Žymos archyvas: gimtoji kalba

J. Vaiškūnas. Saugokime gimtąsias šaknis (81)

2020 09 19 13:14
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Įveikėme hunus, totorius, mongolus, Europos barbarų rinktines pajėgas – kryžiuočius. Išlikome nesudoroti maskolių, apsigynėme nuo lenkų, išsmukome iš sovietinės imperijos…  Per ilgus mūsų tautos istorijos šimtmečius nukraujavome, nusilpome kovoje su įvairiais prievartautojais ir pavergėjais.

Prievartos jėgos nepalaužė titnaginių tautos raumenų. Kuo didesnė prievarta – tuo didesnis pasipriešinimas, tuo didesnė galia ir pergalės siekis sukildavo. Priešai, kurie naudojo jėgą – sulaukė atkirčio. Buvo mėginimų sugniuždyti mūsų kietasprandę tautą sunaikinant jos esmę, jos galių aruodą – gimtąją kalbą – tą pagrindinį Skaityti toliau →

Pokalbis „Kalbos kelias“ (1): „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ (tiesioginė transliacija, video) (4)

2020 09 08 12:52
„Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 8 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyks pokalbių ciklo „Kalbos kelias“ pirmasis pokalbis skirtas Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“:

17 val. – diskusija „Rašto kalbos atsiradimas: priežastys ir aplinkybės“, dr. Inga Strungytė-Liugienė, Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja
17 val. – diskusija „Lietuviško žodžio paslaptys“ , dr. Jūratė Lubienė, Klaipėdos Skaityti toliau →

A. Antanaitis apie valstybinės kalbos politiką: Svarbiausia – švietimas (video) (23)

2020 06 26 20:30
VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Buvusį Alkas.lt redaktorių, dabar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininką Audrį Antanaitį kalbina Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas.

Kaip sekasi atsakingose VLKK pirmininko pareigose įpusėjus šios svarbios pareigybės kadencijai? Ar pavyko pateisinti visuomenės pasitikėjimą? Kas nuveikta ir kokius svarbiausius darbus dar reiktų nuveikti, kad galima būtų pasakyti – aš savo padariau? Skaityti toliau →

D. Razauskas apie lietuvių kalbos vertę (I) (video) (17)

2020 06 20 19:50
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kokia lietuvių kalbos vertė? Koks jos santykis su kitomis kalbomis? Kokią praeities kartų patirtį, pajautą, pasaulėžiūrą perteikia mums gimtoji kalba? Ar būdama labai sena mūsų kalba pajėgi tenkinti šiuolaikinio globalaus pasaulio žmogaus poreikius? Ar pakankamai skiriame dėmesio gimtosios kalbos puoselėjimui ir pažinimui? Ar mokame savo kalbą? O gal yra geresnių, pajėgesnių kalbų į kurias verta iškeisti savo protėvių kalbą?

Apie tai ir kitus dalykus Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina mitologą, Skaityti toliau →

Kalbininko P. Būtėno ir jo mokinės A. Kazickienės atminimą įamžinanti premija skirta Ritai Miliūnaitei (0)

2020 06 17 12:54
R. Miliūnaitė | A.Šleinotienės nuotr.

Birželio 17 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių kultūrinės veiklos, lituanistinio švietimo mecenatė Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė (1920–2011). Pagerbiant šią šviesią ir taurią asmenybę, birželio 17 d. 18 val. Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios, o 19 val. vyks Aleksandros Kazickienės ir jos mokytojo Petro Būtėno atminimą įamžinančios premijos įteikimo šventė.

2020-ųjų premijos laureatė – Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. (HP) Rita Miliūnaitė. Mokslininkės interesų sritys – norminamoji kalbotyra, sociolingvistika, Skaityti toliau →

A. Antanaitis: Ar lietuvių kalba turi ateitį? (video) (16)

2020 06 16 14:00
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis susitikime su asociacijos „Talka tautai ir kalbai“ nariais perskaitė pranešimą „Ar lietuvių kalba turi ateitį“ kuriame ne tik aptarė valstybinės lietuvių kalbos padėtį šiuolaikinėje globalioje visuomenėje bet ir pristatė svarbiausias mūsų gimtosios kalbos puoselėjimo strategijos gaires.

Taigi, ar lietuvių kalba turi ateitį? Pamąstykime kartu su A. Antanaičiu. Skaityti toliau →

A. Žemietis. Ar tikrai nereikia ginti lietuvių kalbos? (14)

2020 05 29 12:00
„TALKA kalbai ir tautai“ | J. Česnavičiaus nuotr.

