Žymos archyvas: kultūros paveldas

Seimas ragina pasirūpinti Lietuvos medinio sakralinio kultūros paveldo apsauga (0)

Tytuvėnų vienuolynas | tic.siauliai.lt nuotr.

Birželio 6 d. Seimas, 60-čiai Seimo narių balsavus už, nė vienam – prieš ir dviem susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl medinio sakralinio kultūros paveldo išsergėjimo“ (projektas Nr. XIIIP-3444), kuria kreipiasi į Vyriausybę, ragindamas imtis konkrečių veiksmų apsaugoti Lietuvos medinį sakralinį paveldą nuo sunaikinimo grėsmės ir kviečia ją 2020 m. valstybės biudžete numatyti pakankamas lėšas ir sukurti veiksmingą institucinį mechanizmą, kuris leistų apsaugoti Lietuvos medines šventoves nuo sunaikinimo kaip įmanoma greičiau įvedant gaisro signalizaciją, Skaityti toliau

Moksleiviai kviečiami dalyvauti Vasaros archeologijos mokykloje Dubingiuose (0)

Birželio 17-23 dienomis Lietuvos moksleiviai kviečiami dalyvauti tradicinėje Vasaros archeologijos mokykloje Dubingiuose | kpd.lt nuotr.

Birželio 17-23 dienomis, Dubingių piliavietėje, Molėtų rajone, vyks tradicinė vasaros stovykla „Vasaros archeologijos mokykla 2019“. VšĮ Kultūros paveldo akademija kviečia aukštesniųjų gimnazijos, vidurinių mokyklų klasių mokinius, kurie domisi kultūros paveldu, istorija ir archeologija registruotis ir dalyvauti tradicinėje vasaros stovykloje.

2019-ųjų Vasaros archeologijos mokyklos archeologinių tyrimų objektas – Dubingių piliavietė. Dubingių pilis XIV – XVIII a. buvo Lietuvos kultūros, pramonės, Skaityti toliau

Aukcione parduoti J. Basanavičiaus, V. Mačernio, J. Maironio laiškai ir nuotraukos (0)

Zigmo Petravičiaus paveikslas Šienapjūtė | rengėjų nuotr.

Gegužės 23 d. Vilniaus dailės akademijos Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Dominikonų g. 15, Vilnius) įvyko 9-asis ARS VIA meno ir kolekcinių vertybių aukcionas.

Aukcione buvo pristatytos net 235 meno ir kolekcinių vertybių pozicijos, pagal temas suskirstytos į 8 skyrius („Gražioji Lietuva“, Senosios knygos“, „Įvairenybės“ ir kt.), iš jų 127  pozicijos buvo parduotos. Tai sudaro 54 proc. viso aukciono kūrinių rinkinio.

Aukcione varžytasi dėl dailininko Jono Mackonio Mackevičiaus kūrinio „Bernardinai Skaityti toliau

Palėpė: moterų įvardijimas XVI–XVIII a. (0)

D. Rastenienės nuotr.

Palyginti negausioje lietuvių istorinės antroponimikos literatūroje mažiausiai dėmesio yra sulaukusi moterų įvardijimo raida. (Duomenų apie moterų įvardijimą pateikta: Z. Zinkevičius. Lietuvių antroponimika (V., 1977), Maciejauskienė, V. Moterų įvardijimas XVI–XVIII a. dokumentuose. Iš: Kalbos kultūra. V., 1980, Nr.38, p. 81–89, Ramonienė, M. Vakarų ir vidurio Lietuvos moterų antroponimai XVIII a.pabaigoje. Iš: Kalbotyra. V., 1985, T.36, p.  52–62). Tai lėmė objektyvios aplinkybės, kurių svarbiausia ta, kad lietuvių moterys palyginti retai buvo minimos istorijos dokumentuose Skaityti toliau

„Heritas“ kviečia kultūros paveldą atrasti kasdienybėje (1)

„Heritas“ kviečia kultūros paveldą atrasti kasdienybėje | Rengėjų nuotr.

