Žymos archyvas: gimtoji kalba

I. Lukšaitė. Mūsų kelias: kultūros patirtis, atmintis ir naujos sąsajos (0)

Kultūros istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė | Asmeninė nuotr.

2013 m. vasario 22 d. Tarptautinėje knygų mugėje Vilniuje „Liaudies kultūros žurnalo redakcija surengė diskusiją „Tarp tradicijos ir modernumo, kuria siekė pabrėžti kultūros prigimties lemiamus procesus – nuolatinį jos keitimąsi išlaikant ir vis perduodant kai kuriuos kultūros bruožus, kurie lemia tautos savitumą ir leidžia ją atpažinti kaip tokią. Kaip gyventi savojoje kultūroje šiandien ir kaip ją išlaikyti? Šis klausimas svarbus tiek senam, tiek jaunam. Tad iš minėtosios diskusijos „Saulės arkliukų pirmiesiems skaitytojams spausdiname žymios kultūros istorikės habilituotos daktarės Ingės LUKŠAITĖS pasisakymą.

Gyvename tokiu metu, kai turime apie daug ką pagalvoti, daug ką pajausti. Skaityti toliau

Laisvas žodis stiprina valstybę (0)

Knygos | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga sveikina rašytojus ir leidėjus, žurnalistus ir kalbininkus, bibliotekininkus ir spaustuvininkus – visus, kas skleidžia ir brangina lietuvišką žodį.

Pasak Prezidentės, artėjantis valstybės atkūrimo šimtmetis mums primena, kaip atgauta lietuviška spauda žadino tautinę savimonę ir atkakliai žingsnis po žingsnio vedė Lietuvą į Vasario 16-ąją. Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: lituanistiniam švietimui pasaulyje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys (video) (1)

Seimo ir PLB bendruomenės komisija.lrs.lt nuotr

„Svarbiausias mūsų tikslas – išsaugoti kalbą ir tapatybę globalizacijos sąlygomis, kad ta didžiulė globali Lietuva būtų mūsų lokalios vietinės Lietuvos dalimi, – taip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, kuriame svarstytas lituanistinio švietimo Lietuvoje ir užsienyje išsaugojimo klausimas kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Išreiškusi mintį, kad bendra veikla turėtų būti skiriama lietuvių bendruomenių visame pasaulyje sutelkimui, pažymėjo, jog turime skatinti pasaulio lietuvių aktyvų, Skaityti toliau

D. Stancikas. (Ne)tikras konservatyvumas (2)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Lietuviai – konservatyvi tauta. Audringoje geopolitinėje kryžkelėje, tarp Vakarų ir Rytų civilizacijų gyvenantiems lietuviams (dėl pavojingos Lietuvos geopolitinės vietos prof. Kazys Pakštas tarpukary atkakliai ieškojo vietos „antrąjai Lietuvai“ – Angoloje, Madagaskare, Argentinoje) tradicijos saugojimas, konservatyvus gyvenimo būdas yra būtinas stabilumo garantas. Dar tiksliau – išlikimo garantas.

Lietuviai yra giliai konservatyvi tauta – mūsų prieraišumas savo žemei atsispindi ir praėjusių amžių lietuviškoje literatūroje, mene ar filosofijoje, ir šiuolaikiniame gyvenimo būde – veik kiekvienas miestietis nori turėti nuosavą namą su nuosavu žemės sklypu arba bent jau sodybą Skaityti toliau

A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (48)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.

Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio Skaityti toliau

A. Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai (114)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai santūriai tylėjo, matyt, laukdami Seimo pavasario sesijos. Užtat sulaukę  pratrūko griausmingu kreipimusi į Lietuvos valdžios institucijas bei žiniasklaidą. Kreipimasis pagražintas visais dar iš sovietmečio paveldėtais užkeikimais: dabartinė rašyba esanti necivilizuota, ją ginantys oponentai yra pseudolietuvybės demagogai, „menkai informuoti, bet tautos, lietuvybės bei visuomenės balsą nepagrįstai uzurpavę asmenys, ignoruojantys konkrečius Lietuvos raštijos ir teisės istorijos bei dabarties socialinės bei teisinės tikrovės faktus“. Skaityti toliau

A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė Loretos Vaicekauskienės ir Nerijaus Šepečio sudarytas straipsnių rinkinys „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“. Knygą išleido „Naujojo židinio-Aidų“ leidykla. Ją sudaro trys dalys, kiekvienoje jų – po du straipsnius. Jų autoriai – Nijolė Keršytė, Eligijus Raila, Giedrius Subačius, Paulius Subačius, Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė ir Tomas Vaiseta.

Knygos pratarmėje geresnio paaiškinimo, kas joje suprantama kaip kalbos ideologija, už šį neradau: „tai ideologinis kalbos vaizdinys […], ne tik kaip neutraliai aprašoma idėjų ir vaizdinių visuma, bet ir normatyvine prasme“ (p. 9). Neutraliai aprašomų lietuvių kalbos ir jos norminimo idėjų ir Skaityti toliau

L. Milčius. Ką dabar nešam? (3)

Knygnešys | L. Milčiaus nuotr.

Atsiliepiant į vėl pakilusį norą kai kuriems Lietuvos „intelektualams“, politikams kuo greičiau „sueuropėti“, bet praktiškai nusilenkti Varšuvos ponams ir tam paaukoti nusistovėjusį lietuvių kalbos raštą, jį užteršiant svetimomis mums raidėmis. Toks žingsnis bus labai kenksmingas lietuvių tautai, jos ateičiai, o taip pat ir Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui. 

Išdarkius lietuvišką raidyną, tuo pačiu bus pamintas ir konstitucinis lietuvių kalbos valstybinis statusas.

Ką dabar nešam? Skaityti toliau

50 kalbų suprantantis poliglotas: Anglų kalba yra per daug paini tautų dialogui (5)

Klodas Azezas_vdu.lt

Kasmet kovo mėnesį minint Tarptautinės Frankofonijos organizacijos (pranc. OIF) įkūrimo metines, viso pasaulio prancūzakalbės šalys kviečia į kultūrinį, politinį, kalbinį dialogą pačiomis aktualiausiomis šiuolaikinį globalų pasaulį dominančiomis temomis.

Lietuvoje taip pat tradiciškai vyksta Frankofonijos mėnesio renginiai, primindami apie didėjančią prancūzų kalbos svarbą šiuolaikiniame pasaulyje ir prancūzakalbių šalių kultūrą. Svarbiausius nacionalinius renginius Lietuvoje visą kovą organizuoja praėjusių metų rudenį Prancūzijos ambasados Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įkurtas Frankofonijos šalių universitetinis centras. Skaityti toliau

Šiais metais – svarus dėmesys lietuvių kalbai (0)

smm.lt nuotr.

Kovo 8 d. Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą. Jame numatytos įvairios veiklos, kurios populiarins taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą visuomenėje, visų pirma – vaikų ir jaunimo grupėse, paskatins domėjimąsi gimtąja kalba ir jos istorija.

„Lietuvių kalba yra ne tik viena seniausių kalbų pasaulyje, bet ir mūsų tvirtybės, vienybės simbolis. Galbūt kartais net nepagalvojame, kokia ilgaamže, unikalia ir daugelio pasaulio kalbininkų tyrinėjama kalba bendraujame. Skaityti toliau

Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video) (3)

Erikos piešinys | švarikalba.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su pagalbininkais kviečia mokinius dalyvauti jubiliejiniame lietuvių kalbos konkurse „Švari kalba – švari galva“, kuris šiais metais vyks jau dešimtą kartą. Konkurso tikslas – skatinti mokinius internetinėje erdvėje vartoti lietuviškus rašmenis ir taisyklingą lietuvių kalbą. Simboliška, kad jubiliejinis renginys sutampa su Lietuvių kalbos kultūros metais.

