Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: istorikai

Molėtų krašte mokyklos domisi baltiškuoju paveldu (2)

Vorenu_piliakalnis_wikipedija.org

Molėtų gimnazija kartu su rajono Suginčių ir Inturkės pagrindinėmis mokyklomis mini Europos paveldo dienas susipažindamos su Lietuvos karaliaus Mindaugo laikų, XIII a., piliavietėmis. Remiantis archeologo Gintautas Zabielos išvadomis, svarbiausios Mindaugo laikų Rytų Lietuvos pilys buvo Vilniaus, Bražuolės, Kernavės, Ukmergės, Šeimyniškėlių–Vorutos, Taurapilio, Šeimyniškių–Užpalių ir Vozgėlių.

Rugsėjo 15-17 d. pažintinės kelionės metu bus aplankytas Šeimyniškėlių–Vorutos piliakalnis, ant kurio stovėjo viena svarbiausių karaliaus Mindaugo pilių. Istorikų Tomo Baranausko ir Gintautas Zabielos nuomone, Skaityti toliau

Istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą (0)

Istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Rugsėjo 14–16 dienomis, Kaune, istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks ketvirtasis šalies istorikų suvažiavimas, kuris šį kartą bus skirtas 100-osioms Lietuvos valstybingumo atkūrimo metinėms.

Pasak vieno iš renginio rengėjų, VDU Istorijos katedros profesoriaus Jono Vaičenonio, nacionalinio masto suvažiavime iš viso susirinks apie 150 istorijos mokslo atstovų, kurie aptars svarbius istorijos, politikos ir visuomenės raidos klausimais. Šių metų renginio tema – „Vasario 16-osios Lietuva: pirmtakai ir paveldėtojai“. Skaityti toliau

Biudžetiniai istorikai Vorutos paslapties neatskleis (35)

Architekto restauratoriaus Napalio Kitkausko atrastos Mindaugo laikų Vilniaus katedros grindys, išklotos keraminėmis glazūruotomis plytelėmis | Archyvinė nuotr.

Svarbiausio šiuolaikinės Lietuvos valstybingumo dokumento, 1918 m. vasario 16-osios akto, originalą surado entuziastas, kurį net artimieji ir pažįstami vadina keistuoliu.  Akto paieškas išjudino alkoholio ir žiniasklaidos  bendrovės pasiūlytas  milijono eurų atlygis už radinį.  Tačiau įstaiga, kurios pareiga užpildyti baltąsias ir pilkąsias  istorijos dėmes, valstybinis Lietuvos istorijos institutas, taip  pat universitetų istorijos fakultetai, katedros kitų  Lietuvos praeities paslapčių  iki šiol neatskleidė.  Visuomenė tebespėlioja,  kur yra  tiksli Vorutos, legendinės  karaliaus Mindaugo laikų Lietuvos sostinės, geografinė vieta, kas 1382 m. įsakė nužudyti  garsiausią Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

Jautrios sielos išpažintys Danutės Vaskelaitės kūryboje (0)

Sūkurio veidas | D. Vaskelaitės pieš.

Poetė, dailininkė, istorikė Danutė Vaskelaitė savo kūryboje sėkmingai apjungė žodinę ir vizualinę raiškas. Daugeliui ji yra pažįstama kaip poetė ir tautos dvasios žadintoja, savo kūriniuose prabylanti apie sudėtingą Lietuvos istoriją, perteikdama Tėvynės meilės ir žmogaus pareigos savajai tautai ir žemei svarbą. Nuo 1990 m. ši kūrėja ėmė aktyviai reikštis ir Lietuvos meno pasaulyje: lyrinę, jausminę, poezijai būdingą simbolių kalbą ji perkėlė ir į tapybos sferą. D. Vaskelaitė šią skirtingų kūrybos sričių sintezę perteikia itin natūraliai – tai iš vidinių pajautų gimstantys dariniai, Skaityti toliau

Iš praeities į dabartį: nematytos Lietuvos šimtmečio nuotraukos spalvotai (0)

Simtmecio spalvos_Raciuniene-ant-motociklo-Indian-1911_simtmeciospalvos.lt

Viena nuotrauka gali papasakoti daugiau už tūkstantį žodžių. O įspūdingos nuotraukos iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo gali įamžinti valstybės šimtmetį – sukaktį, kuri gaivina tautinį pasididžiavimą, vienybę ir žvilgsnį į ateitį. Lietuvos šimtmečio istorija tapo pamatu unikaliam „Šimtmečio spalvų“ projektui, kuriuo „Stumbras“ per šiuolaikines technologijas sujungė įdomiausius istorijos kadrus.