Gegužės 3-5 dienomis, Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios ir Europos humanitarinio universiteto erdvėse, vyks tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda „Heritas“.  Antrą kartą rengiamas nemokamas renginys tęsia sėkmingą pirmųjų metų praktiką ir pagrindinį dėmesį skiria kultūros paveldo aktualijų pristatymui plačiajai visuomenei. Parodos programoje – virš 20 seminarų, pokalbių, daugiau nei 30 kūrybinių užsiėmimų, speciali erdvė šeimoms Skaityti toliau

Ar pavyks susitarti dėl šalies ateities paveldosaugos? (0)

G. Oržikausko nuotr.

Matyt, niekam ne paslaptis, kad šiandieninė Lietuvos paveldosauga išgyvena ne pačius geriausius laikus – UNESCO vertybės Lietuvoje nėra pakankamai saugomos pagal tarptautinius standartus, nesutvarkyta apskaita ir Kultūros vertybių registras, pasipriešinimą sukelia skandalingi statybų projektai ir kt. Šie kultūros paveldo skauduliai daugiau ar mažiau pripažįstami bendrai, tačiau kodėl šios problemos metai iš metų vis dar yra neišsprendžiamu rebusu?

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė, Seimo Kultūros Skaityti toliau

D. Stancikas. V. Radžvilo klaida, arba Kas yra „tautinių jėgų“ kandidatas (54)

A.Juozaitis ir V.Radžvilas | alkas.lt nuotr.

Vytautą Radžvilą visuomet įdomu skaityti – net ir tuomet, kai jis klysta, ar kai nesutinki su jo nuomone. Todėl ir paskutinį jo straipsnį „Lietuvos rinkėjui – amžina Sizifo dalia?“ taip pat perskaičiau su įdomumu. Nors su svarbiausiomis straipsnio išvadomis ir iš esmės nesutinku.

Bet pirmiausia apie tai, kam pritariu. Pritariu, kad tautines vertybes skelbiantis kandidatas šiandien neturi šansų patekti į Prezidento rinkimų antrąjį turą, juolab laimėti tuos rinkimus. Nesvarbu, kas jis būtų – Arvydas Juozaitis, Vytautas Radžvilas ar net Justinas Marcinkevičius.

Skaityti toliau

Per kiek laiko galima būtų atstatyti išskirtinius Trakų Vokės dvaro rūmus ir jų parką? (0)

Trakų Vokės dvaro rūmai | wikipedija.org nuotr.

Kaip ir pagal kokius projektus paspartinti tokio išskirtinio kultūros paveldo objekto, kaip Trakų Vokės dvaras, atstatymą ir ką daryti, kad neišnyktų garsiojo prancūzų architekto ir botaniko Eduardo Franco Andre (Edouard Francois Andre), XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kūrusio Lietuvoje parkus, kelias?

Lankydamasis Trakų Vokės dvare, Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras su departamento Vilniaus skyriaus specialistais domėjosi, kaip galima būtų paspartinti  šio išskirtinio ansamblio rekonstrukciją ir kaip jį pritaikyti visuomenės reikmėms. Skaityti toliau

V. Striužas. Triskart paniekintieji (9)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Pirmasis paniekinimas

Žuvę laisvės kovose arba nužudyti partizanai nudvasėjusių išvaduotojų – čekistų, stribų – būdavo sumetami į roges, sunkvežimius, arba tiesiog pririšami spygliuotomis vielomis, pasitaikiusiomis virvėmis prie ratų, vežimų ir kraujams varvant, teškant suvežami sutempiami į miestų, miestelių, aikštėse, prie stribų būstinių. Nurengus, numovus, geresnius drabužius, labiausiai odinius batus, žuvusių partizanų kūnai nudrebiami, numetami viešoms patyčioms, piktdžiugiškai priešams teigiant: Skaityti toliau

B. Volodzka. Klaipėdos miesto paveldo stagnacija (2)

Baltijos jūros kurortas „Sandkrug“ – Memelis | epaveldas.lt nuotr.

Kultūros paveldo tema kol kas nėra laikoma tiek pat svarbia kaip automobilių statymo vietos, taršos, masinių renginių finansavimo ar pramonės plėtros klausimai, tačiau ji itin svarbi, jei norime išsaugoti mūsų Klaipėdos tapatybę. Pastaruoju metu belieka apgailestauti, kad kultūros paveldo tvarkymas teegzistuoja kaip valstybinių institucijų imitacinis darbas, kuomet daugelis nuostabių, valstybės ir miesto istorijai itin reikšmingų pastatų griūva tiesiog akyse.

Apmaudu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija veiksmais parodo, kad miesto tapatumas, jai rūpi ne per labiausiai: tesuranda vos 100 tūkst. eurų istorinių Skaityti toliau

Papildytas Vertybių sąrašas – dainomis iš marių dugno, lietuviškomis ristynėmis ir kitomis išsaugotomis tradicijomis (2)

Vilniaus Verbos | lnkc.lt nuotr.

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė devynios tradicijos.

Tai – lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, muzikavimo bandonijomis tradicija Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventės „Sabantui“, Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymo, Biržų krašto sutartinių atlikimo, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimo Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicijos. Skaityti toliau

Raudonės pilies liepa dalyvauja Europos metų medžio rinkimuose (0)

Raudonės pilies liepa | am.lt nuotr.

Panemunių regioninio parko direkcija kviečia balsuoti už šiemetiniuose Europos metų medžio rinkimuose mūsų šaliai atstovaujančią Raudonės pilies liepą, laimėjusią Lietuvos 2018 m. medžio konkursą. Balsuoti galima iki vasario 28 d.

Šiemet Europos metų medis renkamas iš 15 kandidatų – po vieną iš kiekvienos konkurse dalyvaujančios šalies. Juos pateikė Belgija, Bulgarija, Čekija, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Prancūzija, Lenkija, Slovakija ir kt. Su konkurse dalyvaujančiais medžiais galima susipažinti Europos metų medžio svetainėje ir joje balsuoti. Skaityti toliau

Ypatingomis šviesomis bus paminėta Raganų kalno sukaktis (0)

Raganų kalnas | Neringa.lt nuotr.

Šiais metais Raganų kalnui, vienai iš lankomiausių vietų Neringoje, sukanka keturiasdešimt metų. Raganų kalno sukaktis bus paminėta vasario 14–17 dienomis, Neringai prisijungus prie Klaipėdos šviesų šventės.

Šiomis dienomis ketinama apšviesti dalį Raganų kalno skulptūrų, kurių kiekviena pasakoja savą fantastinę istoriją. Mitines būtybes pasitelkę šviesas prakalbinti padės Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai kartu su Nidos meno kolonija. Skaityti toliau

Vilniui minint 25 metus UNESCO – kūrybiniai konkursai mokiniams (0)

Vilniui minint 25 metus UNESCO – kūrybiniai konkursai mokiniams | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Vilniaus istorinis centras – pirmoji pasauliniu mastu pripažinta Lietuvos kultūros vertybė šiais metais švenčia įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 25-tąją sukaktį. Vaizdingos gamtos apsuptyje išsidėstęs Vilniaus senamiestis, nuo seno žavi keliautojus, dailininkus, fotografus.

Vilnius iki šiol įdomus ne tik įprastai matomais istoriniais pastatais, jis savyje slepia kur kas daugiau. Gal ne ne kiekvienam teko girdėti, kad kadaise Vilniaus senamiestyje būta šaltinių, kad iki karo Vilnius garsėjo „miestu mieste“ ir, kad Vilnius kelis šimtmečius darė didelę įtaką architektūros Skaityti toliau

Senoji Marijampolė atgyja (0)

Marijampolės senoji ligoninė | suduvis.lt nuotr.

2018 m. Marijampolės, kaip Lietuvos kultūros sostinės, renginiais siekta įtvirtinti istorinės ir kultūrinės atminties sklaidą ne tik Suvalkijos krašto, bet ir šalies mastu. Pernai pradėtas aktyvus miesto istorinių pastatų, kurių Marijampolėje išlikę nemažai, aktualizavimas. Vienas jų – pirmoji miesto ligoninė, kuri iki šios dienos išlaikė pirminę paskirtį – teikti medicininę pagalbą.

