Žymos archyvas: Kazys Škirpa

Vilniuje ir Kaune paminėtos pulkininko Kazio Škirpos 40-osios mirties metinės (nuotraukos, video) (4)

Pulkininko Kazio Škirpos 40-ųjų mirties metinių minėjimas jo vardu pavadintoje Vilniaus alėjoje | V. Valiušaičio nuotr.

Rugpjūčio 18 d. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) Vilniuje Kazio Škirpos (1895-1979) alėjos ir Arsenalo gatvės sankirtoje paminėjo 1941-ųjų metų birželio sukilimo rengėjo Kazio Škirpos 40-ąsias mirties metines.

Minėjime kalbėjo LLKS garbės pirmininkas Jonas Burokas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, teisininkas prof. Alfonsas Vaišvila, istorikas ir buvęs Vilniaus tarybos narys, vienas iš gatves pavadinimo K. Škirpos alėja iniciatorių Vladas Turčinavičius, istorikas, Skaityti toliau

Bus paminėta K. Škirpos mirties 40 metų sukaktis (11)

Kazys Škirpa | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 18 d. 12 val Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga ir kitos visuomeninės-patriotinės organizacijos surengs Kazio Škirpos mirties 40 metų sukakties paminėjimą.

Įžymus Lietuvos diplomatas, pulkininkas, 1919m. sausio 1 d. pirmasis su būriu savanorių, Gedimino bokšte, iškėlęs Lietuvos trispalvę, dalyvavęs mūšiuose su bolševikais, bermontininkais, ir lenkais, 1941 m. birželio sukilimo organizatorius, Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjas, Vyčio Kryžiaus ordininkas Kazys Škirpa mirė prieš 40 metų, 1979 m.rugpjūčio 18 d. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva (video) (6)

Linas V. Medelis | Asmeninė nuotr.

Internete jau šmėkštelėjo užuomina, kad iš nacių konclagerio išgelbėtas Jonas Noreika – Generolas Vėtra, yra ne tas Noreika, o kitas, visai kitas Noreika, atsieit KGB bendradarbis, išdavęs per keliasdešimt pogrindininkų. Visai nejuokinga, jei bandytume pasigilinti, kaip pastaraisiais (ypač pastaraisiais) metais, palaikant valstybinėms struktūroms, niekinami mūsų didvyriai, iškraipoma istorija, į pašalius stumiama lietuvių kalba, menkinama tautos savigarba, naikinama gamta ir kultūros paveldas… Kas valdo šiuos procesus? Kas tautos ir valstybės priešams stovi už nugaros? Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera (3)

Pasvalio krašto muziejuje saugomas istorinių įvykių dalyvio Jono Nistelio užsakymu plačiau nežinomo dailininko B. Kebliko nutapytas paveikslas 1919 m. sausio 1 d. įvykiams atminti (XX a. 3 dešimt.?).

Kas būtų taip išpopuliarinęs Kazį Škirpa ir Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, jeigu ne pasikėlsinimas į jų garbę ir atminimą? Net tie, kurie niekada šių vyrų biografijomis nesidomėjo ir vargu ar kada būtų susidomėję, apie juos nemaža sužinojo. Nekalbant jau apie tai, kad tie išpuoliai paskatino labiau pasigilinti į jų darbus ir palikimą ne vien oponetus, bet ir šalininkus.

Šįsyk noriu atkreipti dėmesį į labai įdomius rezistencijos istorijos tyrimus vykdančio

Skaityti toliau

Mitinge pasmerktas Šimašius ir pareikalauta atstatyti sunaikintus Lietuvos didvyrių atminimo ženklus (nuotraukos, video) (29)

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 7 d. pavakarę, Vilniuje, prie Karaliaus Mindaugo paminklo įvyko visuomeninis mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“.