Projektas bendram darbui suvienijo 28 profesionalų komandą. Iki projekto pradžios peržiūrėta daugiau negu 6000 nuotraukų. Atrinkta 50 išskirtinių kadrų, kurių seniausias užfiksuotas 1918 metais. Nuotraukų spalvinimo procesas jau užtruko daugiau negu 300 valandų ir vis dar tęsiasi. Skaityti toliau

Dėmesio centre – diplomatas Eduardas Turauskas (0)

Knyga apie Turauska

Kovo 22 d., trečiadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje vyks Joanos Vigos Čiplytės  parengtos dokumentinės monografijos „Eduardas Turauskas (1896-1966). Ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys“ pristatymas.

2016 m. minint Eduardo Turausko 120-ąsias gimimo bei 50-ąsiais mirties metines Joana Viga Čiplytė kartu su leidykla „Versus aureus“ parengė solidžią dokumentinę monografiją, kurioje sutilpo ne tik ilgas E. Turausko gyvenimo kelias, bet ir reikšminga politinė bei visuomeninė veikla.

Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (II) (1)

Tilžė | commons.wikimedia.org nuotr.

Tęsinys. Pirmą dalį skaitykite ČIA.

Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą „mokslinės“ prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada pakrikštiję Kijevo (dabartinės Ukrainos) kunigaikštį. Politiniams propagandistams visai nerūpėjo, kad prieš kelioliką Skaityti toliau

Moksleivius atrasti savąjį Lietuvos pažinimo kelią kviečia „Žinuolis“ (0)

M. Kašinskaitės nuotr.

Kiekvieną pirmadienį teatro studijos „Pijaus Palėpė“ patalpose  (Antakalnio g. 64, Vilniuje) vyksta etnokultūros studijos „Žinuolis“ užsiėmimai vaikams ir paaugliams.

Šiuo metu „Žinuolio“ dalyviai, kartu su LJR nariais, ruošiasi Vasario 28-tąją vyksiančiai Užgavėnių šventei. Jaunieji žinuoliai jau pradėjo kurti savo kaukes ir mokytis Užgavėnių papročių ir tam laikui skirtų dainų! Pasiruošimas šventei tik įsibėgėja!

„Lietuvos Jaunimo Ramuvos (LJR) narius vienija baltiška pasaulėžiūra ir meilė protėvių papročiams. Kiekvienas narys savaip atradęs šią bendruomenę savus talentus ir svajones į ją atsinešė Skaityti toliau

Karininkų ramovėje vyks T.Baranausko ir G.Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas (0)

Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knyga „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ | rengėjų nuotr.

Sausio 18 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyks Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas.

1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs Saulės mūšis buvo pirmasis didelis lietuvių laimėtas mūšis. Kartu tai yra vienas iš trijų (greta Durbės ir Žalgirio) didžiųjų viduramžių mūšių, įtrauktų į atmintinų dienų sąrašą.

Pernai Seimo nutarimu buvo minimi Saulės mūšio metai. 2015-2016 m. Lietuvos archeologijos draugija, vykdė tyrimų projektą „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“, kurį rėmė Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė? (28)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš žurnale „Liaudies Kultūra“ 2004, p. 15–26 skelbto straipsnio.

Etniniai lietuviai, XIX a. gyvenę paribyje su slavais, demografiniu gyvybingumu buvo lygiaverčiai slavams, tad lietuvių mažėjimo čia priežastis nebuvo susijusi su natūralaus prieaugio jų bendruomenėje smukimu, o su palaipsniu kitos kalbos (gudų, lenkų) perėmimu, kitos savimonės įgijimu.

Šiuo metu nesiginčijama dėl Mažosios Lietuvos lietuvių (vadinamų lietuvininkais arba mažlietuviais) bendruomenės žūties veiksnių ir priežasčių. Socialiniu ir kultūriniu požiūriu modernesnėje Prūsijos, vėliau Vokietijos, valstybėje tapusi negausia ir nekonkurencinga diaspora, Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Be kaltės kalti: šiandien K. Škirpa rytoj J. Basanavičius? (nuotraukos, video) (28)

Vidmantas Valiušaitis | J. Valiušaičio nuotr.

Ką gi, antradienį įvyko vadinamoji diskusija Vilniaus Rotušėje dėl pulkininko Kazio Škirpos gatvės likimo – „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“.

Žinoma, geriau kai žmonės kalbasi negu nesikalba. Juolab, kalbasi mandagiai, vieni kitų neužgauliodami ir nežemindami. Tai šita prasme tą pasikeitimą nuomonėmis galima vertinti pozityviai. Tačiau problemos išlieka ir jos daug gilesnės, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Esminis klausimas yra teisingumo. Ar tinkama yra istorinę asmenybę, šalies nepriklausomybei ir laisvei neabejotinai daug nusipelniusį žmogų, apkaltiną ne jo Skaityti toliau

Prasideda Europos archeologų asociacijos kongresas (0)

Europos archeologu kongresas_logoRugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniaus universitete (Universiteto g. 7) vyksiančiame Europos archeologų asociacijos kongrese laukiama apie 2000 dalyvių. Kongresas rengiamas Lietuvoje, tad  dėmesio sulauks ir Baltijos regionas, kuris iki šiol dažnai neretai vadinamas „balta dėme“ pasaulio archeologijoje.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis rugpjūčio 31 d. dalyvaus Valdovų rūmuose kongreso atidaryme, pasveikins kongreso dalyvius. Skaityti toliau

Išleista istoriko J. Skiriaus knyga apie Lietuvos valdžios ryšius su JAV lietuviais 1926–1940 m. (0)

S. Černiutės nuotr.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) istorikas prof. dr. Juozas Skirius išleido knygą „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“. Knygoje autorius pasakoja apie Lietuvos ir išeivijos itin komplikuotų santykių raidą, analizuoja Lietuvos valdžios tikslus, priežastis, pastangas, priemones, būdus ir formas, siekia suartėti su užsienio lietuviais ir išryškinti skirtingus JAV lietuvių organizacijų ir įtakingų veikėjų požiūrius į suartėjimą su Lietuva, jo prielaidas ir konkrečius veiksmus. Knygoje bandoma atkreipti dėmesį į tai, kokį poveikį JAV lietuviai padarė Lietuvos vidaus ir užsienio politikai. Skaityti toliau

Nacionalinė biblioteka pirmojo vadovo prof. E. Volterio sukaktį paminės tarptautine konferencija (0)

Eduardas Volteris | galerija.ktu.lt nuotr.

Gegužės 5 d. 10 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centru ir Kauno miesto muziejumi Kauno rotušėje rengia tarptautinę konferenciją, skirtą pirmojo LNB direktoriaus profesoriaus Eduardo Volterio gimimo metinėms paminėti.

Profesorius E. Volteris, kuriam kovo 19 d. sukako 160 metų, buvo Valstybinio centrinio knygyno (dabar − Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) kūrėjas ir pirmasis vadovas,Kauno miesto muziejaus direktorius, ilgametis Lietuvos universiteto (dabar – Vytauto Didžiojo universitetas) profesorius, žymus visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos, istorijos, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Net Anglijos karalienė turi lietuviškų šaknų… (2)

Karaliene_Elizabeth_II_2015

Galbūt kada nors ateis laikas (o gal nebeateis), kai visi žmonės Žemėje bus giminės, maišytomis ir persipynusiomis šaknimis, kalbantys universalia kalba, translyčiai ar belyčiai, absoliutūs globalistai, nesididžiuos savo kilme, nes visi bus lygūs. Vienu žodžiu, pilka masė. Ar kas nors to nori? Žinoma, ne.

Bet kol kas kažkodėl visi, ypač mažos tautos, karštligiškai ieško tų šaknų senovėje, randa būtų ar nebūtų sąsajų su pasaulio garsenybėmis. Būta ir anekdotinių atradimų, kai Džordžo V. Bušo (George W. Bush) pavardę kažkas sulietuvino į neva XIX-ojo amžiaus emigranto Jurgio Krūmėno… Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą (1)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 7 dieną, 11 valandą, metų pradžioje susikūręs Vilniaus forumas, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje rengia konferenciją „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.

Konferencija rengiama reaguojant į metų pradžioje viešojoje erdvėje suaktyvėjusį Justino Marcinkevičiaus asmens ir apskritai lietuvybės puoselėjimo pastangų sovietmečiu niekinimą. Kovo 11 dieną konferencijos organizatoriai paskelbė daugiau nei 180 žinomų Sąjūdžio kūrėjų, signatarų, rezistentų, mokslininkų ir kultūros veikėjų pasirašytą viešą laišką, kuriame išdėstė pagrindines nuostatas šiuo klausimu. Skaityti toliau

Jono Basanavičiaus paminklą siūloma statyti Lukiškių aikštėje (14)

Paminklas Basanaviciui_Vilniaus sav. nuotr.

Vilniaus miesto valdžiai planuojant pastatyti Jono Basanavičiaus paminklą dabartinėje automobilių stovėjimo aikštelėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Lietuvos laisvės sąjungos frakcija siūlo nemenkinti Tautos patriarcho ir jo skulptūrą statyti Lukiškių aikštėje.

„Jono Basanavičiaus paminklą statome ne šimtmečio proga, o šimtmečiams į priekį. Gaila, kad to nesuvokia dabartinė sostinės valdžia. Pastatyti mūsų Tautos patriarchą kampe tarp restoranų ir kavinių nedidelėje erdvėje, atrodo, mažų mažiausiai nesuvokiama“, – sakė Lietuvos laisvės sąjungos frakcijos narys Artūras Zuokas. Skaityti toliau

Valstybės pažinimo centras – pažinti ir kurti Lietuvą (0)

Valstybes pazinimo centro atidarymas_lrp.lt

Kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Prezidentūros teritorijoje įsikūrusį Valstybės pažinimo centrą.

Prezidentės teigimu, Kovo 11-osios išvakarėse duris atveriantis Valstybės pažinimo centras – tai dovana visai Lietuvai, skirta ir artėjančiam šalies Nepriklausomybės 100-mečiui. Pasak valstybės vadovės, šiame centre susitinka du Lietuvai reikšmingiausi XX amžiaus įvykiai – Kovo 11-oji ir Vasario 16-oji.

Daugiau kaip 2 metus kurtas muziejus tapo moderniausia pilietiškumo galerija ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame regione. Skaityti toliau

Skaudvilėje bus paminėtos Pilėnų žūties 680 metinės (0)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Vasario 21 d., sekmadienį, 12 val. Tauragės rajone, Skaudvilės kultūros namuose, Žemaitės g. 12, vyks Pilėnų žūties 680-ųjų metinių minėjimas. Renginį organizuoja Skaudvilės kultūros namai, VšĮ „Karšuvos būtovė“. Renginyje dalyvaus Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis, Lucko miesto (Ukraina) vicemeras Sergej Grigorenko.

Pilėnų žygdarbis yra lietuvių laisvės kovų simbolis. Istorikai nuomone, viena iš labiausiai tikėtinų Pilėnų vietų – Skaudvilės apylinkės. Istorikas Tomas Baranauskas pristatys Pilėnų žūties aplinkybės, pasekmes ir reikšmę. Skaityti toliau

Paminėtos Karaliaus Gedimino įžengimo į sostą 700-osios metinės (nuotraukos) (3)

P. Šimkavičiaus nuotr.

Sausio 25 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo švenčiama Vilniaus pagarsinimo šventė, kurios pagrindine gaida šiais metais tapo Karaliaus Gedimino įžengimo į sostą 700-osios metinės. Skubėdami retas kuris įsigiliname į šio reikšmingo skaičiaus prasmę. Kol mūsų istorikai labai ryškiai nenušvietė iki Gedimino valdžiusių valdovų laikotarpio, tol manysime, kad prieš 700 metų prasideda patvirtinta ir nepaneigiama, privaloma kiekvienam sąmoningam mūsų šalies piliečiui Lietuvos istorija.

Ši reikšminga data labai aiškiai parodė, ar mes turime savyje giliai įsisąmonintą valstybės istoriją, ar mūsų praeitis mums yra stiprybės teikiantis atsparos taškas. Nenuvertindami Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (24)

Durbės mūšio minėjimas | kam.lt A. Pliadžio nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau

Mirė istorikė Aldona Gaigalaitė (1)

Aldona Gaigalaitė | lituanistika.lt nuotr.

Eidama 89-uosius metus mirė istorikė, pedagogė, vadovėlių autorė, humanitarinių mokslų daktarė Aldona Gaigalaitė. „Joje puikiai derėjo dvi savybės: kietas stuburas – reikalingas rimtam mokslininkui ir lankstumas. Labai gaila, bet daugiau jos „tėviškų patarimų“ nebeišgirsime…“ – sako Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto prodekanė Sandra Grigaravičiūtė.

A. Gaigalaitė gimė 1927 m. birželio 15 d. Gaižiūnuose (netoli Linkuvos, Pakruojo raj.). Mokėsi Rimkūnų pradžios mokykloje, Linkuvos gimnazijoje.

1946–1950 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Skaityti toliau

P. Ciucka: Baltų kultūros pasaulis ir jų kalbos – tai gryna mistika (2)

paulina ciucka_V.Braziuno nuotr

Varšuvos universitete baltistiką studijuojančią lietuvių literatūros vertėją, varšuvietę Pauliną Ciucką kalbina Sigitas Birgelis.

Sigitas Birgelis: Studijuoji baltistiką Varšuvos universitete. Šiuo metu stažuoji Vilniaus universitete, kur tobulini lietuvių kalbą. Kokiomis aplinkybėmis, kaip ir kodėl susidomėjai lietuvių kalba ir literatūra? Kokia buvo pradžia? Kas paskatino? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kuo avantiūra Sirijoje primena Afganistaną? (8)

Ceslovas-Iskauskas-iskauskas.lt-nuotr

Afganistanas – Ukraina – Sirija. Tokiu maršrutu keliauja karinga Rytų orda, pridengdama savo agresiją nuolatine kova su JAV imperializmu, nacionalinių interesų gynimu, savo saugumo užtikrinimu, kilniais antiteroristiniais tikslais.

Istorikai įžvelgia ir kitų Šaltojo karo konfliktų, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvavo sovietai: arabų ir Izraelio konfliktas, Karibų krizė, Vietnamo ir Korėjos karai… Vieniems jie tiekė ginklus, išbandė savo naujausią techniką, kitur dalyvavo nuverčiant jiems nepalankius režimus, šalinant jų lyderius, kitose vietose – atvirai priešinantis Amerikos dominavimui. Kiti gi mano, kad tai amžinas KGB ir CŽV konfliktas. Skaityti toliau

Kaune paminėta Vilniaus diena (nuotraukos, video) (0)

Konferencija Kaune Vilnius dienai atminti 2015-10-09 (2)-K100

Spalio 9 d., penktadienį, Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje įvyko „Vilnijos draugijos“ surengta konferencija-diskusija „Europos centras prieš 95 metus ir dabar: nuo Vilniaus iki Kauno“.

