Vilniaus Lietuvos valstybingumo kūrėjo kunigaikščio Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną šventė ypatingai – šventinis koncertas, sporto užsiėmimai, batutai ir lauko žaidimai, skanėstų pilni restoranai ant ratų, o programą vainikavo vieningai visų giedama „Tautiška giesmė“.
Per pastarąjį dešimtmetį ši unikali idėja tapo ypatinga viso pasaulio lietuvius vienijančia Valstybės dienos tradicija. Nuo šių metų liepos 6-ąją minėsime ne tik Mindaugo Skaityti toliau
Algimantas Bučys. Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: UAB „ALIO“. 2019, p. 568
Kaip iš tikrųjų turėtume vadinti XIII–XIV amžių Lietuvos valdovus? Nuo mokyklos suolo manėme, kad juos labai išaukštiname, vadindami didžiaisiais kunigaikščiais. Tačiau abejonių kirminas vis tiek graužė, nes kunigaikščiai yra vasalai, tad kokiems karaliams buvo pavaldūs Vytenis, Gediminas, Algirdas? Ir kodėl amžininkai – popiežiai, vokiečių pirkliai, net aršiausi priešai kryžiuočiai – vadindavo juos karaliais (rex, kionig ir pan.)? Skaityti toliau
Lietuvos karalius Mindaugas labai nusipelnė lietuvių tautai, nes suvienijo daugumą baltų žemių, jo įtaka buvo jaučiama Skalvijoje, Nadruvoje, Sūduvoje. Mindaugas pasižymėjo kaip geras karvedys, diplomatas ir politikas. Jam visada buvo svarbiausi lietuvių tautos ir valstybės interesai. Be to, Mindaugas buvo krikščionis iš išdidžiosios raidės. Jis lotynų kalba vedė korespondenciją su daugeliu Europos šalių. Susirašinėjo su Romos popiežiumi, išsirūpino jo malonę ir globą. 1251 m. Lietuva buvo paskelbta karalyste, o 1253 m. liepos 6 d. Mindaugas karūnavosi Lietuvos karaliumi. Jo biografija apgaubta nežinios šydu su daug neatsakytų klausimų. Tiksli Mindaugo gimimo data irgi nežinoma, bet manoma, Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Valstybės dienos proga
Mieli Lietuvos žmonės, brangūs Lietuvos draugai ir svečiai, sveikinu Jus su nuostabia švente – Valstybės diena!
Šiemet Liepos šeštoji karūnuoja mūsų valstybės atkūrimo šimtmetį! Kita tokia šventė bus tik po šimto metų. Skaityti toliau
Rugpjūčio 26-ąją, šeštadienį, 13 val., Palatavio viensėdyje, pusiaukelėje tarp Anykščių ir Troškūnų, prasidės iškilmės. Jų metu bus pasitiktas Karalius Mindaugas, į Latavos kraštą grįžtantis nauju skulptūriniu ženklu, kuris nuo šiol liudys Latavos krašto istorinę svarbą.
Pamiškėje ties trišake kelių sankirta iškilusi Karaliaus Mindaugo skulptūra ir meninės kelio rodyklės (autorius – ukmergiškis tautodailininkas Rimantas Zinkevičius) parodys kelius prie Palatavio piliakalnio ir į Andrioniškį. Skaityti toliau
Valstybės diena primena – ant mūsų karaliaus Mindaugo galvos buvo uždėta karūna.
Mindaugo dėka Lietuva įėjo į Vakarų krikščioniškos kultūros erdvę, kas gerai dera su dabartiniais valstybiniais tikslais. Mindaugas tapo istoriniu lietuvių herojumi įkūrusių valstybę. Jo vardu vadiname gatvės ir aikštės, jam statome paminklus. Bet gal net daugiau nei istorijos studijos karaliaus Mindaugo vaizdinį ugdė Justino Marcinkevičiaus dramą kurioje nors ir minėti istoriniai vardai vis dėlto, kaip pripažino ir pats autorius, siekta nepavaizduoti XIII a. Lietuvą, o visai kitų tikslų. Skaityti toliau
Svarbiausio šiuolaikinės Lietuvos valstybingumo dokumento, 1918 m. vasario 16-osios akto, originalą surado entuziastas, kurį net artimieji ir pažįstami vadina keistuoliu. Akto paieškas išjudino alkoholio ir žiniasklaidos bendrovės pasiūlytas milijono eurų atlygis už radinį. Tačiau įstaiga, kurios pareiga užpildyti baltąsias ir pilkąsias istorijos dėmes, valstybinis Lietuvos istorijos institutas, taip pat universitetų istorijos fakultetai, katedros kitų Lietuvos praeities paslapčių iki šiol neatskleidė. Visuomenė tebespėlioja, kur yra tiksli Vorutos, legendinės karaliaus Mindaugo laikų Lietuvos sostinės, geografinė vieta, kas 1382 m. įsakė nužudyti garsiausią Skaityti toliau
Pasitinkant Valstybės šventę, net dvi dienas iš eilės – liepos 5 ir 6 d. – vakarais Valdovų rūmų Didžiajame kieme laukiami visi sostinės gyventojai ir miesto svečiai. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai paruošė ypatingą staigmeną – šiuolaikinio teatro spektaklį pagal poeto Justino Marcinkevičiaus istorinę dramą „Mindaugas“. Erdvėje, menančioje Lietuvos valstybingumo ištakas, visi nemokamai galės stebėti pirmą kartą mūsų šalyje itin šiuolaikiškai pastatytą spektaklį, kuriame susilies drama ir šokis, vaizdo ir muzikos instaliacijos. Skaityti toliau
Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ scenarijaus autorius Gintaras Songaila kalba apie Lietuvos valstybės pradžią ir karalių Mindaugą.
