Žymos archyvas: geologija

Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti? (0)

Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti? | Pixabay nuotr.

Kovo 22 d., minima Pasaulinė vandens diena skatina atkreipti dėmesį į vandens vartojimo tendencijas, kurios nėra džiuginančios.

Štai Pietų Afrikos Respublikoje, greičiau nei už poros mėnesių gali baigtis geriamas vanduo, o švaraus vandens šiuo metu stokoja apie 60 mln. Nigerijos gyventojų.

Dar apie 1,7 milijardai žmonių gyvena upių baseinuose, kur vandens paklausa viršija pasiūlą. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokie turtai slypi Lietuvos žemės gelmėse? (video) (0)

Ved. Ignas Kančys | LRT nuotr.

Įdomių formų akmenis ir blizgius kristalus kai kurie žmonės kolekcionuoja, puošia jais namus ar nešioja ant kaklo kaip amuletus.

Tačiau tai – ne tik puošmenos, bet ir geologine prasme vertingos uolienos. Mokslininkams jos padeda suprasti, kokie turtai slypi Žemės gelmėse bei kas vyko mūsų planetos praeityje. Skaityti toliau

R. Guobytė, V. Baltrūnas. Kas supylė piliakalnius? (8)

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Praėję 2017-ji buvo paskelbti Piliakalnių metais. Įvairiais būdais šiems istorijos, kultūros ir gamtos paminklams buvo atiduodama pagarba. Savo apibendrinimą pateikė ir geologai, paskelbę medžiagą Lietuvos geologų sąjungos žurnale „Geologijos akiračiai“ (2017, Nr.4 ).

Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje žinomų piliakalnių skaičius peržengė 900. Jei dar pridėtume su baltų gentimis susijusius piliakalnius gretimose teritorijose, tai jų gal turėtume ir kelis tūkstančius. Ne be reikalo išgirstame frazes apie „piliakalnių kraštą“ ar buvusią Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose (video) (0)

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose | LRT nuotr.

Antarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Vidutinė šio žemyno temperatūra siekia net minus 40 laipsnių Celsijaus, o žiemą neretai nukrenta ir dar žemiau.

Net ir naktis ten trunka ištisus šešis mėnesius – tiek laiko Pietų ašigalyje Saulė nepakyla virš horizonto.

Būtent dėl savo atšiaurumo ir nuošalumo Antarktida yra puiki vieta moksliniams tyrimams atlikti. Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos vaikai varžysis piešdami geologines Žemės spalvas (0)

am.lt plakatas

Vasario 1 d. prasidėjo tradicinis Lietuvos ir Lenkijos III–VI klasių moksleivių piešinių konkursas „Mūsų Žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“. Šiemetinė jo tema – geologinės Žemės spalvos. Darbus galima pateikti iki balandžio 30 d. Mūsų šalyje konkursą rengia Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Jis vyks keliais etapais. Per pusfinalius Lietuvoje ir Lenkijoje bus atrinkta po tris laimėtojus. Finalas bus surengtas gegužės 31 d.–birželio 3 d. Varšuvoje, Lenkijos geologijos instituto Geologijos muziejuje. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Kas Jūs, pone Viktorai Masaiti? (video, nuotraukos) (5)

Viktoras Masaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šis klausimas garbiam Rusijoje gyvenančiam mokslininkui skamba visai logiškai, nes apie Viktorą Masaitį Lietuvoje mes nežinome nieko. Tiesa, prieš ketverius metus jo pavardė šmėkštelėjo mūsų spaudoje, kada buvo pranešta, kad Rusijoje, Popigajaus impaktiniame krateryje, rastas didžiulis deimantų telkinys, o jo atradėjas yra Sankt Peterburge gyvenantis geologas Viktoras Masaitis. Bet tuo mūsų žinios apie šį žmogų ir baigiasi. O gaila…

Gaila, nes V.Masaitis, tegul ir pragyvenęs visą gyvenimą Rusijoje, tebelieka lietuvis, kurio šeimą istorijos vėjai 1914 metais atpūtė į Rusiją ir jau nebeparpūtė Lietuvon. Skaityti toliau

Mineralų mėgėjų „sumedžioti“ pavyzdžiai praverčia ir geologams (0)

akmenys.geologija.mineralai_DaivosV.nuotr

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai vien per metus identifikuoja ir apibūdina apie 150 uolienų ir mineralų pavyzdžių, kuriuos atneša ar atsiunčia jų mėgėjai.

„Rinkti tokius pavyzdžius itin populiaru Skandinavijoje, ten tai vadinama mineralų medžiokle, – sako LGT Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška. – „Medžiotojų“ atnešti pavyzdžiai būna naudingi ir geologams, nes padeda atskleisti vertingų mineralų radimvietes.“ Skaityti toliau

Apie Ventos regioninio parko paslaptis – naujame lankytojų centre (1)

Ventos parko lankytoju centras_vstt.lt nuotr

Spalio 8 d. atidaromas naujas Ventos regioninio parko lankytojų centras, kurio ekspozicijos tema – „Ventos krašto geologiniai slėpiniai“.  Ventos regioninis parkas –  unikalus savo geologine sandara. Tik čia galima pamatyti paslaptingojo juros periodo uolienas, paliesti rankomis dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas – fosilijas. Ventos upės atodangos – unikalios, turinčios pasaulinę mokslinę vertę.