Apie pusę tūkstančio mitingo dalyvių, susirinkusių priešais Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką esančioje aikštėje, prie paminklo Lietuvos valdovui Mindaugui reikalavo, kad būtų nedelsiant atstatyti – vienašališku Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu liepos 27 d. nuplėšta Lietuvos laisvės kovotojo Jonos Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta nuo 1997 m. kabojusi ant Vrublevskių Skaityti toliau

Po vienašališkų R. Šimašiaus veiksmų Lietuvos žydų bendruomenė skambina pavojaus varpais (35)

Faina Kukliansky | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 6 d., antradienį, Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) pranešė dėl grasinimų neribotam laikui uždaranti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę. Taip pat nuo galimų išpuolių prašo užtikrinti Vilniaus žydų kapinių Sudervės plente apsaugą, nes, esą, sulaukia grasinančių laiškų ir telefono skambučių:

„Pastaruoju metu Lietuvos žydų bendruomenė gauna grasinimo laiškus ir skambučius. Tvyrančios ir skatinamos įtampos kontekste nei bendruomenė, nei Vilniaus Sinagoga neturi galimybių užtikrinti čia besilankančiųjų žmonių, kurių tarpe yra ir nuo nacių nukentėjusiųjų, jų šeimų saugumo“, – teigiama LŽB pranešime. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas (1)

Pagerbti partizanai ir kovotojai, žuvę už Lietuvos Laisvę | G. Masiulio nuotr.

Neįmanomybės istorija: nuo 1918 m. Vasario 16-osios iki 1990 m. Kovo 11-osios

Jeigu sąžinę suvokiame kaip žmoniškumo branduolį, asmenybės centrą, kurio negali sunaikinti jokios išorinės aplinkybės, sunku būtų rasti autentiškesnį pavyzdį, nei Simonos Veil (Simone Weil) (1909-1943), genialios moters, „pasaulietiškos šventosios“, abiejų totalitarizmų – komunizmo ir nacizmo – amžininkės, jų sukelto kruvino karo dalyvės, savo trumpu gyvenimu įrodžiusios: „Kad prisiliestum neįmanomo, reikia daryti kas įmanoma“. Nelyginant S. Veil lūpomis būtų prabilusi abiejų totalitarizmų trypiamos Europos sąžinė: „Jokia epocha Skaityti toliau

A. Gumuliauskas: Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“ (2)

Seimo narys Arūnas Gumuliauskas | Alkas.lt ekrano vaizdo nuotr.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti atminimo lentą su sovietiniu režimu kolaboravusiai poetei Valerijai Valsiūnienei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas vadina pavojingu savivaliavimu ir įspėja antisovietines organizacijas ir patriotinių nuostatų asmenis nepasiduoti siūlomiems herojų ar paminklų „mainams“.

„Vilniaus meras mėgina gauti palaikymą savo savivaliavimui istorijos politikoje pataikaudamas skirtingoms visuomenės grupėms, siūlydamas savotiškus mainus, pagal kuriuos piliečiai turėtų atleisti už naikinamą rezistentų atminimą,

Skaityti toliau

Vilniuje – visuomenei reiškiant pasipiktinimą Šimašiaus elgesiu – policija imasi veiksmų… (10)

Petro Cvirkos paminklas paženklintas iškaba | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 5 d., pirmadienį, Vilniuje anksti ryte ant Petro Cvirkos ir Vinco Kudirkos paminklų buvo iškabintos Vilniaus merui Remigijui Šimašiui skirtos pašiepiančios iškabos.

BNS pranešė, kad policija iškarto pradėjo administracinę teiseną dėl ant V. Kudirkos paminklo Vilniuje užkabintos lentelės su užrašu „Šimašiau, ar aš kitas?“. Ar tyrimas buvo pradėtas ir dėl iškabos ant P. Cvirkos paminklo – „Drauge Šimašiau, didžiuojuosi!“ – nepranešama. Skaityti toliau

Politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis pasmerkė Vilniaus mero veiksmus (nuotraukos, video) (8)

Politinių kalinių ir tremtinių sąskrydyje apsilankė ir prezidentas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Rugpjūčio 3 d. Ariogaloje, Raseinių rajone, jau 29-tą kartą vyko kasmetinis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

