Ikiteisminiame tyrime dėl Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio didžiulio gaisro pranešimai apie įtarimus įteikti jau penkiems asmenims.
Dviems įtariamosioms, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosioms specialistėms, įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo (LR Baudžiamojo kodekso 229 str.) įteikti praėjusį penktadienį, praneša generalinė prokuratūra.
Siekiant ištirti visas gaisro aplinkybes Kauno apygardos Skaityti toliau
Lapkričio 28 d., Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre buvo pristatyti Lietuvoje retų ir Europos Sąjungos mastu saugomų rūšių inventorizacijos rezultatai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rengtame renginyje savo naujausiais atradimais dalinosi šios tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertai, Lietuvos ornitologų draugijos ir Lietuvos gamtos fondo atstovai, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bei Gamtos tyrimų centro mokslininkai. Skaityti toliau
Siekiant subalansuoti apsaugos tikslus Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje, Aplinkos ministerija pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) iki 2019 m. gruodžio 1 d. parengti ir pateikti vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir įrašytos į sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, – „Punios šilas“ apsaugos tikslų projektą.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio įsakymu buvo suburta darbo grupė, kurią sudarė VSTT Skaityti toliau
Ne tiek daug, bet Lietuvos saugomose teritorijose dar turime natūralios gamtos vietas – rezervatus, kuriuose neleidžiama žmogaus ūkinė veikla, kur gamtai palikta tvarkytis pagal savo dėsnius. Rezervatų paskirtis – išsaugoti unikalius kraštovaizdžius, biologines vertybes, retas rūšis. Tad žmonių lankymasis ribojamas.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymą rezervatai skirstomi į valstybinius rezervatus bei rezervatus, esančius valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose. Dar išskiriamos ir rezervatinės apyrubės. Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigti 3 valstybiniai gamtiniai (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės) rezervatai, Žuvinto biosferos rezervatas, 2 valstybiniai kultūriniai (Kernavės ir Vilniaus pilių) rezervatai, 1 rezervatinė apyrubė (Dubravos) ir rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose. Rezervatai užima apie 0,9% Lietuvos valstybės teritorijos. Skaityti toliau
Šį šeštadienį, spalio 5 d., Žemaitijos nacionalinio parko širdyje – Plateliuose – vyks nemokama teatralizuota šventė jaunoms šeimoms „Miško burtai 2019“. Nuo 12 val. iki 18 val. Platelių dvaro parke su atvykusiais vaikais žais legendų didvyriai. Jie pakvies į paslaptingą kaukų ir laumių pasaulį, kuriame persipina slėpiningas gamtos pasaulis ir magija.
Antrus metus vykstančioje šventėje dalyvių laukia gausybė veiklų – kaukų lazdų, šeimos apyrankių, lėlių iš senų medžiagų gamyba, mažos miško ekosistemos dirbtuvės, kaukų namelių statybos, vorų pinklės, kaukų sargų atranka, kinivarpų lakstynės, likimo juostos audimas, Skaityti toliau
Prieš dvi dešimtis metų viena didžiausių lietuvių patriotinio judėjimo problemų buvo tai, jog dauguma patriotų sėdėjo savo kaime, stokodami paprasčiausių žinių apie tai, kuo gyvena ir ką veikia jų idėjiniai broliai kitose šalyse. Dabar slenkama į priešingą kraštutinumą, kai aklai perimami kitų šalių judėjimų akcentai ir modeliai, be apmąstymo, kas labiau tinka Lietuvai.
Klasikinis to pavyzdys – dalies lietuvių patriotų pozicija gamtosaugos, gyvūnų gerovės ir Skaityti toliau
Žmonės, kuriuos pasauly buvau sutikęs, labai aiškiai leido savo šaknis – į dangų ar pragarą. Tiktai tą ne iškart pamatydavai. Buvo ir šiaip sau vėjo nešiojamų sėklų.
