Gruodžio 7 d. Vilniaus Katedros aikštėje prie pagrindinės sostinės Kalėdų eglės į šventę „Sveikas, Seneli Kalėda!“ susirinko gausus būrys vaikų su tėveliais susitikti su Seneliu Kalėda.
Šventės dalyvius linksmino Neringa ir Tele Bim-Bam nariai. Valandą trukusiame koncerte „Tuojau užgrius Kalėdos“ skambėjo visiems gerai žinomos senosios ir naujai sukurtos Tele Bim-Bam dainos: „Mamos suknelė“, „Kalėdos“, „Baltoji varnelė“ ir daug kitų. Ne vieną savo gerbėjų kartą jau Skaityti toliau
Užgavėnių šventės išvakarėse, žurnalistas, Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis apie šios šventės ištakas ir prasmę kalbasi su baltų kultūros tyrinėtoju, vienu iš tarpdalykinių etnoastronomijos ir etnokosmologijos mokslo sričių pradininkų Letuvoje etnokosmologu Jonu Vaiškūnu.
– Kokia Užgavėnių šventės prasmė?
– Dabar tai – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė. Tokia ji tapo, kai buvo užmirštas senasis gelminis dvasinis-religinis šios šventės turinys. Naivu žiemą varyti apeigomis. Ji praeina savaime. Užgavėnių apeigose slypi daug gilesni dvasiniai, religiniai dalykai. Skaityti toliau
Penkioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.
„Šiandien archeoastronomijos mokslas įrodė, kad daugelis senųjų šventyklų buvo ir observatorijos. (…) Stebėjimus, laiko skaičiavimus prižiūrėjo žyniai. (…) Etnografiniai tyrimai, atliekami daugelį metų, rodo, kad buvo žinoti įvairūs žvaigždynai: Šienpjoviai, Artojas su Jaučiais, Žirgas, Ožys, Jukštandis ir daug kitų…– sako J. Vaiškūnas. Skaityti toliau
Penktasis muziką, poeziją ir kūrybingą atmosferą jungiantis „Postcosmos“ vėl keičia vyksmo vietą ir gegužės 28 dieną pakvies nuvykti į Senovinę dangaus šviesulių stebyklą, šalia Molėtų observatorijos. Dūmotos melancholijos ir eksperimentų mėgėjai šįkart braidys po juodąsias skyles, sieks stiprinti savo gravitacijas bei tarp ežerų ir miškų statysis palapines.
Pirmą kartą gryname ore įkurdinamas renginių ciklas paruoš ir naujų veiklų. Etnografinėje sodyboje, kurioje vyks renginys, šeimininkaujantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas kvies apžiūrėti senovinę dangaus šviesulių stebyklą – šventvietę, pasakos apie mūsų protėvių pagonišką pasaulėžiūrą, senovės lietuvių astronomijos žinias, senąjį lietuvių Zodiaką Skaityti toliau
Etnokosmologą, Alkas.lt redaktorių Joną Vaiškūną apie lietuvišką Zodiaką, baltų dievus, tikėjimą, šeimą… kalbina žurnalistas, Init TV laidos „Susitikimai“ vedėjas Sigitas Valatka.
***
Init TV laida „Susitikimai“ kiekvieną savaitę kviečia jus nuoširdžiam bendravimui su išskirtinėmis asmenybėmis. Laidos autoriai siekia pristatyti svarbiausius ir vertingiausius įvykius bei iškiliausias asmenybes, kurios juose dalyvavo. „Susitikimų“ žanras – atviri ir nuoširdūs pokalbiai apie mus, gyvenimą, Skaityti toliau
Balandžio 19 d., 16 val., Švenčionyse, Nalšios muziejuje (Laisvės a. 1) Viešoji Švenčionių biblioteka ir Nalšios muziejus kviečia į susitikimą su kraštiečiu etnokosmologu Jonu Vaiškūnu, kuris skaitys paskaitą tema „Skaitant dangaus ženklus“ ir pristatys pernai išleista savo knygą „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais”.
