Žymos archyvas: lageriai

Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018) (0)

Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018) | Kauno Sąjūdžio nuotr.

Liepos 18 d. mirė Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė (1930-2018).

Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis.

Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su

Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ keičia ekspedicijos kryptį: šiemet vyks į Kazachstaną (8)

Misija Sibiras-pas A.Sakalauska_archyvo nuotr

Birželio pabaigoje paskelbta žinia, jog Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje atsisako „Misija Sibiras’18“ dalyviams  išduoti vizas, sukėlė ginčų bangą viešojoje erdvėje. Padėčiai nepasikeitus, projekto rengėjai teigia, jog šiemet abi ekspedicijų komandas išlydės atlikti savo užduoties politinių kalinių laidojimo vietose Kazachstane.  

„Sibiras yra kur kas platesnė nei vien geografinė sąvoka, o tremties vietos egzistuoja ir už Rusijos Federacijos ribų. Tremtį ir kalinimus mūsų tautiečiai patyrė ir dabartinėse Kazachstano, Tadžikistano, Gruzijos teritorijose. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimo žvaigždė šviečia (1)

Monsinjoras A. Svarinskas Ulme, Vokietijoje, 1989 m. lapkričio 21 d. | Z. Kazėno nuotr.

Gyvenime teko sutikti daug įvairių žmonių: vieni, tarsi meteorai, patekę į žemės atmosferą, nušvisdavo akimirkai, kiti, nors jau iškeliavę Anapilin, šviečia ryškia atminimo žvaigždės šviesa. Tokiu buvo nenuilstamas kovotojas su blogiu, dimisijos pulkininkas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

„Kremliaus aikštėje, ant ežero kranto, stovės paminklas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui“

Pirmą kartą ilgesniam pokalbiui su monsinjoru A. Svarinsku susitikome 2009 m., gegužės 27 d., kartu su Atsargos karininkų Skaityti toliau

N. Sadūnaitė: Jei tu ne valdžioje, esi niekam nesvarbus (5)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Sovietinės okupacijos metais tūkstančiams tautiečių Nijolės Sadūnaitės vardas reiškė viltį. Jos disidentinė veikla palaikė tikėjimą, kad Lietuvos laisvės byla tęsiama ir vieną dieną pasibaigs pergale. Ir štai šįmet valstybė skiria Nijolei Sadūnaitei garbingą Laisvės premiją. Seimas tam pritaria vienbalsiai, sugebėjęs nesusikompromituoti rietenomis ir nesutarimais.

Ką į tai pati sesuo Nijolė? Žinia apie apdovanojimą ją pasiekė tylioje Vilniaus gatvelėje įsikūrusiame vienuolyne. Čia, į savo namus, ji ir kviečia pokalbio. Nelengvo, nes kalbamės apie baimę, žmonių nusivylimą, abejingumą ir apie daug darbų, kuriuos reikia nuveikti Lietuvai. Bet susitikimas – teatleidžia ši šventa vieta – aidi sesers Nijolės juoku, Skaityti toliau

E. Šiugžda. Apie melo skleidėjus (24)

Edvardas Šiugžda | asmeninė nuotr.

Ne taip seniai, kai Rusija su Baltarusija vykdė savo karines pratybas „Zapad 2017“, mokydamosi sutriuškinti menamos Veišnorijos (Baltarusijos šiaurės vakarinės dalies) menamus separatistus, menamai palaikomus menamų Vesbarijos (Lietuvos) ir Lubenijos (Lenkijos) valstybių, kai kuriems patikliems tautiečiams buvo brukama pašaipi Stanislavo Stavickio (Stano) ir Deivydo Zvonkaus dainelė „Rusai puola“ – supraskite, jokios grėsmės mums nėra ir nebuvo. Lietuvos televizija surengė diskusiją, kurioje garsieji dainininkai Skaityti toliau

Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko (2)

Balys Gajauskas (1926-2017) | lrs.lt nuotr.

Rugsėjo 28 d., eidamas 92-uosius metus, po sunkios ligos šį rytą mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys ir tremtinys Balys Gajauskas.

B. Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d. Vygrelių kaime (Gražiškių valsčius, Vilkaviškio apskritis). Vaikystėje ir jaunystėje gyveno Kaune. Jau nuo 1934 m. kartu su skautais prie Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo Kaune minėdavo Vasario 16-ąją. Skaityti toliau

Maskvoje pasitikti iš Vorkutos grįžtančios lietuvių ekspedicijos dalyviai (0)

Ekspedicijos dalyviai Maskvoje_urm.lt

Maskvoje rugpjūčio 25 d. iš ekspedicijos po Komiją grįžtančius jos narius pasitiko Lietuvos diplomatai Rusijoje.

