Žymos archyvas: Karlas Gustavas Jungas

G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (II) (35)

Pixabay.com nuotr.

2. Krikščioniškosios doktrinos ontologinis netikrumas

Krikščionybė išvaro žmogų iš jo namų – iškerta iš prigimtinių tautinių šaknų ir pakerta gelminius ryšius su senosios pasaulėjautos archetipais, arba dievais ir jų galiomis (žr. I dalį). Savų papročių, siejančių tautą su jos gamta, gyvenamąja tikrove, išreiškiančių meilę vietai ir teikiančių būties tikrumą, vieton ji bruka svetimus.

Priėmęs krikščionybę žmogus iškrenta iš savo tautos ir tampa Skaityti toliau

G. Burneika. Velykų spindesys ir skurdas (27)

„Koncertas kiaušinyje“. Jeronimo Boscho paveikslas 1516 m. | Wikipedia.org nuotr.

Amžina šviesos ir tamsos kova gamtoje sukelia metų laikų virsmus, kuriuos prigimtinio baltų tikėjimo puoselėtojai pažymi šventėmis. Gamta – mūsų senojo prigimtinio tikėjimo Šventas Raštas, mokantis mus visokeriopos įžvalgos, o švenčių tradicijos neatsiejamos nuo gyvybinių jėgų apykaitos ir telkimo.

Krikščionybė, pradedant nuo pat jos įsigalėjimo IV a., atkakliai stengiasi iškreipti šių švenčių prasmę, primesdama joms su žydų tautos istorija ir religiją susijusius pavadinimus ir turinį. Skaityti toliau

Ką apie Šarūno Saukos kūrybą pasakytų Karlas Gustavas Jungas? (0)

Š. Sauka. Žmogžudystė restorane (1999–2000) | kulturpolis.lt nuotr.

Kai prieš kelerius metus po ilgos pertraukos tapytojas Šarūnas Sauka surengė savo darbų parodą, į ją plūdo minios lankytojų. Tapytojo darbai neretai apibūdinami kaip šokiruojantys, tačiau juos tyrinėjanti filosofė, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė dr. Jūratė Baranova (Rubavičienė) neskuba daryti tokios išvados ir teigia, kad tai, ką matome, priklauso nuo mūsų pačių žvilgsnio.

Filosofė pastebi, kad tapytojas tapo tyloje,

Skaityti toliau

G. Burneika. Kanibalizmas ir žmonių aukojimas Biblijoje (12)

Viešas tėvo Urbano Grandierio (Urban Grandier) sudeginimas apkaltinus sutarties su Velniu sudarymu | Amžininko piešinys, Ludenas, 1634 m.

Įprasta manyti, kad Biblijoje kalbama tik apie pasiaukojimą, bet tai tik dalis tiesos. Šv. Rašte aiškiai sakoma, kad  bibliniam dievui  žmonės ne tik aukojosi, bet ir aukojo kitus. Būdamas krikščioniu, tokių Biblijos vietų aš tiesiog nepastebėdavau, o kai pastebėdavau, mano protas spruko nuo jų šalin, bijodamas jas deramai įvertinti. Kaipgi galima negerai galvoti apie tai, kuo tiki, kuo tiki tau artimi žmonės, bendruomenė? Be to, studijuojant Bibliją joje paprastai ieškoma simbolinės įvykių prasmės, taip apeinant doroviškai nepriimtiną ir nepatogią tiesioginę reikšmę. Tad objektyvesnis biblinės ideologijos vaizdas tegali atsiverti tik nuo jos atsiskyrus, iš šalies.. Skaityti toliau

G. Burneika. Apie tikrus ir netikrus dievus (10)

K. Keišos nuotr.

Atsiliepiant į kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“

2014 metų pabaigoje tinklalapis propatria.lt iš punskas.pl perskelbė kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“, kuriame išsakytam požiūriui į senąjį baltų tikėjimą negaliu pritarti. Aš pats ilgą laiką buvau krikščionis, atidžiai studijavau Bibliją, todėl krikščionybės išankstinis neigiamas nusistatymas į kitus tikėjimus manęs nestebina. Todėl, nenorėdamas nieko įžeisti nei užgauti jokio tikinčiojo jausmų, vis dėlto pamėginsiu pasakyti kelis žodžius iš kitos pusės. Skaityti toliau

Psichologė V. Barvydienė: Intuicija – viena iš visaverčio gyvenimo atramų (0)

dr. Violeta Barvydienė | Aasmeninė nuotr.

