Intensyvus plaukų slinkimas ir lėtinis plaukų retėjimas yra vienos dažniausiai pasitaikančių plaukų problemų, dėl kurių žmonės kreipiasi į medikus.
Odos ir plaukų ligų srityje besispecializuojanti gydytoja dermatovenerologė Laura Tautvydaitė teigia, kad nereta šių problemų priežastis – geležies trūkumas organizme.
Geležies trūkumas pirmiausia pasireiškia plaukuose
Pasak L. Tautvydaitės, geležis yra vienas svarbiausių junginių mūsų organizme – ji perneša deguonį, kuris yra kritiškai svarbus įvairioms ląstelėse vykstančioms biocheminėmis reakcijoms.
Geležis taip pat užtikrina plaukų folikulų aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, kurios svarbios sveikam plaukų augimui ir išsaugojimui.
„Kai organizmui trūksta geležies, saugodamas save jis imasi ekstremalaus geležies atsargų taupymo režimo. Kadangi plaukai nėra gyvybei būtini, jie ir geležies gauna sąlyginai mažiau. Tai gali sukelti įvairaus laipsnio plaukų slinkimą ir retėjimą“, – sako dermatovenerologė. Ji taip pat priduria, kad esant lėtiniam geležies stygiui organizme, ilgainiui gali sulėtėti ir pats plaukų augimas. Jie tampa trapesni, lūžinėjantys.
Tyrimai rodo, kad dėl geležies trūkumo labiau kenčia moterys, nei vyrai. Kitas tyrimas parodė, kad net 59 proc. vaisingo amžiaus moterų, kurios susiduria su padidėjusiu plaukų slinkimu, nustatomas geležies trūkumas.
Geležies netekimas ypač padidėja moterims menstruacijų metu, vartojant mažai maisto produktų, turinčių geležies, ar esant sutrikusiam geležies įsisavinimui dėl ligų ar vartojamų medikamentų.
„Dėl to ir net ir neturint problemų su plaukų slinkimu, verta kartą per metus tirtis geležies kiekį kraujyje, kuris geriausiai parodomas feritino rodikliu. Svarbu, kad geležies atsargų organizme būtų pakankamai, o tai yra apie 50 matavimo vienetų. Jeigu rezultatas vos „perkopia“ apatinę normos ribą – to yra per mažai“, – sako L. Tautvydaitė.
Siekiant geležies gauti su maistu, svarbūs keli aspektai
Anot medikės, geležis organizme nėra gaminama, tad privalome jos gauti su maistu. Geležis yra skirstoma į hemo arba gyvulinės kilmės geležį ir nehemo arba augalinės kilmės geležį.
Pagrindiniai hemo geležies maisto šaltiniai yra gyvulinės kilmės produktai: raudona mėsa, paukštiena, riebi žuvis, kiaušiniai, mėsos organai arba subproduktai, pavyzdžiui, kepenys. Nehemo geležies gausūs lęšiai, pupelės, avinžirniai, žirniai, sezamų, moliūgų, kanapių sėklos, linų sėmenys, špinatai, lapiniai kopūstai, razinos, džiovinti abrikosai, kakava.
Siekiant pagerinti geležies įsisavinimą su maistu, rekomenduojama vartoti geležies turintį maistą su vitamino C šaltiniais (citrusiniais vaisiais, uogomis, paprikomis, brokoliais, pomidorais ar kitais).
Taip pat svarbu atminti, kad kalcis, fosforas, polifenoliai, taninai ir fitatai apsunkina geležies įsisavinimą. Taigi, vartojant geležimi turtingą maistą, svarbu vengti kartu vartoti pieno produktus, arbatą, kavą, raudonąjį vyną, visadalius grūdus (ypač ryžius, kviečius, avižas, miežius, kukurūzus, pilnagrūdę duoną, makaronus).
Siekiant įsitikinti, ar organizmas tinkamai absorbuoja geležį, geriausia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tautvydaitė pabrėžia, kad vien su maistu užtikrinti optimalų geležies kiekį sudėtinga, ypač, jei yra nustatytas geležies trūkumas. Šiuo atveju gali pagelbėti kokybiški geležies papildai. Ji rekomenduoja rinktis geležies papildus, savo sudėtyje turinčius vitamino C.
„Ecosh“ vadovė Aistė Pranukevičienė teigia, kad norint išsirinkti tinkamus geležies papildus, svarbu atkreipti dėmesį į maisto papildo veikliosios medžiagos formą. „Pavyzdžiui, geležies bisglicinatas yra bioaktyvi ir geriau pasisavinama geležies forma“, – sako ji.
Pranukevičienė pritaria, kad geležies pasisavinimą gerina stabilus vitaminas C. Jei jo nėra geležies papilduose, rekomenduotina vartoti papildomai. „Be to, geležies papildus geriausia užsigerti vandeniu. Geriant papildą su kava, žmogaus organizmas šios medžiagos visiškai neįsisavins. Taip pat svarbu žinoti, kad išgėrus geležies papildą, reikėtų daryti bent kelių valandų pertrauką iki pirmojo kavos puodelio”, – priduria „Ecosh“ vadovė.
„Užbėgti už akių“ plaukų slinkimui – įmanoma
Tautvydaitė primena, kad plaukų būklę apie 50 proc. nulemia genetika, o apie 50 proc. – gyvenimo būdo veiksniai. „Tiek gera psichologinė, tiek gera fizinė sveikata yra visa ko pagrindas. Plaukai bus daug sveikesni, jei pakankamai ilsėsimės, kokybiškai miegosime, subalansuotai maitinsimės“, – pastebi ji.
Medikės teigimu, taip pat svarbu rūpintis ir tinkamomis plaukų priežiūros priemonėmis, o plaukus plauti atsižvelgiant į individualius poreikius. „Jei plaukai intensyviai riebaluojasi, galima juos plauti kasdien. Tuomet svarbu naudoti lengvesnius, kasdienei priežiūrai skirtus šampūnus. Kitiems gali pakakti ir kartą savaitėje išplauti plaukus“, – sako dermatologė. Taip pat, anot L. Tautvydaitės, sveikai galvos odai ir plaukams svarbu kuo mažiau naudoti papildomų produktų.
Pavyzdžiui, sausą šampūną, laką ar kitas plaukų formavimo priemonės geriau naudoti „ekstra“ situacijose ir tą patį vakarą po naudojimo išsiplauti galvos odą su įprastu šampūnu.
„Kasdienis galvos odos masažavimas taip pat suteikia naudos. Atliekant masažą palengva, žnaibomaisiais judesiais ir neraunant plaukų, tikrai galima suaktyvinti kraujotaką ir paspartinti plaukų augimą“, – priduria L. Tautvydaitė. Jos teigimu, norint turėti gražius ir sveikus plaukus, svarbiausia – pastovumas.
„Naudodami kokybiškas plaukų priežiūros priemones, kasdien pildydami geležies atsargas maistu ar papildais, tikrindami savo feritino kiekį kraujyje bent kartą metuose, galime išvengti galimo plaukų slinkimo ir retėjimo“ – pabrėžia L. Tautvydaitė.
