Žymos archyvas: Jonas Jasaitis

J. Jasaitis. Pokyčiai valdžioje ir visuomenėje (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Pokyčiai valdžioje ir visuomenėje yra išjungti)

Tautodailininkės Danutės Juškienės raštuotos pirštinės | biciulyste.lt nuotr.

Karas – ekonomikoje ir protuose

Ryškiausi praūžusius karus liudijantys ženklai yra ryškus gyventojų skaičiaus sumažėjimas, griuvėsiai ir ištuštėję tiek gyvenamieji, tiek ir gamybiniai pastatai. Visa tai iki šiol matome Lietuvoje.

Praradome trečdalį savo valstybės piliečių, o griuvėsiai styro vos ne kiekvienoje gyvenvietėje. Tiesa, ant kai kurių iš jų galima pamatyti užrašą „Parduodama“. Gal kam nors patiks vieta, kurioje pašalinus griuvenas, galima statyti kažką naujo. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (II) (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (II) yra išjungti)

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pirma dalis čia.

Nors nuo pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos laikų praėjo daug dešimtmečių, tačiau ir dabar galima išgirsti sakant: „Taip buvo tik Smetonos laikais“, arba lyg ir klausiant: „Ar gyvensime kaip prie Smetonos?“.

Visi supranta, kad ir tuo metu Lietuva nebuvo „rojus žemėje“ bet tie „Smetonos laikai“ iki šiol tebėra lyg ir geresnio trokštamo gyvenimo etalonas. O ir daugybė objektyvių duomenų primena, kad tokios emigracijos mastų tada nebuvo, litas buvo pasaulyje ne tik pripažįstama, bet ir gerbiama valiuta. Aukštųjų mokyklų dėstytojai, išvykę mokytis į geriausius centrinės arba Skaityti toliau

J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (I) (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (I) yra išjungti)

Gitanas Nausėda | Alkas.lt nuotr.

Išrinktasis Prezidentas netrukus įsikurs rūmuose prie Simono Daukanto aikštės. Reikia manyti – dešimtmečiui. Lietuvai labiausiai reikia politinio ir kultūrinio stabilumo. Ypač dabar, kai viešoji erdvė perpildyta diletantiško erzelio, intrigų, tikrų ir tariamų skandalų, o už valstybės sienų matome ir gana pavojingų tendencijų formavimąsi, grasinantį svarbiausiai žmonijos egzistavimo sąlygai – taikai.

Dėl globalizacijos ir emigracijos kasdien prarandame žmogiškuosius išteklius, tačiau niekaip nesugebame suprasti, kad būtent jie yra svarbiausias valstybės turtas. Skaityti toliau

Konferencijoje aptartos geoterminės energijos panaudojimo galimybės (video) (0)

Geoterminė energija | Pixabay nuotr.

Birželio 3 d., Seime buvo surengta konferencija „Geotermija Lietuvai“.

Konferencijos tikslas buvo – supažindinti visuomenę su geoterminės energijos panaudojimo galimybėmis, pateikti jau egzistuojančius pavyzdžius, nustatyti geoterminės energijos panaudojimo Lietuvoje plėtros gaires. Skaityti toliau

Birželio 15 d. Lietuvos mokslininkai surengs protesto akciją prie Seimo ir Vyriausybės (2)

Mokslininkų mitingas prie Vyriausybės | Mokslolietuva.lt nuotr.

Birželio 15 d. 11 val. Vilniuje Lietuvos mokslininkai ketina išeiti į gatves protestuodami prieš „vykdomą aukštojo mokslo skurdinimą, pseudo liberalią socialinę politiką, antidemokratišką aukštojo mokslo reformą“ – rašoma Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) ir Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) tarybos išplatintame kvietime.

Mokslininkų protesto akcijja-mitingas-eitynės vyks Gedimino prospektu nuo Seimo ik Vyriausybės (Kudirkos a.). Akcijai rengti gautas Vilniaus miesto savivaldybės leidimas. Akcijos pabaiga – 14 val. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Ar nuo universitetų skaičiaus reikia pradėti pertvarką? (0)

Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

Analizuodami pastarojo meto diskusiją dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų būklės, valdymo institucijų atstovai nuolat pabrėžia jų tinklo pertvarkos būtinybę. Sunku pasakyti, ar jie patys tuo tiki, ar tik bando įtikinti mus, kad universitetinio ugdymo institucijų didžiausia problema – per didelis jų skaičius. Esą tai labai brangiai kainuoja ir trukdo sutelkti mokslininkus bei materialinius išteklius. 

