Trečiadienis, 3 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

E.Ilgiuvienė. Kelionė savęs link amžiaus viduryje

www.alkas.lt
2011 07 10 12:00
5

Elona Ilgiuvienė, www.ilgiuviene.lt, www.psichologijatau.lt

Elona Ilgiuvienė
Elona Ilguvienė

Ankstesnį straipsnį apie kelionę savęs link baigiau šia Karlo Gustavo Jungo citata: “Individuacija neatskiria mūsų nuo pasaulio; ji padaro pasaulį mūsų dalimi.” Vienas XX amžiaus genijų, gilus mąstytojas ir psichologas pirmasis prabilo apie asmenybės tapsmą pilnu, nedalomu, kurį pavadino „individuacija“. Pažodžiui tai ir būtų nedalomumas ar tapimas nedalomu, vadinasi – vientisu. Ar daugelis iš mūsų jaunystėje, brandžiame amžiuje, o ir senatvėje galime pasidžiaugti atrastu vidiniu vientisumu, darna? Kiek tenka bendrauti su klientais savo kabinete arba seminarų salėse bei su draugais, pažįstamais, dažnai išgirstu kalbant apie patiriamą vidinę įtampą, nepasitenkinimą gyvenimu, nerimą, liūdesį, nusivylimą, graužatį. Vadinasi, tokios darnos ir pilnatvės trūksta, o ypač amžiaus viduryje.

Jaunystėje vienas pagrindinių žmogaus uždavinių – atsiskirti tiek nuo motinos, tiek nuo tėvo ir rasti savo paties gyvenimo kryptį. Jauno žmogaus asmenybėje formuojasi pagrindinės struktūros: Ego – sąmonės centras, atsakingas už tapatumą ir psichologinį komfortą, Persona – socialinė kaukė, socialinių ir darbinių įgūdžių visuma, ir Šešėlis – tamsioji asmenybės pusė, kurioje telkiasi nuslopintos nepriimtinos savybės. Žmogus įgyja specialybę, sukuria partnerystę, sėkmingai įsitvirtina socialiniame gyvenime, galbūt augina vaikus. Daugeliui tai tarsi kopimas į kalną, kai žmogus daug tikisi ir daug nuveikia, o užkopęs ant kalno gali apžvelgti įvaldytus horizontus ir pamatyti dar aukštesnių kalnų – naujų tikslų. Taip kopdamas jis atsiduria amžiaus viduryje, lyg aukštikalnių plato, kuris driekiasi maždaug nuo 40 iki 55 m. amžiaus, nuo kurio jau prasideda leidimasis žemyn. Tačiau ir tuo metu asmenybė toliau intensyviai vystosi. Mums dabar šis plačiai tyrinėjamas raidos etapas žinomas kaip vidurio amžiaus krizė. Kai kuriais amžiaus vidurio atvejais galima kalbėti net apie vadinamą „sielos praradimą“. Tai būsena, kuomet sutrinka ryšys su savuoju psichiniu gyvenimu: trūksta energijos, prarandamas prasmės ir tikslo išgyvenimas, sumažėja asmeninė atsakomybė, vyrauja afektai, galima depresija ar regresas, ardančiai veikiantys sąmonę. Vis dėlto C.G. Jungas teigia, kad ši būsena gali būti įžanga į tolesnę individuaciją, ir bendrai jis laiko depresiją psichinės energijos užtvenkimu, kurią atpalaidavus ji gali pasukti pozityvesne kryptimi. Depresiją jis laiko susijusia su regresu, turėdamas omenyje šio atnaujinantį ir praturtinantį aspektus – tai tarsi tuščia ramybė prieš kūrybinį šuolį. Dirbant su depresijos būsena, svarbu įeiti į ją kuo pilniau, kad paaiškėtų su ja susiję jausmai ir išryškėtų idėja ar vaizdinys, su kuriuo Ego galėtų užmegzti ryšį. Paradoksalu, tačiau tik tokiu būdu galima atsispirti naujam kūrybiniam šuoliui, o daugelis nori kuo greičiau atsikratyti liūdna nuotaika ir bėga į pozityvų mąstymą ar į savęs programavimą. Tik tokiu būdu atsiranda galimybė suderinti tai, kas sena, ir tai, kas nauja, kitur ir kitaip nukreipti psichinę energiją, išreikšti dvasinį potencialą.