„Kalba – kiekvienos tautos išskirtinumo ženklas, tad turime ją labai branginti. Labai svarbu, kad rašyti lietuviškomis raidėmis ir vartoti taisyklingą lietuvių kalbą skatinantis gražia tradicija tapęs konkursas suburia Lietuvoje ir užsienyje besimokančius mokinius“, – sako švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas. Skaityti toliau

Lietuviškų ženklų paieškos Šveicarijos kultūroje (0)

Sveicarija_LNB_plakatasKovo 3 d. 16 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) atrijuje vyks fotografijų parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymas, o 17 val. prasidės Jūratės Kaspersen (Caspersen) paskaita Konferencijų salėje (V a.). Numatoma renginio trukmė – 2 val.

Biblioteka tęsia paskaitų, kuriose nagrinėjami lietuviški ženklai Vakarų šalių istorijoje ir kultūrose, ciklą. Šįkart bus kalbama apie lietuviškus atspindžius Šveicarijos kultūroje. Paskaitą skaitys Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ sudarytoja Jūratė Kaspersen.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video) (6)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis? Aušra įsidienojusi – pabudome ir kelkimės!“ Atpažįstate, kokios dainos tai žodžiai? Eiles parašė aktorius, režisierius ir poetas Kęstutis Genys, muziką – Rolandas Paulauskas, ją įdainavęs su „Ąžuoliuku“. Ko gero, tai žymiausia Sąjūdžio laikų daina, tapusi Atgimimo giesme. O štai jos paskutinis posmas:

Pabudome, o dvasioje dar pasilikom elgetos.
Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis, Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės (17)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Rašytojos Audronės Urbonaitės veidaknygės  sienoje  vyksta karšta diskusija – kalbame apie dabartines lietuvių autorių kūrybas, apie kalbos švarinimą, kol  koks  išsišokėlis nepareiškia, kad visokiems  išvažiavėliams  ir  turintiems jau  nevietines (suprask – nelietuviškas) pavardes šiukštu apie lietuvybę ir  kalbėti. Atseit –  tie jau nelietuviai.  Va toks tai griežtas teritorinis susiskirstymas. Už Lietuvos rubežiaus tu jau nelietuvis.

Lyg ir prieštvaninis požiūris į žmogų, į visuomenę, į pasaulį.  Bet ir nesitiki, kad toks neatsakingas teiginys atspindėtų daugumos nuomonę, norisi tikėti, kad  tai tik atskirų žmonių  atitrūkusios nuo tikrovės ambicijos. Skaityti toliau

Nuo sanskrito iki konkurencingos lietuviškos tapatybės (0)

Lietuvių kalbos institutas | wikipedia.org nuotr.

Šiandien, vasario 23 d. prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje pristatomi naujausi Lietuvių kalbos instituto (LKI) leidiniai, kuriuose atspindimas visas pluoštas tradicinių ir pačių naujoviškiausių lingvistikos ir tarpdalykinių tyrimų.

Pirmąją knygų mugės dieną dalysimės terminologijos, bene tarpdiscipliniškiausios kalbotyros šakos, naujienomis. 12 val. 3.1 salėje, vyks Palmiros Zemlevičiūtės monografijos „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ Skaityti toliau

Bus pristatyta nauj A. Pupkio knyga „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ (0)

Aldonas Pupkis | Alkas.lt nuotr.

Vasario 24 d., penktadienį, 12 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO Vilniuje (Laisvės pr. 5, 5.5 salėje) Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras pristatys naują dr. Aldono Pupkio knygą „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ sutiktuves. 

Renginyje dalyvaus: Antanas Balašaitis, Janina Švambarytė-Valužienė, Regina Venckutė, knygos autorius ir kt. Renginį ves Audrius Valotka.

Bus kalbama apie tai kas buvo lietuvių kalbos sąjūdis sovietmečiu? Bus aptarti šie klausimai:

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (11)

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga (1)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją.

Skaityti toliau

Prašoma atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą (3)

Dvikalbystė | N. Zverko nuotr.