Ši knyga pasakoja apie nepaprastą atradimą – senovės lietuvių Zodiako rekonstrukciją. Remiantis menkais istorinių šaltinių duomenimis, tautosakine ir etnografine medžiaga, autorius atkuria lietuviško Zodiako fragmentus, Skaityti toliau
Etnokosmologo, publicisto, aktyvaus Lietuvos Romuvos judėjimo dalyvio, Alkas.lt redaktoriaus, Jono Vaiškūno interviu Baltarusijos interneto portalui Svajksta.by
„SVAJKSTA“:
– Neseniai išėjo Jūsų knyga „Skaitant dangaus ženklus“, skirta 12 atvaizdų ant XVI a. pusmetrinio kaušo analizei. Kaušas po karo buvo atrastas Baltarusijoje, Gardine, o dabar saugomas Raubičiuose. Tuos atvaizdus Jūs apibrėžėte kaip čionykščius Zodiako ženklų simbolius.
Išėjus knygai Lietuvoje paplito išsireiškimas „lietuviškas Zodiakas“. Skaityti toliau
Vasario 24 dieną, paskutinę iš keturių Vilniaus mugės dienų konferencijų salėje, gausiame skaitytojų būryje, pristatyta Jono Vaiškūno knyga „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais“.
Garsiam etnokosmologui talkino meteorologas ir astrologas Naglis Šulija, pagiriamųjų ir kandžių žodžių negailėjo bendražygis mitologas Dainius Razauskas, tilos intarpus užpildė dūdmaišiu grojantis muzikantas, autoriaus bičiulis, Gvidas Kovėra. Pakviesta prie garbingų vyrų prisėsti ir papasakoti apie savo indėlį knygos dailininkė Martyna Kašinskaitė. Skaityti toliau
Sausio 25-ą nuo seno laikoma viduržiemio arba pusiaužiemio laiku. Rytų Lietuvoje ir kai kur kitur pusiaužiemis siejamas su vasario 2 d. – Gramnčių (Perkūno) diena. Pusiaužiemyje šeimininkai įvertindavo savo ūkio išteklius: kiek liko žiemai sukaupto maisto, pašarų, malkų ir kitų atsargų. Jeigu jau sunaudota daugiau nei pusė, tai teks pataupyti apmažintas atsargas, kad jų užtektų antrajai žiemos pusei.
Šią dieną šeimininkas apeidavo ūkį, papurtydavo sodo obelis, kad būtų vaisingesnės, pastuksendavo į avilius, kad būtų darbštesnės bitės, daugiau medaus vasarą prineštų… Skaityti toliau
Gruodžio 21 d., žiemos saulėgrįžos dieną, 16 val. Vilniaus Lukiškių aikštėje ir kituose Lietuvos vietose senu papročiu bus atliktos saulėgrįžos apeigos, skirtos išlaisvinti Saulę iš kaustančios ir marinančios tamsos, šalčio ir blogio tam, kad visa, kas mus trikdo, griauna, žlugdo ir marina trauktųsi iš mūsų gyvenimo.
Tą dieną Kalėda ir 12 lietuviško Zodiako ženklų kartu su visais šventės dalyviais – atliks Kalėdinio Blukio (kelmo) deginimo apeigas. Apeigų dalyviai – blukvilkiai muš tabalus, šoks apeiginį šokį ir kartu su Blukiu sudegins jam perduotas negeroves paversdami jas mūsų kūnų ir sielų šiluma ir šviesa bei nutolindami grėsmingąją pasaulio pabaigą. Skaityti toliau
Šiandien, 2012 12 12 d., 12 val. lietuvių etninės kultūros puoselėtojai į sostinės Lukiškių aikštę atgabeno ir iškilmingai pastatė Bluką – apeiginį kelmą, trinka, per kurį trenkiant pagal mūsų protėvių papročius prieš Kalėdas galima atsikratyti blogų minčių ir jausmų, pykčių ir visų negerovių.
Buvo pranešta, kad jei visi uoliai iki gruodžio 21 d. eisime prie Bluko ir perduosime jam visą blogį, tai pasaulio pabaiga tikrai neįvyks. Kai visi 12-tukai sugulė į vieną darnią gretą lietuviškas Kalėda kartu su jį atlydėjusiais 12 lietuviško Zodiako ženklų paskelbė visų neišsipildžiusių lūkesčių ir sunkmečių pabaigos pradžia. Skaityti toliau
Lapkričio 29 d., ketvirtadienį, 18 val. Vilniaus Planetariume žinomas etnokosmologas Jonas Vaiškūnas pirmą kartą plačiai visuomenei piristatė neseniai išleistą savo knygą „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais“, kurią išleido leidykla „Dominicus Lituanus“.
