Žymos archyvas: Jonušas Radvila

LDK didžiojo etmono, kunigaikščio Jonušo Radvilos 405-asis gimtadienis Vilijampolėje (0)

Jonušas Radvila (paveikslo dalis) | Kėdainių krašto muziejaus nuotr.

2017 m., gruodžio 2 d., Kaune, Vilijampolėje, buvusiuose I. B. Volfo namuose, vyko LDK didžiojo etmono, kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612-1655) 405-ojo gimtadienio bei Vilijampolės įkūrimo 365- mečio minėjimas.

Renginyje dalyvavo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM, Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas, išrinktas Vilijampolės-Aleksoto vienmandatėje apygardoje, Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Jūratė Norvaišienė, ats. plk. Jonas Marcinkus, dim. plk. ltn. Algirdas Dilūnas, ats. plk. ltn. Skaityti toliau

Lietuvai be galo svarbus Vokietijos indėlis į viso regiono saugumo ir atgrasymo priemonių stiprinimą (2)

Rugpjūčio 25 d., Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje (Jonavos r.) lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas-Valteris Šteinmejeris (Frank Walter Steinmeier). Čia jie susitiko su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, kuriai vadovauja Vokietija, kariais. Rukloje prezidentus lydėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Skaityti toliau

NATO dalinio karius Rukloje aplankys Lietuvos ir Vokietijos prezidentai (0)

Rugpjūčio 25 d., Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje (Jonavos r.), lankysis Lietuvos Respublikos Prezidentė – Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas – Frankas-Valteris Šteinmajeris (Frank-Walter Steinmeier).

Čia jie susitiks su NATO priešakinių pajėgų pulko kovinės grupės, kuriam vadovauja Vokietija, kariais. Rukloje prezidentus lydės krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Skaityti toliau

Nesvyžiuje lietuviai su baltarusiais restauruos Radvilų giminės kriptą (0)

Sustabdyta vaizdo akimirka

Nesvyžiaus Dievo kūno bažnyčioje esanti Radvilų kripta yra didžiausias Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir vienas didžiausių Europoje didikų giminės mauzoliejus, saugomas UNESCO.

Radvilų giminė čia pradėta laidoti 16 a. pabaigoje, iki šių dienų kriptoje esantys sarkofagai nė karto nebuvo tyrinėti ir restauruoti.

Bažnyčia tarnauja kaip kripta, kurioje anuomet buvo laidojami Radvilos, valdę Skaityti toliau

M. Kundrotas. Audrius Rudys ir Jonušas Radvila: istorija kartojasi? (57)

Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 19 d. Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas, Nepriklausomybės akto signataras dr. Audrius Rudys pasirašė deklaraciją „Laisva Tauta ir klestinti Valstybė“. Šioje deklaracijoje įvardyti siekiai – dorovinis atgimimas, veiksminga šeimos politika, tautos ir valstybės suverenumas, dalyvaujamoji ir tiesioginė demokratija, savivaldos ir bendruomenių stiprinimas. Deklaracijos iniciatorė – „Tvarkos ir teisingumo“ partija, kartu ją pasirašė Respublikonų ir Žemaitijos partijos ir gausus būrys visuomeninių organizacijų.

Išsyk po to internete ir kitur pasipylė gausūs ir pikti pareiškimai: ką – tautininkai su paksistais? Gėda. Moralinis žlugimas. Išdavystė. Bet perskaitykime deklaracijos tekstą. Skaityti toliau

Vilniaus 1655 m. gynybinio mūšio atgarsiai (1)

Jonas-Kazimieras-Vilcinskis-Snipiskiu-priemiestis-Sv-Rapolo-bzn-Jezaus-kopl.-litografija,1898.-Is-J. Kazimiero-Vilcinskio leidiniu,Vilniaus albumo,IV ser. Vilnius

Mažesnis ar didesnis, bet svarbus gynybinis 1655 m. mūšis Vilniuje įvyko. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės daliniai kovėsi prieš nepalyginamai gausesnes priešų – Rusijos kariuomenės pajėgas. Deja, pralaimėta, atsitraukta, priešas užgrobė Vilnių. Tokia skaudi tikrovė. Tai kartu bendros tarptautinės ir LDK vidaus padėties pasekmės.

1654 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės, ir visos Abiejų tautų respublikos politinė ir karinė padėtis labai pablogėjo. Tais metais Rusijos kariuomenė, vadovaujama kunigaikščio Aleksejaus Trubeckojaus, kartu su etmono Bogdano Chmelnickio 20 000 kazokų iš viso surinko apie Skaityti toliau

T. Baranauskas. Kai pralaimėjimas virsta „pergale“: Lietuva skina istorinės atminties politikos nebuvimo vaisius (35)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sulaukėme. Lietuvos valstybės vardu daromi tiesiog šokiruojantys pareiškimai. Krašto apsaugos ministerija anonsavo prie Žaliojo tilto rugpjūčio 7 d. 12 val. vyksiantį renginį. „Vilniuje bus minima Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pergalės prieš maskvėnų kariuomenę 360 metų sukaktis“, – skelbiama KAM pranešime.

Pergalė? Prieš 360 metų!? Mintyse jau sukasi skaičiukai: 2015–360= … Hm, bene apie 1655 m. katastrofą čia kalbama? Ir sugalvok tu man… Na taip, žinoma, toliau taip ir parašyta: „1655 metų rugpjūčio 8 dieną Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos, atrėmė į miestą įsiveržusią maskvėnų kariuomenę.“ ATRĖMĖ! Skaityti toliau

Bus paminėtos lietuvių mūšio su maskvėnais 360-osios metinės (1)

šaltiniai.info nuotr.