Lapkričio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisija (VKRVK), kartu su kitomis organizacijomis kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydami atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą.

Susitikime su valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutiene dalyvavo visuomeninės komisijos pirmininkė Eglė Mirončikienė, Nacionalinės vartotojų federacijos vadovė Alvita Armanavičienė, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovas Skaityti toliau

L. Petkevičiūtė. Rudens lygiadienio dieną Neries krantai švytėjo baltų vienybės ženklais (nuotraukos) (25)

Rugsėjo 22, Vilniuje, švęsdami rudens lygę ir baltų vienybę, susirinkome prie šventos mūsų upės Neries, kad jos tėkmė primintų mums nepaliaujamą laiko tėkmę, o du jos krantai – mūsų, gyvųjų, pasaulį ir Dausas, kur iškeliavo anie milžinai ir kūrybos galiūnai, mūsų protėvių protėviai.

Dausų krante šį kartą pleškėjo septynetas ugnies stovylų kovose kritusioms baltų tautoms atminti: KURŠIAMS, ŽIEMGALIAMS, SĖLIAMS, GALINDAMS, PRŪSAMS, JOTVINGIAMS (kitaip DAINUVIAMS, POLEKSĖNAMS, SŪDUVIAMS) ir toms, kurių net pavadinimų nebeprisimename. Stovylas sukūrė skulptorius Vytautas Musteikis. Skaityti toliau

Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą (6)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Balandžio 18 d., Lietuvos Respublikos Seimui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) buvo įteiktas visuomeninių organizacijų atstovų Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu.

Kreipimasis įteiktas su bendru keturių visuomeninių organizacijų – Lietuvos kultūros kongreso tarybos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Sambūrio „Patirtis“ ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos lydraščiu. Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą Nr. 60, bei prašo spaudos ir knygų leidėjų gerbti lietuvių kalbą ir skaitytoją. Skaityti toliau

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą (0)

Kestutis Daukšys | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 14 d. Seimas po pateikimo pritarė Seimo Darbo partijos frakcijos teiktam įstatymo projektui, kuriuo siūloma Lietuvių kalbos institutui (LKI) suteikti nacionalinį statusą.

„Džiaugiuosi, jog kolegoms Seimo nariams rūpi lietuvių kalba, gilios jos tradicijos. Šiuo metu Lietuvių kalbos institutas neturi nacionalinio svarbos statuso. Seimo Darbo partijos frakcija įsitikinusi, kad šis įstatymas palengvins finansavimą institutui, o svarbiausia, parodysime dėmesį ir pagarbą savo gimtajai kalbai“, – sako Lietuvos Respublikos Nacionalinio Lietuvių kalbos instituto įstatymo projekto XIIP – 3866 (2) teikėjas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys. Skaityti toliau

Lietuviškoms mokykloms užsienyje numatyta daugiau rėmimo ir skatinimo būdų (0)

Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje_smm.lt

Lituanistinio švietimo mokytojo premija, atlyginimas pavaduojančiam mokytojui, pedagoginio darbo stažo įvertinimas bei priemoka už mokinių pasiekimus. Tokie rėmimo ir skatinimo būdai numatyti Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamame Vyriausybės nutarime asmenims, vykdantiems lituanistinį švietimą užsienyje. Naujovės lietuviškių bendrojo ugdymo mokyklų užsienyje vadovams pristatytos seminare, vykusiame Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Vokietijoje.

„Sutelkti po pasaulį pasklidusius lietuvius ir jų vaikus, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva – tai itin svarbus darbas, Skaityti toliau

Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video) (6)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Vasario 15 d. 11 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) spaudos konferencija, kurioje buvo pristatytos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skelbiamos „Lietuvių kalbos dienos“ (vasario 16 d. – kovo 11 d.). Šių dienų tikslas – skleisti žinias apie lietuvių kalbą Lietuvoje ir užsienyje, telkti užsienio lietuvių bendruomenes, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir ugdyti pagarbą lietuvių kalbai.

