržų rajonuose. Smeguobės gadina kelius ir pastatus, kelia daug rūpesčių žemdirbiams.

Lietuvos geologijos tarnyba dalyvauja įgyvendinant Aplinkos monitoringo programą ir kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais bei Biržų regioninio parko darbuotojais stebi karstinį procesą, matuoja jo intensyvumą (gipso tirpinimo mastą arba denudaciją), apskaito ir matuoja smegduobes. Skaityti toliau

Paminėta Lietuvos paveldo diena Ventos krašte (1)

Ventos RPD archyvo nuotr.

Lietuvos geologų sąjunga ir Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Ventos regioninio parko direkcija Akmenės ir Mažeikių kraštuose surengė Lietuvos geologinio paveldo dieną. Ji skirta unikalių ir žmogaus globos reikalaujančių geologijos objektų lankymui ir populiarinimui. Akmenės ir Mažeikių kraštai yra unikalūs savo geologine sandara, nes tik čia dienos šviesoje, žemės paviršiuje galima pamatyti paslaptingosios juros sistemos uolienas, rankomis paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas.

Renginyje dalyvavo Lietuvos geologai, taip pat vietos (o ir iš toliau), gamtos mėgėjai. Per abi dienas aplankėme daug geologinio paveldo objektų abiejuose rajonuose: Akmenės Skaityti toliau

Geologijos tarnybos direktorius J.Mockevičius: Nesu nei herojus, nei auka (6)

Piketas | S.Martyniuk nuotr.

Aktyvūs piliečiai liepos 24 d. surengė piketą prie Aplinkos ministerijos. Šįkart buvo protestuojama prieš aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį, kuris nenori ir nežada išgirsti 275 Žemaitijos bendruomenių kategoriškos nuomonės neleisti sprogdinti Lietuvos žemės gelmių ir teršti cheminėmis medžiagomis požeminį vandenį.

Šiuo piliečių susibūrimu buvo išreikšta ir pagarba Lietuvos Geologijos tarnybos vadovui Juozui Mockevičiui, kuris praėjusį penktadienį per Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisijos posėdį priėmė garbingą sprendimą. Skaityti toliau

Geologai mano, kad Lietuvos gelmėse gali būti retųjų metalų (7)

Ceris, „Wikipedia“ nuotr.

Lietuvos geologai praneša, jog Pietų Lietuvos uolienose gali būti retų ir brangių metalų klodų. Mokslininkams pavyko aptikti cerio, lantano bei torio. Šie metalai naudojami aukštųjų technologijų įrangos gamyboje, atominėje energetikoje.

Tiesa, nėra aišku ar Lietuvos gelmėse esantys klodai yra pakankamai dideli, kad būtų galima pradėti pramoninę gavybą. Norint išsiaiškinti, reikia detalesnių tyrimų. Rastų metalų koncentracija yra apie 1 procentą, o, palyginimui, JAV – tik dešimtosios procento dalys. Skaityti toliau