Baimė

Neseniai teko išklausyti radijo pokalbį, skirtą lietuvių kalbos būklei aptarti. Tai atrodė kaip politinio ir kultūrinio išsiblaivinimo pradžia. Iki šiol tos temos buvo paniškai bijoma. Džiugu, kad atsiranda žmonių, kurie nori ir išdrįsta apie tai viešai kalbėti. Bet vienas dalykas labai glumino: autoritetingi pokalbio dalyviai nenorėjo sutikti, kad jiems rūpi saugoti ir ginti gimtąją kalbą. Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (I) (118)

2020 03 30 02:55
Jonas Vaiškūnas | penki.lt nuotr.

Nors beveik visų mintys prikaustytos prie karo su koronavirusu, bet  vis tik noriu atkreipti dėmesį ir į virusą ėdantį mūsų gimtąją kalbą bei dvasią. Abiejų užkratų šaknys regis tos pačios – „pažangusis“ globalizmas. Tik kūno mirtis atrodo  grėsmingesnė ir išreklamuota labiau nei kalbos.

Mūsų gimtoji kalba, nepridengta jokiais šarvais ir apsauginėmis kaukėmis, jau seniai varstoma viso pasaulio garsų ir raidžių virusų. Negausios mokslininkų pajėgos ir valstybiniai kalbos saugotojai – bejėgiai prieš juos. Skaityti toliau →

A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video) (123)

2020 03 19 10:20
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Koks visuomenės vaidmuo kalbos puoselėjimo baruose? Koks Lietuvoje lietuvių kalbos santykis su anglų kalba? Kas lemia ir skatina lietuvių kalbos nuvertinimą? Kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? Kokius darbus turi skubiai atlikti valstybės institucijos?

Apie tai ir kitus dalykus, po 2-ųjų jungtinių Lietuvių kalbos draugijos skaitymų, skirtų Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui, „Lietuvių kalba – tautos išlikimo laidas“, Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį. Skaityti toliau →

D. Razauskas apie globalizacijos iššūkius lietuvių kalbai (video) (253)

2020 03 15 18:01
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas laukia lietuvių kalbos XXI globalizacijos amžiuje? Iki šiol gyva viena iš seniausių kalbų išsaugojusi artimiausią indoeuropiečių prokalbei skambesį, turinį ir dvasią šiandien išgyvena išbandymą globaliuoju pasauliu. Ar išliks, ar išgyvens, ar nugalės šiuolaikinio pasaulio iššūkius? Ką apie tai sako mūsų daugiaamžė istorija, kur link einame, kur nueisime, ką turime daryti, kaip turime gyventi ir elgtis, kad mūsų gimtoji lietuvių kalba gyvuotų ir klestėtų, kad nenunyktų, kad augtų ir skleistųsi išreikšdama giliausius ir šviesiausius mūsų sielos  jausmus, mūsų proto supratimus? Skaityti toliau →

O. Voverinė. Hamletiškas klausimas: Būti ar nebūti lietuvių tautai (62)

2020 02 24 09:00
Alkas.lt koliažas

Žmogus yra ne tik savo tėvų vaikas, bet taip pat ir savo krašto, savo tautos ir jos istorijos vaikas.
Prof. F. Fersteris

Dar praeito šimtmečio pradžioje Lietuvos patriarchas dr. Jonas Basanavičius su liūdesiu kalbėjo, kad iš lietuvių tautos beliko „tik šešėlis“. Lietuvių tautai iškilo hamletiškas klausimas „būti ar nebūti?“ Tai atsitiko todėl, kad mūsų šviesuomenė nevykdė savo pareigos savo tautai ir savo valstybei – išdavė jas, atsisakiusi savo gimtosios kalbos ir tautinės kultūros, vertybių, kurios filosofo dr. Antano Maceinos Skaityti toliau →

O. Voverienė. Prof. Vosylius Sezemanas apie tautos dvasios žydėjimą (1)

2020 01 21 12:43
Vosylius Sezemanas (1884-1963) | wikipedia.org nuotr.

Prof. Vosyliaus Sezemano straipsniai „Tautinės kultūros klausimu“ ir „Vokiečių idealizmas XIX a. pradžioj ir tautos problema“ – tai du gražiausi perlai jo kūrybos vėrinyje, tik dabar Lietuvoje pradedantys švytėti savo pirmapradžiu grožiu. Prof. V. Sezemanas žavėjosi vokiečių filosofija, ypač J. G. Fichtės bei G. F. Hėgelio darbais, kuriuose buvo gvildenama tautiškumo problema.