Noriu atkreipti dėmesį į moters amžiaus vidurio patyrimus, kadangi man praktikoje tenka dažnai su tuo susidurti. Kad moteris taptų savimi, ji turi vėl ir vėl atsiskirti nuo senų identifikacijų ir projekcijų. Visi 5 atsiskyrimo žingsniai yra tiesiog būtini: moteris atsiskiria nuo tėvų ir jų įdiegtų programų, nuo grupės diktato, nuo kolektyvinių standartų, nuo savo vyro, nuo savo pačios atgyvenusių vaidmenų ir kompleksų. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir priešingas atskyrimui procesas – integracija. Reikia integruoti naujus patyrimus, įsileisti į sąmonę anksčiau nesuvoktus psichikos turinius, konkrečiai – asmenybės šešėlinę pusę. Jau minėjau, kad joje atsiduria nepriimtinos pačiai asmenybei ir ją supantiems žmonėms savybės. Tai gali būti ir agresija, seksualumas, bet gali būti ir švelnumas, polinkis į priklausomybę, intravertiškumas, o gal net dvasiniai poreikiai ir polinkiai. Jungiškosios krypties psichoanalitikė Polly Young-Eisendrath teigia, kad amžiaus viduryje vienas svarbiausių moters uždavinių – apkabinti savo vidinę Raganą. Ką gi tai reiškia? Tai reiškia pripažinti savo jausmus ir poreikius, išreikšti nuslopintą moterišką energiją, tačiau neįsivelti į kovą dėl valdžios. Gali būti, kad ilgą laiką nei tėvai, nei vyras nesidomėjo tikraisiais moters poreikiais, ir ji pati išmoko save ignoruoti. Tačiau kai tavęs niekas negirdi, neįsiklauso į tave, o pati taip pat nustoji save girdėti, darosi pikta. Pykčio išraiškos gąsdina, moteris jaučiasi lyg ragana, gali būti, kad ir kitiems ji, tokia ragana, nebepatinka, nes ji nebe tokia patogi. Ji bando toliau slopinti jausmus, tada atsiranda kūno skausmai, įvairūs negalavimai: vargina migrena, nugaros skausmai, alergijos, širdies ritmo sutrikimai, šokinėja kraujospūdis ir pan. Moteris iš paskutiniųjų dirba ir tvarkosi namuose, geria daugybę papildų ir vaistų, kad tik kitų neapsunkintų išreiškusi savo jausmus ir tikruosius poreikius. Galbūt iki savo amžiaus vidurio moteris sunkiai galėjo save įsivaizduoti kaip atskirą nuo vyro ir šeimos, buvo susitapatinusi su dukters, motinos ir žmonos vaidmenimis. Tačiau jie atgyveno, ir pyktis būtent apie tai, jis verčia nusiplėšti šiuos vaidmenis. Jei kalbėsime mitų ir metaforų kalba, tuo metu moteris turi nutolti nuo pažeidžiamų žmonos Heros ir motinos Demetros archetipų ir tapti savarankiška, kūrybiška moterimi, galinčia priimti savo pačios jausmus ir išgyvenimus, savo paskirtį ir likimą. Tada ji gali pakviesti į pagalbą ryžtingą ir protingą Atėnę ar kovotoją Artemidę.

Šiuolaikinės moters gyvenimas gali susiklostyti ir priešingai. Kai kurios moterys pirmoje gyvenimo pusėje visiškai atsideda vienpusiškam išsilavinimo ir karjeros siekimui, tuomet amžiaus viduryje joms tenka atsigręžti į kitas apleistas savo tapatumo sritis – motinystę, partnerystę. Nebūtina realiai gimdyti vaikų, galbūt tam ir nebėra galimybių, tačiau svarbu atrasti būdus kaip realizuoti rūpestį, globą, nesavanaudišką meilę, užmegzti prasmingus ir gal visai nenaudingus santykius. Gal tai laikas savanoriškam darbui su apleistais vaikais ar seneliais, gal atsiranda polinkis užsiimti rankdarbiais ir mokytis masažo. Jei liko apleistas dvasinis moters gyvenimas, svarbu į jį atsigręžti – gal norėsis dalyvauti rekolekcijose, įsitraukti į bažnyčios bendruomenę, mokytis meditacinio šokio ar piešti mandalas.