Iš Vorkutos į Maskvą traukiniu grįžusią dvylikos asmenų grupę sutikęs Lietuvos ambasados Rusijoje ministras patarėjas Giedrius Galkauskas pasveikino prieš dvylika dienų į tolimąją Komiją išlydėtos ekspedicijos dalyvius su sėkmingai atlikta misija. Skaityti toliau

Birželio 14-oji – Lietuvos žaizda, kuriai nelemta užgyti (2)

Gedulo ir vilties diena 2017_lrp.lt

Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimą.

Ryte šalies vadovė dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje ir vėliavos pakėlimo iškilmėse Nepriklausomybės aikštėje, vėliau prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pasakė kalbą.

Pasak Prezidentės, birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu. Tai žaizda, kuriai nelemta užgyti. Ją visiems primena ir kasmet į Sibirą keliaujantis jaunimas, šiandien liudijantis istorinę atmintį. Skaityti toliau

Seime bus pristatyta paroda, skirta 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudytiems lietuviams atminti (0)

rengėjų nuotr.

Birželio 15 d. 9.20 val. Seime, Vitražo galerijoje, bus pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejaus parengta paroda „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“. Parodą atvers Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, pristatyme taip pat kalbės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė ir 1942–1943 m. sovietų represinių struktūrų sušaudytų Lietuvos Respublikos piliečių  Sverdlovske  artimųjų vardu – buvusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pulkininko leitenanto Juozo Papečkio ir Lietuvos kariuomenės kapitono Antano Petruškevičiaus anūkė atsargos kapitonė Daina Kemeraitienė. Skaityti toliau

S. Maslauskaitė-Mažylienė. Su niekuo nepalyginama dovana (0)

Sigita-Maslauskaite_zurnalasmiskai.lt

Kai žurnalo „Miškai“ redaktorius paprašė „glaustai ir esmingai“ pasidalyti mintimis apie Lietuvos atkurtos laisvės 25 metų kelią, pirmoji aplankiusi mintis: „Kaip sunku gražiausius gyvenimo dalykus nebanaliai apibūdinti.“ Lietuvos nepriklausomybė man yra viskas. Tai neįkainojama, su niekuo (net asmenine laime) nepalyginama dovana. Turėti savo valstybę, matyti ją kasmet vis laisviau kvėpuojančią, vis stropiau atsikratančią sovietinio tvaiko ir įpročių yra toks džiaugsmas, kurį galėčiau palyginti su sveikatos ar gyvybės atgavimu.

Skaityti toliau

Minėsime Gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido dieną (dienotvarkė) (0)

lrkm.lt nuotr.

Birželio 13–15 dienomis Lietuvoje vyks Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido atmintinų dienų renginiai, skirti tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Lietuva prisimins ir pagerbs masinio nekaltų žmonių trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas. 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.

Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų. Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (I) (4)

Kazimieras Juraitis | asmeninė nuotr.

Prieš keletą metų nuoširdžiai šnekučiavomės su vienu senu Sibiro tremtiniu. Gulago lageriuose jis praleido ne vieną dešimtį metų. Ten jis paliko savo jaunystę ir prarado sveikatą. Pasakodamas apie savo potyrius lageriuose, senolis atrodė atjaunėjęs, o akys tiesiog kibirkščiavo kovos dvasia!

Aš jo ir paklausiau: turėtų smagu būti jam dabar, kai mes pagaliau laisvi? Liepsnelės pašnekovo akyse prigeso. Jis nepasakė man nieko, išskyrus „– eet“ ir apmaudžiai numojo ranka. Neiškenčiau nepasiteiravęs, ko gi senasis kovotojas taip ilgisi sibirietiškųjų lagerių? Skaityti toliau

Signatarų namuose bus pristatyta K.Nainio knyga „Gyvenimo metraštis“ (0)

Kazimiero Nainio knygos viršelis „Gyvenimo metraštis“

Lapkričio 14 d., ketvirtadienį, 17 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius) bus pristatyta Kazimiero Nainio knyga „Gyvenimo metraštis“ iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo serijos.