Daugelis atidžiai stebinčių propagandinės (kitaip nepavadinsi) kampanijos eigą, turinį ir tempus, negalėjo nepastebėti, kaip selektyviai buvo dozuojama informacija, nuosekliai formuojant išankstinę viešąją nuomonę. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Lietuva nebegali trauktis (0)

Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

Per pastarąsias savaites Lietuva viešojoje erdvėje (ne tik savo, bet ir kitų valstybių visuomenei) buvo pristatoma, kaip valstybė, besimurkdanti primityviuose skandaliukuose, besikeikianti, be perstojo girtaujanti, ir aišku, nieko teigiamo nenuveikianti. Neseniai išrinkta Seimo dauguma buvo vaizduojama kaip nekompetetetinga, neįtakinga, neišmananti teisėkūros „procedūrų“ Save „populiariosiomis“ tituluojančios žiniasklaidos priemonės tarsi lenktyniavo, kuri iš jų išpils daugiau purvo savosios valstybės piliečiams ant galvų ir neleis pastebėti ne tik pasiekimų ir pergalių, bet ir kantraus kasdieninio triūso. Skaityti toliau

LMS kviečia į pokalbį apie mokslo ir studijų įstaigų būklę (0)

Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Vasario 7 d., 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Prezidiumo Mažojoje salėje (Gedimino 3) vyks viešas pokalbis apie mokslo ir studijų įstaigų būklę. Tai pirmasis Lietuvos mokslininkų sąjungos ir LMA Mokslininkų rūmų inicijuojamo viešų pokalbių ciklo renginys skirtas mokslo ir studijų įstaigų būklei aptarti.

Pokalbiui vadovaus Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) pirmininkas prof. Jonas Jasaitis. Dalyvaus prof. Almantas Samalavičius (VGTU), prof. Algis Krupavičius (VDU), Skaityti toliau

Prof. J. Jasaitis: Akademinė visuomenė lieka nustumta nuo strateginių sprendimų formavimo (0)

LMS tarybos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) taryba raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką Sauliu Skvernelį siūlydami priemones galinčias padėti sėkmingai įgyvendinti XVII Vyriausybės programos nuostatas apie darnios regionų plėtros būtinybę.

Praėjus pusanto mėnesio nuo šio iniciatyvos nesulaukę deramo valdžios dėmesio mokslininkai kreipėsi į Alkas.lt redakciją prašydami paviešinti jų pasiūlymų turinį.

„Iš Vyriausybės kanclerės gavome tokią keistą padėką „už iniciatyvumą“, pažadą, kad į Skaityti toliau

J. Jasaitis. Po „referendūūmo“ (skiriama, aišku, ne V.Landsbergiui) (27)

Apšaudytas ir apvogtas automobilis, reklamavęs referendumą | referendumo rengėjų nuotr.

Referendumo rezultatai kiekvienam socialinių mokslų atstovui – labai iškalbingi. Didžioji gyventojų dalis nebesidomi tuo, kas vyksta valstybėje ir jiems net nebesvarbu pareikšti savo nuomonę. Akivaizdu, kad jie nebesijaučia esantys piliečiais. Jie nusivylę ir nebetiki, kad valdžia norėtų juos išgirsti.

Įdomūs ir kai kurie komentatorių pasisakymai. Net svetimųjų seniai nupirkta „gandasklaida“ dėl tokių rezultatų nedžiūgauja, išskyrus kokį nors „užkalnį“. Jei valdžioje dar kas nors turi nors kruopelytę proto, tai puikiai suvokia, kad bet kokio pavojaus akivaizdoje šie „gyventojai“ valstybės nebegintų. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Nauja vizija – 97 nuošimčiai Lietuvos (0)

Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

Dauguma Lietuvos gyventojų yra girdėję, kad kaimiškosios vietovės (vienkiemiai, kaimiškosios gyvenvietės, mažieji miesteliai) sudaro 97 proc. mūsų valstybės teritorijos, tačiau tik retas iš jų susimąsto, ką tai reiškia ir kokios jų perspektyvos postindustrinėje visuomenėje.

