Žymos archyvas: kultūros paveldas

Miškininkas Kauno rajone rado partizanų rankraščius (0)

Kauno rajone, Alšėnų seniūnijoje, Girininkų I kaime rasti rankraščiai | Kauno VPK nuotr.

Balandžio 10 d. apie 10.25 val. Kauno apskrities pareigūnai sulaukė miškininko pranešimo, kad Kauno rajone, Alšėnų seniūnijoje, Girininkų I kaime, jis vaikščiodamas miške rado rankinę granatą. Į įvykio vietą atvykusiems Kauno apskr. VPK pareigūnams vyras paaiškino, jog dirbdamas valstybiniame miške, Šališkių girininkijoje, atlikdamas sklypų ribų žymėjimo darbus, pastebėjo kyšančio metalinio bidono viršų. Atėjęs arčiau ir atidaręs bidono dangtį viduje pamatė vandenį. Po vandeniu vyras rado seną granatą ir rankraščius.

Sprogmuo buvo perduotas Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus Skaityti toliau

Gražutės regioninis parkas kviečia pažinti paveldą (0)

GRP vertybės | Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos nuotr.

Balandžio 15 d., Lietuvoje jau dvyliktą kartą švenčiama – Pasaulinė kultūros diena. Ją Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m., liepos 19 d., įteisino kaip atmintiną dieną. Kultūros dienos minėjimas balandžio 15 d., susietas su Taikos vėliavos simboliu ir Nikolajaus Rericho paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos, kuri tapo pagrindu kultūros vertybių saugojimui 1954 m. Hagos konvencijoje.

Šiemet Pasaulinė kultūros diena ypatinga, kadangi 2018 m. paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Panieka (nuotraukos, video) (5)

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

Švenčionių rajone, Rakštelių kaime, Švento ežere yra pusiasalis-šventvietė vadinamas Alku. Mūsų protėviams, o ir mums, tai ypatinga, šventa vieta kurioje bendraujama su dievais ir su savo sąžine.

Bet 2017 metais ši vieta, sakyčiau, buvo išniekinta, pastačius prie kelio, ties rodykle į šventvietę, kryžių. Kryžių buvo galima pastatyti 100 ar 1000 metrų į vieną ar kitą pusę, bet ne, reikėjo statyti būtent ties senovės šventviete.

Gyvename 21-me amžiuje, bet metodai liko tie patys – sunaikinti, užgožti, sumenkinti, Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kiek vertas „Tautiškos giesmės“ autoriaus atminimas? (8)

Rodyklė tebekviečia į jau neveikiantį Vinco Kudirkos muziejų | P. S. Krivicko nuotr.

Menu gražią 2016 metų liepos šeštosios pavakarę, kai gausus būrys suvalkiečių užtraukė „Tautišką giesmę“, tądien suvienijusią lietuvius visame pasaulyje. Laikydami ilgą trispalvę juostą, mes stovėjome ir giedojome erdvioje laukymėje prie senosios klėtelės, kurioje kadaise gimnazisto Vinculio vasarota. O šiemet, per Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, toks giedojimas Vinco Kudirkos gimtuosiuose Paežeriuose gali ir nenuaidėti. Kodėl?

Dažnai prisimenama, kad ne vien Paežeriuose, bet ir visame Vilkaviškio rajone gimė daug Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje – paskaita apie 1863 m. sukilimo vadą K. Kalinauską (0)

Archyviniai dokumentai | Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotr.

Kovo 29 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), vyks istorikės, archyvarės Neringos Češkevičiūtės paskaita – „1863–1864 metų sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiami ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai siekia supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais. Tokią temą nulėmė radiniai Gedimino kalne. Artimiausio vakaro metu Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos ir Skaityti toliau

Vilniuje vyks konferencija skirta Europos kultūros paveldo metams (0)

Paveldas ir visuomenė | G. Oržikausko nuotr.

Kovo 23 d. Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9), vyks konferencija „2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė“.

Europos kultūros paveldo metų koordinatorius Lietuvoje Alfredas Jomantas sako, kad kultūros paveldas yra visuotinė vertybė, svarbi individui, bendruomenei ir visuomenei. Svarbu jį išsaugoti ir perduoti būsimoms kartoms. Gali atrodyti, kad paveldas priklauso praeičiai, kad jis yra nekintantis, tačiau iš tiesų jis Skaityti toliau

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su habil. dr. istorike I. Lukšaite (4)

Istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė | Asmeninė nuotr.