Renginys prasidėjo visų dalyvių eitynėmis nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios į Dubysos slėnį. Čia šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Paskui bėgikai atnešė sąskrydžio ugnį, ankstų šeštadienio rytą įžiebtą Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, nuo Amžinosios Ugnies.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalų spindesys ir konservatorių skurdas (20)

vytis-kerta-neuzmirstuole-alkas-lt-koliazas

Firminis Bernardo Gailiaus straipsnis darsyk atskleidė ir galutinai įrodė faktą, kurį įžvalgesni suvokė jau prieš dešimtį ar netgi dvi dešimtis metų. Liberalai skina pergalę po pergalės, o konservatoriai užleidinėja pozicijas vieną po kitos. Prieš keletą metų vienas buvęs kolega, o vėliau – oponentas kalbėjo: reakcija visada pralaimi. Jis klydo. Ne reakcija pralaimi, bet inercija. Inercija pati savaime – ištisas ir amžinas pralaimėjimas.

Gediminaičių stulpų ir Lietuvos Trispalvės įvardijimas de facto fašistiniais simboliais, dėl to, kad juos galimai naudoja saujelė fašizmui ar net nacizmui simpatizuojančių asmenų, Skaityti toliau

S. Buškevičius. Kodėl aš visgi norėčiau padėkoti R. Šimašiui (12)

Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Remigijus Šimašius savo veiksmais, nukreiptais prieš istorinę tautos atmintį ir garbę, sugebėjo per kelias dienas sukelti masinę patriotizmo bangą, privertė lietuvius labiau pasidomėti savo istorija, šaknimis ir tie, kas nežinojo, kas yra Kazys Škirpa bei Jonas Noreika-Generolas Vėtra, dabar apie šiuos žymius lietuvius žino neblogiau už mokyklos istorijos mokytoją.

R. Šimašiaus dėka mes pamatėme tikrąjį Seimo narių veidą. Kai aš asmeniškai kreipiausi į visus,  kad būtų R. Šimašiaus Skaityti toliau

M. Puidokas. Ar K. Škirpos gatvės pavadinimo keitimas – tai gudri manipuliacija informacija ir siekis sukiršinti? (8)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 24 dieną Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė Kazimiero Škirpos alėją pervadinti į Trispalvės alėją.

Istorinė tiesa – K. Škirpa priešinosi žydų persekiojimui

Viešai Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad K. Škirpa neva „ragino atsikratyti žydų“. Tuo tarpu tikra ir viešai skelbiama K. Škirpos pozicija, patvirtinta kelių Amerikos lietuvių laikraščių (1941 m.) buvo tokia: „žydai persekiojami nebus“, „Škirpa uždraudęs žydų persekiojimus Lietuvoje“. Šis faktas Vilniaus miesto Skaityti toliau

Rugpjūčio 7 d. Vilniuje telkiamas mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (67)

Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 18 val. Vilniuje, prie Karaliaus Mindaugo paminklo vyks  mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ Mitingo rengėjai, skelbiantys Feisbuke kreipimąsi į Lietuvos istorinės atminties išsaugojimu neabejingiems Lietuvos piliečiams, rašo:

„Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su savo parankiniais šmeižia, daužo ir naikina Lietuvos Laisvės kovų Didvyrių atminimą: 2019-07-24 d. Vilniaus sav. Tarybos posėdyje 21-o Vilniaus tarybos nario sprendimu panaikintas 1941 m. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip išplaunamas patriotizmas? (25)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsisiūbavus diskusijai apie Generolą Vėtrą, Kazį Škirpą, jų atminimo įamžinimą, paminklų likimą ir vietinių politikų atsakomybę, kažkaip nuošalyje lieka, atrodytų, toks vertingas visuomeninis nusiteikimas kaip patriotizmas. O juk jis yra svarbus valstybės atsparumo, netgi nacionalinio saugumo, tautinės tapatybės dėmuo. Apie tai ne kartą rašiau.

Bet štai šiandien akivaizdu, kad patriotizmas išplaunamas, jis tampa Skaityti toliau

V. Trainys. Vilniaus meras – žmogus, pasiklydęs svarbiausiose vertybėse (16)

Generolo Vėtros atminimo lentos naikintojai | feisbuko nuotr.