Ar teisingas vadovėlinis teiginys, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas? Kuo prasidėjo Mindaugo politinė veikla? Kas susibūrė į koaliciją prieš Mindaugą ir ką tai reiškė Lietuvai? Kodėl Mindaugas turėjo krikštytis? Ar sėkmingas buvo Mindaugo Lietuvos krikšto projektas? Kodėl vienintelio išlikusio Mindaugo karūnacijos dokumento negalėtume iškilmingai perskaityti jo karūnavimo šventės proga? Ar Mindaugas tapo marionete kryžiuočių rankose? Koks buvo Mindaugo vaidmuo, nutraukiant sąjungą su Vokiečių ordinu ir kodėl Treniota organizavo jo nužudymą? Skaityti toliau
Sausio 27 d. – vasario 2 d. Sėlos ir Žiemgalos kraštų muziejuose – Kupiškyje, Anykščiuose, Rokiškyje, Joniškyje, Biržuose ir Pasvalyje – bus pristatyti Sėlos istorijos dokumentai. Pasvalio krašto muziejus drauge su Joniškyje įsikūrusia asociacija Žiemių pradas „Simkala“ išleido dokumentų rinkinį „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ (sudarytojas Tomas Baranauskas), į kurį įtraukti seniausiai Biržų, Kupiškio, Anykščių, Rokiškio ir Zarasų rajonų praeičiai svarbūs Mindaugo ir vėlesnių laikų dokumentai (iki XIV a.). Šiame rinkinyje dokumentai skelbiami originalo (lotynų) kalba paraleliai su vertimu į lietuvių kalbą, o taip pat pateikiamos Skaityti toliau
Jeigu galėtų atsukti laiką, iš reikšmingiausių šalies istorinių įvykių Lietuvos gyventojai TV ekrane labiausiai norėtų išvysti daugiau nei prieš 600 metų vykusį Žalgirio mūšį. Didelio susidomėjimo taip pat sulauktų karaliaus Mindaugo karūnavimo ceremonijos transliacija. Kokius Lietuvos istorijos įvykius TV ekranuose norėtų pamatyti šalies gyventojai, paaiškėjo telekomunikacijų bendrovės „Cgates“ užsakymu atliktos apklausos metu. Skaityti toliau
Šį sekmadienį, rugsėjo 20 d., Didžiausioje Latvijoje Agluonos bazilikoje bus atidengtas paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Jis žymės Lietuvos karaliaus mirties vietą. Mindaugas su latgalių kilmės žmona Morta ir jų vaikais primena bendras lietuvių ir latvių šaknis. Paminklo atidengimas – tai vienas iš Baltų vienybės dienos (rugsėjo 22-osios), kuriai bus skirtas šis savaitgalis, renginių.
„Nors karalius Mindaugas daugiau žinomas Lietuvoje, galima sakyti, kad jis buvo valdovas, mėginęs suvienyti baltų gentis. Šiandien tarptautinė bendruomenė Lietuvą mato kaip Baltijos šalių trijulės dalį, tačiau manau, kad mes, lietuviai ir latviai, turėtume dažniau prisiminti bendrą dviejų tautų istoriją ir tapatybę“, – sakė Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis.
Abi šalis vienija kalba, kai kurie papročiai. Skaityti toliau
Šiais metais Baltų vienybės diena bus pažymėta pirmą kartą rengiamu bendru Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių posėdžiu, šventiniais renginiais Rokiškyje bei paminklo Karaliui Mindaugui ir Karalienei Mortai atidengimu Agluonoje, Latvijoje.