D. R. – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų dienų viešus pareiškimus dėl galimo bent trijų ar keturių skirtingų humanitarinių mokslų institutų „jungimą“. Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų?

I.L. – Manau, kad jungimas neduotų tų rezultatų, kuriuos deklaruoja jungimo šalininkai. Šie institutai yra labai daug nuveikę per paskutinius dešimtmečius, dirbdami labai sunkiomis sąlygomis. Visus tuos dešimtmečius virš mokslininkų Skaityti toliau

Teisinė apsauga suteikta Naujasodžio piliakalniui II su gyvenviete (1)

Naujasodžio piliakalnis II | A. Strazdo nuotr.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Naujasodžio piliakalnį II su gyvenviete, esantį Naujasodžio kaime, Prienų rajone (u.k. 41488). Pasak piliakalnį suradusio archeologo Egidijaus Šatavičiaus, piliakalnio buvo tikslingai ieškota, nes jau daug metų Užnemunėje nebuvo rasta nei vieno naujo piliakalnio.

Naujasodyje rastas piliakalnis yra vienas iš šešių piliakalnių, kurie per šių metų pirmus nepilnus tris mėnesius buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Skaityti toliau

Piketuotojai ragino Kultūros ministerijos valdininkus ginti viešajį interesą Vilniaus senamiestyje (0)

Piketuotojai ragino Kultūros ministerijos valdininkus ginti viešajį interesą Vilniaus senamiestyje | Rengėjų nuotr.

Kovo 6 d. apie 70 žmonių, susirinkę į piketą prie Kultūros ministerijos, pareiškė protestą dėl šiuo metu vykdomų daugiabučių namų statybų buvusiame Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblyje bei ketinimų užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia.

„Vertiname šių Vilniaus istorinei ir estetinei tapatybei ypatingai svarbių ansamblių skaidymą ir užstatymą kaip neskaidriais Skaityti toliau

KTU profesorius Vokietijos archyve aptikto neįprastas nuotraukas (0)

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Artūras Keršys | Kauno technologijos universiteto (KTU) nuotr.

Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas daugelį skatina aktyviau domėtis Lietuvos istorija.

Štai Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Artūras Keršys Leipcigo (Vokietija) miesto istorijos muziejaus skaitmeniniame archyve, neseniai rado dar nepublikuotų Lietuvos universiteto ištakas menančio pastato nuotraukų. Skaityti toliau

Tautodailininko dovana Lietuvai bus pristatyta Panevėžio muziejuje (0)

A. Petrulio paroda | Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

Vasario 15 d., 16 val., Panevėžio kraštotyros muziejaus Moigių salėje (Vasario 16-osios g. 25 a), vyks parodos „Dovana Lietuvai ir muziejui: tautodailininko Arvydo Petrulio skulptūrų dovana Panevėžio kraštotyros muziejui“ atidarymas.

Tautodailininkas, Pauliaus Galaunės ir Liongino Šepkos premijų laureatas Arvydas Petrulis žinomas kaip mažosios architektūros paminklų – kryžių, koplytstulpių, koplytėlių medžiuose, paminklinių lentų bei tradicinės medinės skulptūros autorius. Jo sukurti monumentalūs kryždirbystės paminklai skirti 1863 metų sukilėliams, savanoriams, pokario partizanams Skaityti toliau

Turizmo parodoje „Adventur 2018“ buvo pristatytas kryždirbystės paveldas (0)

Turizmo parodoje „Adventur 2018“ Kėdainiai pristatė V. Svirskio kryždirbystės paveldą | Rengėjų nuotr.

Sausio 26–28 dienomis, Vilniuje, „Litexpo“ parodų centre, vyko tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur 2018“, kurios tema šiemet – „Keliauk kitaip“. Šiame renginyje prisistatys 54 Lietuvos miestai ir regionai. Kėdainių stendo akcentas – V. Svirskio (1835–1916) paveldas Kėdainių krašte.

Mūsų krašto ir kitų šalies miestų bei miestelių stendus kartu su Kėdainių rajono savivaldybės meru Sauliumi Grinkevičiumi aplankė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Čerenkovas, Skaityti toliau

Išleistas išskirtinis leidinys „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“ (0)

Išleistas išskirtinis leidinys „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“ | lietuva.lt nuotr.