Susirinko pilnutėlė salė ištikimų baltų kultūros puoselėtojų. Renginyje dalyvavo knygos iliustratorė dailininkė Martyna Kašinskaitė, astrologas Naglis Šulija ir leidyklos „Dominicus Lituanus“ direktorė Ramunė Landsbergienė, grupės „Ūtara“sutartinių giedotojos. Skaityti toliau
Lapkričio 29 d., ketvirtadienį, 18 val. Vilniaus Planetariume (Konstitucijos pr. 12a) žinomas etnokosmologas Jonas Vaiškūnas pristatys neseniai išleistą savo knyga „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais“ (Leidykla „Dominicus Lituanus“, Vilnius, 2012).
Renginyje dalyvaus knygos iliustratorė dailininkė Martyna Kašinskaitė, astrologas Naglis Šulija ir leidyklos „Dominicus Lituanus“ direktorė Ramunė Landsbergienė, grupės „Ūtara“sutartinių giedotojos.
Leidyklos „Dominicus Lituanus“ išleistoje knygoje paprastai ir suprantamai, bet nenusižengiant moksliniams tyrimo metodams pasakojama, kaip daugelį metų, žingsnis po žingsnio, kruopščiai renkant ir tyrinėjant išlikusius istorinius šaltinius, Skaityti toliau
Kūčių vakare, sėsdami prie šventinio stalo, senu papročiu pažvelgiame į pirmąją vakaro žvaigždę.
Dabar tai tik gražus paprotys, o kadaise mūsų protėviai šiuo tamsiausiu metų laiku labai daug dėmesio skirdavo dangui – stebėdami žvaigždes mąstė apie savo ateitį, spėjo būsimą derlių ir sėkmę, net numatė mūsų likimą…
Paprotys sieti senųjų metų pabaigą ir Naujųjų pradžią su žvaigždėmis ir žvaigždėtu dangumi – istoriškai susiklostęs reiškinys.Kalendorių sudarymas ir metų atskaita visuomet buvo žynių – žvaigždininkų (astrologų) Skaityti toliau
Lapkričio 23 d. 18:00 val. Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio institute, Vadybos ir administravimo fakultete, 310 auditorijoje (III a.) (Nemuno g. 33, Panevėžys) įvyks renginys iš ciklo „Pokalbiai po ąžuolu“. Šį kartą pokalbio svečias bus žinomas etnoastronomas Jonas Vaiškūnas. Jis skaitys paskaitą „Lietuviško Zodiako pėdsakais“.
„Žvaigždėtas dangus mūsų protėviams buvo tarsi savotiška gamtos knyga. Iš įvairių žemės vietų regimi sulig metų laikais pasirodantys ir dingstantys nekintantys žvaigždžių telkiniai ilgainiui mūsų protėvių buvo susieti su tam tikromis žmogui svarbiomis mintimis Skaityti toliau
Tęsinys, pradžia ČIA.
Zoomorfiniai Saulės vaduotojo pagalbininkai
Pastarojo meto darbai etnoastronomijos srityje ir konkrečiai lietuviško Zodiako tyrinėjimai34 leido iškelti hipotezę, kad būtent Kalėdų ir Užgavėnių karnavalo veikėjai, ypač seniausios35 zoomorfinės karnavalinės kaukės, kaip tik ir galėjo būti tie Saulės vadavimo ritualo atlikėjai, vaizduojantys mitinius herojus, išvadavusius Saulę ir atkūrusius kosminę tvarką. Archajiškuose Šiaurės Azijos ir Šiaurės Amerikos genčių mituose dangaus šviesulių išlaisvintojais laikomi būtent įvairūs zoomorfiniai kultūriniai herojai: Juodvarnis arba Juodvarnio sūnus, Ežys, Kojotas, Bebras36 ir kt. Skaityti toliau
Skelbiame ištrauką iš spaudai rengiamos etnoastronomo Jono Vaiškūno knygos “Skaitant dangaus ženklus”. Ši knyga turėtų dienos šviesoje pasirodyti pavasarį.
Archeologiniai duomenys rodo, kad elnio kultas senojoje Europoje buvo labai plačiai paplitęs. Anglijoje aptikti 8000–7500 metų pr. Kr. priskiriami ragai su kaukolės dalimi, jie apdoroti taip, kad būtų galima užsidėti ant galvos. Skaityti toliau