G. F. Hėgelio kūryboje prof.  V. Sezemanui patiko jo dialektinis požiūris į istoriją ir tautos problemas. Hėgelis teigė, kad „Istoriniame procese vienos tautos pavaduoja kitas… Kiekviena epocha ir jos kultūra yra organiškai susietos su tam Skaityti toliau →

I. Lukšaitė. Tiems, kurie išsaugojo lietuvių kalbos tęstinumą ir plėtė jos vartojimo ribas (video) (2)

2019 09 29 16:04
Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.

Dabar, kai globalizmas (dažniausiai suvokiamas kaip kosmopolitizmas, nutautėjimas) mūsų viešojoje erdvėje tampa doktrina, o lietuvių kalbos vartojimui jau keliama alternatyva – vis plačiau plečiasi anglų kalbos vartojimas, verta suvokti, kad artėjame prie kryžkelės ir prisiminti mūsų istoriją. Ypač tuos, kurie prieš daugelį šimtmečių ėmėsi savo darbu palaikyti iškeltą XVI a. gimtųjų kalbų vertės idėją ir ją pritaikyti Lietuvos gyvenime. O juk senojoje Lietuvos valstybėje nebuvo tradicijos raštui vartoti lietuvių kalbą. Kalba gyveno ir plėtojosi sakytinės kalbos pavidalu, bet visoje Skaityti toliau →

Protestuodamas prieš udmurtų rusifikaciją susidegino filosofijos mokslų daktaras Albertas Razinas (video) (30)

2019 09 10 23:47
Albertas Razinas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rugsėjo 10 d., antradienį, apie 10 val. ryto vietos laiku, Rusijos sudėtyje esančios Udmurtijos sostinėje Ižkare (rus. Iževskas, Ижевск), prie Udmurtijos valstybinės tarybos pastato, prieš pat tarybos sesijos pradžią, dalyvaudamas pikete susidegino nusipelnęs Udmurtijos veikėjas, buvęs Udmurtijos universiteto docentas ir Žmogaus instituto direktorius, filosofijos mokslų daktaras Albertas Razinas.

Apie tai pagal liudytojų žinias pranešė Udmurtijos naujienų portalas izhlife.ru. Prieš susidegindamas jis laikė 2 transparantus kuriuose buvo parašyta: „Ar aš turiu Skaityti toliau →

Kaip prie kalbos madų plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida? (4)

2019 09 08 09:52

Rugsėjo 16 d., 13.30 val., Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje seminarą „Politikų ir žiniasklaidos kalba – susisiekiantieji indai“, kuris bus transliuojamas ir visuose bibliotekos filialuose, ves Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro „Gimtosios kalbos“ žurnalo red. grupės vedėja vyr. redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė.

Jau papročiu tapo, kad rugsėjo pradžioje pasikartojamos lietuvių kalbos taisyklės, – nes ir proga yra tam tinkama – rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena. Skaityti toliau →

„TALKA kalbai ir tautai“ aptarė svarbius valstybinės kalbos politikos klausimus (1)

2019 04 30 08:13

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaBalandžio 24 d. įvyko asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ visuotinis susirinkimas. TALKOS pirmininkas Gintaras Karosas pristatė, o susirinkimas dauguma balsų patvirtino asociacijos 2018 m. veiklos ataskaitą. Vėliau patvirtintos revizoriaus išvados, finansinės ataskaitos rinkinys. Su Tarybos nariais ir svečiais dalyvavo 18 žmonių. Daug diskutuota dėl 2019 m. ir tolimesnių metų veiklos planus, kviesta tarybos narius teikti savo pastabas ir siūlymus, aktyvinti asociacijos veiklą. 

Kalbėta apie lietuviškų asmenvardžių formų išsaugojimą, kitas iniciatyvas. Priminta apie Vietovardžių metus, siūlyta juos maksimaliai išnaudoti aiškinant jų vertę, Skaityti toliau →

D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba (17)

2018 10 01 11:02
Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Švietimas, gimtoji kalba lietuviui visada buvo kai kas daugiau nei natūrali aplinka, saugi terpė, kurioje galėjo skleistis kūrybos versmė ir klestėti gyvenimas, kylantis iš prigimtinės teisės mokytis ir šviestis taip, kaip lėmė tėvų ir protėvių palikimas. Atrodo, ši teisė yra savaime suprantama. Tačiau ilgalaikė patirtis rodo, jog ne visiems pasaulyje leidžiama naudotis prigimtinėmis dovanomis. Paprastai jei gimtoji kalba netenka valstybinio statuso reikšmės, nevartojama pagrindinėse institucijose, raštuose, moksluose, ji pradeda susti, o tauta taip pat netenka galimybės plėtoti savo mentalitetą ir kultūrą