Informacijos gausa, beprotiška gyvenimo sparta, nuolat aplinkos keliami lūkesčiai būti geriausiu – visa tai priverčia mus didinti savo tempą, per viską slystant paviršiumi, prisitaikant prie aplinkybių ir taip pametant savo tikrąjį „aš“. Gyvendami nesuvokdami savęs ir vadovaudamiesi aplinkos įdiegtu gyvenimo modeliu, galų gale tampame nelaimingi: nebežinome, kuria kryptimi iš tikro norime eiti, nebedrįstame padaryti nė menkiausių pasirinkimų, blaškomės, nerasdami sau vietos. Psichologai bei psichoterapeutai tokią žmogaus būklę sieja su prarastu gebėjimu įsiklausyti į savo intuiciją. Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė (15)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas lietuvių mitologas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius nagrinėja kiek netikėtu – mitologiniu aspektu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų nacionalinę matricą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia. Su šios knygos autoriumi kaip tik ir kalbamės apie tą dvasią, apie būtinybę ir galimybes šiandien ją skleisti.

– Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą nagrinėjate mitologiniu aspektu. Naršydamas internete aptikau, kad sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąjį nacionalinį ekstraktą, vadinamą tautos dvasia? Skaityti toliau

Ins­tink­tai, ar­che­ti­pai ir pa­sau­lio pa­bai­ga (1)

Mandala. Dalios Juodakytės piešinys

Se­niai no­ri­si pa­ana­li­zuo­ti šiuo me­tu la­bai stip­riai žmo­ni­ją vei­kian­tį pa­sau­lio pa­bai­gos vaiz­di­nį ir su juo su­si­ju­sias psi­chi­kos ap­raiš­kas. Car­las Gus­ta­vas Jun­gas, Ed­var­das Edin­ge­ris, ki­ti jun­giš­ko­sios kryp­ties psi­cho­a­na­li­ti­kai pa­tei­kia sim­bo­li­nes apo­ka­lip­sės vaiz­di­nių in­ter­pre­ta­ci­jas. Gi­liau jas su­pra­tę, ga­lė­tu­me ki­taip įpras­min­ti fan­ta­zi­jas apie pa­sau­lio pa­bai­gą. Tuo­met ne­be­rei­kė­tų reng­ti slėp­tu­vių, kaup­ti ne­gen­dan­čių pro­duk­tų ir žva­kių, o psi­chi­nę ener­gi­ją su­telk­tu­me į vi­di­nius po­ky­čius ir eko­lo­giš­ką gy­ven­se­ną.

Ins­tink­to ir ar­che­ti­po sam­pra­ta

Jun­gas įvai­riai api­brė­žė ar­che­ti­pus – gre­ti­no juos su ins­tink­tais, va­din­da­mas gel­mi­niais ins­tink­tų vaiz­di­niais; Skaityti toliau

I.Jociūtė. Ar mitologija aktuali šiandien? (3)

Indrė Jociūtė | autorės asmeninė nuotrauka

Skiriama Džozefo Kembelo  (Joseph Campbell) (1904-1987) atminimui

Ar mitologija yra aktuali tau ir man šiandien? Ar gali į mus prabilti didelių ir mažų tautų legendos, pasakos, padavimai? Ar mūsų religijos tikrai tokios skirtingos? O jeigu anapus visų kalbų, kuriomis kalba išminčiai, paletės mes vis tik atpažinsime metaforas, rodančias ta pačia kryptimi už žodžių, sąvokų, link transcendencijos, ar atpažinsime vektorius vienovės link?

