Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

J. Survilaitė. Poetą Marcelijų Martinaitį prisiminus

[autorius]

[papildyta]

3
Pasirodė Marcelijaus Martinaičio užrašų knyga „Viskas taip ir liks. 1988–2013 metų užrašai“

Marcelijus Martinaitis su Gražina Martinaitiene 1966 m. rugsėjo mėn., Piatigorske, prie Michailo Lermontovo grotos | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Kodėl tampa sunku išsaugoti tautos sielos kalbą – universalųjį melodingą lietuvių kalbos skambesį?.. Internetiniai puslapiai paliudija, kaip kasdien nuskurdinama lietuvių kalba.

Angliškumai skverbiasi visur, kur reikia ir nereikia, nors jokia kita užsienio kalba lietuviškų išsireiškimų niekada nepatobulins, o tik sukarikatūrins…

Tuo akivaizdžiai įsitikinu, kai tik pabandau Alpių šalies piliečiams padeklamuoti Mairono eilėraščio Rigi Kulm vertimą į vokiečių kalbą: Am Gipfel Rigi Kulms schon über den Wolken, /Bleibt Litauen meinen Augen verborgen… (Nuo viršaus Rigi Kulmo, aukščiau debesų, išmatyt negali Lietuvos…).

Eilėraščio vertimas atšalęs, nemelodingas, nešildantis lietuvišku jaukumu ir jautrumu, ir niekam sielos niekada nesugraudins.

Tikrosios lietuvių kalbos autentiškumo išlikimui kasdien kyla grėsmė. Gerbiamas internetinio puslapio Redaktorius p. Jonas Vaišnys susirūpinęs klausia:

Ar praėjus 30-čiai metų, persivalgę laisvės, ramiai stebėsime, kaip Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą graužia Seimo ir Vyriausybės narių kaukėmis prisidengę valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos suvereniteto išdavikai?..

Džiaugiuosi, kai kuris buvusių mano auklėtinių man atsiunčia gimtojo Raseinių miesto kultūrinio gyvenimo naujienų. Malonu, kad tos naujienos nemažėja, o vis reikšmingiau ir skambiau pasibeldžia į mano žemiečių širdis.

Neseniai gavau nuotraukų iš M. Martinaičio bibliotekos rengtos Poetui M. Martinaičiui skirtos parodos jo vardo bibliotekoje.

Literatūros kritikė Viktorija Daujotytė M. Martinaičio kūrybą apibūdina, kaip skaidrų gryno liūdesio pasaulį, kurios  esminė dalis, keičiasi ir išlieka nepasikeisdama.

M. Martinaitis – neapibrėžiamas (kaip Maironis). M. Martinaičio žemaitiškumas yra nepaaiškinamai sutekėjęs į Žemaičių plentą, į tos kelio gyslos jutimą ir graudumu persmelktą grožį. – sako V. Daujotytė.

Parodoje pagarbiai įrašyti pačio Poeto žodžiai:

Kai viskas atrodydavo prarasta, juoda, beviltiška dar likdavo kilnūs ar išdidūs rašytojų vardai knygose: V. Kudirka, Žemaitė, J. Biliūnas, Lazdynų Pelėda, Maironis, S. Nėris… Kartu su jais patyriau gražiausią, paslaptingiausią vienatvę, kurios dabar niekur nerandu…

Per rasas, per sniegą, ar rudens klampynes brisdamas tolimą kelią, plikomas vėjo kartodavau eilutę, posmą… tai jau būdavo ne eilėraštis, o kalba su savimi, su tuo, kas aplink. Eilėraštis sutapdavo po traškančiu po kojomis ledu, švytojančiom smilgom Šlynos gluosniais. Jis buvo viena ir tas pat.

…2007 metais Poetui lankantis Šveicarijoje, vyko nuostabus istorinis renginys – memorialinės Atminimo lentos atidarymas Maironiui senoje, garsioje savo istorija šveicariškoje St. Karleso (Carles) viloje ant Keturių kantonų ežero kranto. Kaip buvę artimi kaimynai širdingai bendravome net tris dienas.

Marcelijus Martinaitis | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Tą įsimintiną Maironio atminimui paskirtą vakarą, susėdę po šimtmetinių liepų žiedais, auksinį 2007-jų metų birželio 28-osios vakarą St. Karleso pilies parke klausėmės Liucernos bažnyčios vakarinių varpų, kurie mudviem priminė Kalnujų bažnyčios, kurioje esame abu to pačio klebono A. Brazaičio pakrikštyti, varinių varpų skambėjimą.

Buvo graudu iki pačių sielos gelmių… Tada Poetas irgi prisiminė tų pačių mūsų tautos klasikų vardus, kurių kūryba jį išgelbsti iš slegiančių juodų minčių ir beviltiškumų. Vis klausinėjo manęs, kaip aš ištveriu gimtojo krašto nuostalgiją. Ar neliūdna? Ar neslegia svetimos šalies dangus? Galėjau jam atsakyti ta pačia mano sielą gydančia alternaryva, ką ir jis man aiškino.

