Žymos archyvas: istorikai

Kviečiam susipažinti su Vilniaus istorija per septynis Gedimino pilies bokšto langus (3)

Atnaujinta Gedimino pilies bokšto ekspozicija | K.Stoškaus nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į ekskursiją po atnaujintą ekspoziciją Gedimino pilies bokšte. Čia pirmą kartą pristatoma unikali trimatės grafikos technologijomis pagrįsta projekcija  „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“, kuri demonstruojama iškart septyniuose pilies languose.

Virtualios kelionės iš praeities į ateitį metu žvelgdami pro bokšto langus galėsite išvysti Vilniaus pilių teritoriją įvairiais laikotarpiais: patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip atrodė besivystantis miestas Renesanso laikotarpiu, ir palyginti jį su Pilies kalno vaizdu 1785 metais, Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (I) (14)

Bėgimo „Vilkų takais“ reklama | A.Verkelio asmen. archyvo nuotr.

Pastaraisiais metais Lietuvoje kilo masinių sporto renginių banga. Žmonės noriai dalyvauja įvairiuose bėgimuose, pėsčiųjų, slidininkų žygiuose. Dažnas renginys skiriamas svarbiems Lietuvos istorijos faktams paminėti ir ugdo žmonių pasaulėžiūrą bei teigiamai veikia nuotaiką. Vyksta bėgimai Sausio 13-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo, Medininkų žudynių datoms paminėti. Iš renginių gausos neišsiskyrė pernai vasario 26-ąją Vingio parke surengtas bėgimas „Vilkų takais“, skirtas Pamirštiesiems kariams atminti. Jį organizavo Lenkijos Respublikos ambasada ir Vilniaus lenkų patriotinis jaunimas drauge su partneriu – Lietuvos kariuomene. Skaityti toliau

Adolfas Ramanauskas-Vanagas gyvenime, kovoje ir dokumentuose (0)

A.Ramanauskas-Vanagas dokumentuoseLNB Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, minėdamas Adolfo Ramausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, lapkričio 29 d. 17.30 val, LNB Valstybingumo centre rengia pokalbį „Adolfas Ramanauskas-Vanagas, LLKS 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija ir demokratinė mintis Lietuvos valstybės atkūrimo projektuose“, kuriame dalyvaus Arūnas Gumuliauskas, istorikas, Seimo narys, Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, Bronius Makauskas, istorikas ir diplomatas, Alfonsas Vaišvila, teisės filosofas, teoretikas ir istorikas, Skaityti toliau

Seime bus minimas Tilžės akto šimtmetis (1)

Tilzes aktas

Lapkričio 16 d., penktadienį, 13 val. Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks konferencija „Istorinio Tilžės akto šimtmečio minėjimas“. Renginys skirtas paminėti 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašytą Tilžės aktą. Konferencijoje sveikinimo žodį tars Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, o renginio dalyviai pristatys istorinio Tilžės akto esmę, įpareigojimus.

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16-osios Aktu paskelbusi atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, Skaityti toliau

V. Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas (7)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Kalba, sakyta 2018 metų lapkričio 9 dieną, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įsteigimo keturiasdešimtmečio minėjime Kaune. 

Garbė šiandien būti su jumis, šalia Žmonių iš didžiosios raidės. Tenoriu pasakyti tris dalykus. Du gražius ir vieną baisų.

Pirma, žinoma, noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie katalikų antisovietinės rezistencijos. Padėkoti esantiems čia, taip pat esantiems kitur ir galiausiai esantiems pas Viešpatį. Mano, kaip vėliau atėjusio, gyvas Skaityti toliau

V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės (16)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šios skaudžios temos ir neatskleidė jos svarbos. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK Skaityti toliau

L. Linkevičius toliau ragina panaikinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą (31)

Linas Linkevičius | J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, reaguodamas į spalio 16 d. įvykusį mitingą prie Užsienio reikalų ministerijos, pabrėžia ir toliau raginsiantis institucijas „atsisakyti atminimo ženklų asmenims, kolaboravusiems su nacių okupacine valdžia“.