Skaityti toliau

E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio) (117)

Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skelbiame pi­lie­čių ini­cia­ty­vi­nės gru­pės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ at­sto­vo, akademiko Eugenijaus Jo­vai­šos kalbą pasakyta šių metų lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatant As­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės ir pa­so įsta­ty­mo Nr. XII-1519 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIP-3796 Skaityti toliau

VRK pripažino, kad Talkos surinktų parašų už Lietuvos valstybinę kalbą pakanka (tiesioginė transliacija, video, nuotraukos) (12)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 12 d. pavakare Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vienbalsiai  patvirtino, kad piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surinko daugiau kaip 50 000 piliečių parašų ir įgijo teisę pasinaudoti įstatymų leidybos iniciatyva.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė, kad piliečių Seimui svarstyti teikiamą įstatymo projektą VRK ketina perduoti jau ateinantį pirmadienį arba antradienį.

Alkas.lt primena, kad piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai lapkričio 4 d. VRK įteikė per du mėnesius surinktus 69 244 Lietuvos piliečių parašus, kad Seimui būtų teikiamas įstatymo projektas dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko siekia „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“? (audio) (0)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Toliau skelbiame naują žurnalisto ir Alkas.lt redaktoriaus Audrio Antanaičio autorinį radijo laidų ciklą „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“.

Ši laida tai pirmoji kregždė pranešanti, kad jau ne už kalnų ta diena, kuomet Alkas.lt portale pasigirs šiuo metu kuriamo „Alko radijo“ šaukiniai.

Šioje laidoje A. Antanaitis kalbasi su – visuomeninės pilietinės iniciatyvos „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės nariu ir koordinatoriumi, politologu Vytautu Sinica: Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys) (15)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Po manęs kad ir tvanas“, – girdžiu maždaug taip išsakytos nuomonės apie lietuvių kalbos ateitį potekstę. Dažniausiai taip kalba jaunimas, kuris kol kas nekreipia dėmesio į darkomą (ir jų pačių) lietuvių kalbą, puoselėtą šimtmečius mūsų didžiavyrių. Kitas lepteli sakralinę „filosofinę“ išvadą, kad esą „pasaulio tautos maišosi, tad ir lietuvių kalbai lemta ištirpti šiame okeane“. Girdėtos globalistų gaidelės…

Bet skaudžiausia, kad mūsų kaimo „globalistai“ taip pat kerta šaką, ant kurios tupi (o dažnai – nuo kurios ir duoną valgo). Jeigu dar galima suprasti mūsų žiniasklaidos išminčius, uoliai tapšnojančius Skaityti toliau

Diskusija dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos: A.Smetona prieš G.Songailą (video) (21)

smetona-songaila-alkas.lt-koliazas

Lapkričio 9 d.  „Žinių radijo“ laidoje „Politikų ložė“ dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose diskutavo visuomeninės Lietuvos piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ narys Gintaras Songaila ir šios iniciatyvos priešininkas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.

Iniciatyvinė grupė  „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo įtvirtinti, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje įrašus būtų galima rašyti tik lietuvių abėcėlės raidėmis, įrašai nevalstybine kalba galėtų būti daromi tik papildomų įrašų puslapyje arba asmens tapatybės kortelės antroje pusėje. Skaityti toliau

Diskusija apie TALKOS iniciatyvą dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos (audio) (12)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Lapkričio 4 d. LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose diskutavo piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai Gintaras Songaila ir Vytautas Sinica su šios iniciatyvos priešininkais istoriku Alvydu Nikžentaičiu ir dienraščio „Lietuvos  rytas“ žurnalistu Vytautu Bruveriu.

Iniciatyvinė grupė siūlo įtvirtinti, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje įrašus būtų galima rašyti tik lietuvių abėcėlės raidėmis, įrašai nevalstybine kalba galėtų būti daromi tik papildomų įrašų puslapyje arba asmens tapatybės kortelės antroje pusėje. Skaityti toliau