Jau šį savaitgalį – spalio 2-4 d. – vyks tarptautinė kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų šventė „Heritas“, vienijanti specialistus, valstybės bei privačias organizacijas, viešąsias įstaigas, privačias įmones, ir visus, neabejingus kultūros paveldui.
Atviruose ir nemokamuose renginiuose Šv. Kotrynos bažnyčioje ir Vilniaus universitete lankytojai bus kviečiami pažinti, atrasti, užmegzti pažintis, ieškoti atsakymų į svarbius klausimus ir turiningai Skaityti toliau
Spalio 2-4 d. vyks tarptautinė kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų šventė „Heritas“, vienijanti specialistus, valstybės bei privačias organizacijas, viešąsias įstaigas, privačias įmones, ir visus, neabejingus kultūros paveldui. Atviruose ir nemokamuose renginiuose Šv. Kotrynos bažnyčioje ir Vilniaus universitete lankytojai bus kviečiami pažinti, atrasti, užmegzti pažintis, ieškoti atsakymų į svarbius klausimus ir turiningai praleisti laisvalaikį.
Šventėje tradiciškai vyks konsultacijos su paveldo specialistais vertybių priežiūros klausimais, bus galima klausytis žinovų iš Lietuvos ir užsienio paskaitų, diskutuoti su Skaityti toliau
Apdovanojimas skiriamas už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei mokomosios veiklos srityse. Taip pat už sumanymus, garsinančius Kuršių neriją ir prisidedančius prie šio krašto turizmo plėtros.
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno apdovanojimui gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Skaityti toliau
Rugsėjo 11-20 dienomis vyksiantys Europos paveldo dienų Lietuvoje renginiai jau 27-tą kartą sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą – mums atitekusį ankstesnių kartų palikimą. Jis nuolat šalia mūsų, tik ne visada įvertintas, pažintas. Europos paveldo dienos – puikus būdas mums visiems prisiminti, kokį turtą turime. Šių metų Europos paveldo dienų tema – kultūros paveldas ir švietimas, tad daugelis renginių leis iš arčiau patyrinėti, savo rankomis kartu su restauratoriais prisiliesti prie paveldo vertybių, susipažinti su senosiomis statybos technologijomis, pastatų puošybos papročiais. Teatralizuoti renginiai stengsis atgaivinti buvusią kultūros paveldo vertybių dvasią. Skaityti toliau
Apdovanojimas skiriamas už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei švietimo veiklos srityse. Taip pat už smanymus, garsinančius Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno apdovanojimui gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, Skaityti toliau
Rugsėjo 5 d. tarp Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų ir miškų užsislėpęs etnografinis Salų kaimas (Ignalinos rajono vakarinėje dalyje, 1 km į šiaurę nuo Antalksnės) virs tikra sutartinių sala. Vaizdingoje vietoje įsikūręs etnoarchitektūrinis kaimas yra vienas iš nedaugelio tokio tipo išlikusių kaimų Lietuvoje. Saugomose teritorijose puoselėjamos ne tik gamtos vertybės, bet nematerialus kultūros paveldas.
Čia, natūralioje ir jaukioje šeimyniškoje etnografinės sodybos aplinkoje, galėsite pasinerti į sutartinių skambesį, aukštaičių krašto savitumą „užčiuopti“ filme apie Aukštaitiją, fotoparodoje „Langai“ pažvelgti į pasaulį pro puošnų aukštaitišką langą, amatų kiemeliuose atrasti augimo stebuklą – nuo vilnos karšimo iki juostos gimimo, nuo žolyno iki vantos ar verbos. Skaityti toliau
Rugsėjo 5 d. tarp Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų ir miškų užsislėpęs etnografinis Salų kaimas virs tikra sutartinių sala. Vaizdingoje vietoje įsikūręs etnoarchitektūrinis kaimas yra vienas iš nedaugelio tokio tipo išlikusių kaimų Lietuvoje. Saugomose teritorijose puoselėjamos ne tik gamtos vertybės, bet nematerialus kultūros paveldas.