Pirmą kartą organizuojamas Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių bendras posėdis vyks Rokiškyje rugsėjo 18 dieną. Jam pirmininkaus abiejų šalių premjerai Algirdas Butkevičius ir Laimdota Straujuma, posėdyje dalyvaus ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Rugsėjo 19 dieną Rokiškyje vyks tradiciniai šventiniai Baltų vienybės dienos renginiai – paroda, Skaityti toliau
Lietuvių kalba šiandien priversta kovoti už savo išlikimą. Jau ir mūsų Seime sėdi politikieriai, kurie siūlo atsisakyti pavardžių rašymo lietuvių kalba oficialiuose dokumentuose, o svetimų kalbų žodžiai mūsų miestų gatvėse jau seniai išstūmė lietuviškuosius pavadinimus į paraštes. Todėl keli žurnalistai, redaktoriai ir lietuvių kalbos gynėjai kreipėsi į visus leidėjus, žiniasklaidos priemonių savininkus ir redaktorius, ragindami prasmingai paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir visus užsienietiškus asmenvardžius rašyti tik lietuviškai. Skaityti toliau
Ši tema itin nepopuliari ypač tarp okupacinių laikų istorikų. Na, o politikai – įstatymleidėjai bei kitos partinės valdžios bijo garsiai ir išsižioti apie mūsų Tautos teisę į istorinę restituciją, nors kuluaruose ir kalba apie tai. Reikalas štai kame. Atkovojus Nepriklausomybę vis garsiau kalbama apie istorinės tiesos atstatymą, kad būtina atsisakyti mums primesto nuo carienės Jekaterinos laikų žeminančio požiūrio į mūsų istoriją – į valdovus, mūsų Tautą.
Aš savo istoriniuose romanuose, – o ir viešuose renginiuose, pokalbiuose, Skaityti toliau
Liepos 6 d. švenčiame Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Pasak Prezidentės, Valstybės diena – proga, kai galime didžiuotis savo šlovinga istorija, džiaugtis šiandienos žygdarbiais ir kiekvienas įsipareigoti Lietuvai.
Šiandien Tautiška giesmė skambės kaip niekada garsiai. Visi Lietuvos žmonės, kad ir kur būtų, kviečiami 21 val. giedoti Lietuvos himną. Tautiška giesmė bus giedama ir Dainų šventėje, ją tiesiogiai transliuos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas Lietuvos karalius Mindaugas. Skaityti toliau
Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną.
Ta proga žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ pristato proginių medalių kolekciją „Didingoji Lietuva“. Pirmasis šios kolekcijos, grynu auksu padengtas, medalis skiriamas valstybės suvienytojui, vieninteliui karūnuotam karaliui Mindaugui.
Kolekcijos „Didingoji Lietuva“ medalių autorė – dailininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos bei Tarptautinės medalininkų asociacijos Skaityti toliau
Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio parašyta „Lietuvos istorija“, kurios leidimą ir vertimą į užsienio kalbas parėmė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, susilaukė labai prieštaringų vertinimų. Pateikiame straipsnio „Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją“ antrąją dalį.
IV skyriuje „Lietuvos valstybės kūrimas“ šliaužiama paviršiumi, tarytum nenorint išsiskirti iš autorių kolektyvo neatskleidžiami giluminiai procesai, daug kur prasilenkiama su tiesa, įvykiai vertinami iš kitų valstybių pozicijų. Štai teigiama, kad kaizerinis „karinis kolonijinis režimas plėšė valstiečius – nusavindavo maistą, apkrovė dideliais mokesčiais ir prievolėmis, Skaityti toliau
Jau greitai sukaks metai, kai baigiantis paskutiniam 2012 m. vasaros mėnesiui Užsienio reikalų ministerijoje su didžiule pompa buvo pristatyta jos užsakymu Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio parašyta „Lietuvos istorija“.
Knyga vėliau išversta į šešias didžiąsias užsienio kalbas.
Matyt, įžvelgdami šių istorikų dvasinių nuostatų artumą liūdnai pagarsėjusiems prieškario veikėjams, internautai netruko knygos autorius pavadinti „keturiais komunarais“. O pačios nedideliu tiražu lietuviškai išleistos knygos nė su žiburiu negalėjai rasti jau pirmąją platinimo savaitę, nepasirodė ji ir vėliau. Tad praėjus metams visiškai natūraliai iškyla labai paprastas klausimas: kodėl nebuvo tiražuotas tokio populiarumo susilaukęs bestseleris? Kodėl per metus nepasirodė jokia knygos recenzija? Kodėl nepatenkintas skaitytojų smalsumas? Skaityti toliau
Liepos 6 d. Valstybės dienos proga buvo surengta iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija S.Daukanto aikštėje. Joje Lietuvių tautą su svarbia Lietuvos valstybei diena pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak Prezidentės, Lietuvos gyvenimo kelyje susitinka Karalius Mindaugas ir Daukanto aikštėje Lietuvos trispalvę rankose laikantis vaikas. Susitinka Didieji Kunigaikščiai ir vaiko tėvai, atvedę jį į šią aikštę ir padedantys suprasti, kokia reikšminga ši diena. Priėmęs Popiežiaus krikštą ir karūną, Karalius Mindaugas Skaityti toliau
Perfrazuojant žinomą posakį apie mišką ir medžius, galima būtų tvirtinti, kad kuo giliau į istoriją, tuo daugiau nežinomųjų. O prieš 760 metų įvykęs pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimas apskritai apgaubtas spėlionių ir ginčų rūko.