Sigitas Geda
Tikintis žmogus žino, ką reiškia išpažintis, į kokius žydrynės tolius pakyla siela po jos. Tada nebaisūs jokie žemiškojo gyvenimo sunkumai, tada gali sklęsti kaip Skaityti toliau
Rugsėjo 4 d. Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl Punios šilo, į kurį selektyviai buvo pakviesti tik mokslininkai, nepritariantys rezervato plėtrai. Nė vienas mokslininkas, visuomenininkas ar gamtininkas, pasisakantis už rezervato plėtrą, ar pasirašęs peticiją už šilo išsaugojimą į šį susitikimą kviestas nebuvo. Susitikime taip pat nedalyvavo ir nė vienas saugomų teritorijų specialistas.
„Man labai liūdna, kad Aplinkos ministerija pasirinko tradicinį problemos sprendimo būdą, kai pasikviečia tik savo politikai artimą pusę ir apie saugomas teritorijas diskutuoja ignoruodama saugomų teritorijų specialistus. Skaityti toliau
Kai didžioji dalis plastiko neperdirbama ir vis daugiau šalių vyriausybių bei gyventojų stengiasi pažaboti plastiko vartojimą, automobilių gamintojas „Ford“ perdirbtus plastikinius butelius naudoja transporto priemonių dalių gamybai.
Automobilių gamintojas „Ford“ kasmet perdirba 1,2 mlrd. plastikinių butelių transporto priemonių dalims – tai vidutiniškai apie 250 perdirbtų butelių vienai transporto priemonei. Perdirbtų butelių plastikas naudojamas visų automobilių ir visureigių dugno apsaugai bei atsarginių ratų įdėklų F serijos sunkvežimiuose gamybai. Skaityti toliau
Viena didžiausių atliekų tvarkymo įmonių „Ekonovus“ pirmoji šalyje pradeda dirbti su dujinėmis šiukšliavežėmis, kurios ne tik mažiau terš orą, bet ir veiks kur kas tyliau nei dyzelinės jų „kolegės“.
„Pirmosios dujinės šiukšliavežės aptarnaus Vilniaus ir Klaipėdos gyventojus, vėliau ketiname įsigyti jų daugiau, įtraukti ir kitus miestus – investuoti į šį transportą numatome iki pusės milijono eurų. Stengiamės ne tik veiksmingai tvarkyti atliekas, bet ir kuo mažiau teršti gamtą – dyzelinių šiukšliavežių pakeitimas dujinėmis leidžia apie 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų kiekį. Be to, dujinės šiukšliavežės yra daug tylesnės nei dyzelinės – jos veikia mažiausiai 50 proc. decibelų tyliau. Didmiesčiams, kuriuose tyla tampa prabanga, tai tikrai pozityvus pokytis“, – pasakoja Romas Draskinis, „Ekonovus“ direktorius. Skaityti toliau
Lietuva tapo pavyzdžiu Europai. Ir tai rašome be jokios ironijos, nes taros užstato sistema leido ne tik surinkti per 90 proc. pakuočių, tačiau tuo pačiu mūsų pamiškės ir paežerės tapo daug švaresnės. Atrodytu pats laikas sistemą plėsti, tačiau Lietuva vis tik yra stebuklų šalis, kur net neginčytini laimėjimai nepraskina kelio.
Šioje laidoje kalbame su Seimo nare Virginija Vingriene, kurį jau 2,5 metų bando pramušti kone sieną, kurį neleidžia plėtoti tai dėl ko esame giriami Europoje. Ir tai nepaisant to, kad Virginija yra valdančiosios partijos Seimo narė. Partijos, kurios pavadinime yra žodis „žaliųjų“ Kas gi vyksta? Kokios povandeninės srovės veikia? Skaityti toliau
Atliekų surinkimo užduotims kasmet augant, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) didina vietų, kuriose galima nemokamai palikti buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekas, skaičių.
Šiuo metu EGIO visoje Lietuvoje yra įrengusi 176 specialias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas. Vietų skaičius nuo metų pradžios išaugo 14,3 proc., o, skaičiuojant kartu su šios įrangos platintojais įsteigtomis vietomis, jų šalyje jau yra daugiau kaip tūkstantis, kur gyventojai gali nemokamai ar už atlygį priduoti netinkamą naudojimui buitinę elektroniką. Skaityti toliau
Kam Lietuvoje rūpi aplinkos tausojimas?
Visuomenė, įvairios organizacijos, ir svarbiausiai – pavieniai atsakingi piliečiai, skiria labai daug dėmesio aplinkos tausojimui. Pilietiška visuomenė vykdo įvairias akcijas, skirtas gamtos apsaugai, siekdama mažinti oro taršos kiekį, išsaugoti miškus ir kuo daugiau dėmesio sutelkti įvairiems ekologiniams klausimams.
Deja, aplinka ir jos problemos Lietuvoje vis dar labiausiai rūpi gamtos mylėtojams. Skaityti toliau
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Pranešimų priėmimo skyrius (PPS) per antrąjį š. m. ketvirtį gavo 5285 gyventojų pranešimus apie aplinkosauginius pažeidimus – 1710 daugiau nei per pirmąjį ketvirtį.
Pasak PPS vadovo Gedimino Markausko, aktyviausi buvo sostinės, Kauno ir Klaipėdos gyventojai. Vilniečiai skambino 1596 kartus, kauniečiai – 965, klaipėdiečiai – 686.
„Neatmenamais laikais, kai girių šalyje telkšojo neaprėpiamos balos, raistai ir pelkės, balų vėžlių buvo baisi galybė. Rytais jie, būdavo, susišūkauja, suplaukia į vėžlių susirinkimą, aptaria reikalus ir vėl išsiskirsto.
Bet metams slenkant balos seko, pelkes, raistus žmonės nusausino. Ėmė nykti ir balų vėžlių giminė. Jau tik kur ne kur, kokioje nuošalioje balelėje ar uždumblėjusioje ežero įlankoj, Skaityti toliau
Europos Laukinės gamtos asociacijos (European Wilderness Society) rengtoje konferencijoje buvo skirtas dėmesys ir Lietuvos saugomoms teritorijoms. Čepkelių laukinės gamtos teritorijai buvo suteiktas Europos laukinės gamtos teritorijų sertifikatas.
Iš 24 šiuo metu Europoje sertifikuotų laukinės gamtos teritorijų, kurių plotas didesnis nei 1000 ha, tik 13 yra gavusios aukščiausią platininį įvertinimą, Skaityti toliau
Sunkiai naikinamas mechaniniais ar net cheminiais būdais Sosnovskio barštis sparčiai plinta ir užima vis daugiau Lietuvos teritorijos. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ir Aplinkos ministerija kviečia Lietuvos gyventojus būti neabejingiems ir pranešti apie jo augimo vietas.
Kviečiama siųsti invazinio augalo – Sosnovskio barščio – nuotraukas naudojantis mobiliąja programėle „NMA agro“. NMA sukurta programėlė suteikia galimybes nustatyti tikslias fotografuojamo objekto koordinates, todėl atsiųsta informacija pasitarnaus Skaityti toliau
Birželio 15 d., 10 val., Vilniuje, Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose vyks VU Biologinės įvairovės magistrantūros studentų rengiamas renginys „Drugių diena“. Jis pakvies VU Botanikos sodo lankytojus plačiau susipažinti su paslaptingu ir dažnai nepastebimu gražiausių vasaros vabzdžių – drugių, gyvenimu.
„Ar patikėtumėte, jeigu pasakytume, jog viduramžiais buvo manančių, Skaityti toliau
Jau ateinantį savaitgalį, balandžio 27 d. gamtininkai kviečia pasidžiaugti bundančia Dzūkijos gamta nemokamame renginyje „Vidur girių“. Gausus gamtininkų būrys parengė išskirtinę programą, kurioje – veiklų gamtoje įvairovė, garsūs gamtininkų vardai, diskusijos svarbiomis gamtosauginėmis temomis, specialios veiklos dviratininkams, kulinarijos, medžio meistrystės gerbėjams, šeimoms su vaikais.
„Renginys vyksta jau penktus metus ir dar nė vienais metais neturėjome tokios turiningos Skaityti toliau
Praėjusio sekmadienio – sausio 27 d. – rytą, nenaudojamame Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje laiką leido LIFE integruotojo projekto komandos atstovai iš Aplinkos projektų valdymo agentūros bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro kartu su Neries regioninio parko ir Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos specialistais. Ši atoki istorinė Vilniaus vieta žmonėms ne itin svetinga ir net pavojinga, tačiau nuošalumą ir ramybę įvertino šikšnosparniai. Tiesa, šiltuoju metų laiku šie žvėreliai drėgname tunelyje neužsibūna ir į čia beveik iš visos Lietuvos pradeda rinktis sulig pirmais žiemos žingsniais. Tad kiek jų čia žiemoja šiemet, savaitgalį aiškinosi specialistai. Skaityti toliau
Interneto dienraštyje „Alkas“ perskaičiau informaciją, kad Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams. Mane, kaip žmogų, gyvenimą paskyrusiam gamtosaugai, visuomenės ekologiniam švietimui ir šiandien vis dar besidominčiam aplinkosaugos problemomis, tame tarpe gyvūnų apsaugos bei globos reikalais, tai labai sudomino. Pagalvojau: štai koks puikus sumanymas ir pagaliau taip reikalingas gyvūnų globos projektas bus įgyvendintas. Tačiau, perskaičius tekstą pilnai, džiaugsmą aptemdė nusivylimas, kad naujai statomas Gyvūnų reabilitacijos centras bus skirtas tik Baltijos pilkiesiems ruoniams. Na, dar numatoma į šią „sanatoriją“ reabilitacijai priglausti ir vandens paukščius, Skaityti toliau
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metodinio analitinio centro darbuotojai sausio viduryje spaudžiant šaltukui leidosi į pirmąją šių metų ekspediciją Labanoro regioniniame parke.
Ši saugoma teritorija gamtiniu požiūriu – itin vertinga. Čia peri daugelis retų miško paukščių, gausiai aptinkama įvairių europinės svarbos gamtinių buveinių ir saugomų rūšių. Tad Metodinio analitinio centro komanda žada dar šiais metais įvertinti šios saugomos teritorijos buveinių ir rūšių būklę. O darbas laukia nemažas – pati teritorija Skaityti toliau
Dyzelinu varomų automobilių ateitis yra miglota. Tiksliau, net ne miglota – jos nebėra. Prieš 15-20 metų (o kartais ir gerokai vėliau) dyzelinas buvo laikomas ateities degalais. Dyzeliną ėmė naudoti lenktyniniai automobiliai, atsirado dyzelinių „Porsche“ ir net „Maseratti“ modelių, o kartais šių automobilių savininkai netgi džiaugėsi mažesniais mokesčiais.
Tačiau dabar dyzelinių variklių dienos baigiasi. Ar ir Lietuvoje dyzeliniai automobiliai su laiku gali tikėtis apribojimų? Skaityti toliau
Žaislų rinkos vertė pasaulyje pernai pasiekė 89 mlrd. JAV dolerių, nes kasmet didėjantį pardavimą skatina mažėjančios žaislų kainos. Belaukiant Kalėdų, žaislų paklausa dar labiau išauga. Kodėl būtina rūšiuoti nereikalingus žaislus?
Žaislų pardavimas pasaulyje pernai, palyginti su 2017 metais, išaugo 2,3 proc., iki 89 mlrd. JAV dolerių (apie 78 mlrd. eurų). Vien per pastaruosius penkerius metus pasaulinės žaislų rinkos augimas siekė 15 proc., skelbiama kompanijos „NPD Group“ atliktame pasaulinės žaislų rinkos tyrime. Skaityti toliau
Artėja metas, kai vairuotojai suskubs keisti transporto priemonių vasarines padangas į žiemines. Kur dėti netinkamas naudojimui padangas? Ir ar žinote, kad iš senų padangų yra gaminamos ne tik sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių dangos, bet ir batai?
Gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkoje kasmet parduoda daugiau kaip 25 tūkst. tonų padangų, dar maždaug apie 10 tūkst. tonų padangų į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis. Po kelerių metų naudojimo padangos tampa atliekomis, o netinkamai tvarkomos gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Skaityti toliau
Gimiau 1980 metais ir galiu lengvai palyginti kaip Labanoro giria atrodė tada, prieš 20-30 metų. Labai mėgau keliauti po ją, kaip ir dabar. Tai buvo fiziškai dviračiu neaprėpiamas senų miškų pasaulis, kuriame buvo tiek gamtos, kad šiurpuliukai kūnu nueidavo. Žinojau, kad kažkur kerta, nes juk ir mano tėvukas eiguliu dirbo, bet tų kirtimų niekur nesutikdavau. Nedideli plyno kirtimo ploteliai pasimesdavo toje girioje, kaip adata šieno kupetoj. O daugiausiai kirsdavo neplynai ir visi kaimo žmonės turėjo darbo, nes darbas buvo daugiausiai rankinis, miške dirbdavo su arkliais, kurių vien tik mano (Januliškio) girininkijoje buvo keturi. Atvažiuoja tokie vežimu, pasikrauna medieną, o išvežus nė žymės nelikdavo, kad čia kažkas važinėjo. Skaityti toliau
Rudeniui prasidėjus, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metodinio – analitinio centro (MAC) ekspertai vyko į ekspediciją, kurios tikslas – Manerheimo grybinuko (Oxyporus mannerheimii) paieška ankstesnėje radavietėje Gelednės (Švenčionių raj.) apylinkėse. Manerheimo grybinukas yra vabalų būrio atstovas, saugomas visoje Europos Sąjungoje ir šalys narės, jei minima rūšis gyvena jų teritorijoje, privalo steigti specialias saugomas teritorijas šios rūšies apsaugai. Skaityti toliau
Liepos 30-31 d., Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro ekspertai lankėsi Šimonių girioje. Ekspedicija prasidėjo Anykščių regioninio parko direkcijoje, kur buvo aptarti šiai direkcijai priskirtų Natura 2000 tinklo teritorijų, įskaitant Šimonių girios, būklės vertinimo metodai bei teritorijų tvarkymo problematika.
Pasidalinę mintimis bei įžvalgomis dėl Anykščių krašto vertingiausių gamtos teritorijų, ekspertai išvyko į Šimonių girią vertinti Europos Bendrijos Skaityti toliau
Gyventojai priduoda vis daugiau buitinės elektroninės įrangos atliekų į regioninius atliekų tvarkymo centrus. Kokie yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys jau kelerius metus augantį šių atliekų srautą?
„Aktyviai šviečiame visuomenę ir bendradarbiaujame su visais regioniniais atliekų tvarkymo centrais, iš gyventojų priimančiais įvairias atliekas. Jau kelerius metus stebime tendenciją, kad gyventojai į šiuos centrus pristato vis daugiau buitinės elektronikos atliekų. Tai džiugina, nes visuomenė vis daugiau rūšiuoja ir mažiau nereikalingos elektroninės įrangos Skaityti toliau
Susipažinkite – europinis plačiaausis, ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje reta ir saugoma šikšnosparnių rūšis. Siekiant išsaugoti europinio plačiaausio buveines Lietuvoje yra įsteigtos specialios saugomos teritorijos, priklausančios Europos Sąjungos ekologiniam tinklui „Natura 2000“.
Šios rūšies šikšnosparniai nuo kitų beveik juoda kailiuko spalva ir, kaip sufleruoja rūšies pavadinimas, labai plačiomis, viršugalvyje prie kaktos pakraščiais susieinančiomis ausimis. Skaityti toliau