Skaityti toliau →

V. Daujotytė. Kas savaime suprantama (9)

2018 05 11 09:23
Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žodis, tartas gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose

Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie kovoja tik dėl savo vietų, dėl malonumo dirbti. Neneigsiu, kad kūrybingam žmogui dirbti yra malonu, jei tik niekas jo netrikdo, nežemina, neįrodinėja, kad biurokratiškai tobulas projektas ar tokia pat nepriekaištinga Skaityti toliau →

M. Šidlauskas. Neišeiti iš kalbos namų (6)

2018 05 08 10:46
Marijus Šidlauskas | asmeninė nuotr.

Pranešimas skaitytas gegužės 7 d. Spaudos atgavimo dienos proga Signatarų namuose.

Mieli ir garbūs lietuvių kalbos bičiuliai,

Kalbos šventė sukvietė mus į Signatarų namus, garbingiausią tautos apsisprendimo ir valstybės atkūrimo vietą. Čia ir dabar kreipdamasis į jus šiuose namuose, pradėti norėčiau nuo kalbos ir kultūros atminties. Minint valstybės šimtmetį šiandieninėse kalbos pagerbimo iškilmėse tebus prisiminti kalbai įsipareigoję kultūrininkai, mūsų modernios valstybės amžininkai. Tai prieš šimtą Skaityti toliau →

Seime – fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“ (0)

2018 02 12 07:00
| Šveicarijos lietuvių bendruomenės

Vasario 13 d., antradienį, 14.30 val., Seimo III rūmų parodų galerijoje, bus pristatyta Šveicarijos lietuvių bendruomenės kilnojamoji fotografijų paroda – „Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Parodą atvers Seimo narys, parodos iniciatorius dr. Stasys Tumėnas, renginyje dalyvaus Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Kaspersen (Caspersen). Skaityti toliau →

L. Čepienė. Ko nenorėjo girdėti Renata Mikutajcis-Cytacka… (63)

2017 12 11 10:00
Renata Cytacka, 2011 m. rugsėjo 27 d. | V. Kiero nuotr.

Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystytos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai.

Imanuelis Kantas (1724–1804) Skaityti toliau →

Kokia ateitis laukia kalbų daugiakalbėje Europoje? (0)

2017 12 01 12:35
smm.lt nuotr.

Doc. dr. Gintautas Grigas apžvelgia tyrimų ataskaitą, kurioje nagrinėjama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje.

Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje. Gimtosios kalbos projektas (Europos Parlamento tyrimų tarnyba. Mokslinių perspektyvų tyrimo skyrius (STOA). Briuselis. 2017, 166 p.)

Tai tyrimų ataskaita, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje. Aptariamos problemos, su kuriomis susiduriame dabar, ir kas mūsų laukia ateityje. Skaityti toliau →

J. Marcinkevičius. Tautos būtis matuojama laisve (1994) (0)

2017 06 27 07:45
marcinkevicius3

Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 23 metus, bet didele dalimi, deja, tebetinka iki šiol.

– Koks būtų Jūsų žvilgsnis į dabartinę tautos būtį, kaip ją apibūdintumėte?

– Tautos būtis matuojama laisve. Jos žmonių laisve, tos laisvės kokybe. Niekada dar nebuvo paleista (ar išsiveržę) į laisvę tiek žvėries – kruvina, godi, purvina, šlykšti gyvulio laisvė. Jeigu tu negriebi, neapgaudinėji, neplėši, nevagi, nesidrabstai kuo nors dvokiančiu – tai iš televizijos ekrano, iš spaudos puslapių esi atvirai ir tiesiai išvadinamas kvailiu. Skaityti toliau →

I. Lukšaitė. Mūsų kelias: kultūros patirtis, atmintis ir naujos sąsajos (0)

2017 05 18 20:21
Kultūros istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė | Asmeninė nuotr.

2013 m. vasario 22 d. Tarptautinėje knygų mugėje Vilniuje „Liaudies kultūros“ žurnalo redakcija surengė diskusiją „Tarp tradicijos ir modernumo“, kuria siekė pabrėžti kultūros prigimties lemiamus procesus – nuolatinį jos keitimąsi išlaikant ir vis perduodant kai kuriuos kultūros bruožus, kurie lemia tautos savitumą ir leidžia ją atpažinti kaip tokią. Kaip gyventi savojoje kultūroje šiandien ir kaip ją išlaikyti? Šis klausimas svarbus tiek senam, tiek jaunam. Tad iš minėtosios diskusijos „Saulės arkliukų“ pirmiesiems skaitytojams spausdiname žymios kultūros istorikės habilituotos daktarės Ingės LUKŠAITĖS pasisakymą.