Čia, natūralioje ir jaukioje šeimyniškoje etnografinės sodybos aplinkoje, galėsite pasinerti į sutartinių skambesį, aukštaičių krašto savitumą „užčiuopti“ Skaityti toliau
Pagal Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą dvišalę bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje sutartį Lietuvoje jau restauruotas ne vienas kultūros paveldo objektas, svarbus ir Lietuvai, ir Lenkijai, menantis bendrą Abiejų Tautų Respublikos istoriją arba susijęs su abiems šalims svarbiomis, žinomomis asmenybėmis. Restauravimo darbus pagal programą „Kultūros paveldo apsauga užsienyje“ finansuoja Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerija bei Nacionalinis Lenkijos kultūros paveldo užsienyje institutas „Polonika“. Skaityti toliau
Rugpjūčio 28–30 d. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras ruošia ypatingą vasaros palydėtuvių programą – turtingą Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIII-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Paskutinis vasaros savaitgalis Juodkrantėje stebins išskirtiniais meno kūriniais, išskirtinėmis dokumentinių filmų peržiūromis, paskaitomis, drabužių demonstravimais bei Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų pasirodymais.
Kaip ir kasmet, švente bus paminėta lietuvių folkloristikos pradininko Martyno Liudviko Rėzos gimimo metinių sukaktis, šiemet jau – 244-oji. Skaityti toliau
Rugpjūčio 8 d. Kartenos piliakalnis, esantis Salantų regioniniame parke, trauks lankytojų žvilgsnius išskirtiniu reginiu. Piliakalnis virs jūra, laivo burės atspindės palengva slenkančius gamtos stebuklus, sklis terapiniai garsai, įtraukiantys kiekvieną į atgijusios gamtos ir kultūros spektaklį.
Salantų regioninio parko traukos objektu tapęs, šiemet išrinktas vienu gražiausių Lietuvos piliakalnių, Kartenos pažiba – Kartenos piliakalnis – pasipuoš 2 tūkstančiais žvakių ir stebins išskirtinėmis projekcijomis Skaityti toliau
Visuomeninė Rasų kapinių draugija šiemet švenčia savo veiklos 30-metį. Jau daugelį metų šios ne pelno siekiančios organizacijos skiriamasis ženklas yra angelo figūra, puošianti Vilniaus visuomenės veikėjo ir filantropo Juozapo Montvilos (Józef Montwiłł) antkapinį paminklą. Naudodamiesi gražia proga, Draugijos nariai nusprendė atnaujinti visuomeninės organizacijos logotipą, todėl ieško naujų idėjų ir kviečia kūrybingus žmones dalyvauti varžytuvėse!
Kretingos rajone, Tarvyduose stovintys apleisti raudonų plytų pastatai šiandien atrodo niekuo neypatingas objektas, o ir turistų susilaukia nedaug. Tačiau dauguma vietinių žino, o kai kurie – dar ir prisimena jų permainingą istoriją. Dimitravo dvaru vadinamose valdose kadaise šeimininkavo didikai, tačiau vėliau dvaras tapo priverčiamųjų darbų kalėjimu, vokiečių koncentracijos stovykla ir galiausiai – karine sovietų stovykla.
Istorikas Vaidotas Kuprelis pasakoja, kad dvaras Tarvydų kaime pastatytas XIX a. pr. grafų Zubovų giminės iniciatyva, o Dimitravo pavadinimas jam buvo suteiktas grafo Dmitrijaus Zubovo garbei. Skaityti toliau
„Stebuklingos“ vietovės visad traukė žmones, – tai įrodo ir tokios vietos kaip Erškėtynas. Šaltinis su stebuklingu vandeniu, kadaise buvęs kuršių ir žemaičių šventyklos su astronominiu kalendoriumi dalimi, o vėliau tapęs ir krikščionims svarbia vieta, iki šiol išlieka paslaptinga šventa vieta dėl savo istorijos ir tikrosios paskirties.
Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų. Kadaise susiformavęs natūraliu būdu, šiandien jis – jau nemažai pakeistas žmogaus rankos: yra įkastas ir įleistas rentinys, aplinka paaukštinta ir išklota betoninėmis plytelėmis. Skaityti toliau
Liepos 3 d. A. ir A. Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Dominikonų g. 15, Vilnius) atidaryta paroda „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje. Nėriniai. Kilpinėliai. Tinklai“. Tai jau antroji Tautodailės metams skirto tęstinio projekto paroda, kurią rengia Vilniaus etninės kultūros centras bei Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija.
Parodoje pristatomi trijų tautodailininkių darbai, sukurti pasitelkiant XIX a. pab.–XX a. Lietuvoje paplitusias tradicines nėrinių technikas. Šių rankdarbių subtilumas žavi ir kartu verčia susimąstyti apie tradicijų perėmimą, tąsą ir pritaikymą šiuolaikiniame gyvenime. Skaityti toliau
Valstybinė kultūros paveldo komisija, reaguodama į visuomenės keliamus klausimus peticijoje prieš statybas Vilniaus baroko paminkluose, atliks statybų istoriniuose ansambliuose ekspertinį tyrimą ir sieks nustatyti sistemines problemas, keliančias grėsmę Vilniaus istorinio centro išskirtinei visuotinei vertei.
Prieš keletą savaičių paviešinta peticija prieš statybas Vilniaus baroko paminkluose atnaujino jau kelerius metus trunkančias diskusijas dėl stagnuojančios kultūros paveldo apsaugos sistemos, skirtingo teisės aktų interpretavimo ir tarpinstitucinio nesusikalbėjimo, sudarančio sąlygas gimti rezonansiniams projektams ir visuomenės pasipriešinimui. Šiame kontekste labiausiai Skaityti toliau
Birželio 15 d. Kultūros ministro įsakymu patvirtinta Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcija.
Koncepcijoje numatomos svarbiausios kultūros paveldo apsaugos kryptys, kurioms įgyvendinti bus rengiamas ir kultūros ministro įsakymu tvirtinamas Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 m. veiksmų plano projektas. Plane bus apibrėžtos konkrečios priemonės numatytiems tikslams ir uždaviniams pasiekti. Skaityti toliau
Birželio 9 d. Seimas, atsižvelgdamas į Kultūros komiteto teikimą, Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) pirmininke paskyrė menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarę, kultūros paveldo tyrinėtoją, ekspertę kultūros paveldo srityje Vaidutę Ščiglienę.
Nustatyta, kad V. Ščiglienė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigas eis ne ilgiau, negu baigiasi jos, kaip Valstybinės kultūros paveldo komisijos narės, kadencija (V. Ščiglienė Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare paskirta 2020 m. sausio 8 d.). Skaityti toliau
Paveldosaugininkus pastaruoju metu neramina vis pasitaikantys ugnies kūrenimai ant dubenuotųjų akmenų, kurių daugelis yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Visi jie – mūsų kultūros paveldas, bylojantis apie tose vietose buvusias pagoniškas šventvietes. „Vaizdinys, kad dubenuotieji akmenys yra senovės aukurai, yra klaidingas, bet labai gajus. Akivaizdu, kad kažkur švietime buvo padaryta didžiulė spraga, jog toks vaizdinys įsišaknijo“, – sakė Kultūros paveldo departamento kontrolės skyriaus vedėja Donata Armanavičienė. Skaityti toliau
Nuo gegužės 5 d., Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, pradės veikti Vilniaus knygrišių gildijos paroda „KNYGrišių KNYGos“.
Parodoje pristatoma virš 60 kūrinių, taip pat knygų restauravimo fotografijos (prieš ir po), bei marmuruoto popieriaus stendas.