Pradėjau nuo klausimų. Klausti – nuotykio galimybė, o kartais – ir kelionės pradžia. Aš pati gyvai prisimenu, kaip pirmą kartą pamačiau užrašytus iki tol nežinotus vardą ir pavardę – Džozefas Kembelas (Joseph Campbell). Skaityti toliau

E.Ilgiuvienė. Kelionė savęs link amžiaus viduryje (5)

Elona Ilgiuvienė, www.ilgiuviene.lt, www.psichologijatau.lt

Elona Ilgiuvienė

Ankstesnį straipsnį apie kelionę savęs link baigiau šia Karlo Gustavo Jungo citata: “Individuacija neatskiria mūsų nuo pasaulio; ji padaro pasaulį mūsų dalimi.” Vienas XX amžiaus genijų, gilus mąstytojas ir psichologas pirmasis prabilo apie asmenybės tapsmą pilnu, nedalomu, kurį pavadino „individuacija“. Pažodžiui tai ir būtų nedalomumas ar tapimas nedalomu, vadinasi – vientisu. Ar daugelis iš mūsų jaunystėje, brandžiame amžiuje, o ir senatvėje galime pasidžiaugti atrastu vidiniu vientisumu, darna? Kiek tenka bendrauti su klientais savo kabinete arba seminarų salėse bei su draugais, pažįstamais, dažnai išgirstu kalbant apie patiriamą vidinę įtampą, nepasitenkinimą gyvenimu, nerimą, liūdesį, nusivylimą, graužatį. Skaityti toliau

E.Ilgiuvienė. Kelias savęs link (0)

Elona Ilgiuvienė, www.ilgiuviene.lt, www.psichologijatau.lt

Elona Ilgiuvienė

Klausimas, kurį dažnai užduoda mano klientai: kaip atskirti, kada aš esu tikras, o kada tik vykdau kitų man svarbių žmonių programą? Kada dalykai man iš tikrųjų svarbūs, o kada tai pirmiausia svarbu kažkam kitam, bet mane irgi privertė patikėti, kad tai man reikšminga ir gera? Ko aš iš tikrųjų noriu? Viena ar kita forma užduotas šis klausimas, o gal net neužduotas, bet girdimas kitų skundų kontekste, visada yra apie savo ribų išlaikymą, buvimą savimi ar drąsą tapti savimi. Šitaip klausinėja ne tik jauni žmonės, bet ir pasiekę gyvenimo vidurį, tiek vieniši, tiek turintys gyvenimo draugą ar draugę. Buvimo savimi klausimas aktualus visiems, siekiantiems patirti savo gyvenimo pilnatvę ir prasmę. Skaityti toliau

Lietuva – Indija – Lietuva (10)

A.Beinorius su klajojančiu indų vienuoliu

Liudviko Giedraičio interviu su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktoriumi, indologijos ir budizmo studijų profesoriumi Audriumi Beinoriumi.

Esat gal skvarbiausias Indijos žinovas Lietuvoje. Šiuo interviu rūpėtų paieškoti, ką tos milžiniškos šalies dvasinių įžvalgų, išminties klodai, tūkstantmečių istorijos patirtis galėtų pasiūlyti pasimokyti ir Lietuvai, jos ateičiai, gyvastingumui.

Manyčiau, galimas toks pragmatiškas pasirinkimas. Po Nepriklausomybės atkūrimo mūsų žmonių traukos į tą šalį tikslai yra įvairiopi. Nemaža dalis lietuvių į Indiją važiuoja ieškodami naujumo, neatrastumo virpulio Skaityti toliau

C.G.Jungo „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“ (1)

Pagaliau lietuvių kalba pasirodė vieno žymiausių analitinės psichologijos kūrėjų, šveicaro Karlo Gustavo Jungo (Carl Gustav Jung) (1875–1961) biografinė knyga „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“.