Gali kilti klausimas – kaip suprasti kuo užsiimti, kur nukreipti savo energiją, jei iš tikrųjų jautiesi pasimetusi kaip miško tankmėje, kalbant Dantės „Dieviškosios komedijos“ kalba? Tiesiog svarbu neapleisti savęs ir būti atidžia savo kūno signalams, jausmams, savo vaizduotei, tiems dieną ir naktį iškylantiems vaizdiniams ir svajonėms, kuriems taip retai leidote reikštis. Juk nuolat kažkas kitas buvo svarbesnis – vaikas, darbas, vyras, buitis. Antroje gyvenimo pusėje moteris gali pagaliau atkreipti dėmesį į save. Tada ji gali grįžti prie senųjų kompleksų, juos įsisąmoninti, peržiūrėti, kritiškai įvertinti ir tuo būdu juos susilpninti. Juk dabar jos Ego pakankamai stiprus, kad galėtų susigrumti su vidiniais baubais. Pagaliau moteris gali pati save įvertinti adekvačiai, ne pagal negatyvius senuosius įsitikinimus,  kurie iki šiol grojo kaip sugedusi plokštelė. Dabar moteris pati sau tampa gera ir mylinčia motina, gali pati save priimti visokią – su visu savo sunkiu patyrimu ir su savo šviesiais polėkiais. Taip ji gali išgyventi asmenybės pilnatvę, apie kurią nenuilsdami kalba visi jungiškosios krypties psichoanalitikai.

Priešingai negu klasikinėje psichoanalizėje buvo laikoma, Jungas teigė, kad būtent amžiaus viduryje prasideda tikroji individuacija, kelias į pilnatvę. Pirmoji gyvenimo pusė daugiau skirta vietos išoriniame pasauliu sukūrimui, įsitvirtinimui, ir kopiant į tą aukštą kalną patiriama nemaža streso ir vidinio sumišimo. Antrojoje gyvenimo pusėje psichikos orientacija keičiasi ir skiriama sąmoningo santykio su vidiniais procesais sukūrimui. Žmogus suvokia, kad jei kur ir gali rasti ramybę, tai tik rimtai atsidėdamas savo vidiniam gyvenimui. Nenuostabu, kad daugelis moterų amžiaus viduryje pasuka į įvairias dvasines bendruomenes, turinčias išmintingus vadovus ar vadoves. Juk mes pažįstame save per atspindžius kituose – nuolat projektuojame savo vidinį pasaulį į išorę. Vienuolė, kunigas, guru, vaistų žiniuonė, krivis, šokio terapeutas ar šeimos konsteliacijų vadovė tampa moters savasties veidrodžiu, kuris traukia it magnetas. Išgyvenant artimą dvasinį ryšį su tokiu žmogumi atstatomas ryšys su savo pačios savastimi. Kad šis ryšys nevirstų visiška priklausomybe, pageidautina aiškiai įsisąmoninti savo projekciją. Tada asmenybės gyvenimo centru tampa būtent savastis, išmintinga vidinė mokytoja, per kurią išgyvename vertybes ir prasmę. Beje, štai kaip viena pažįstama perkopusi amžiaus vidurį moteris nustebino gimines: paklausta, kokia jos gražios ir jaunatviškos išvaizdos paslaptis, ji atsakė, kad įsimylėjo… Dievą. Pasirodo, dvasinis gyvenimas, gelminė darna su savastimi atgaivina brandų žmogų taip pat, kaip ir įsimylėjimas! Nenuostabu, kad moteris minėjo Dievą, juk savastį kartais apibrėžiame kaip Dievo vaizdą žmogaus psichikoje. Atradus vidinę darną senatvė gali būti ramus saulėlydis, kai racionalioji asmenybės dalis tarsi ištirpsta išmintingoje savastyje. Idealiu atveju senatvės skirtumas nuo vaikystės būtent tas, kad asmenybė tampa išmintinga ir sąmoninga. Išmintingas senas žmogus nebeinvestuoja į praeinančius dalykus, o rūpinasi amžinaisiais, jis turi gerą humoro jausmą ir gali patarti besiblaškančiam jaunuoliui. Sena išmintinga moteris – tarsi židinį kūrenanti deivė Hestija, lietuviškoji Gabija, pati išminties ugnis, kurioje sutirpsta jaunystės įtampos. Jos nebaugina ir vienatvė, nes dvasinis žmogus niekada nelieka vienas, jis gyvena taikoje su kažkuo didesniu ir platesniu. Nors ir slegiama fizinių negalių tokia moteris randa džiaugsmą atiduodama sukauptą patirtį ir palikdama atsiminimų knygas ar straipsnius. Kad galėtume džiaugtis tokia išmintinga senatve, jau dabar turime tam rengtis: kiek įmanoma didinti savo sąmoningumą ir palaikyti kūno, sielos ir dvasios gyvybingumą. Ypač jei jau įžengėme į amžiaus vidurį.