Atliekant bibliofilinius meninius įrišimus centrinė ašis kūrybai yra knygos tekstas (dažnai literatūros klasikos ar svarių kultūros temų). Viršelio apipavidalinimas kukliai derinamas prie teksto prasmių ar jausmų, Skaityti toliau
Sykį viens ja[u]ns vyruks, į dailydes gerai išsimokinęs, užsigeide vandruot. Jam jau kelias dienas ėjus, jis pritika vieną žmogų, o kai tas tuo paču keliu ėja, tai juodu ėja krūvõ, jeib abiem einant čėsas ne teip pailgtų. Pakeliui tas žmogus dailydei išsipažina, kad jis perkūns ėsąs. Teip juodu eidami pritika antrą dieną da vieną, o tas sakės ėsąs velnias.
Dabar jie ėja visi trys ir iškaka į didelę girią, kuriõ daug visokių žvėrių buva, bet jie nieka valgyt neturėja. Tai sake velnias:
– Aš esu drūts* ir greits, aš tuojau parnešiu mėsos ir duonas ir ko šiaip da reiks. Skaityti toliau
Gamtos mėgėjai laukia vasaros, tikėdamiesi, kad karantino padėtis Lietuvoje pasibaigs ir jie galės aktyviau keliauti po nacionalinius ir regioninius parkus. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, nuosekliai vykdydama projektus „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ (I, II), šią vasarą lankytojams atvers dar daugiau objektų saugomose teritorijose.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, siekiama įdomiausias saugomų teritorijų vietas, objektus pritaikyti lankymui bei pažinimui, pagerinti sąlygas gamtosauginiam švietimui. Pagrindinės priemonės – lankytojų centrų tinklo valstybiniuose parkuose išplėtimas ir parodų, Skaityti toliau
Gerokai daugiau laiko praleidžiant namuose, dažniau sukiojamasi ir virtuvėje. Dabar, kai pirkinius ir apsilankymus parduotuvėse tenka planuoti kur kas kruopščiau nei įprastai, klausimas – „Ką šiandien valgysime?“ – gali sukelti visiškai nereikalingų diskusijų ir streso. Kad taip nenutiktų, kviečiama apsilankyti kultūros paveldo portale www.epaveldas.lt, kur gardžių patiekalų idėjų galima pasisemti iš daugiau kaip prieš šimtmetį gyvenusių senolių.
Liudvika Didžiulienė-Žmona „Lietuvos gaspadinē, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas“ Skaityti toliau
Vilniaus miesto savivaldybė grįžta prie visam miestui svarbios užduoties – Sapiegų parko atnaujinimo. Siekdama išrinkti geriausią sprendimą šiai jautriai urbanistinei istorinei aplinkai, savivaldybė inicijavo Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijos dalies ir jo prieigų atviro architektūrinio projekto varžytuves.
Patarimas rengti architektūros varžytuves buvo suformuluotas 2019 m. lapkritį konferencijos „Architektūros kokybė: integruotas požiūris į kultūros paveldą“ metu Skaityti toliau
Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus jau seniai buvo galima lankyti virtualioje erdvėje, neišeinant iš namų, tačiau šiuo ypatingu laikotarpiu muziejus savo lankytojams dovanoja išskirtines paslaugas. Nuo šiol kiekvieną savaitę virtualioje erdvėje bus galima dalyvauti Valdovų rūmų muziejaus profesionalių gidų vedamose virtualiose ekskursijose, taip pat namie išbandyti išradingų švietimo specialistų paruoštus specialius mokomuosius užsiėmimus. Skaityti toliau
Panemunės pilis jau daugiau kaip dešimt metų fragmentiškai restauruojama, daugiausiai darbuojasi Vilniaus dailės akademijos (VDA) Paminklotvarkos katedros dėstytojai ir studentai. Praėjusių metų pavasarį prasidėjo gana intensyvūs sienų tapybos restauravimo darbai, atidengta daug autentiškų sienų tapybos fragmentų. Darbus pabaigti žadama iki rudens, – praneša Kultūros paveldo departamentas (KPD).
Panemunės pilies sienų tapybos restauravimo darbų programą parengė ir darbams vadovauja restauratorė, VDA dėstytoja Ramunė Balandžiūnienė. Skaityti toliau
Kovo 24 d. „Europa Nostra“ organizacija paskelbė 7 labiausiai nykstančias Europos paveldo vertybes 2020 m. Vertybėms, kaip ir kiekvienais metais, pavojus gresia dėl aplaidumo, netinkamos plėtros, komercinio požiūrio į kultūros paveldą bei išteklių ir žinių trūkumo.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, būdama „Europa Nostra“ nare, kviečia virtualiai susipažinti su labiausiai nerimą keliančiais paveldo objektais Europoje. Skaityti toliau
Kultūros ministerija, atsižvelgdama į tai, kad dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir nustatytų veiksmų jai suvaldyti muziejai, bibliotekos, archyvai ir kitos kultūros įstaigos laikinai nebegali priimti lankytojų, kviečia visuomenę tęsti pažintį su kultūros paveldo objektais, meno kūriniais virtualioje erdvėje.
Skaitmeninėje Europos Sąjungos (ES) kultūros paveldo platformoje „Europeana“ laukia keliasdešimt milijonų literatūros, muzikos, vaizduojamojo meno ir kitų kūrinių, kuriuos skelbia tūkstančiai ES atminties institucijų: bibliotekų, muziejų, archyvų. Šioje platformoje suskaitmenintų Lietuvos kultūros paveldo objektų skaičius 2019 m. – 199,2 tūkst.
Kovo 5 d. Pelikso Bugailiškio premijos skyrimo komisijos nutarimu 2020 m. Pelikso Bugailiškio apdovanojimas už ilgametį kraštotyros darbą, Šaukėnų kraštotyros muziejaus įkūrimą, kultūros ir gamtos paveldo puoselėjimą paskirta Lietuvos garbės kraštotyrininkei Elenai Burdulienei.
E. Burdulienė gimė 1928 m. Skaudvilės vlsč. Tauragės apskrityje. Mokėsi Skaudvilės pradžios mokykloje, Švėkšnos gimnazijoje, Klaipėdos mokytojų institute, kur įgijo biologijos mokytojos kvalifikaciją. Nuo 1950 iki 1991 m. Šaukėnų (Kelmės r.) vidurinėje mokykloje mokė biologijos, zoologijos, gamtos mokslų.
Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje esantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas, vienas iš nedaugelio Madonos atvaizdų be kūdikio, yra bene garsiausia ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos kilnojamojo kultūros paveldo vertybė. Jis nuo seno puikiai žinomas ir buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos žemėse. Aušros Vartų koplyčią kasmet aplanko keli milijonai piligrimų iš viso pasaulio. Paveikslas (163 x 200 cm) nutapytas ant 2 cm storio ąžuolinių lentų. Gailestingumo Motinos atvaizdą puošia XVII a. sukurti sidabriniai ir paauksuoti aptaisai bei dvi brangiųjų metalų karūnos (viena sukurta 1700 m., kita – 1750 m.). Paveikslas kaip stebuklingas garbinamas jau keletą šimtų metų. Skaityti toliau
Gegužės 14–16 d. Vilniuje, buv. Lukiškių izoliatoriaus-kalėjimo erdvėse (Lukiškių skg. 6), vyks jau įprastu tampantis kultūros paveldo pažinimo renginys „Heritas“, kuris šiais metais išauga į įvairias pažintines ir ugdomąsias veiklas visuomenei siūlančią kultūros paveldo šventę. Rengėjai – kultūros paveldui prijaučiantys savanoriai.
Šventė kartą per metus suburia visus, dirbančius kultūros paveldo srityje ir juo Skaityti toliau