Dabartiniu metu, kai du trečdaliai gyventojų yra susikimšę miestuose, užimančiuose likusius 3 proc. teritorijos, užmiesčio vietovių vaidmuo vis mažiau juos domina. Įsitikinę, kad yra tie, kurie lemia valstybės raidą, plėtoja jos kultūrą, formuoja politinius sprendimus, jie juda uždaroje, į stačiakampes „dėžes“ išdalintoje erdvėje įprastiniais maršrutais: butas – darbovietė – parduotuvė – kirpykla Skaityti toliau

J. Jasaitis. Lietuvos kaimo išnykimas jau nulemtas? (13)

Jonas Jasaitis | Asmeninė nuotr.-K100

Per pastarąjį šimtmetį Lietuvos gyventojų struktūra kardinaliai pasikeitė. Jei oficialiosios statistikos duomenimis prieš Pirmąjį pasaulinį karą kaimuose gyveno apytiksliai 89 proc., o Antrojo pasaulinio karo išvakarėse šis rodiklis siekė 75 proc., tai 2013 metų duomenys liudija, kad kaimiškosiose vietovėse liko tik kas trečias (33,2 proc.) Lietuvos gyventojas. Daugėja žmonių, kurių ryšiai su kaimiškosiomis vietovėmis yra tik epizodiniai arba visiškai nutrūkę. Daugėja ir nesugebančių atpažinti gyvosios gamtos objektų, tačiau manančių, kad ši jų išprusimo spraga nėra jiems reikšminga. Skaityti toliau

Garsūs Lietuvos mokslininkai ir menininkai ragina vienytis ir apginti Tautos teisę į referendumą (53)

Alkas.lt, T.Baranausko montažas.

Sausio 15 d. grupė Lietuvos mokslininkų ir meno kūrėjų išplatino atvirą laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos piliečiams daromų kliūčių pasinaudoti savo konstitucine teise į referendumą ir pakvietė visus geros valios žmones telktis, vienytis ir visomis įmanomomis teisėtomis priemonėmis ginti daugiau kaip 300 000 Lietuvos Respublikos piliečių išreikštą valią.

Skelbiame šį kreipimąsi:

DĖL TEISĖS Į REFERENDUMĄ Skaityti toliau

J. Jasaitis. Kam jie parduos Žemės planetą? (39)

Jonas Jasaitis

Neseniai buvo pateiktas pasiūlymas PAREIKALAUTI, kad pats dabartinis Seimas paskelbtų referendumą ir leistų tautai pasisakyti:

1) „kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio pirmoji dalis būtų išdėstyta taip: Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik referendumu“;

2) „kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio trečioji dalis būtų išdėstyta taip: Skaityti toliau

J. Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (III) (5)

Alkas.lt nuotr.

Kaip rodo per pastaruosius penkerius metus mūsų vykdytas „Asmenybės strategijos“ tyrimas, kuriame dalyvavo per pusę tūkstančio respondentų – daugiausia mūsų universiteto studentų neakivaizdininkų ir keleto aplinkinių rajonų vietos bendruomenių narių – atskleidė, kad beveik 70 proc. dalyvavusių šiame tyrime, nemato prasmės dalyvauti pilietinėse akcijose. Per 56 proc. pripažino, kad dažniausiai nebalsuoja savivaldybių rinkimuose. Tik 3 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad yra kurios nors politinės partijos nariais. Dar įdomiau tai, kad pastarieji nesugebėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl pasirinko šią, o ne kitą partiją. Dažniausiai nurodomi motyvai: Skaityti toliau

J. Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (II) (41)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

32-sis Konstitucijos straipsnis skelbia: „Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.“ Tačiau kviečiame pasižiūrėti į pagrindinius asmens tapatybę nusakančius dokumentus, naudojamus po Lietuvos įstojimo į ES, – pasą ir tapatybės kortelę. Nė viename iš jų asmens tautybė nebėra nurodyta. Kas ir kodėl iš pagrindinių dokumentų išbraukė įrašą apie tautybę ir kuo motyvuojant tai buvo padaryta, su visuomene niekada nebuvo aptarta. Kieno valia visi Lietuvos piliečiai buvo pavesti „betaučiais“, visuomenei niekada nebuvo įvardinta. Todėl šiuo metu daugelis mūsų, savo prigimtimi, kalba, kultūra ir visa savo esybe susijusių su lietuvių tauta, to negalėtume pagrįsti, naudodamiesi svarbiausiais asmens dokumentais. Skaityti toliau

J.Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (I) (4)

skyle.lt nuotr.