Rugpjūčio 7 d., penktadienį, 12-13 val. Vilniuje, Kalvarijų gatvės pradžioje esančioje aikštėje (prie namo Kalvarijų g. 2) prieš Žaliąjį tiltą bus paminėtos lietuvių mūšio su maskvėnais 360-osios metinės.

Rugpjūčio 8 d. sukanka 360 metų,  kai Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) didžiojo etmono Jonušo Radvilos, susikovė su įsiveržusia milžinišką maskvėnų kariuomene. Visą dieną vykusiame gynybiniame mūšyje ant Žaliojo tilto ir jo aplinkoje galėjo žūti apie 2 tūkstančius Lietuvos karių. Mūšis nuskambėjo to meto Europoje. 1655 rugpjūčio 8 d. pirmą kartą Lietuvos Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Eurointegracija viduramžiais ir šiandien: ar sugebame mokytis iš praeities? (29)

Inga Baranauskienė

Istorija yra gyvenimo mokytoja, – taip prieš du tūkstantmečius pasakė Markas Tulijus Ciceronas, ir nuo to laiko nekas nepasakė nieko geriau. Išties, vienintelė prasmė kapstytis praeityje yra įsisavinti joje slypinčią patirtį ir prisitaikyti ją savo dabarčiai. Visiškai tapačių situacijų, aišku, nebūna nei tautų, nei atskirų žmonių gyvenimuose, bet, perpratus bendrumus ir dėsningumus, atsiranda galimybė prognozuoti ateitį ir galimas vienokių ar kitokių sprendimų ar pasirinkimų pasekmes.

Daugelis šiandieninių istoriografijos autoritetų ragina žiūrėti į Lietuvos istoriją kaip į pritapimo prie Europos arba europeizacijos istoriją. Kadangi santykių su Europa (Europos Sąjunga) problematika šiandien tikrai aktuali, toks požiūris galėtų būti netgi sveikintinas. Deja, europeizacijos paradigma sekantys istorikai į šį procesą linkę žvelgti su naiviu idealizmu – pritapimas prie Europos (ar jos politinės konjunktūros) jų koncepcijose tampa savaiminiu tikslu ir aukščiausia siekiamybe. Skaityti toliau

Dubingių mįslei įminti prireikė šimtmečių (5)

Radvilų giminės didikų palaikai iškilmingai perlaidoti ant Pilies kalno kriptoje.  Iškilmėse – patrankų šūviai.

Tai buvo vienas vaizdingesnių miestelių ežeringame Molėtų krašte, supamų Asvejos  ežero, kurio pusiasalyje kūpsojo ąžuolais apaugęs piliakalnis. Dabar Dubingiai įrašyti į Lietuvos istoriją šalia Trakų ir Vilniaus, mat šimtmečius jų pilies kalno saugota paslaptis neseniai buvo atskleista.

Miestelis prie Asvejos

Dubingių miestelio vardas žavėjo mane nuo vaikystės, mat dar sovietmečiu buvo gaminami tokio pavadinimo naujoviški šokoladukai. Smagu: matyt, kompartijos cenzoriai neprižiūrėjo konditerijos pramonės, o gal tiesiog neišmanė Lietuvos istorijos? Skaityti toliau

Prasideda registracija į tryliktąjį Lietuvos kariuomenės žygį „Radvilų keliais“ (0)

Žygis „Radvilų keliais“ | KAM nuotr.

Rugpjūčio 23–25 dienomis vyks tryliktasis Lietuvos kariuomenės organizuojamas žygis „Radvilų keliais“, vyksiantis Rukloje, Jonavos rajone. Šių metų žygis skiriamas Jonui II Radvilai atminti, jį rengia Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas.

Žygis vyks dvi dienas šiais atstumais: 2×12 km, 2×22 km, 2×32 km ir 2×42 km.

Žygio trasų maršrutai numatyti Gaižiūnų poligono teritorijoje ir Jonavos rajono apylinkėse. Žygio dalyviai turės galimybę iš arčiau susipažinti su kariuomenės gyvenimo kasdienybe, bus apgyvendinami kareivinėse. Vakarais numatyta kultūrinė programa. Visi dalyviai, sėkmingai įveikę žygį, bus apdovanoti diplomais ir medaliais. Skaityti toliau

A. Patackas: Dar kartą apie Gedimino stulpus ir J.Pilsudskį (32)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Istorijos mūza yra didinga, bet žiauri. Ji gali apdovanoti garbe, bet gali ir užtėkšti tokią juodą dėmę, kad nenusiplausi per amžius. Be to, ji yra subjektyvi ir selektyvi.

Lietuvoje Jonušo Radvilos vardu vadinamos gatvės, mokslo įstaigos, jo vardas suteiktas garbingas kovines tradicijas turinčiam pulkui. Lenkams gi Jonušas Radvila yra zdrajca, išdaviko sinonimas. Lietuviams jis yra pirmasis nepriklausomybininkas, pirmasis atskyręs Lietuvą nuo Lenkijos, lenkams gi – įsmeigęs Koronai peilį į nugarą.

Rasų kapinėse ant antkapio, kur palaidota Juzefo Pilsudskio (Józef Piłsudski) širdis (ir jo motina), kažkas nupiešė Gedimino stulpus. Kilo skandalas, pasipylė antraštės ir epitetai, Skaityti toliau