Atsižvelgdamas į turtingą šio pastato istoriją bei atliktus architektūrinius tyrimus Kultūros paveldo departamentas, iniciavo jo įrašymą į Kultūros vertybių registrą. Skaityti toliau

Spartinami Gedimino pilies kalno tvarkybos darbai (2)

Tartasi Gedimino pilies kalno tvarkymo klausimais | lrkm.lt nuotr.

Sausio 21 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko pasitarimas dėl artimiausiu metu svarbiausių vykdytinų Gedimino kalno tvarkybos darbų, susijusių su ekstremalios situacijos suvaldymu.

Lietuvos nacionalinis muziejus įpareigotas per savaitę Kultūros ministerijai pateikti siūlymus dėl būtinų tyrimų Gedimino kalne atlikimo ir jiems atlikti reikalingų lėšų poreikio, taip pat Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų tvarkymo tolesnių darbų planą. Kitame etape šio plano pagrindu turės būti parengta ilgalaikė Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų sutvarkymo strategija. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Amžiaus radinys Lietuvoje – Šventosios stabas (21)

Sventosios stabas B.Pinkeviciutes rankose_Liaudies kultura 2015.nr5

Didysis praėjusio šimtmečio Lietuvos archeologinis radinys – prieš 5500 metų pajūryje iš juodalksnio išdrožtas stabas. Prasidedant akmens amžiaus gyvenviečių tyrimams Šventojoje prie Palangos, niekas negalėjo įsivaizduoti, kad kartu su daugeliu kitų radinių giliai po žemėmis bus ir medinis dievybės atvaizdas.

Archeologė Rimutė Rimantienė prisimena, kad 1969 m. rugpjūčio 28 d. stabą, ekspedicijos dalyvių pavadintą dievuku, atrado Juozas Šliavas – mokytojas ir kraštotyrininkas iš Žeimelio su vienu iš moksleivių:

Nelabai ko tikėjausi iš to plotelio, bet, kaip visada, Skaityti toliau

Žemaičiams pagerbti išleidžiamas pašto ženklas (4)

post.lt nuotr.

Prieš 800 metų, 1219 m., Ipatijaus metraščiuose buvo aprašyta Voluinės (Volynės) taikos sutartis, kurią su Voluinės didžiuoju kunigaikščiu pasirašė Lietuvos, Deltuvos ir Žemaitijos kunigaikščiai. Žemaičių kunigaikščių Gerdvilo (Erdvilo) ir Vykinto paminėjimas – pirmas patikimas įrodymas, kad jau tuo metu egzistavo Žemaitija ir stipri Lietuvių žemių konfederacija, dariusi didelę įtaką Vidurio ir Rytų Europos šiaurinei daliai. Tai progai paminėti šiandien, sausio 18 d., penktadienį, Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą „Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose – 800 metų“. Skaityti toliau

Archeologė papasakojo apie tyrimus Gedimino kalno šlaituose (0)

Gedimino kalnas | alkas.lt, G. Brazauskaitės nuotr.

„Įtampos tikrai buvo. Dirbome ir kai lijo, ir kai snigo, ir kai gruntas čiuožė. Dirbom tikrai ekstremaliomis sąlygomis. Kartais tyrimus tekdavo stabdyti dėl saugos reikalavimų“, – pasakoja archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė, ketvirtadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje skaitysianti paskaitą apie Gedimino kalno šlaituose vykdytus archeologinius tyrimus.

Kol viena archeologų grupė kasinėjo Gedimino kalno aikštelę, kurioje buvo rasti 1863 metų sukilimo dalyvių palaikai, kita tyrinėjo kalno šlaitus. Tyrimai užtruko daugiau nei metus ir nebuvo lengvi, prisipažįsta archeologė D. Baltramiejūnaitė. Skaityti toliau

Išeivijos lietuvis Valdovų rūmams padovanojo neeilinį XVII a. Vilniuje sukurtą stalinį laikrodį (0)

valdovurumai.lt nuotr.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir visos Lietuvos kultūros paveldo nacionalinius rinkinius papildė įspūdinga Kalifornijoje (JAV) gyvenančio lietuvių išeivijos teisininko, visuomenininko ir dosnaus mecenato Donato Janutos dovanota muziejinė vertybė – žinomo ir nagingo laikrodžių meistro Johano (Hanso) Klaseno (Johannes (Hans) Klassen) 1638 m. Vilniuje sukurtas stalinis laikrodis.

Laikrodžių meistras J. (H.) Klasenas yra gyvenęs ir dirbęs Vilniuje apie 1638–1655 metus. Skaityti toliau

Ligoninė prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios: istorijos vingiai ir 50 tūkst. eurų ieškinys (1)

Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia | LNM nuotr.

Gruodžio 13 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus, (Arsenalo g. 3, Vilnius) salėje vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Ligoninės prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios istorijos vingiais“.

Architektė Violeta Bruzgelevičiūtė skaitys paskaitą „Ligoninės prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios istorijos vingiais“. O apie tai, kas pastaruoju metu vyksta šioje teritorijoje plačiau papasakos visuomenininkė Rasa Kalinauskaitė.

Kultūros paveldo centro Urbanizuotų vietovių poskyrio vedėja architektė V. Bruzgelevičiūtė pateiks trumpą Lukiškių priemiesčio Skaityti toliau

Trisdešimt metų kultūrinės atminties sklaidai (0)

LK-2018-3virselis-LLKC-nuotr

Gruodžio 12 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) didžiojoje salėje (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilnius), „Liaudies kultūros“ kviečia į žurnalo 30-mečiui skirtą pokalbį „Šaltinis ar senvagė?“, kuriame dalyvaus habil. dr. profesorė Ingė Lukšaitė, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, dailininkė keramikė Julija Ikamaitė ir redakcija.

1988 metais įsteigtas žurnalas „Liaudies kultūra“ jau 30 metų rašo apie Lietuvos praeitį ir dabartį, kultūros paveldą ir tuos, kas jį puoselėja. Išskirtinis žurnalo bruožas – nuolatinis dėmesys įvairių etninės, Skaityti toliau

D. Rastenienė. Gerų renginių sangrūda (1)

Sovietinis modernizmas | A. Ambraso nuotr.

Jai seniai stebiuosi, kaip gali būti, kad dažniausiai geri ar bent iš pavadinimo įdomūs renginiai susigrūda į tas pačias dienas ar eina tiesiog padieniui? Į klausimą iki šiol neatsakiau. Regis, informacijos gausu – rengėjai galėtų pasidomėti ir sąmoningai pasirinkti kitą kokią dieną. Juk kultūros renginių auditorija daugmaž ta pati… Bet taip nėra, renginiai ima ir sueina į tas pačias dienas… Ir taip toli gražu ne pirmas kartas!

Skaityti toliau

Prestižinis Europos apdovanojimas Kauno rajonui – už žirgyną, kuriame skleidžiasi kultūra (1)

Valerijus Makūnas ir Snieguolė Navickienė Europos kultūrinio turizmo specialusis prizas | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė iš Kipro grįžo su Afroditės skulptūrėle ir diplomu – prestižiniu Europos kultūrinio turizmo tinklo ECTN ir jo partnerių apdovanojimu už projektą „Raudondvario dvaro žirgyno sutvarkymas ir pritaikymas menų inkubatoriaus veiklai“.

Varžėsi septyniose grupėse

Tai buvo staigmena, kuri, prisimena S. Navickienė, privertė trumpam sustoti širdį. Skaityti toliau

Baltijos šalių pilių ir dvarų pažinimo šimtmečio kelionė baigėsi iškilminga švente (video) (0)

„Pažinkime Baltijos dvarus“. Estijos, Latvijos ir Lietuvos „raktai“ | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.

Tarp išrinktų svetingiausiais – ir Lietuvos dvarai

Kelionių ir pažinimo projektas baigėsi iškilmingu renginiu garsiame Vecgulbenės dvare Latvijoje. Trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – pilių ir dvarų asociacijos susivienijo, kad kartu paminėtų svarbiausias valstybingumo datas – Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečius.

Projekte iš viso dalyvavo net 131 pilis ir dvaras. Lietuvai atstovavo Abromiškių, Skaityti toliau

UNESCO pasaulio paveldo statusas – tik prestižas, ar ir atsakomybė? (0)

Vilniaus istorinis centras | G. Oržikausko nuotr.

UNESCO pasaulio paveldo vertybės – tai valstybės prestižas. Nors Lietuva maža valstybė, globaliu mastu įvertinti net keturi kultūros paveldo objektai. Tai turėtų būti ne tik garbė, tačiau ir didelė atsakomybė.

Visgi naujausiais Valstybinės kultūros paveldo komisijos duomenimis, praktikoje UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos ir kitų tarptautinių dokumentų nuostatos nėra taikomos – Lietuvos teisės aktai nesuderinti su konvencijos nuostatomis, o dažnai netgi joms priešingi. Skaityti toliau

Pagerbti protėvių palikimą puoselėjantys Tytuvėnų regioninio parko sodybų šeimininkai (0)

vstt.lt nuotr.

Tradicinė sodyba, supama medžių ir gėlių, mediniai dvišlaičiai namai, kurių langus puošia spalvingai nudažytos langinės – nykstantis mūsų šalies gyvenviečių vaizdas. Turime išsaugoti ir puoselėti mūsų protėvių palikimą, suderinant tradicinius sodybų elementus su šiuolaikinio gyvenimo poreikiais. Tytuvėnų regioninio parko direkcija surengė gražiausios parko sodybos varžytuves.

Kadangi vienas iš Tytuvėnų regioninio parko uždavinių yra puoselėti papročius, jau prieš trejetą metų buvo nuspręsta pastebėti ir pagirti tai darančius tytuvėniškius. Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Pikelių pievelės žalios… (nuotraukos) (2)

Pikelių Pikelių (Mažeikių r.) Švč. Trejybės bažnyčia. XVIII a. | J. Zvonkuvienės nuotr.

Pikelių pievelės žalios…

Miestelyje tos pievelės. Visos švarios, gražios, tikros. Vos įkeli koją į Pikelius, toji rami tyli žaluma ir apgaubia, žalius švarius gamtos kilimus po kojomis pakloja. Matau – tvirtas, dailus, tiesus ąžuolaitis jaunas savo jau gan stiprias šakas Pikeliams atiduoda, pačias sveikiausias giles žemėn žeria. Gal tai pasiūlymas gilių kavos? Kitur verkia Skaityti toliau

Kaune minimas Pirmosios Respublikos architektūros korifėjus dr. Stasys Kudokas (1)

Kauno 6osios Gimnazijos projektas | KTU Vaižganto progimnazijos archyvo nuotr.

Ketvirtadienį, rugsėjo 27 d., nuo 12 val., Kauno KTU Vaižganto progimnazijoje (Skuodo g. 27), įvyks konferencija „Architekto Stasio Kudoko gyvenimo ir kūrybos laiptais“, skirta vieno iš žymiausių Pirmosios Respublikos Kauno architektų dr. Stasiui Kudokui (1898 – 1988).

Stasys Kudokas Laikinojoje sostinė suprojektavo dešimtis visuomeninių pastatų, tarp kurių – buvusi Kauno valstybinė 6-oji gimnazija (dabar – KTU Vaižganto progimnazija) ir Kauno Aukštesniosios technikos mokykla (dabar – Kauno technikos kolegija). Skaityti toliau

Daugiau kaip 130 istorinių Baltijos šalių pilių ir dvarų atvėrė duris lankytojams (0)

Rygoje pristatytas projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus | Rengėjų nuotr.

Nuo gegužės 24 iki rugsėjo 16 dienos, daugiau kaip 130 istorinių Baltijos šalių pilių ir dvarų atvėrė savo duris lankytojams. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kiti užsienio keliautojai dalyvavo kelionėje po įspūdingas mūsų šalių pilis ir dvarus, savo keliautojų kortelėse rinko simbolinius „raktus“ (lipdukus arba antspaudus).

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams, Europos kultūros paveldo metams dedikuotas projektas „Pažinkime Baltijos pilis ir dvarus – švęskime kartu!“ artėja į pabaigą. Skaityti toliau