Pasak knygos pratarmės autoriaus prof. habil. dr. Antano Tylos, nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio ir į patriotinę veiklą įsitraukusio Kazimiero Nainio, Pašvitinio apylinkių ūkininko sūnaus asmeniniuose atsiminimuose perteikiamas ir apmąstomas visos patriotiškos, savo Tėvynę mylinčios įvairių sluoksnių lietuvių inteligentijos lemtingas kelias nuo Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. priimto Lietuvos Nepriklausomybės Akto iki 1941 m. birželio, kai tūkstančiai lietuvių buvo ištremti į lagerius.

„Tai chrestomatinis SSRS okupuotos Lietuvos ir jos piliečių likimas. Dar nėra išsamių tyrimų apie lietuvių tautos jaunimo patriotinę raišką Skaityti toliau

R.M.Lapas. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (II) (2)

Vera Šernienė su sūnum Žaku. Vichy, Prancūzija, 1930 m | Ž.Šerno asm. nuotr.

Likimo suvestos Paryžiuje

Tarpukario Paryžius, kuriame virė kultūrinis ir meninis gyvenimas, tarsi magnetas traukė gabius žmones iš viso pasaulio. Tad nenuostabu, kad jaunimas iš karo pelenų prisikėlusios Lietuvos irgi vyko ten studijuoti dailę ar muziką. Savo diplomatines įstaigas Prancūzijoje įkūrė ir jaunutė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Likimas suvedė Paryžiuje ir dvi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų žmonas – Verą Šernienę ir Bronę Klimienę. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys (3)

Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

1953-ieji. Vyresnieji juos prisimena įvairiai. Kovo 5-ąją mirė Josifas Stalinas. Amnestavo daug kalinių. Po trijų metų iš Kozelsko lagerio grįžo amnestuotas tėvas, nuteistas 8 metams už dalyvavimą kaimo vestuvėse surengtame stribo linčo teisme. Jis manęs nebuvo matęs, o aš, trimetis, barzdoto dėdės baisiai išsigandau…

Sako, dėl „tautų tėvo“ mirties daug kas raudojo. Bet kartu daugelis tikėjosi, kad dabar švystels šviesa tunelio gale. Kitiems nusviro rankos: sulig tais metais, kaip teigia istorikai, Lietuvoje baigėsi partizaninis pasipriešinimas okupantams. Ilgai Lietuvą „vadavusi“ Amerika nuvylė, o sovietinis represinis aparatas įsisiautėjo. Skaityti toliau

Pasiilgau lietuviškos kalbos… (1)

Lietuvių delegacija Jakutske | V.Miliausko nuotr.

Kai du nusikaltėliai plėšikauja individualiai, jų galimybės ir norai yra kuklesni, o nusikaltimai – lokalinio pobūdžio. Abiem sutarus veikti drauge, apetitai didėja, o „darbeliai“ tampa dar žiauresni ir įžūlesni. Tokie draugai, pavydėdami vienas kitam padidėjusios įtakos arba didesnio grobio, neišvengiamai susipeša.  Visuomenėje tokie reiškiniai vadinami „gaujų karais“. Nesena istorija byloja, kad taip atsitiko su Stalino valdoma Sovietų Rusijos ir Hitlerio Vokietijos draugyste. Abudu bičiuliai susėdo už bendro stalo, pasidalino pasaulį, pasirašė ir paspaudė vienas kitam ranką, o, įgyvendinant suokalbį, keitėsi patirtimi, glaudžiai bendradarbiavo…. Skaityti toliau

Žaliakalnyje atidengtas A.Ramanausko-Vanago atminimui skirtas žymuo (nuotraukos) (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kaune penktadienį iškilmingai paminėtos Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos, partizanės Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės arešto 56-ųjų bei partizanų vado sušaudymo 55-ųjų metinės.

Šia proga partizanų suėmimo vietoje, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžos Žaliakalnyje, buvo atidengtas ir pašventintas atminimo žymuo. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Romuvos kelias (5)

Zenonas Rombergas

Santuokos prie aukuro ugnies darosi vis populiaresnės Lietuvoje. Kažkoks vidinis poreikis traukia jaunas lietuvių besituokiančių poras prisiekti ištikimybę ant piliakalnio ar kitoje istorinėje vietoje. Buvome pakviesti atlikti sutuoktuvių apeigą ant Vieškūnų piliakalnio. Tai vienas iš didžiausių Kauno marių pakrantės piliakalnių, atrastas visai neseniai 1992 metais. Skaityti toliau