„Jono Noreikos biografijoje būta įvairių, prieštaringų epizodų, kurių visumą turi vertinti istorikai. Mes neraginame peržiūrėti J. Noreikos reabilitacijos už antisovietinę veiklą bylos, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana? (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Blogas tas užsienio reikalų ministras ar ambasadorius, kuris nesistengtų pagerinti pasaulio akyse savo atstovaujamos šalies įvaizdžio. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui Lietuvą apdergti per praėjusią savaitę pavyko du su puse karto.

Pirmiausia L. Linkevičius surengė plačiai išreklamuotą vizitą į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) būstinę pareikšti šiai bendruomenei solidarumo dėl smurto prieš ją ir aptarti susidariusios padėties. Nors policija itin greitai išsiaiškino ir oficialiai paneigė, jog nusikaltėliai veikė prieš LGBT, bet tai ministro nesustabdė: neveikė, bet galėjo veikti. Coming soon. Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (11)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

Pakaunės litvakų gyvenimą primins knyga (0)

Pakaunės litvakų gyvenimą primins knyga | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 10 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, pristatyta autorių kolektyvo parašyta knyga „Žydai Pakaunėje“.

Leidinį sudarė Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, dr. Inga Stepukonienė. Knygoje atskleisti dar mažai žinomi Pakaunės litvakų gyvenimo puslapiai.

Renginyje dalyvavo knygos autoriai, istorikai, žydų bendruomenės atstovai. Skaityti toliau

Vyriausybės kancleris: jūsų darbai padeda išsaugoti istorinę atmintį (1)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Rugsėjo 10 d., Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis įteikė padėkas istorikams, archeologams, kitiems specialistams, kurie Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje rado su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus, prisidėjo prie jų identifikavimo.

„Jūsų iniciatyvumas, profesionalumas ir nuoširdžios pastangos padėjo atskleisti bandytą nuslėpti žiaurų Lietuvos laisvės gynėjų istorijos puslapį. Tai dar vienas labai svarbus žingsnis tyrinėjant „karo po karo“ Skaityti toliau

V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui (3)

Prezidentas Antanas Smetona Užugiryje su broliu. Ukmergės apskritis. 1938 m. | Nuotr. autorius nežinomas. LCVA

Lietuvos valstybingumo šimtmečio akivaizdoje vis labiau imame suvokti, kokį didžiulį įvairiapusį lietuvybės tvirtinimo ir nepriklausomos modernios valstybės kūrimo darbą atliko žurnalistas, kultūrininkas, politikas, o vėliau – ir prezidentas Antanas Smetona. Tas suvokimas verste verčia kelti klausimą – kodėl mūsų kultūrinėje istorinėje atmintyje Smetonos vaidmuo yra toks nuvertintas, sumenkintas ir net ironiškas.

Skaitydamas kai kuriuos mūsų istorikų, dirbančių net valstybiniuose institutuose ar universitetuose, tekstus, negali suprasti, Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Martynas Jankus ir Vydūnas: bendrumai ir skirtybės (2)

Aukuras ant Rambyno | wikipedija.org

Martynas Jankus ir Vydūnas – pačios iškiliausios figūros XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos tautiniame sąjūdyje. Tiek vienas, tiek kitas nuveikė stebėtinai daug, paliko bene ryškiausiai įsimenamus įvaizdžius tiek amžininkų, tiek jaunesnės kartos žmonių, juos dar mačiusiųjų, atmintyje. Galima sakyti, abu tiek anuomet buvo, tiek dabar tebėra vos ne legendinės asmenybės.

Konkrečios jų veikimo sferos susisieja tik iš dalies, didžiąja dalimi tas veikimas kiekvieno buvo kitoks, nors ir orientuotas į tą patį bendrąjį tikslą – lietuvybės saugojimą ir puoselėjimą savame krašte. Skaityti toliau

Tautos forumas perspėjo Lietuvos valdžią dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir neapibrėžtų santykių su Lenkija (41)

2018-ųjų Lenkijos nepriklausomybės metinėms skirtas medalis | www.skarbnicanarodowa.pl nuotr.

Liepos 28 d. Tautos forumas (TF) išplatino pareiškimą dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir santykių su Lenkija. Šiuo pareiškimu reaguojama į liepos 7-13 dienomis vykusį lenkų Armijos Krajovos (AK) bandymo perimti nacių okupuotą Vilnių 74-ųjų metinių minėjimą Lietuvoje.