Ventos regioniniame parke sluoksnis, menantis juros periodą, yra žemės paviršiuje. Tad čia galima rasti belemnitų ir fosilijų, kuriems daugiau kaip 200 milijonų metų. Skaityti toliau

Geologinio paveldo dieną – pažintis su Nalšios žemės slėpiniais (0)

Lino verdenė | Z. Zanevskij nuotr.

Rugsėjo 19 d., kaip ir kasmet trečiąjį rugsėjo šeštadienį, bus pažymėta Geologinio paveldo diena. Šia proga rengiama išvyka į Sirvėtos regioninį parką. Joje gali dalyvauti norintieji susipažinti su Nalšios žemės Švenčionių krašto geologijos, archeologijos, istorijos ir kultūros paveldu.

Išvyka truks dvi dienas – rugsėjo 18 ir 19. Ją organizuoja Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologų sąjunga ir Sirvėtos regioninio parko direkcija. Skaityti toliau

Nacionalinio akmens rinkimuose titnagas nurungė gintarą (1)

Titnagas. „Wikipedia“ nuotr.

Lietuvos nacionaliniu akmeniu išrinktas titnagas. Per rinkimus jis minimalia balsų persvara nurungė gintarą. Nacionalinį akmenį rinko šiemetinės Geologų dienos šventės dalyviai, Lietuvos geologų sąjungos svetainės lankytojai ir praėjusį lapkritį vykusio šios sąjungos suvažiavimo dalyviai.

Titnagas – kieta trapi kriaukliško lūžio uoliena. Jo gyslų ir gniutulų, pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Jono Satkūno, randama įvairaus amžiaus karbonatinėse uolienose, o paviršiuje aptinkama morenose, žvyrynuose. Skaityti toliau

Geologai ieško meteoritų pėdsakų (0)

Meteoritas_Hrascina_meteorite_dw_wikipedija

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina projektą, kurio tikslas – nustatyti, ar mūsų šalyje yra impaktinių kraterių. Projektą planuojama užbaigti dar šiemet.

Impaktiniai krateriai – išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros ir kartu geologinės istorijos liudininkai. „Kitų šalių patirtis rodo, kad neretai impaktiniuose krateriuose slypi naudingų iškasenų talpyklos, jie taip pat dažnai būna ir patrauklūs turizmo bei geologijos mokslo populiarinimo objektai, todėl labai svarbu ištirti ir sužinoti, ar mūsų šalyje meteoritai yra palikę tokių pėdsakų“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Skaityti toliau

Lietuvių ir latvių geologai po 75 metų vėl telkiasi draugėn (0)

GeologijasMuzejs_am.lt

Kolegų latvių vizitas praėjusią savaitę Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) darbuotojams buvo ir lauktas, ir svarbus. Susitikimas su Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos agentūros geologais, pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, vyko tuo pat laiku, kaip ir pirmasis lietuvių ir latvių geologų suvažiavimas prieš 75 metus. Skaityti toliau

Fosforitai – Lietuvoje dar neišgaunama naudingoji iškasena (0)

Aplinkos min. nuotr.

Nors fosforitai yra viena pagrindinių žaliavų trąšoms gaminti, mūsų šalyje ligi šiol nebuvo domimasi galimybėmis juos išgauti. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) nėra išdavusi nei vieno leidimo jų gavybai.

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, Pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, yra išskirti du plotai, kuriuose aptikta šių naudingųjų iškasenų ir kuriuos tikslinga ištirti. Nustačius didesnius fosforitų išteklius, būtų galima galvoti apie jų gavybą. Baltijos jūros regione pramoniniu būdu fosforitai išgaunami Estijoje, taip pat Leningrado srityje. Skaityti toliau

Šalies gamtos turtų sąrašas – ilgėja (0)

Broliu akmuo. Joniskio r._Mikuleno nuotr

Pernai šalies saugomų ar saugotinų geologinės svarbos objektų, vadinamųjų geotopų, sąrašą papildė 22 nauji objektai. Daugumą šių objektų (17) sudaro šaltiniai. Tai du Šv. Jono (Paplatelės ir Uogučių) šaltiniai, taip pat Vaškio, Jakubausko, Vaitkaus, Dirdos, Žaltakalnio, Knygnešių ir Mačernio tako šaltiniai Žemaitijos nacionaliniame parke, Skiručių versmė Dubysos regioniniame parke, Lukštų, Mažeikių, Panemunio ir Ramintos šaltiniai Rokiškio rajone, Čiegio – Zarasų rajone, Jaskoniškių – Sartų regioniniame parke ir Dūburio šaltinis Dūburio hidrografiniame draustinyje (Zarasų r).

Skaityti toliau

Geologinio paveldo dieną – pažintis su sėlių žemės slėpiniais (dienotvarkė) (0)

Lieptu į tryliktą amžių | Gražutės RPD archyvo nuotr.

Šeštadienį, rugsėjo 20-ąją, bus pažymėta Geologinio paveldo diena. Šia proga rengiama išvyka po Zarasų kraštą. Joje gali dalyvauti visi, norintieji susipažinti su sėlių žemės geologiniu paveldu.

Išvyka truks dvi dienas – rugsėjo 19 ir 20. Ją organizuoja Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologų sąjunga, bendradarbiaudamos su Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijomis. Skaityti toliau

Geologai ieško meteoritinių kraterių Lietuvoje (0)

Ilumetsa meteoritinis krateris Estijoje | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, vykdo projektą „Lietuvos impaktiniai krateriai“. Taip siekiama nustatyti naujus kvartero laikotarpio smūginius kraterius Lietuvos teritorijoje.

Meteoritiniai smūginiai (impaktiniai) krateriai yra išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros. Šie krateriai – geologinės istorijos liudininkai ir ekonomiškai vertingos naudingųjų iškasenų talpyklos. Tai patvirtina ir neseniai Lenkijos mokslininkų atlikti ekonominiai vertinimai. Skaityti toliau

Klaipėdos universiteto mokslininkai imasi jūrinių geologinių tyrimų Argentinoje (0)

Laivas „Academik Ioffe“ | KU nuotr.

Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai ruošiasi ekspedicijai į Argentiną. Keturių tyrėjų komanda – du geologai ir du geofizikai – kitų metų vasario pabaigoje ruošiasi Byglio sąsiaurio (Canal del Beagle) Ugnies žemėje (Tierra del Fuego) geologiniams tyrimams. Spalio 29 d. buvo pasirašyta sutartis tarp Nacionalinės mokslo ir technikos tyrimų tarybos (Buenos Airės) ir Klaipėdos universiteto, kuria susitarta dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo, abipusių akademinių mainų. 

„Mes tirsime Byglio sąsiaurio dugno reljefą, nuosėdas, bandysime atkurti Byglio sąsiaurio geologinės raidos istoriją – tai reiškia, jog tirsime, Skaityti toliau

V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (II). Geologiniai lūžiai (8)

Ąžuolas | A.Railos nuotr.

Apie geologinį Vilniaus apylinkių pamatą neturėjome nė menkiausio supratimo, kol vos ne atsitiktinai susidūrėme su Rasa Apirubyte, kuri, pasirodo, anksčiau buvo dirbusi geologijos tarnyboje, o dabar kavą kaip ir aš pamėgusi pensininkė. Prie kavos puodelio kitoje stalelio pusėje sėdėdama nugirdusi, apie ką mes galvas sukišę kalbamės, ji pasisiūlė mums padėti ir pirmiausia aprūpino Vilniaus požemio vandenų žemėlapiais. Mat darant jų gręžinius aptikta ir geologinių sluoksnių įtrūkiai, pro kuriuos ir išsiveržia patys stipriausi energetiniai pulsavimai iš Žemės branduolio, pranokstantys standartines reikšmes. Taigi atsiranda anomalijos? Skaityti toliau

Kelionė į Juros ir Triaso periodus (0)

Ventos RPD archyvo nuotr.

Ventos regioninis parkas garsėja savo geologiniu paveldu, ypač Juros periodo atodangomis. Čia nuolat atvyksta geologai iš įvairių šalių. Ventos regioninio parko direkcija, kartu su Vilniaus universiteto geologu Andrejumi Spiridonovu bei Lietuvos geologijos tarnybos geologu Jauniumi Bitinu surengė paleontologinį lauko seminarą.

„Paleontologai – mėgėjai tikrai nenusivylė. Papartynės atodangoje ir Šaltiškių molio karjere rasta daugybė fosilijų. Dauguma jų liks būsimai Ventos regioninio parko Lankytojų centro ekspozicijai. Tai amonitai, belemnitai, dvigeldžiai ir augalų liekanos. Aišku, visus šiuos radinius būtina nuodugniau ištirti. Papilėje gyvenantis keliautojas, gamtininkas ir geografas Skaityti toliau

Geologai mano, kad Lietuvos gelmėse gali būti retųjų metalų (7)

Ceris, „Wikipedia“ nuotr.

Lietuvos geologai praneša, jog Pietų Lietuvos uolienose gali būti retų ir brangių metalų klodų. Mokslininkams pavyko aptikti cerio, lantano bei torio. Šie metalai naudojami aukštųjų technologijų įrangos gamyboje, atominėje energetikoje.

Tiesa, nėra aišku ar Lietuvos gelmėse esantys klodai yra pakankamai dideli, kad būtų galima pradėti pramoninę gavybą. Norint išsiaiškinti, reikia detalesnių tyrimų. Rastų metalų koncentracija yra apie 1 procentą, o, palyginimui, JAV – tik dešimtosios procento dalys. Skaityti toliau