VšĮ „Vilniaus informacijos centras“ išleido knygą-albumą – „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“.

Knyga supažindina su Lietuvos visuomenės siekiais apginti valstybę per pastarąjį šimtmetį ir ją įtvirtinti, Lietuvos kariuomenės savanorių, partizanų kovomis, atskleidžiamas tarpukario Lietuvos ūkinės veiklos vitališkumas ir apžvelgiami šiuolaikiniai ekonominiai procesai, vykstantys konkrečiuose ūkiniuose sektoriuose, išryškinami nagrinėjamo laikotarpio kultūrinio gyvenimo proveržio ypatumai. Skaityti toliau

N. Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas dar kartą kreiptis į teismą dėl Misionierių ansamblio (0)

Misionierių soduose numatyti statyti gyvenamieji namai | Ccontestus.lt nuotr.

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas dar kartą kreiptis į teismą su pareiškimu ištirti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-558 patvirtinto Vilniaus misionierių statinių ansamblio (Kultūros vertybių registre unikalus kodas 761; toliau – Misionierių ansamblis) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano teisėtumą.

Toks prašymas pateiktas atsižvelgiant į situaciją, kuri susiklostė po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą Nr. eI-21-438/2017 pagal Lietuvos Skaityti toliau

Lietuvos archeologijos draugija Piliakalnių metus apibendrino leidiniu (0)

piliakalniu metai_fbLietuvos archeologijos draugija, prisidėdama prie Piliakalnių metų minėjimo iniciatyvų, įgyvendino projektą „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“, publikuodami naują piliakalnių temai pristatyti ir nagrinėti skirtą leidinį. Pagrindinis projekto ir mokslo studijos uždavinys – parengti vizualiai ir informatyviai patrauklų leidinį, nuosekliai, vaizdingai ir konstruktyviai pristatantį Rytų Baltijos regiono piliakalnius.

Knygoje „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pateikiami pagrindiniai duomenys apie piliakalnius visame kadaise baltų apgyventame areale – ne tik Lietuvoje, Skaityti toliau

Dėl Gedimino kalno skelbiama valstybės lygio nepaprastoji padėtis (4)

Gedimino kalno šlaitas | R. Danisevičiaus nuotr.

Vyriausybė nutarė skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno nuošliaužų. Ekstremalioji situacija skelbiama Vilniaus piliavietės teritorijoje.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad situacija valdoma. „Gedimino kalnas – mūsų valstybingumo simbolis. Vyksta intensyvūs jo išsaugojimo darbai. Turime sutelkti visą dėmesį ir pagaliau išspręsti šią problemą. Tikiuosi, valstybės lygio ekstremali situacija suteiks tam sprendimui daugiau įrankių“, – sakė premjeras. Skaityti toliau

Patvirtintas Europos kultūros paveldo metų įgyvendinimo Lietuvoje veiksmų planas (0)

Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonson (Jonsson), įsakymu patvirtintas 2018-ųjų Europos kultūros paveldo metų  įgyvendinimo Lietuvoje veiksmų planas. Juo siekiama prisidėti prie Europos Parlamento ir Europos Tarybos bendru sprendimu patvirtintos iniciatyvos 2018–uosius paskelbti Europos kultūros paveldo metais.

„Tikimės, kad Lietuvos mastu patvirtintas Europos kultūros paveldo metų (2018 m) veiksmų planas iš dalies prisidės prie visų 2018 m. veiklų, skirtų Europos kultūros paveldo metams. Norėčiau paskatinti miestų ir regionų kultūros organizacijas, Skaityti toliau

Gedimino kalnas ruošiamas žiemai (0)

Gedimino kalnas | alkas.lt, G. Brazauskaitės nuotr.

Lapkričio 27 d. kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius visuomenei pristatė Gedimino kalno tvarkybos darbų situaciją ir numatomus tolimesnius veiksmus.

Viceministro teigimu, Gedimino kalnas šiuo metu yra ruošiamas žiemai – vykdomi kalno šlaitų tvirtinimo darbai naudojant skaldą, kuri padės apsaugoti visas paveiktas kalno vietas. Įrenginėjama ir speciali drenažo sistema, neleisianti susiformuoti vandens pertekliui ant kalno, kuris galėtų užšalti žiemą.