Pareiškimo autoriai priminė skirtumus tarp AK veiklos Lenkijoje ir Lietuvoje.  „Savo šalyje ši armija pasižymėjo didvyriška kova prieš hitlerinius ir sovietinius okupantus, mūsų tėvynėje AK elgėsi kaip okupacinė kariuomenė, siekusi reokupuoti Lietuvą, ką aiškiai liudija 1995 metais Vilniaus Bernardinų bažnyčioje rastas Armijos Krajovos dokumentų archyvas. Vilnijoje AK kūrėsi ir veikė beveik legaliai, Skaityti toliau

Kur ilsisi Vytautas Didysis? (9)

7 pav. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje, 1932 m. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo

Artėjant Valstybės dienai pakartotinai išleista kiek papildyta vieno iškiliausių ir šviesiausių Lietuvos žmonių architekto Napalio Kitkausko knyga „Vilniaus arkikatedros požemiai“. Tarytum dar vienas valstybės tūkstantmečio paliudijimas, kuriuo taip ir nesugebėta pasinaudoti net šimtmečio proga.

Juk vargu, ar visi Arkikatedros maldininkai žino, kad jos požemiai – kunigaikščių, tarp jų ir Vytauto Didžiojo amžinojo poilsio vieta. Praeities valdovų panteono sutvarkymo idėja, galima sakyti, taip ir lieka užmesta net garsiau nenuskambėjusi. Neprisiminta net išskirtiniais valstybės metais. Skaityti toliau

Išrinktos pirmosios Vasario 16-osios fondo finansuojamos paraiškos (0)

Vasario 16 fondas | vasario16aktas.lt nuotr.

Pirmajame Vasario 16-osios fondo tarybos posėdyje buvo pritarta skirti finansavimą devynioms paraiškoms, kurių bendra finansavimo suma – daugiau nei 120 tūkst. eurų. Iš viso taryba svarstė daugiau kaip 50 paraiškų, kurių prašoma finansuoti suma viršijo 2 mln. eurų.

Ambicingiausi finansavimą gavę projektai – siekis iš Australijos ir Urugvajaus pargabenti Lietuvai itin reikšmingų dokumentų archyvą ir sudaryti galimybę visuomenei su juo susipažinti. Taip pat per visą šalį vyksiantis Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio organizuojamas žygis „Partizanų Lietuva“. Laukiama, kad prie jo prisijungs keli tūkstančiai žygeivių ir įsitrauks vietos bendruomenės. Skaityti toliau

A. Navickas: Kaip sureaguoti į A. Ramanausko-Vanago palaikų atradimą? (2)

Andrius Navickas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Praėjusią savaitę skandalų suvarpytą viešąją Lietuvos erdvę nušvietė gera žinia – po dešimtmečių intensyvių paieškų buvo atrasti mūsų legendinio laisvės kovotojo Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai ir jų palaidojimo vieta. Įgyvendinta 2008 m. Seimo priimtoje rezoliucijoje įvardinta užduotis.

Džiaugdamasis šiuo Lietuvai svarbiu įvykiu, Seimo narys Andrius Navickas vis dėlto išreiškė apgailestavimą, kad veikiausiai nepavyks įgyvendinti ir kitos rezoliucijoje numatytos užduoties – atrasti Jono Žemaičio palaikus. Labiausiai tikėtina, kad šis Lietuvos didvyris buvo nukankintas ir sudegintas Maskvoje. Skaityti toliau

Muziejų diena ir naktis jūrų muziejuje skirta ypatingai trispalvei (0)

Lietuvos karo laivas Prezidentas Smetona. Šventoji, 1940 m. | Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio nuotr.

Gegužės 18-ąją, Lietuvos jūrų muziejuje, bus atidaryta paroda „Trispalvė jūroje saugo“.

Apie Trispalvę, kuri Lietuvą jūroje saugo

Lietuvos jūrų muziejus Tarptautinę Muziejų dieną ir naktį dedikuoja ypatingam eksponatui – pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ trispalvei. Visą šventinę dieną prie parodos bus rengiamos edukacinės veiklos, o 10.30, 13.00 ir 15.00 val. – susitikimai su vėliavos atgabenimo į Lietuvą iniciatoriais, istorikais Romaldu ir Romualdu Adomavičiais. Skaityti toliau

Seimo nariai ragina V. Pranckietį ir R. Karbauskį imtis veiksmų, svarstant Lukiškių aikštės projektą (8)

Vytis | Alkas.lt, nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto Pirmininką Ramūną Karbauskį, ragindami juos kuo skubiau imtis veiksmų ir išreikšti politinę valią, svarstant Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą.