Straipsnyje aptariama pilietiškumo ugdymo problema šiuolaikinėje postsovietinio regiono visuomenėje. Naujausių socialinių procesų analizė atskleidžia ir visuomenės susiskaldymą, pilietinių nuostatų devalvaciją bei ryškų nemažos visuomenės dalies ekonominį ir politinį neišprusimą. Vadinamoji vartotojų visuomenė vis silpniau suvokia savo atsakomybę ir galimybes dalyvauti sprendžiant tiek vietinės bendruomenės, tiek nacionalinio ir tarptautinio lygmens problemas. Visuomenės nusivylimą ir abejingumą rodo vis pasyvesnis gyventojų dalyvavimas savivaldybių tarybų rinkimuose ir vis mažesnis pasitikėjimas į šias tarybas išrinktais asmenimis. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Kaip sunaikinti žmogų (8)

Jonas Jasaitis | Autoriaus nuotr.

Kodėl gausėja tokių, atsiprašant, kūrinių, kaip filmas „Gyvieji numirėliai“, „Mentai“ ir t.t.? Kodėl žiūrovų auditoriją vis dažniau randa „siaubo filmai“, kuriuose knibžda vaiduokliai, vampyrai, baidyklės, primenančios milijonus kartų padidintus roplius ar vabzdžius, už daugiaaukščius namus didesnės beždžionės ir t.t., ir pan. Kodėl pasirodo vis naujos, šlykščiausius žiaurumus aprašinėjančios knygiūkštės? Kodėl vis dažniau mūsų radijo stočių eterį užpildo jokios prasmės neturinčios skanduotės, kurių bent elementarų nusimanymą apie muziką ir vokalą įgijęs klausytojas niekada neišdrįstų pavadinti dainomis? Kam reikalingi tokie konkursai, kaip „baimės faktorius“ ar visokiausios „talentų“ varžytuvės, kuriose rodomas ne talentas, o idiotizmas, Skaityti toliau

J.Jasaitis. Kreipimasis į vieną organizacinę grupę (37)

Jonas JasaitisRaginimų vienytis ir aktyviai veikti tikrai netrūksta. Tačiau nerimą kelia kita tos pačios problemos pusė. Tai mūsų susiskaldymas arba, tiksliau sakant, išsibarstymas. Yra daugybė panašių tekstų, tačiau tuo viskas ir pasibaigia.

Spalio 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje konferenciją tautos susitarimo tema suorganizavo Nepartinis demokratinis judėjimas (NDJ). Šioje konferencijoje teko ne tik dalyvauti, bet ir skaityti pranešimą apie savivaldos atkūrimo būtinybę ir galimybes. Žmonės paplojo, padėkojo. Tačiau tiek jie, tiek ir aš pats klausiau, o ką toliau darome? Skaityti toliau

J.Jasaitis. Apie atsakomybę ir „drąsą“ (78)

Tautininkų suvažiavimo išvakarėse gavau klausimą iš prieš kelias dienas užpildžiusių Tautininkų sąjungos steigėjų anketas. Dabar jie sprendžia dilemą – dalyvauti ar nedalyvauti. Laiškutyje rašoma: „Daugelis kolegų klausė, kokia bus mūsų atsakomybė, nes vis dėlto yra nurodami asmeniniai duomenys ir pasirašoma po jais. Kitas dalykas yra, kad  nenorima priklausyti partijai, kuri gali turėti įtakos įsidarbinant.“

Noriu su „Alko“ skaitytojais pasidalinti ką jiems atsakiau: Skaityti toliau

J.Jasaitis. Iš kur priviso tiek universitetų? (21)

Jonas Jasaitis | Asmeninė nuotr.

Jau kelinti metai Lietuvoje tęsiasi keista diskusija apie mokslo ir aukštųjų universitetinių mokyklų vaidmenį. Nuomones, bet, deja, ne faktus ir argumentus, dėsto save vadinantys politikais, lyderiais, visuomenės veikėjais. Patys mokslininkai šioje diskusijoje retokai pasirodo ir dar rečiau yra išgirstami. Pirma, profesionalams tikrai nesinori veltis į ginčą su tais, kurie rėksmingai  dėsto iš anksto susikurtus, nuogirdomis arba iškreiptomis emocijomis (pykčiu, apmaudu ar net paprasčiausiu pavydu) grindžiamus teiginius, o dar dažniau „neiginius“. Skaityti toliau