…Branginu jausmą, kad užvertusi galvą į Alpių viršukalnes, galiu išgirsti Maironio, S. Neries, B. Sruogos, V. Mykolaičio Putino, posmus. Atrodo, lyg mūsų klasikų lyrika lietuviui emigrantui gali išgydyti visas ligas.

Daug senosios kartos lietuvių klasikų ne tik lankėsi Šveicarijoje, bet ilgiau ar trumpiau čia gyveno, studijavo, bendravo su kalniečiais, žavėjosi krašto papročiais, šveicarų neutralia politika…

Kadaise mano genialieji tautiečiai čia sėmėsi jėgų, atgailavo, meldėsi, kad išliktų ištikimi savo žaliąjam lygumų kraštui, kad Marijos žemė sulauktų švento Aukščiausiojo palaiminimo…

Tikinau Poetą, kad Alpių slėniuose mano pasąmonės vaizdiniuose kasdien lietuviškais žemčiūgais pražysta Maironio Atmintis…

Nueinu į Liucernos bažnyčią, kurioje Maironis laikydavo šventas mišias šveicarų katalikams, klausė jų išpažinčių, dalijo jiems šventą komuniją, o mintyse savaime rikiuojasi mano pačios emigracijoje Poetui paskirti posmai:

Liucernoje Švenčiausiojo bažnyčioj mišios baigės. Varpai nutilo. Nusviro nuo kalnų balta graudi tyla. Poeto pėdsakus užklojo sidabrinės Alpių snaigės. – O toj tyloj girdžiu – lietuviška daina: Lietuva brangi… graži Tėvyne…

Garsusis šveicarų psichoterapeutas Karlas Gustavas Jungas savo mokiniams aiškindavo, kad vaizdinys tampa tikras, tik tada, kai pažvelgi į savo širdį.

Kas žiūri į išorę, tas tik svajoja, o kas pažvelgia vidun – pabunda… Įdomu, kad puslapiai, į kuriuos šiandien jau netrukdomai gali lietis mano minčių audinys, man niekada nėra tušti – juose matau seniai užrašytą svarbiausią mano Tėvynės tekstą, su kurio paveikumu niekada neatsiskiriu – visur jį nešiuojosi ir vežiuojosi.

Mano užrašų baltuose puslapiuose visada jau guli mano tautos klasikų: Mažvydo, Donelaičio, Daukanto, Žemaitės, Maironio, Šatrijos Raganos, Ievos Simonaitytės kūrybinis palikimas, Lietuvos kronikos, sunkūs amžinybės vertę pasitikrinę Lietuvos metraščių tomai…

Koks amžius buvo, kada jie praėjo? Ir kas jie patys buvo tuo metu? Kariai? Medžiokliai? Elgetos aklieji? Kodėl jų pėdas iki šiol juntu? – visada pašnibžda čia pat į ausį mano mylimas poetas Jonas Strielkūnas.

Marcelijus Martinaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno koliažas
Marcelijus Martinaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno koliažas
Visi mano žymieji klasikai paskęsta Alpių debesyse, bet niekada nuo manęs nenutolsta. Jie moko, pataria, ir nurodinėja, o širdyje niekada neužmiega istorinis Tėvynės kraitis:

Žalgirio ir Saulės mūšiai, S. Batoro universiteto kiemeliai, Lietuvos patriotų pavardės, išrašytos Gedimino prospekte ant buvusių Vilniaus KGB rūmų sienos, Tuskulėnų memorialo skaudi istorija, jausmus kaitinantis partizanų, Kauno 1941-jų birželio sukilėlių prieš okupantus, Sibiro tremtinių gyvas kraujas.

Tautos istorija nuolat diktuoja man naujus, visai kitus požiūrius, negu dabartinė Alpių rožių vainikais pasidabunusi mano naujos tėvynės aplinka, į kurią esu priversta laikinai kabintis.

Ten prie Nemuno ir Neries likęs mano politinio ir kultūrinio gyvenimo svarbiausias centras. Su savo prigimtiniais prisiminimais nesiskiriu sapnuose, atmesdama svetimą šveicarų logiką, jog tokia tautos patriotizmo mistika, kaip lietuviškoji, žmogų susargdina ir veda į pražūtį…

Džiaugiuosi, kad visada išsikovoju sau lietuvišką vidinę minčių laisvę. Kad visur mane lydintys mano Tautos simboliai lieka reikšmingi ir nesibaigiantys. Su jais siejasi viskas, ko reikia žmogaus tobulumui: savigarbos, išminties, ir ištvermės!

Kolektyvinės lietuvių tautos istorinės atminties ženklai manyje visada gyvi.

21-sis amžius tolsta kaip ir visi Dievo sutverto pasaulio takai, vedantys į amžinybes ir kiekvieno atskirai amžiaus pabaigas. Istorikai, seniausios Europoje lietuvių kalbos vertintojai ir brangintojai baiminasi, kad ateinančioms kartoms nepavyks išsaugoti pareigybės nuolat atsigręžti į savo tautos istorines gelmes, į savo prigimtinę sielą, kuri sudaro pusę pasaulio ir yra daug sudėtingesnė, negu mirtingasis kūnas.