„Istorikai, politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai, Lietuvos laisvės kovotojai ir gynėjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, Skaityti toliau

L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai (7)

vilnius-wilno

Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus?

Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad ir vieni ir kiti yra verti pagarbos, kad ramiai galima kalbėtis visomis temomis be išankstinio nusistatymo, žodžiu, prasidėjo geras abiejų šalių piliečių bendravimas. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos muziejus minės Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį (0)

Muziejus minės Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Vasario 16 d., 13.00 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), atidaroma paroda „Nepriklausomybės diena. Vasario 16-osios minėjimas Klaipėdoje“ (veiks iki kovo 17 d.). Joje pristatoma savita, per ištisą šimtmetį nusidriekusi pagrindinės Lietuvos valstybės šventės minėjimo uostamiestyje istorija. Žadama, jog ši Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kartu su muziejumi parengta kilnojamoji paroda vėliau keliaus po Klaipėdos mokyklas. Iškart po atidarymo vyks diskusija „1918-ieji Baltijos ir Vidurio Rytų Europos regione“. Skaityti toliau

K. Masiulis. Vasario 16 sutiksime su Vyčio vėliava (25)

Vyčio vėliava virš Lukiškių aikštės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Šis tekstas nebus apie tai, kuri vėliava – Vyčio ar Tautinė – yra geresnė. Šis tekstas bus apie turtingą paveldą Vytį, kurį turime jau 700 metų, kuris buvo labai svarbus ir Vasario 16, ir tarpukariu, ir pokariu ir apie kurį galime telkti savo valstybę. Seimas sausio mėnesį žengė dar vieną simbolinį žingsnį ir praplėtė Vyčio vėliavos naudojimą, taigi šį puikų simbolį matysime dar dažniau.

Vyčio vėliavą laimėjo žmonės

Skaityti toliau

L. Medelis. Į vienus vartus – žaidimas su Lenkija (21)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

2017 metų pabaigoje tarp daugybės padorų skaitytoją į depresiją stumiančių antraščių pasirodė ir vertų didesnio optimizmo.  Gruodžio 28 dieną vienur nuskambėjo – „Lietuvos santykiai su kaimyne Lenkija yra konstruktyvūs, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius“. Netrukus kitu pavadinimu ir kitur  L. Linkevičiaus optimizmas perfrazuojamas taip:  „Lietuvos ir Lenkijos santykiuose – didžiulė pažanga“. Po valandos pasipylė susidomėjusių skaitytojų komentarai. Ne itin pagarbus, bet gana tipiškas: „ Čia pats sugalvojo, ar taip liepė iš popieriuko paskaityti?“

Prisimenant  atkaklias Lietuvos „grietinėlės“ kovas už santykių gerinimą, taip šventvagiškai manyti yra pagrindo. Skaityti toliau

Kultūros istorijos vakare apžvelgti 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai (3)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas. Rastas sukilėlio kape ant Gedimino kalno 2017 m. liepos 26 d. Įrašas vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. | Kęstutis Stoškus, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvos nacionalinio muziejuje vyko trečiasis renginys ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo „1863–1864 metų sukilimas: istorinis pasakojimas ir naujausi atradimai“ renginys – „1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos“.

Istorikas dr. Vytautas Jogėla apžvelgė sukilėlių tardymo protokolus ir pateikė juose užfiksuotų faktų galimus vertinimus. Sekdamas visą sukilėlio kelią nuo suėmimo iki mirties nuosprendžio įvykdymo, istorikas papasakojo apie Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske (0)

 „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske | Punsko „Aušros“ leidyklos nuotr.

Gruodžio 16 d., Punsko savivaldybės salėje (A. Mickiewicza g. 23) vyks X „Terra Jatwezenorum“ istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ istorijos paveldo metraščio (9 tomo) sutiktuvės.

