Lietuvoje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra. Sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių pasiekia vidutinį žemiausią šiltojo laikotarpio vandens lygį. Tokia padėtis susidarė rugpjūčio 14 d.
Lietuvos upėse visą liepos mėnesį vandens lygis buvo žemas. Net ir po pakankamai lietingų dienų upėse vandens lygis pakilo nežymiai, nes didžiąją kritulių dalį sugėrė sausa žemė. Skaityti toliau
Valydami Vilnelę sostinėje narai ištraukė 4 tonas šiukšlių, tarp jų – traktorių padangos, kėdės, kilimai ir daugybė kitų buitinių, statybinių atliekų. Švarią upę miestui padovanojo naują Paupio rajoną senamiestyje neseniai atvėrusi viena iš didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, darbui ir poilsiui kurianti bendrovė „Darnu Group“.
„Mus supančios gamtos puoselėjimas šiandien jau visame pasaulyje yra tapęs vienu iš svarbiausių visuomenės klausimų. Ypatingą dėmesį jai turime skirti miestuose – žaliosios erdvės, vandens telkiniai, kasdien esantys šalia mūsų, iš esmės keičia ir gerina mūsų gyvenimo kokybę. Skaityti toliau
Kada paskutinį kartą buvote miške? Ar nudegino akis tos dykros pušyno vietoje? Ar pagalvojote, kad va taip mieste po vieną, o gamtoje, net saugomose teritorijose – šimtais ir tūkstančiais išpjaunant medžius, iš jūsų ir jūsų vaikų atimami namai? Kad vis mažiau ir mažiau vietų, kur žmogus gali laisvai užeiti: užgrobtos ežerų pakrantės, keliukai į miškus užtverti užrašais „privati valda“ ir netgi ten, kur už europinius pinigus buvo įrengti pažintiniai takai?…
Vienas uoliausių miško gynėjų, savo veikla sukėlęs didelį atgarsį Lietuvoje, Skaityti toliau
Siekiant atkurti laisvą Bražuolės upės tėkmę, jau šią savaitę Neries regioniniame parke bus išardyta užtvanka, trukdanti natūraliam vandens gyvūnijos ir augalijos gyvavimui. Šis Lietuvos gamtos fondo įgyvendinamas projektas yra visiškai išskirtinis – tai bus pirmoji užtvanka Lietuvoje, išardoma gamtosauginiais tikslais.
2019 metais, padedama tarptautinės bendruomenės, Pasaulinio gamtos fondo ir Europinės užtvankų išardymo iniciatyvos „Dam Removal Europe“, Lietuvos gamtos fondo atstovė Karolina Gurjazkaitė pradėjo lėšų telkimo (crowdfunding) kampaniją. Jos metu buvo surinkta 15 tūkst. eurų pirmosios užtvankos Lietuvoje išardymui, o projektui įgyvendinti pasirinkta užtvanka Bražuolės upėje. Skaityti toliau
Praeitą savaitę Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai turėjo ypač daug darbo. Už žvejybą draudžiamu būdu administracinio nusižengimo protokolai surašyti 5 asmenims. Iš jų paimtos 4 medinės irklinės valtys ir 17 neteisėtai naudotų tinklinių žvejybos įrankių. Pažeidimai nustatyti Molėtų rajono Išnarų ir Gėlių ežeruose, Ignalinos rajono Dysnų ežere ir Zarasų rajono Ilgio ežere.
Savaitgalį į Aukštaitijos miškus ir paežeres plūstelėjo daugybė poilsiautojų iš šalies didmiesčių. Įrengtos poilsiavietės buvo perpildytos, todėl žmonės atvykę kūreno laužus ir palapines statė ten, kur jiems buvo patogu. Skaityti toliau
Atlikus pirmąją retų paukščių – meldinių nendrinukių – apskaitą Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai netveria džiaugsmu – rasti 27 giedantys patinai ir tai yra didžiausia kada nors nustatyta šių giesmininkų populiacija šioje teritorijoje. Lyginant su praėjusiais metais populiacija išaugo beveik dvigubai. Gamtininkų teigimu, toks staigus paukščių pagausėjimas gali būti siejamas su sėkmingai atliktu meldinių nendrinukių perkėlimu (translokacija) iš Baltarusijos į Lietuvą bei gerėjančia buveinių būkle Žuvinte.
„Apskaitų metu braidant po Žuvinto pelkes ir klausant meldinių nendrinukių Skaityti toliau
Europos Komisijai paskelbus tarptautinių „Natura 2000“ apdovanojimų finalininkus, paaiškėjo, kad jų gretose pirmą kartą atsidūrė lietuviška iniciatyva – meldinės nendrinukės apsaugos projektas. Šis projektas pretenduoja į geriausio Europoje titulą socioekonominės naudos visuomenei kategorijoje.
„Natura 2000“ teritorijų tinklas siekia užtikrinti ilgalaikį vertingiausių ir pažeidžiamiausių Europos augalų, gyvūnų rūšių bei buveinių išlikimą. Tai – didžiausias vieningai koordinuojamas gamtinių teritorijų tinklas pasaulyje. Skaityti toliau
Kalbėsime apie Lietuvos žvėrelių medžioklės lankais įteisinimą .
Čia, pasirodo, mūsų Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos iniciatyva. Būtent jo parašas po, galima sakyti, sadistiniu teisės aktu. Pagal turimus formalius diplomus, Kęstutis išsilavinęs. 2012 m. apgynė daktaro disertaciją veterinarinės medicinos srityje. Disertacijos pavadinimas įspūdingas, netgi egzotiškas: „Veislinių kuilių sėklidžių ir priedinių lytinių liaukų morfologiniai ir morfometriniai tyrimai“. Skaityti toliau
Pasibaigus lydekų nerštui ir prasidedant šių žuvų žūklei, balandžio 20–21 d. Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos pareigūnai vykdė gyvosios gamtos kontrolės reidus. Per šias dvi dienas patikrinta dešimt vandens telkinių ir per 60 žvejų.
Šiaulių valdybos pareigūnai per dvi dienas patikrino dešimt vandens telkinių ir per 60 žvejų. Buvo nustatyti keturi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų pažeidimai, iš kurių trys šiurkštūs. Skaityti toliau
Pavasarį ją visi švelniai vadina „kačiukais“, o kitais metų laikais keikia. Tai blindė. Visais laikais blindė kaip medis nebuvo vertinamas, o sovietmečiu visuose miškuose buvo intensyviai naikinama kaip piktžolė. Tačiau gamtoje nėra nereikalingų rūšių ir kiekviename natūraliame miške turi būti blindžių, kaip itin svarbios rūšies visai miškų ekosistemai. XXI amžiuje, kuomet biologinės įvairovės apsauga yra viena iš prioritetinių temų, miškininkystė taipogi turi atsikratyti sovietinių papročių ir pasižiūrėti į šią rūšį kaip į vertingą biologinės įvairovės elementą. Skaityti toliau
Norėdami atkreipti dėmesį į atsakingą vienkartinių pakuočių vartojimą Kauno marių regioninio parko direkcija inicijavo akciją, kuria nori paskatinti kavos/arbatos vartotojus nepalikti vienkartinių puodelių gamtoje. Ypač dabar, kai visi bėga nuo virusų į gamtą.
Šį saugomos teritorijos atstovų pasiūlymą priėmė lietuviško kapitalo degalinių tinklas „Emsi“. Jeigu šioje degalinėje pakabintame plakate išvysite ant kupros puodelį tempiantį skruzdėliuką – Kauno marių regioninio parko direkcija skatina nenumoti ranka į jo žinutę. Skaityti toliau
Trys gamtosauginės įstaigos – Lietuvos gamtos fondas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras – pirmą kartą Lietuvoje inicijavo TOP 10 sąrašą rūšių (gyvūnų ir augalų), į kuriuos turėtų būti atkreiptas visuomenės dėmesys 2020 metais.
Pasak šios akcijos vieno iniciatorių žinomo gamtininko Almanto Kulbio, latviai ir estai jau senokai skelbia metų gyvūnų ir augalų rūšis. Tokios akcijos svarbios visuomenės švietimui. Dėmesys skiriamas retoms, nykstančioms, saugomoms ar tiesiog mažai žinomoms rūšims. Skaityti toliau
(Silpnų nervų skaitytojams gali pakenkti)
Pastaraisiais metais pasaulis, regis, ypač aštriai pajuto apokalipsines nuotaikas. Nors, geriau pagalvojus, šviesiausi žmonijos protai jau ne vieną dešimtmetį skambina pavojaus varpais. Kiek visokių tarptautinių susitarimų ir konvencijų pasirašyta… Nuo Florencijos Europos kraštovaizdžio konvencijos 2000 metais, kurią Lietuva ratifikavo 2002 metais, Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo, priimto 1997 Skaityti toliau
Kovo 20 d. turėjęs vykti mitingas „Maršas už Gamtą“ nukeliamas neribotam laikui dėl koronaviruso grėsmės. Dėl COVID-19 koronaviruso plitimo mitingo rengėjai buvo priversti nukelti šį mitingą neribotam laikui. Skelbiama, kad nauja mitingo data paaiškės, kai išsispręs padėtis su šiuo virusu.
„Gamtos išsaugojimas mums yra labai svarbus, tačiau taip pat svarbi yra mitingo dalyvių sveikata ir gerovė. Atsiprašome dalyvių, kalbėtojų ir muzikantų, kurie Skaityti toliau
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino pagrįstu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininko, liberalo Simono Gentvilo skundą, jog Vyriausybės teisės aktų prieštaravimai stabdo didesnį biodegalų panaudojimą. Savo sprendimu LVAT panaikino trijų ministrų įsakymus, kurie prieštarauja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui dėl kuro sudėties.
„Tai yra didelė pergalė ekologiškesnio transporto entuziastams. Net ir šilčiausią Lietuvos istorijoje žiemą, dyzelinių automobilių savininkai buvo priversti pilti šimtaprocentinį dyzeliną be biodegalų priedų. Europa yra sutarusi dyzeline naudoti 10 proc. Lietuvos Respublikos įstatymai numato 7 proc., o trys mūsų Vyriausybės ministrai savo išimtimis nustatė 0 proc. biodegalų. Skaityti toliau
Vasario 6 d. Romoje, Italijos žemės ūkio ministerijoje, LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus pasirašė memorandumą dėl ekologinių teritorijų skatinimo.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimų federacijos (IFOAM) organizuotame tarptautiniame susitikime didžiausias dėmesys skirtas ekologinei žemdirbystei ir ūkininkų skatinimui pereiti prie ekologinio ūkininkavimo, visuomenės informavimo apie tvarų ir darnų žemės ūkį bei ūkininkų žinių ir gebėjimų stiprinimo, skatinant perėjimą prie ekologinės žemdirbystės.
Sukurtas naujas Valstybės kino metraštis skirtas šalies nacionaliniam turtui – miškams ir jų Raudonajai knygai. Jame savo požiūrius apie miško naudojimą, saugojimą, ateitį, biologinę įvairovę išsako Aplinkos ministerijos ir jos sistemos darbuotojai.
Šį 42 minučių kino metraštį Lietuvos centrinio valstybės archyvo užsakymu sukūrė žinomas režisierius Audrius Juzėnas. Operatorius – Kęstutis Plevokas.
Metraščio kūrėjams talkino miškininkai ir gamtosaugininkai. Jame su nacionaliniu turtu – šalies miškais ir Raudonąją knyga supažindina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius Skaityti toliau
Ikiteisminiame tyrime dėl Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio didžiulio gaisro pranešimai apie įtarimus įteikti jau penkiems asmenims.
Dviems įtariamosioms, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosioms specialistėms, įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo (LR Baudžiamojo kodekso 229 str.) įteikti praėjusį penktadienį, praneša generalinė prokuratūra.
Siekiant ištirti visas gaisro aplinkybes Kauno apygardos Skaityti toliau
Lapkričio 28 d., Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre buvo pristatyti Lietuvoje retų ir Europos Sąjungos mastu saugomų rūšių inventorizacijos rezultatai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rengtame renginyje savo naujausiais atradimais dalinosi šios tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertai, Lietuvos ornitologų draugijos ir Lietuvos gamtos fondo atstovai, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bei Gamtos tyrimų centro mokslininkai. Skaityti toliau
Siekiant subalansuoti apsaugos tikslus Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje, Aplinkos ministerija pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) iki 2019 m. gruodžio 1 d. parengti ir pateikti vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir įrašytos į sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, – „Punios šilas“ apsaugos tikslų projektą.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio įsakymu buvo suburta darbo grupė, kurią sudarė VSTT Skaityti toliau
Ne tiek daug, bet Lietuvos saugomose teritorijose dar turime natūralios gamtos vietas – rezervatus, kuriuose neleidžiama žmogaus ūkinė veikla, kur gamtai palikta tvarkytis pagal savo dėsnius. Rezervatų paskirtis – išsaugoti unikalius kraštovaizdžius, biologines vertybes, retas rūšis. Tad žmonių lankymasis ribojamas.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymą rezervatai skirstomi į valstybinius rezervatus bei rezervatus, esančius valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose. Dar išskiriamos ir rezervatinės apyrubės. Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigti 3 valstybiniai gamtiniai (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės) rezervatai, Žuvinto biosferos rezervatas, 2 valstybiniai kultūriniai (Kernavės ir Vilniaus pilių) rezervatai, 1 rezervatinė apyrubė (Dubravos) ir rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose. Rezervatai užima apie 0,9% Lietuvos valstybės teritorijos. Skaityti toliau
Šį šeštadienį, spalio 5 d., Žemaitijos nacionalinio parko širdyje – Plateliuose – vyks nemokama teatralizuota šventė jaunoms šeimoms „Miško burtai 2019“. Nuo 12 val. iki 18 val. Platelių dvaro parke su atvykusiais vaikais žais legendų didvyriai. Jie pakvies į paslaptingą kaukų ir laumių pasaulį, kuriame persipina slėpiningas gamtos pasaulis ir magija.
Antrus metus vykstančioje šventėje dalyvių laukia gausybė veiklų – kaukų lazdų, šeimos apyrankių, lėlių iš senų medžiagų gamyba, mažos miško ekosistemos dirbtuvės, kaukų namelių statybos, vorų pinklės, kaukų sargų atranka, kinivarpų lakstynės, likimo juostos audimas, Skaityti toliau
Prieš dvi dešimtis metų viena didžiausių lietuvių patriotinio judėjimo problemų buvo tai, jog dauguma patriotų sėdėjo savo kaime, stokodami paprasčiausių žinių apie tai, kuo gyvena ir ką veikia jų idėjiniai broliai kitose šalyse. Dabar slenkama į priešingą kraštutinumą, kai aklai perimami kitų šalių judėjimų akcentai ir modeliai, be apmąstymo, kas labiau tinka Lietuvai.
Klasikinis to pavyzdys – dalies lietuvių patriotų pozicija gamtosaugos, gyvūnų gerovės ir Skaityti toliau
Žmonės, kuriuos pasauly buvau sutikęs, labai aiškiai leido savo šaknis – į dangų ar pragarą. Tiktai tą ne iškart pamatydavai. Buvo ir šiaip sau vėjo nešiojamų sėklų.
Sigitas Geda
Tikintis žmogus žino, ką reiškia išpažintis, į kokius žydrynės tolius pakyla siela po jos. Tada nebaisūs jokie žemiškojo gyvenimo sunkumai, tada gali sklęsti kaip Skaityti toliau
Rugsėjo 4 d. Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl Punios šilo, į kurį selektyviai buvo pakviesti tik mokslininkai, nepritariantys rezervato plėtrai. Nė vienas mokslininkas, visuomenininkas ar gamtininkas, pasisakantis už rezervato plėtrą, ar pasirašęs peticiją už šilo išsaugojimą į šį susitikimą kviestas nebuvo. Susitikime taip pat nedalyvavo ir nė vienas saugomų teritorijų specialistas.
„Man labai liūdna, kad Aplinkos ministerija pasirinko tradicinį problemos sprendimo būdą, kai pasikviečia tik savo politikai artimą pusę ir apie saugomas teritorijas diskutuoja ignoruodama saugomų teritorijų specialistus. Skaityti toliau
Kai didžioji dalis plastiko neperdirbama ir vis daugiau šalių vyriausybių bei gyventojų stengiasi pažaboti plastiko vartojimą, automobilių gamintojas „Ford“ perdirbtus plastikinius butelius naudoja transporto priemonių dalių gamybai.
Automobilių gamintojas „Ford“ kasmet perdirba 1,2 mlrd. plastikinių butelių transporto priemonių dalims – tai vidutiniškai apie 250 perdirbtų butelių vienai transporto priemonei. Perdirbtų butelių plastikas naudojamas visų automobilių ir visureigių dugno apsaugai bei atsarginių ratų įdėklų F serijos sunkvežimiuose gamybai. Skaityti toliau
Viena didžiausių atliekų tvarkymo įmonių „Ekonovus“ pirmoji šalyje pradeda dirbti su dujinėmis šiukšliavežėmis, kurios ne tik mažiau terš orą, bet ir veiks kur kas tyliau nei dyzelinės jų „kolegės“.
„Pirmosios dujinės šiukšliavežės aptarnaus Vilniaus ir Klaipėdos gyventojus, vėliau ketiname įsigyti jų daugiau, įtraukti ir kitus miestus – investuoti į šį transportą numatome iki pusės milijono eurų. Stengiamės ne tik veiksmingai tvarkyti atliekas, bet ir kuo mažiau teršti gamtą – dyzelinių šiukšliavežių pakeitimas dujinėmis leidžia apie 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų kiekį. Be to, dujinės šiukšliavežės yra daug tylesnės nei dyzelinės – jos veikia mažiausiai 50 proc. decibelų tyliau. Didmiesčiams, kuriuose tyla tampa prabanga, tai tikrai pozityvus pokytis“, – pasakoja Romas Draskinis, „Ekonovus“ direktorius. Skaityti toliau
Lietuva tapo pavyzdžiu Europai. Ir tai rašome be jokios ironijos, nes taros užstato sistema leido ne tik surinkti per 90 proc. pakuočių, tačiau tuo pačiu mūsų pamiškės ir paežerės tapo daug švaresnės. Atrodytu pats laikas sistemą plėsti, tačiau Lietuva vis tik yra stebuklų šalis, kur net neginčytini laimėjimai nepraskina kelio.
Šioje laidoje kalbame su Seimo nare Virginija Vingriene, kurį jau 2,5 metų bando pramušti kone sieną, kurį neleidžia plėtoti tai dėl ko esame giriami Europoje. Ir tai nepaisant to, kad Virginija yra valdančiosios partijos Seimo narė. Partijos, kurios pavadinime yra žodis „žaliųjų“ Kas gi vyksta? Kokios povandeninės srovės veikia? Skaityti toliau
Atliekų surinkimo užduotims kasmet augant, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) didina vietų, kuriose galima nemokamai palikti buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekas, skaičių.
Šiuo metu EGIO visoje Lietuvoje yra įrengusi 176 specialias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas. Vietų skaičius nuo metų pradžios išaugo 14,3 proc., o, skaičiuojant kartu su šios įrangos platintojais įsteigtomis vietomis, jų šalyje jau yra daugiau kaip tūkstantis, kur gyventojai gali nemokamai ar už atlygį priduoti netinkamą naudojimui buitinę elektroniką. Skaityti toliau
Kam Lietuvoje rūpi aplinkos tausojimas?
Visuomenė, įvairios organizacijos, ir svarbiausiai – pavieniai atsakingi piliečiai, skiria labai daug dėmesio aplinkos tausojimui. Pilietiška visuomenė vykdo įvairias akcijas, skirtas gamtos apsaugai, siekdama mažinti oro taršos kiekį, išsaugoti miškus ir kuo daugiau dėmesio sutelkti įvairiems ekologiniams klausimams.
Deja, aplinka ir jos problemos Lietuvoje vis dar labiausiai rūpi gamtos mylėtojams. Skaityti toliau