„Ties rytiniu šlaitu ir vakariniu bei šiauriniu bokštu taikomos apsaugos priemonės, Skaityti toliau

Lietuva žengia demokratiškesnės paveldosaugos link (video) (2)

Paveldas ir visuomenė | G. Oržikausko nuotr.

Lapkričio 15–16 d., Lietuvoje, vyko Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Europos Tarybos, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetu ir Kultūros ministerija, rengtas tarptautinis susirinkimas – „Faro konvencijos principai ir urbanistinio paveldo apsauga“. Susirinkimo metu pabrėžta, kad Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencija suteikia platformą paveldo vadybai, kuri padeda įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą paveldosaugoje bei nustato gaires, kaip reikėtų bendradarbiauti visoms suinteresuotoms šalims siekiant konstruktyvaus dialogo.

Skaityti toliau

Ambasadorius Raudondvaryje rado prancūziškų pėdsakų (0)

Ambasadorius Raudondvaryje rado prancūziškų pėdsakų | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Lapkričio 23 d., Raudondvario dvare vykusiame Prancūzijos ambasadoriaus Filipo Žantaudo (Philippe Jeantaud) ir Kauno rajono mero Valerijaus Makūno susitikime, Prancūzijos ambasadorius pabrėžė – „Norime aktyviai prisidėti prie atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimo ir įprasminimo“.

Raudondvario dvare vykusiame susitikime taip pat dalyvavo Prancūzijos garbės konsulas Kaune, Lietuvos sveikatos universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas.

Skaityti toliau

Šviečiantys sodai nušvies Šventaragio slėnį! (2)

Sventaragio_sodų_įziebimas_plakDešimt išdidintų Sodų papuoš Vilniaus Šventaragio slėnį, skverą ir erdvę prie Karaliaus Mindaugo paminklo. Sodai miestiečius ir miesto svečius džiugins visą tamsųjį metų laikotarpį: nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. Pavasario lygiadienio – kovo 20 d.

Pirmą kartą sodai bus iškilmingai apšviečiami gruodžio 1 d. 18.00 val. prieš Kalėdų eglutės įžiebimą Katedros aikštėje, Vilniuje. Šventę lydės dūdmaišių ir tabalų muzika (Vytautas Linkevičius, Jonas Tumasonis, Vilius Marma). Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba XIV: sijos, gegnės bei pasparos (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Kęstučio g. | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės.

XIV skyrius. Sijos, gegnės bei pasparos

Sijų, gegnių ar pasparų apdailai ar puošybai, suprantama, nebuvo skiriama tiek dėmesio, Skaityti toliau

Neries regioninio parko direkcija kviečia į žygį ieškoti dar neatrasto piliakalnio (0)

Piliakalnio paieškos žygis | Neries regioninio parko direkcijos nuotr.

Šį sekmadienį, lapkričio 5 d., minėdama 2017-uosius, paskelbtus piliakalnių metais, prie Vilniaus įsikūrusi Neries regioninio parko direkcija, kviečia į ypatingą žygį.

Žygio metu, kartu su archeologais Gintautu Vėliumi ir Roku Vengaliu, bus tyrinėjami statūs Neries šlaitai ties Sidaronių kaimu. Jie, specialistų akimis, turi didelį potencialą slėpti dar neatrastą kultūros paveldo objektą – ne vieną šimtmetį skaičiuojantį piliakalnį.

Skaityti toliau

Gedimino kalno pietvakariniame šlaite įvyko paviršinė nuošliauža (0)

27 d. pietvakarinio šlaito nuošliauža | lnm.lt nuotr.

Spalio 27 d. pietvakariniame Gedimino kalno šlaite įvyko paviršinė apie 8–10 metrų ilgio, iki 6 metrų pločio, apie 1,2 metrų gylio nuošliauža. Nuslinko apie 15 kubinių metrų paviršinio technoginės kilmės grunto. Kalno pagrindiniai sluoksniai nepažeisti.