Punsko „Aušros“ leidyklos rūpesčiu jau devintus metus iš eilės išnyra iš istorijos ūkų „Jotvingių kraštas“. „Terra Jatwezenorum“ – tai tęstinis tarpregioninis istorijos paveldo metraštis, kurio leidybą remia Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

„Istorija mums primena praeities įvykius, be kurių nesuprastume, kas vyksta šiandien, Skaityti toliau

Valstybės istorinės atminties komisija reiškia susirūpinimą dėl Lietuvos istorijos mokslinių tyrimų ir jų viešinimo (2)

Lietuvos istorija | Alkas.lt nuotr.

Seimo Valstybės istorinės atminties komisija kartu su Lietuvos universitetų ir mokslo bei tyrimų institucijų atstovais istorikais svarstė mokslinių tyrimų sovietmečio ir partizaninio karo tematika būklę. Posėdyje buvo iškelti ir bendresni istorijos mokslo situacijos Lietuvoje klausimai, esamos problemos.

Komisija nutarė kreiptis į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą su prašymu išnagrinėti ir įvertinti šias problemas:

– istorijos ir pilietinio ugdymo dalykų turinio būklę bei mokymo perspektyvas bendrojo ugdymo įstaigose; Skaityti toliau

Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą (1)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas. Rastas sukilėlio kape ant Gedimino kalno 2017 m. liepos 26 d. Įrašas vidinėje pusėje: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. Lietuvos nacionalinis muziejus | K. Stoškaus nuotr.

Nuo lapkričio 30 d., iki balandžio 5 d., Lietuvos nacionalinis muziejus, siekdamas supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais, kviečia į ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus, kurių metu istorikai, archeologai, menotyrininkai, antropologai į tą patį istorinį įvykį pažvelgs iš skirtingų žiūros taškų.

Per vienuolika Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančių ketvirtadienio vakarų, supažindinsime Jus su naujausiais carinės tvirtovės ant Gedimino kalno tyrinėjimais, su dramatiškais įvykiais Lukiškių aikštėje bei Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius (30)

Rasa Cepaitiene_youtube.com

Žuvusiems nereikia apgynimo. Už juos kalba jų nuveikti darbai. Jo reikia mums, gyviesiems. Jei vis dar jaučiamės kartu šioje žemėje gyvenančia bendro likimo ir istorinio pasakojimo vienijama garbinga tauta.

Praeities įvykių ir asmenybių vertinimai, kad ir kokie jie būtų, niekuomet nėra neutralūs, atsieti nuo dabarties. Priešingai, jie nukreipti ne tik į dabartį, bet ir į ateitį. Tad ką mums byloja eilinis R.Vanagaitės, kaip ir kitų priešiškų valstybių informacinio karo kareivių, išpuolis prieš istorinę tiesą. Į ką jis nukreiptas? Skaityti toliau

Molėtų krašte mokyklos domisi baltiškuoju paveldu (2)

Vorenu_piliakalnis_wikipedija.org

Molėtų gimnazija kartu su rajono Suginčių ir Inturkės pagrindinėmis mokyklomis mini Europos paveldo dienas susipažindamos su Lietuvos karaliaus Mindaugo laikų, XIII a., piliavietėmis. Remiantis archeologo Gintautas Zabielos išvadomis, svarbiausios Mindaugo laikų Rytų Lietuvos pilys buvo Vilniaus, Bražuolės, Kernavės, Ukmergės, Šeimyniškėlių–Vorutos, Taurapilio, Šeimyniškių–Užpalių ir Vozgėlių.

Rugsėjo 15-17 d. pažintinės kelionės metu bus aplankytas Šeimyniškėlių–Vorutos piliakalnis, ant kurio stovėjo viena svarbiausių karaliaus Mindaugo pilių. Istorikų Tomo Baranausko ir Gintautas Zabielos nuomone, Skaityti toliau

Istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą (0)

Istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Rugsėjo 14–16 dienomis, Kaune, istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks ketvirtasis šalies istorikų suvažiavimas, kuris šį kartą bus skirtas 100-osioms Lietuvos valstybingumo atkūrimo metinėms.

Pasak vieno iš renginio rengėjų, VDU Istorijos katedros profesoriaus Jono Vaičenonio, nacionalinio masto suvažiavime iš viso susirinks apie 150 istorijos mokslo atstovų, kurie aptars svarbius istorijos, politikos ir visuomenės raidos klausimais. Šių metų renginio tema – „Vasario 16-osios Lietuva: pirmtakai ir paveldėtojai“. Skaityti toliau