Po sprendimo pervadinti Kazio Škirpos alėją Vilniaus meras Remigijus Šimašius tučtuojau nusitaikė į atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Tikras „blickrigas“. Savaitgalis. Naktis. Paslapčia su pjūklais pasirodę nukabinėtojai prie Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos čiumpa memorialinę lentą, gabalais ją mėto į mašiną, išgąsdindami sargą, kuris puola kviesti policiją. Neabejotina demokratijos, kultūros, tolerancijos, liberalizmo, viešumo ir pliuralizmo pergalė. Tik kažkodėl jaučiuosi apipurvintas – turbūt kaip ir daugelis kitų piliečių.

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos (25)

Generolas Vėtra | youtube.com nuotr.

Na, nebuvo daug laiko „Dienos temoje“ reaguoti per Skaipą į mero pasakymus, kuriuose netikslumų ir prasilenkimų su faktais buvo nemaža.

Pavyzdžiui, R. Šimašius aiškino, neva „J. Noreika vis dėlto prisiėmė nacių okupacinės valdžios atsakomybę izoliuoti žydus gete, atimti iš jų turtą.“

Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos.

Holokausto atminimo muziejaus Vašingtone dokumentų kolekcijoje saugomas įdomus vaizdo įrašas.

Skaityti toliau

J. Česnavičius. Apie Vilniaus miesto tarybą (13)

Jonas Česnavičius | asmeninė nuotr.

Kas jie tokie? Savivaldybės taryba, tai daugiau miesto ūkio reikalus tvarkyti išrinkti atstovai. Kokią teisę jie turi vertinti Lietuvai nusipelniusius asmenis? Juk ne jų kompetencija tyrinėti ir vertinti visuomenės, politinių veikėjų, diplomatų pažiūras, jų nuopelnus valstybei. Jeigu savivaldybės taryba turi teisę suteikti gatvėms ar skverams pavadinimus, tai, manyčiau, tik pasirinkus iš kompetentingų institucijų pasiūlyto sąrašo. Pamanykite, kažkokiam žydų bendrijos nario manymu kilo noras ir… diletantai nubalsavo! Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalai ir vatinukai: skirtingos prieigos, vienovė darbuose (16)

 Liberalai ir vatinukai: skirtingos prieigos, vienovė darbuose | Alkas.lt koliažas

Vilniaus merui, liberalui Remigijui Šimašiui ir jo komandai nusprendus pašalinti iš Lietuvos sostinės erdvių atminimą Lietuvos laisvės kovotojams Kaziui Škirpai ir Jonui Noreikai pasipylė memai ir komentarai, tapatinantys šį merą su vatinukais. Lietuvos patriotų pasipiktinimas – visiškai teisėtas, nors tikslumo dėlei tektų pažymėti tam tikrus momentus.

Vatinuko, vatniko, vatnyko ar kitaip formuluojama sąvoka įprastai turi kelias reikšmes. Konkrečiausia prasme tai reiškia arba sovietų nostalgiką, arba dabartinio Skaityti toliau

L. Šopauskas. Strateginė Kremliaus pergalė – Lietuvos valstybė likviduojama kolaborantų rankomis (video) (25)

R. Tamkienės nuotr.

Vilniaus tarybos sprendimas pakeisti K. Škirpos alėjos  pavadinimą yra svarbus įvykis, kurio geopolitinių padarinių Lietuvai neįmanoma pervertinti. Jo mastą ir  reikšmę galima suprasti ir įvertinti tik plačiame istoriniame ir politiniame kontekste, kurio niekaip neleido aprėpti ir suvokti tiesiog apgailėtinai siauras už sprendimą balsavusių tarybos narių akiratis.

Iš jo „iškrito“ du pamatiniai dalykai, į kuriuos jie nekreipė net menkiausio dėmesio: Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Vilniaus savivaldybės sprendimas dėl K. Škirpos gatvės pervadinimo turi būti sustabdytas (7)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 27 d. kreipiausi į Vyriausybės atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse prašydamas sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimą pakeisti nepriklausomybės kovų dalyvio, savanorio ir kariuomenės kūrėjo Kazio Škirpos alėjos pavadinimą:

Vyriausybės atstovui Vilniaus ir Alytaus apskrityse
Gerb. Juliui Arlauskui
Gedimino pr. 60, 01110 Vilnius
Tel./faks. (8 5) 261 73 66; el. p. vaivilnius@lrv.lt;

P R A Š Y M A S
2019 m. liepos 27 d.