Konferencijoje pasisakė istorikai, kalbininkai, Seimo nariai, politologai. Buvo aptarta ir pilietinė iniciatyva „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Konferencija buvo skirta Vilniaus dienai paminėti. Pirmojoje Lietuvos Respublikoje Vilniaus diena pradėta minėti 1921 m. spalio 9 d. kaip Lietuvos sostinės netekties ir būsimo atgavimo diena. Skaityti toliau

Kaune rengiama konferencija Spalio 9-ąjai – Vilniaus dienai paminėti (6)

Vilniaus atgavimas 1939_archyvai.lt

Spalio 9 d., penktadienį, 17 val. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje prasidės konferencija-diskusija „Europos centras prieš 95 metus ir dabar: nuo Vilniaus iki Kauno“. Kalbės istorikai, kalbininkai, Seimo nariai, politologai. Bus aptarta ir pilietinė iniciatyva „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Prieš 95 metus buvę įvykiai lėmė Lietuvos Respublikos ir jos sostinės gyvenimą, valstybės sienas, sudarė galimybę valstybei, tautai, kalbai, kultūrai išlikti ir atlikti savo misiją.

Apie Spalio 9-ąją –Vilniaus dieną: Skaityti toliau

Kėdainių Metų mokytoja 2015 išrinkta Šėtos gimnazijos istorijos mokytoja Audronė Pečiulytė (0)

Kedainiu metu mokytoja 2015 A. Peciulyte_kedainiu savivald nuotr

Tarptautinę mokytojų dieną Kėdainių rajono savivaldybėje dešimtą kartą buvo išrinktas Metų mokytojas. Šiemet šis garbingas jubiliejinis titulas ir tūkstančio eurų vertės piniginis prizas atiteko Šėtos gimnazijos mokytojai ekspertei Audronei Pečiulytei.

Pirmą kartą Metų mokytojo rinkimų istorijoje laureato vardas buvo laikomas paslaptyje ir paaiškėjo tik apdovanojimų ceremonijos metu. Tad Metų mokytoją 2015 paskelbė ir pasveikino Kėdainių rajono savivaldybės meras, Metų mokytojo vardo suteikimo ir premijos skyrimo komisijos pirmininkas Saulius Grinkevičius. Skaityti toliau

L. Rasimas. Baltiškojo tapatumo naikintojai (34)

liudvikas-l-rasimas-asmenine-nuotr

Mokytojų pasiųsti Vilniuje mokiniai stovėjo gatvėje prie Aušros Vartų. Žurnalistės paklaustas, ko jaunuolis čia stovi, lietuviškai kalbėti nepanoro. Žinomas istorikas per televiziją aiškina, kad tas, kas nemoka lenkiškai, yra kaimietis. Jis pablogėjusiais Lenkijos – Lietuvos vadovybių santykiais kaltina buvusį Lietuvos užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį, esą kam tas nenusileido savo lenkiškam kolegai, neigusiam Vilniaus okupaciją. Girdi, vieno istorinio fakto vertinimai gali būti skirtingi ir istorijoje tai normalu. Taip, bet visų pirma reikia pažiūrėti, kokie faktai skirtingai vertinami ir kas juos vertina.

Vilniaus okupacijos klausimas ypač po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos Skaityti toliau

K. Škirpos veiklą jau pakankamai yra ištyrę istorikai (6)

Kazys_Skirpa_wikipedija.orgLietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama nereaguoti į Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus liepos 29 d. siūlymą svarstyti Kazio Škirpos gatvės pavadinimo tikslingumą ir nuimti arba pakeisti ant pastato Gedimino g. 25, Kaune Kaziui Škirpai skirtą memorialinę lenta bei nedaryti neatsakingų žingsnių. Savo siūlymą Kultūros paveldo departamentas motyvuoja prielaidomis, esą Kazys Škirpa yra susijęs žydų žudynėmis.

„Panaši sąsaja buvo eskaluojama su Laikinąja vyriausybe ir Birželio 23-ios sukilimu. Tačiau tiek Lietuvoje (birželio 23-oji – atmintina diena), tiek JAV, kur sukilimo byla buvo nagrinėjama su ypatingu dėmesiu, tas šešėlis sukilimui ir Laikinosios vyriausybė vadovui Juozui Brazaičiui Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Celebrity Net Worth PC games news, tips, tricks Batai Baldai