Ši knyga buvo išleista po K. G. Jungo (1875-1961) mirties – 1963-aisiais. Ją sudariusi Aniela Jafė (Jaffé) (1903-1991) buvo vokiečių psichoanalitikė, asmeninė Jungo (1955-1961) ir jo įsteigto instituto (1947-1955) sekretorė. Žymiausi jos veikalai – „Religinės iliuzijos ir juodoji magija Anos Kingsford (1846-1888) gyvenime“ , „Paskutinieji K. G.Jungo metai“, „Vaizdai ir simboliai. „Aukso puodas“, „Parapsichologija, individuacija, nacionalsocializmas“ ir kiti.

K. G. Jungo biografiją išleisti 1956 m. sumanė leidyklos „Pantheon Books“ savininkas Kurtas Volfas (Wolff) (1887-1963). Skaityti toliau

E.Ilgiuvienė. Sapnai – mums ir apie mus (1)

Elona Ilgiuvienė, www.alkas.lt   

Elona Ilgiuvienė

2010 m. lapkričio 11 d. prasidėjo Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos atvirų paskaitų ciklas, kuris tęsis iki 2011 m. balandžio. Pirmąją paskaitą skaitė jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Ilgiuvienė. Vilniaus Šv. Kryžiaus namų salė buvo sausakimša, joje vos tilpo visi, norintys išgirsti apie praktinį sapnų analizės patyrimą  asmeninėje psichoterapijoje ir grupėse. Čia pateikiame keletą svarbiausių paskaitos minčių.                         

Tiek tradicinė kultūra, tiek šiuolaikinė analitinė psichologija ir neurofiziologija labai domisi sapnais. Anksčiau tikėta, kad sapnais byloja dievai, dabar ieškoma smegenų sričių ir mechanizmų, kurie atsakingi už sapnų turinį. Tuo tarpu analitinė psichologija siūlo keletą būdų, kaip galima aiškinti sapnų simbolius, Skaityti toliau

C.G. Jungo „Raudonoji knyga“ pristatyta ir Lietuvoje (1)

C.G.Jungas

2010 m. spalio 15 d. Vilniaus Universitete įvyko jungiškosios krypties psichoanalitiko Murray Steino (Šveicarija) paskaita apie Karlo Gustavo Jungo „Raudonąją knygą“ („The Red Book“). Knyga išleista 2009 m. angliškai, jos pirminis pavadinimas buvęs „Liber Novus“, arba „Naujoji knyga“, tačiau neformaliai visada buvo vadinama „raudonąja“ dėl raudonos odos viršelių. Ši knyga autoriui esant gyvam niekada nebuvo išleista, tačiau visąlaik kėlė didžiulį susidomėjimą, nes buvo žinoma, jog K.G. Jungas ją rašė net keliolika metų kaip esminį savo sielos dienoraštį. Ją išleidus per vienerius metus vien JAV buvo parduota daugiau kaip 50 tūkstančių egzempliorių, ir šiuo metu knyga toliau keliauja per pasaulį lydima pristatymų ir parodų.

Lietuvoje „Raudonosios knygos“ taip pat buvo labai laukiama, todėl į VU Filosofijos fakulteto auditoriją dalyvauti jos pristatyme susirinko didžiulis būrys psichologų, Skaityti toliau

E.Ilgiuvienė. Kur mus nuneša svajonės (0)

Elona Ilgiuvienė, www.alkas.lt

Elona Ilgiuvienė

Autorė jungiškosios krypties psichoanalitikė  ieško atsakymų į klausimus, apie ką mes Lietuvoje dabar svajojame, apie ką svajojome praeityje, ką mūsų svajonės apie mus pasako, kur jos gali mus nuvesti. Straipsnyje aptariami 2009 m. tyrimo duomenys apie lietuvių svajones. 

Svajonės – tai vaizduotės forma. Svajodami sukuriame buvusios ar niekada nepatirtos situacijos vaizdinius, kurie nėra susiję su atliekama veikla, turimais tikslais. Svajones gali spontaniškai sukelti patiriami pojūčiai – kvapas, regimas vaizdas, skonis, garsas, prisilietimas, taip pat atsiminimai. Svajotojui šie spontaniški vaizdiniai padeda laikinai atsitraukti nuo realybės, įveikti sunkią situaciją ar net įgyvendinti slaptus norus. Skaityti toliau