Taigi, kaip išsaugoti mylimą gimtąją kalbą – klausimas labai reikalingas mums visiems, o ypač iš Lietuvos išvykusioms emigrantėms, nenorinčioms net savo vaikučius pamokyti gimtosios Tėvų kalbos…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sveikiname Marcelijų Martinaitį (video)
  2. O. Voverienė. Žvilgsnis į poetą ir jo kūrybą, kai… sieloje tamsu
  3. J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume
  4. J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos
  5. J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė
  6. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  7. J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse
  8. J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai?
  9. J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Garbačiauskienė
  10. J. Survilaitė. Pokario tremčių prisiminimai
  11. J. Survilaitė. Vėlinės vienuolyno kapinėse
  12. J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų)
  13. J. Survilaitė. Klampūs Lietuvos užsienio ministro L. Linkevičiaus teisingumo paieškų keliai
  14. O. Voverienė. Laimingas, gimęs su lyrine pasaulėjauta ir meile literatūrai
  15. O. Voverienė. Tautinis romantizmas mokslininko poezijoje
  16. Sostinės meras kviečia Vilniaus mokyklas surengti K. Bradūno atminimo pamoką
  17. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas
  18. O. Voverienė. Lietuvos partizanas, poetas Bronius Krivickas (1919-1951)
  19. K. Misius: Man skauda dėl savo krašto
  20. 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Gediminas Martišius says:
    2 metai ago

    Poeto Kukutis stebėjosi, kodėl beržai tokie panašūs į beržus, kodėl dangus virš jų toks lietuviškas. O aš stebiuosi, kodėl mūsų Poetas toks lietuviškas, tolstantis Paserbenčio laukais į kitus laukus, kur visi kada nors susitiksim…

    Atsakyti
  2. Irmis says:
    2 metai ago

    Ačiū už Gražius Žodžius, mielas Gediminai, su Pagarba-Irmantas P.!!!???

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    2 metai ago

    Kad išsaugotume kalbą gyvendami svetur, pamokyti vaikus Tėvų kalbos nepakanka – yra būtina mamoms ir tėčiams su jais gyventi kalbant savo kalba – nė vieno kartelio į savo vaikus nuo pat gimimo negalima prakalbėti į vaiką ne savo Tėvų kalba. Tai šventa taisyklė lietuvių kalbai gyvuoti ir išsaugoti. Tai psichologinis kalbos gyvavimo receptas. Šio principo turi būti laikomasi, ypač tais atvejai, kai vaiko tėvų kalba yra skirtinga – tokiu atveju mama su vaiku kalba savo, tėtis – savo kalba.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
LGGRTC vadovai susitiko su Lenkijos Tautos atminties instituto atstovais | M. Paluškievič nuotr.

Genocido centro vadovai susitiko su IPN atstovais

2023 01 25
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
Mažajai Lietuvai atminti | RGGRTC nuotr.

Mažajai Lietuvai atminti

2023 01 14
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Nauja fotografijų paroda Seimo lankytojų centre | Seimo nuotr.

Seimo lankytojų centre – paroda „Apgynę Laisvę – 1991 m. sausis A. Maskoliūno fotografijose“

2023 01 07
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04
2023-iaisiais paskelbti treji atmintini metai | voruta.lt nuotr.

2023-iaisiais paskelbti treji atmintini metai

2023 01 04
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Lituanistinio švietimo mokytojo premija skirta I. Koroliovui

2022 12 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
e.bilieto kortelė | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Keltis keltu klaipėdiečiai galės su e.bilietu

2023 02 03
Koncertas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

2023 02 03
Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
Lietuvoje

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Cui bono? apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Facts are stupid things (R.Raegan) apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Akcijos ir nuolaidos picų pristatymui Kaune
  • Roidmi EVA universalus robotas siurblys – viena geriausių dovanų
  • Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Vasario mėnesį prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos. Jos VLKK sumanymu kasmet vasario–kovo mėnesiais rengiamos nuo 2016 metų. Šiuo laikotarpiu vyks...

Skaityti toliau

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

by daiva
2023 02 02
10
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.

Sausio 31 d. Seimo lankytojų centre vyko renginys „Romualdo Ozolo skaitymai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario (1990–2000), Pirmosios...

Skaityti toliau

Genocido centro vadovai susitiko su IPN atstovais

by Kristina Aleknaitė
2023 01 25
1
LGGRTC vadovai susitiko su Lenkijos Tautos atminties instituto atstovais | M. Paluškievič nuotr.

Praėjusią savaitę į Lietuvą su darbo reikalais buvo atvykusi Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) pirmininko dr. Karolio Navrotskio (Nawrocki) vadovaujama...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Cui bono? apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Facts are stupid things (R.Raegan) apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)

Kitas straipsnis
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito

Vasaros nemalonumai – erkių platinamos ligos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai