Gegužės 28-oji – Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena. Įvairūs tyrimai rodo, kad moterys dažniausiai rūpinasi sveikata: vaikų, vyro, tėvų, bet ne savo.
Vidutinė moterų gyvenimo trukmė ilgesnė negu vyrų, tačiau sveikatos problemų jos turi daugiau. Moterys dažniausiai miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų (65,1 proc.) ir piktybinių navikų (17,9 proc.), virškinimo sistemos ligų (4,5 proc.). Skaityti toliau
Kiekviena mama žino: motinystė ateina kartu su didele atsakomybe rūpintis vaikų sveikata. Ir ši atsakomybė ateina vos užsimezgus naujai gyvybei, todėl nuo pirmųjų nėštumo dienų itin svarbu užtikrinti, kad nieko netrūktų ne tik nėščiosios organizmui, bet ir augančiam bei besivystančiam vaisiui.
BENU vaistininkė Audronė Ziemelytė sako, kad kiekviena būsimoji mama turėtų skirti ypatingą dėmesį visavertei mitybai – vitaminų ir mikroelementų poreikis nėštumo metu išauga. Ypač svarbūs keli vitaminai, apie kuriuos kartais ir pamirštama. Skaityti toliau
Revoliucinis saulės vitamino vaidmuo įgauna dar vieną svarbią prasmę. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad vitaminas D turi įtakos geležies stokai bei anemijai (mažakraujystei). Tačiau mokslininkai kol kas neišsiaiškino šio ryšio mechanizmo. Nustatyta, kad egzistuoja ir atvirkštinis efektas: dėl geležies deficito organizmas gali blogiau sintezuoti svarbųjį saulės vitaminą.
Jeigu jaučiate nuovargį ir bendrą kūno silpnumą, sumažėjo darbingumas, esate dirglesni, matyt, sunerimsite dėl geležies stokos anemijos, kuri iš lėto gali alinti visą organizmą. Skaityti toliau
Geležinis žmogus, Žmogus-voras, Supermenas ir kiti superherojai, pasižymintys antgamtinėmis galiomis, iki šiol buvo tik fantastinių filmų kūrėjų realizuotos fantazijos. Tuo tarpu mokslas ir technologijos nestovi vietoje, o mokslininkų ir inžinierių bendradarbiavimas kuriant įvairias medžiagas – vis labiau tikrovėje sutinkamas reiškinys.
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) studijų programų vadovė Kristina Bočkutė tikina, jog naujų medžiagų Skaityti toliau
Vieni mitybos žinovai tvirtina, kad žmogus turi išgerti 1,5–2 litrus vandens per dieną, kiti gi teigia, kad troškulys – geriausias indikatorius vandens poreikiui nustatyti. Kavinėje mums pasiūlys stalo vandens, namuose įsipilsime vandens iš čiaupo, o parduotuvių lentynos lūžta nuo skirtingų buteliukų su, rodos, pačiomis įvairiausiomis vandens rūšimis. Tad ar tikrai žinome, kuo skiriasi geriamasis, stalo, šaltinio ir mineralinis vanduo bei kokia kiekvieno iš jų nauda organizmui? Skaityti toliau
Jei atkopiant saulei bei šylant orui sumažėjo darbingumas, jaučiate bendrą kūno silpnumą, esate dirglesni, neskubėkite to priskirti įprastam pavasariniam nuovargiui ar metų naštai. Atkreipkite dėmesį, ar jūsų gyvybinių jėgų kaip kilpa neveržia anemija, paprastai vadinama mažakraujyste.
Sekina visą organizmą
Kai kraujas pradeda silpti dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stokos, jis vis mažiau gali pernešti organams gyvybiškai svarbaus deguonies. Skaityti toliau
Vargings žmogus girio an upes kranta capt! capt medžius kirta. Jam becempyjant, kirvis no kota smukt! ir nusmuka, ir tik pukšt! į upės gelmę įkrita.
Vargšas pravirka:
– Ui ui ui mana kirvelis! Avu! Kas ma tą sužvejos? Iškada pajiegioje mana kirvuka!
Tam tarpe tik pakabakšt! pakabakšt! pašlivikšt! ir atšlubava sians diedas, paklasdams:
– Ką tu tei ujujuoji? Kas tau tikos? Skaityti toliau