Tai tarsi pagrindžia savaitraščio „Veidas“ ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ birželio antroje pusėje atliktų tyrimų rezultatus, pagal kuriuos Valstybės dienos ir apskritai valstybės švenčių nešvenčia apie 15 proc. apklaustųjų. Skaityti toliau
Liepos 6- ąją švenčiame pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimo šventę – Valstybės dieną. Nors istorikai linkę abejoti didele šio įvykio reikšme, kokią jam suteikia politikai, be jokios abejonės, tai – svarbi Lietuvos valstybei diena.
1253 m. Mindaugo ir jo žmonos karūnavimo apeigos vyko pagal visus to meto reikalavimus.
1253 m. Mindaugo ir jo žmonos karūnavimo apeigos vyko pagal visus to meto reikalavimus.
Neturėjo kitos išeities Skaityti toliau
Įamžinti Lietuvos valdovo ir jo žmonos žūties vietą panoro nedidelio Latvijos Agluonos miestelio ir jo apylinkių gyventojai.
Pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę Agluonoje datuojamas 1618 metais. Tvarkant ansamblio griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti karaliaus Mindaugo kapą. Manoma, kad čia jis buvo nužudytas 1263 metų rugsėjo 12-ąją. Skaityti toliau
Ir suaidi vėl iš praeities
Dainos, mįslės, pasakos nutilę,
Ir pakyla tiltai iš nakties
Į didžiųjų kunigaikščių pilį.
Poeto Bernardo Brazdžionio žodžiais eilėraštyje „Lietuvos vardas” iš praeities pakyla tiltai, kurie Liepos 6-tą veda į didžiąją karaliaus Mindaugo rūmų menę.
Skaityti toliau
www.alkas.lt
Šiandien liepos 6-ąją Lietuva jau dvidešimtąjį kartą švenčia Valstybės, Karaliaus Mindaugo karūnavimo, dieną. Šiandien kaip ir kasmet 21 val. viso pasualio lietuviai raginami vienybės vardan sugiedoti „Tautišką giesmę“.
Vilniuje šventiniai renginiai šiandien vidurdienį prasidėjo tradicine Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Simono Daukanto aikštėje.
Skaityti toliau
Pastaruoju metu politiniais sumetimais daug rašoma apie lietuvių ir lenkų bendrą praeitį: akcentuojamas bendros valstybės turėjimas, broliuojamasi, didžiuojamasi net 1791 m. konstitucija (kuri, tiesą sakant, unifikavo buvusią Abiejų Tautų Respubliką, paversdama ją didžiąja Lenkija) ir pan.
Šitame fone pamirštami lietuvių ryšiai su tikraisiais etniniais broliais latviais, su kuriais mus sieja dar ir kraujo giminystė, susiliejus mūsų etnosams su kuršiais, žiemgaliais ir sėliais. Mat šiaurinės šių genčių žemės, XIII a. okupuotos vokiečių, nuo XIV a. ėmė latvėti, o pietinės, likusios LDK sudėtyje, ilgainiui sulietuvėjo. Čia verta priminti, kad į Lietuvą bėgo kovas pralaimėję baltai; Skaityti toliau
Iki 2013 metų Agluonoje (Latvija) ketinama pastatyti paminklą Lietuvos karaliui Mindaugui. Lietuvos ir Latvijos visuomenės bei kultūros darbuotojų iniciatyva buvo paskelbtas paminklo.
Nors istorikai ginčijasi dėl tikslios karaliaus Mindaugo mirties vietos, legenda apie Mindaugo žūtį Agluonoje ir Mortos kilmę iš latgalių sulaukė abiejų šalių visuomenių dėmesio.
Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis vasario 21 d. dalyvavo Agluonoje vykusiame iniciatyvinės grupės dėl karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos įamžinimo šiame Latvijos mieste susitikime. Susitikime Agluonoje buvo įvertinti konkursui pateikti projektai. Skaityti toliau