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Dėl naujų įvykių Lietuvoje (11)

Vidmantas Valiušaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Tokia antraše savo pareiškimą 1941 m. liepos 8 d. paskelbė Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone – išreiškusi ne šiaip atsitiktinę nuomonę, bet pareiškusi bolševikinei okupacijai nepasidavusios, jos nepripažįstančios, besipriešinančios, nepriklausomos valstybės tęstinumą manifestuojančios Lietuvos poziciją.

Bet ta antraštė simboliškai atspindi ir šios savaitės reikšmingus įvykius. O tie įvykiai buvo du: trečiadienį R. Šimašiaus frakcijos balsais Vilniaus m. tarybos sprendimu panaikinta Kazio Škirpos gatvė ir šiandien nulupta nuo Vrublevskių bibliotekos sienos atminimo lenta J. Noreika-Generolui Vėtrai. Kiek teko patirti iš tarybos narių, be jokio pasitarimo su taryba ar jų informavimo. Tiesiog – biurokratiniu buldozeriu.

Skaityti toliau

Vilniaus savivaldybė apsisprendė – K. Škirpos alėja bus pervadinta į Trispalvės alėją (video) (61)

Piketas prie Vilniaus miesto savivaldybės prieš K. Škirpos gatvės pervadinimą | J. Česnavičiaus nuotr.

Liepos 24 d., trečiadienį, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepaisydama visuomenės protestų priėmė sprendimą pervadinti Vilniaus Kazio Škirpos alėją į Trispalvės alėją.

Už alėjos pervadinimą balsavo 21, prieš – 16 tarybos narių, vienas susilaikė. Prieš balsavo  valstiečiai ir žalieji, Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungos (LLS, liberalų)  atstovai bei mero Remigijaus Šimašiaus koalicijos nariai konservatoriai.

Prie savivaldybės vykusio piketo dalyviai ragino klausimo nesvarstyti ir prašė įvertinti tarpukario Lietuvos diplomato K. Škirpos Skaityti toliau

Vilniaus savivaldybės taryba vėl bandys pervadinti Kazio Škirpos alėją (nuotraukos) (8)

Liepos 10 d. mitingas prie Vilniaus miesto savivaldybės prieš ketinimus keisti K. Škirpos alėjos pavadinimą | J. Česnavičiaus nuotr.

Liepos 24 d., trečiadienį,  13 val. Vilniaus savivaldybės Tarybos posėdyje bus tęsiamos diskusijos dėl Kazio Škirpos alėjos pavadinimo pervadinimo į Trispalvės alėją.

Liepos 10 d. Vilniaus miesto tarybos nariai jau svarstė K. Škirpos alėjos pavadinimo pakeitimo klausimą. Tą dieną prie savivaldybės įvyko mitingas, kurio dalyviai pasisakė už tai, kad savivaldybės taryba alėjos pavadinimo nekeistų. Kai kurie mitingo dalyviai klausėsi Tarybos narių debatų posėdžių salėje. Tą dieną Skaityti toliau

Visuomenininkai priešinsis Vilniaus savivaldybės siekiui pervadinti K. Škirpos alėją (8)

Kazys Škirpa | wikipedia.org nuotr.

Liepos 10 d., antradienis, nuo 12,30 iki 14 val. prie Vilniaus m. savivaldybės (Konstitucijos pr. 3) visuomenininkai ketina surengti pasipriešinimo akciją nukreiptą prieš Vilniaus savivaldybės siekį pervadinti K. Škirpos alėją.

„Mes protestuojame prieš Lietuvai priešiškų jėgų pastangas sumenkinti Antrajame pasauliniame kare Kazio Škirpos suorganizuoto Birželio sukilimo prieš SSSR okupantus reikšmę, prieš šio Lietuvos karininko, apdovanoto Vyčio ordinu, nuopelnų Lietuvos Laisvės kovų istorijai niekinimą ir paties Didvyrio šmeižimą. Bandoma jį apkaltinti neva dalyvavus žydų genocide ir siekiama Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė (6)

1863 m. sukilėlių palaikų atradimas Gedimino pilies kalne. V. | Vaitkevičiaus nuotr.