Gyvename tokiu metu, kai turime apie daug ką pagalvoti, daug ką pajausti. Skaityti toliau →

Laisvas žodis stiprina valstybę (0)

2017 05 07 10:43
Knygos | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga sveikina rašytojus ir leidėjus, žurnalistus ir kalbininkus, bibliotekininkus ir spaustuvininkus – visus, kas skleidžia ir brangina lietuvišką žodį.

Pasak Prezidentės, artėjantis valstybės atkūrimo šimtmetis mums primena, kaip atgauta lietuviška spauda žadino tautinę savimonę ir atkakliai žingsnis po žingsnio vedė Lietuvą į Vasario 16-ąją. Skaityti toliau →

Seimo ir PLB komisija: lituanistiniam švietimui pasaulyje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys (video) (1)

2017 04 28 10:00
Seimo ir PLB bendruomenės komisija.lrs.lt nuotr

„Svarbiausias mūsų tikslas – išsaugoti kalbą ir tapatybę globalizacijos sąlygomis, kad ta didžiulė globali Lietuva būtų mūsų lokalios vietinės Lietuvos dalimi, – taip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, kuriame svarstytas lituanistinio švietimo Lietuvoje ir užsienyje išsaugojimo klausimas kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Išreiškusi mintį, kad bendra veikla turėtų būti skiriama lietuvių bendruomenių visame pasaulyje sutelkimui, pažymėjo, jog turime skatinti pasaulio lietuvių aktyvų, Skaityti toliau →

D. Stancikas. (Ne)tikras konservatyvumas (2)

2017 04 10 14:16
Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Lietuviai – konservatyvi tauta. Audringoje geopolitinėje kryžkelėje, tarp Vakarų ir Rytų civilizacijų gyvenantiems lietuviams (dėl pavojingos Lietuvos geopolitinės vietos prof. Kazys Pakštas tarpukary atkakliai ieškojo vietos „antrąjai Lietuvai“ – Angoloje, Madagaskare, Argentinoje) tradicijos saugojimas, konservatyvus gyvenimo būdas yra būtinas stabilumo garantas. Dar tiksliau – išlikimo garantas.

Lietuviai yra giliai konservatyvi tauta – mūsų prieraišumas savo žemei atsispindi ir praėjusių amžių lietuviškoje literatūroje, mene ar filosofijoje, ir šiuolaikiniame gyvenimo būde – veik kiekvienas miestietis nori turėti nuosavą namą su nuosavu žemės sklypu arba bent jau sodybą Skaityti toliau →

A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (48)

2017 04 10 10:59
Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.

Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio Skaityti toliau →

A. Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai (114)

2017 03 26 10:00
dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai santūriai tylėjo, matyt, laukdami Seimo pavasario sesijos. Užtat sulaukę  pratrūko griausmingu kreipimusi į Lietuvos valdžios institucijas bei žiniasklaidą. Kreipimasis pagražintas visais dar iš sovietmečio paveldėtais užkeikimais: dabartinė rašyba esanti necivilizuota, ją ginantys oponentai yra pseudolietuvybės demagogai, „menkai informuoti, bet tautos, lietuvybės bei visuomenės balsą nepagrįstai uzurpavę asmenys, ignoruojantys konkrečius Lietuvos raštijos ir teisės istorijos bei dabarties socialinės bei teisinės tikrovės faktus“. Skaityti toliau →

A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai (9)

2017 03 19 23:39
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė Loretos Vaicekauskienės ir Nerijaus Šepečio sudarytas straipsnių rinkinys „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“. Knygą išleido „Naujojo židinio-Aidų“ leidykla. Ją sudaro trys dalys, kiekvienoje jų – po du straipsnius. Jų autoriai – Nijolė Keršytė, Eligijus Raila, Giedrius Subačius, Paulius Subačius, Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė ir Tomas Vaiseta.

Knygos pratarmėje geresnio paaiškinimo, kas joje suprantama kaip kalbos ideologija, už šį neradau: „tai ideologinis kalbos vaizdinys […], ne tik kaip neutraliai aprašoma idėjų ir vaizdinių visuma, bet ir normatyvine prasme“ (p. 9). Neutraliai aprašomų lietuvių kalbos ir jos norminimo idėjų ir Skaityti toliau →