www.ilgiuviene.lt, www.psichologijatau.lt

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E.Ilgiuvienė. Kelias savęs link
  2. E.Ilgiuvienė. Sapnai – mums ir apie mus
  3. E.Ilgiuvienė. Kur mus nuneša svajonės
  4. C.G. Jungo „Raudonoji knyga“ pristatyta ir Lietuvoje
  5. I. Bieliauskienė. Anima ir animus: priešingos lyties archetipas mūsų psichikoje

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Vilmantas Rutkauskas says:
    10 m. ago

    RAGANA , LAUMĖ – pats gražiausias ir filosofiškiausias moters api ir budinimas, įvardinimas, pačia gražiausia prasme. O ne kažkokia Hera, Dama ar Demera.

    Todėl yra nesuprantama, kaip straipsnio autorė aplamai LT moteriai siūlo žydpedorekolekcijas per gėjišką božnycą.
    Ko? jungiškai pasmaguriauti nužudytu gėjaus kūnu, ar jo dalimis?

    Atsakyti
  2. Algis says:
    10 m. ago

    TAip, taip kadaise musu protėviai seniai šiuos dalykus žinojo, o ne kažkokis tik paminėjo XX amžiuje, tik bažnytininkai tą darną mūsuose sudrumstė…

    Atsakyti
  3. savas says:
    10 m. ago

    Šių laikų MOTERIES didelė klaida,kad ji plėšosi dėl lygybės su vyru.Esu ne vaikėzas,daug metęs ir matau,kaip MOTERIS darosi “agresyvi”,mes vyrai mielai jei užleidžiam vietą lygybėje,bet ritamės ne ten.Esu daug bendravęs su vyrais kurie vardan savo žmonų karjeros,aukojo save ir šeimos griūva.Daugelis MOTERŲ šeimoje tampa diktatorėmis,pradeda vyrams prikaišiot kokie jie “pašlamėkai”,o jos teisiog deivės,o kai”prisivadovauja”tada sako:”tu vyras daryk kažką”,bet vyrui daugeliu atvejų jau padaryt sunku,jau jam ne 30-40m.,jis viską paaukojęs MOTERIAI.Mes laužome darną tada kai vienas dėl kito aukojamės,man atrodo to nereikia,turim padėt vienas kitam atsiskleist,bet lyderio pozicija kitą pusę žlugdo ar tai būtų MOTERIS ar VYRAS.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      10 m. ago

      Aplamai tikrų moterų (su sijonais) kur ne kur tepamatysi – vien mutacinės neo”bobos” su vyriškom kelnėm – duoda vaizdų.

      Geriau nematyti.

      Atsakyti
  4. Marilyn says:
    9 m. ago

    hello!,I really like your writing very so much! share we communicate more
    about your article on AOL? I need a specialist on this area to solve my problem.
    Maybe that is you! Looking ahead to see you.

    my website :: Get great tips for your Body Makeover at http://www.bodymakeoverreviews.co.uk

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Psichologė G. Petronienė apie santykius karantino metu: kaip juos išlaikyti ir sustiprinti?