„1919 m. sausio 1 d. [trečiadienį], vokiečiams baigiant kraustytis iš Vilniaus ir 15 val. 30 min. nuėmus nuo Gedimino pilies bokšto savo vėliavą, komendanto pareigas ėjęs [Kazys] Škirpa įsakė komendantūros adjutantui [Petrui] Gužui tuojau vykti į Valstybės Tarybos rūmus, Šv. Jurgio g. 13 ir, išgavus iš rūmų prievaizdo didelę trispalvę tautišką vėliavą, skubiai vykti į Gedimino kalną.

Tuo tarpu Škirpa nuvyko už Žaliojo tilto, į artilerijos kareivines paimti garbės sargybą iš 7 žmonių. Greitu laiku visi buvo prie Gedimino pilies. Čia pareikalavus, pilies sargas atidarė bokšto duris, kur einantis komendanto pareigas karininkas Škirpa, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Taip, man skauda. Atsakymas Indrei Makaraitytei (69)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Anksčiau objektyvi ir patriotiška žurnalistė Indrė Makaraitytė įsijungė į kovą su Lietuvos partizanais. Retoriniu klausimu – „Kiek tau skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai?“ Iš tos perspektyvos raginama vertinti visą Lietuvos istoriją. Tiek Joną Noreiką, tiek – tarp eilučių – Kazį Škirpą, Juozą Ambrazevičių ir visą Laikinąją Vyriausybę.

Argumentavimas čia grindžiamas jausmais. Žinia, kad jais lengviau Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana? (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Blogas tas užsienio reikalų ministras ar ambasadorius, kuris nesistengtų pagerinti pasaulio akyse savo atstovaujamos šalies įvaizdžio. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui Lietuvą apdergti per praėjusią savaitę pavyko du su puse karto.

Pirmiausia L. Linkevičius surengė plačiai išreklamuotą vizitą į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) būstinę pareikšti šiai bendruomenei solidarumo dėl smurto prieš ją ir aptarti susidariusios padėties. Nors policija itin greitai išsiaiškino ir oficialiai paneigė, jog nusikaltėliai veikė prieš LGBT, bet tai ministro nesustabdė: neveikė, bet galėjo veikti. Coming soon. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kurią Lietuvą mes statome šiandien – P. Cvirkos ar A. Ramanausko-Vanago? (nuotraukos) (13)

P. Cvirka – tarybinis rašytojas, sovietinis pašto ženkliukas | Šaltiniai.lt nuotr.

Kai kas turi iliuzijų dėl Petro Cvirkos. Mano, kad jam paminklą bolševikai pastatė už jo „beletristiką“. Paminklas jam pastatytas už Lietuvos išdavystę, ne už grožinę kūrybą.

Jeigu jis būtų buvęs tik rašytojas, jokių paminklų komunistai jam niekad nebūtų statę, kaip nestatė tikriausiai didesnio talento autoriams V. Mykolaičiui-Putinui, A. Miškiniui, J. Grušui, kitiems.

Kodėl šiandien puolami Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Kazys Škirpa, kiti Lietuvai ištikimi išlikę patriotai ir rezistentai, Skaityti toliau

Gedimino pilies bokšte iškelta 2018-ųjų Lietuvos vėliava (nuotraukos) (2)

Gediminas kalnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 1 d. – Lietuvos vėliavos ir Pasaulinę taikos dieną Vilniuje, Gedimino pilies bokšte kaip ir kasmet buv o iškelta 2018-ųjų Lietuvos vėliava. Garbės sargybos kuopos kariai Gediminoi piliesa bokšte iškilmingai pakeitė visus metus plevėsavusią 2017-ųjų metų trispalvę į naują 2018-ųjų vėliavą. Tuo tarpu Gedimino kalno papėdėje prie Gedimino paminklo susitelkę vilniečiai su Vilniaus įgulos karininkų ramovės choru „Aidas“ dainavo patriotines dainas.

Iškėlus naująją vėliavą, 2017-aisiais pilies bokšte plevėsavusi vėliava buvo iškilmingai perduota patriotiškiausia šiemet pripažintai Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai. Skaityti toliau