Galimos nuošliaužos požymiai buvo fiksuoti jau ryte, todėl buvo nuspręsta imtis prevencinių grunto planiravimo darbų, gruntą paskirstant vietoje. Gruntas prisotintas vandeniu, todėl buvo priimtas papildomas sprendimas nudrenuoti iškrovos vandenį paklojant drenažinį vamzdį. Skaityti toliau

Lietuva siekia prisijungti prie „Faro konvencijos“ (0)

„Comus“ projektas | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Šių metų lapkričio 15–16 d., Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Europos Tarybos sumanymu, Lietuvoje vyks tarptautinis renginys – „Faro konvencija ir vietovių kultūros paveldo išsaugojimo strategija“.

Spalio pradžioje Gruzijoje įvyko Europos Tarybos rengti, Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencijai skirti darbiniai susitikimai, kuriuose dalyvavo šį dokumentą pasirašiusios ir ratifikavusios Europos šalys, siekiančios geriau suprasti jos pritaikymą, bei valstybės, besidominčios Faro konvencijos principais. Skaityti toliau

Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“ (1)

Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 20 d., 17.30 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), bus atidaryta nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“. Renginyje dalyvaus A. Stanevičius, E. Barauskienė, J. Stubraitė, lietuvininkų bendrijos nariai. Klaipėdos krašto dainas atliks Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ (vadovai Jolita ir Alvydas Vozgirdai).

Parodoje matysite Mažosios Lietuvos paveldo objektus, bažnyčias, jų griuvėsius, kapines ir pačius lietuvininkus bei jų papročius. Skaityti toliau

G. Šeikis. Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio (0)

Karališkių Švenčiausios Dievo Motinos Globos Cerkvė. 1957 m. | Kęstučio Rimo asmeninio archyvo nuotrauka

Petro Tarasenkos (1892–1962) – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik daliniai liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose užsiminė gana skurdžiai, nors šis laikotarpis ir Rytų Aukštaitijos kraštas visą gyvenimą jam išliko brangus ir artimas, o jo aplinka ir žmonės ugdė jį kaip asmenybę.

Šaknys – Karališkiai Skaityti toliau

Kas laimės „urbanistinį karą“? (video) (1)

Paveldo komisijos archyvas | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Lapkričio 15–16 d., Valstybinės kultūros paveldo komisijos sumanymu, Lietuvoje įvyks tarptautinis susitikimas su Europos Tarybos žinovais, kitų šalių atstovais dėl Lietuvos galimybės prisijungti prie Faro konvencijos. Akivaizdu, kad bandymai ratifikuoti konvenciją Lietuvoje gana sunkūs, trunkantys daugiau nei 10 metų, stokojantys ryžtingų sprendimų ir politinio pritarimo.

Spalio 4 d., Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Seimo Kultūros komiteto ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos rengto susirinkimo – „Viešoji komunikacija ir bendruomenių vaidmuo saugant kultūros paveldą“ dalyviai vieningai Skaityti toliau

Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia susipažinti su Lietuvių tautiniais drabužiais nuotraukose (nuotraukos) (0)

Tautiniais drabužiais apsirengusios merginos. XX a. 4 deš. V. Augustino nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas tautinių drabužių, kaip tautos ir valstybės simbolio, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos pavidalo svarbą, 2017 metus paskelbė Tautinio drabužio metais. Ta proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas  kviečia visus susipažinti su lietuvių tautinių drabužių savitumu ir istorija, kurias atskleidžia daugybė archyve saugomų nuotraukų.

Dažniausiai lietuvių moterų tautinį drabužį sudaro: marškiniai, sijonas, prijuostė, liemenė, galvos apdangalas ir apavas, vyrų Skaityti toliau

Varniuose tvarkomas vyskupo Motiejaus Valančiaus namas (0)

Varniuose tvarkomas vyskupo Motiejaus Valančiaus namas | httpvarniurp.am.lt nuotr.

Pradėti vykdyti vyskupo Motiejaus Valančiaus namo Varniuose (S.Daukanto g. 10A, Telšių r.) išorės tvarkybos (remonto, restauravimo) darbai. Šiemet numatoma restauruoti cokolinę pastato dalį, sutvarkyti pastato fasadą ir prie jo esančius priestatus. Darbus numatoma tęsti ir kitąmet.

„Motiejus Valančius šlovinamas dėl savo kilnių Tėvynės labui atliktų darbų. Jis yra žinomas ne tik kaip Žemaičių vyskupas, bet ir kaip švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas, carinės Rusijos valdžios persekiotas blaivybės sąjūdžio organizatorius ir puoselėtojas. Skaityti toliau