Psichologė G. Petronienė apie santykius karantino metu: kaip juos išlaikyti ir sustiprinti?

2021 01 29
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15
Nuotolinis bendravimas neatstoja įprastos vaikų socializacijos: kaip padėti savo atžaloms?

Nuotolinis bendravimas neatstoja įprastos vaikų socializacijos: kaip padėti savo atžaloms?

2020 12 17
Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

2020 12 09
Nobelio premija | Pixabay.com nuotr.

J. Survilaitė. Gruodžio 10-ji – Nobelio žvaigždžių šventė

2020 12 09
Psichologė J. Baltuškienė: Ieškote gyvenime prasmės? Galbūt padėtų savanoriavimas?

Psichologė J. Baltuškienė: Ieškote gyvenime prasmės? Galbūt padėtų savanoriavimas?

2020 12 07
Gydytis spalvomis galime savo namuose!

Gydytis spalvomis galime savo namuose!

2020 10 23
Odos valymas: netinkamai parinkta priemonė gali tapti bėdų pradžia

Mūsų nuotaika gali lemti tai, kaip atrodome

2020 09 20
Dėl pandemijos nemažai lietuvių liko be atostogų: gydytojai pataria būtinai pailsėti

Dėl pandemijos nemažai lietuvių liko be atostogų: gydytojai pataria būtinai pailsėti

2020 09 19
Depresijas bei priklausomybes išgyvenę žmonės prabilo

Depresijas bei priklausomybes išgyvenę žmonės prabilo

2020 06 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.
Kultūra

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
Gamta ir žmogus

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

2021 03 02
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Belaukiant potvynio: draudikai pataria ištuštinti rūsius ir kiemus

2021 03 02
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama
Lietuvoje

Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gal kas bandėte? apie Paprastai ir aiškiai: kaip pasirinkti elektros energijos tiekėją
  • Skiepai apie Trečioji skiepų nuo koronaviruso siunta Lietuvą turėtų pasiekti kitą savaitę
  • Kur jūs - TVANKSTAI, ZUBINAI ir kiti vyrai bei moterys? apie L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  • Tikiuosi, lentelė išsaugos savo pavidalą apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės
  • Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1150; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 970; komentarų: 13
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 840; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 807; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 749; komentarų: 10
  • Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais peržiūrėta: 562; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Psichologė G. Petronienė apie santykius karantino metu: kaip juos išlaikyti ir sustiprinti?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 29
1
Psichologė G. Petronienė apie santykius karantino metu: kaip juos išlaikyti ir sustiprinti?

Tikriausiai nerasime nė vieno, kuris pasaulinės pandemijos metu nebūtų susidūręs su nerimu. Ramius namų ūkius užklupo sumaištis, jaučiame finansinę įtampą...

Skaityti toliau

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
2
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Pasaulio politiniai ir dvasiniai vadovai skirtingai vertina žmoniją ištikusias krizes. Be kitų veiksnių, jų vertinimą lemia požiūris į žmogų plačiąja...

Skaityti toliau

Nuotolinis bendravimas neatstoja įprastos vaikų socializacijos: kaip padėti savo atžaloms?

by Kristina Aleknaitė
2020 12 17
0
Nuotolinis bendravimas neatstoja įprastos vaikų socializacijos: kaip padėti savo atžaloms?

Nuotolinis bendravimas neatstoja įprastos vaikų socializacijos: kaip padėti savo atžaloms? | E. Kislovski asmeninė nuotr. Kone...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Gal kas bandėte? apie Paprastai ir aiškiai: kaip pasirinkti elektros energijos tiekėją
  • Skiepai apie Trečioji skiepų nuo koronaviruso siunta Lietuvą turėtų pasiekti kitą savaitę
  • Kur jūs - TVANKSTAI, ZUBINAI ir kiti vyrai bei moterys? apie L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  • Tikiuosi, lentelė išsaugos savo pavidalą apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Ar tikrai taip? apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
Kitas straipsnis

V.Venckūnas. Praeities dalybos: kaip kuriant Baltarusiją gali pradingti Lietuva

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai