Kalbėsime apie Lietuvos žvėrelių medžioklės lankais įteisinimą .
Čia, pasirodo, mūsų Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos iniciatyva. Būtent jo parašas po, galima sakyti, sadistiniu teisės aktu. Pagal turimus formalius diplomus, Kęstutis išsilavinęs. 2012 m. apgynė daktaro disertaciją veterinarinės medicinos srityje. Disertacijos pavadinimas įspūdingas, netgi egzotiškas: „Veislinių kuilių sėklidžių ir priedinių lytinių liaukų morfologiniai ir morfometriniai tyrimai“. Skaityti toliau
Pasibaigus lydekų nerštui ir prasidedant šių žuvų žūklei, balandžio 20–21 d. Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos pareigūnai vykdė gyvosios gamtos kontrolės reidus. Per šias dvi dienas patikrinta dešimt vandens telkinių ir per 60 žvejų.
Šiaulių valdybos pareigūnai per dvi dienas patikrino dešimt vandens telkinių ir per 60 žvejų. Buvo nustatyti keturi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų pažeidimai, iš kurių trys šiurkštūs. Skaityti toliau
Pavasarį ją visi švelniai vadina „kačiukais“, o kitais metų laikais keikia. Tai blindė. Visais laikais blindė kaip medis nebuvo vertinamas, o sovietmečiu visuose miškuose buvo intensyviai naikinama kaip piktžolė. Tačiau gamtoje nėra nereikalingų rūšių ir kiekviename natūraliame miške turi būti blindžių, kaip itin svarbios rūšies visai miškų ekosistemai. XXI amžiuje, kuomet biologinės įvairovės apsauga yra viena iš prioritetinių temų, miškininkystė taipogi turi atsikratyti sovietinių papročių ir pasižiūrėti į šią rūšį kaip į vertingą biologinės įvairovės elementą. Skaityti toliau
Norėdami atkreipti dėmesį į atsakingą vienkartinių pakuočių vartojimą Kauno marių regioninio parko direkcija inicijavo akciją, kuria nori paskatinti kavos/arbatos vartotojus nepalikti vienkartinių puodelių gamtoje. Ypač dabar, kai visi bėga nuo virusų į gamtą.
Šį saugomos teritorijos atstovų pasiūlymą priėmė lietuviško kapitalo degalinių tinklas „Emsi“. Jeigu šioje degalinėje pakabintame plakate išvysite ant kupros puodelį tempiantį skruzdėliuką – Kauno marių regioninio parko direkcija skatina nenumoti ranka į jo žinutę. Skaityti toliau
Trys gamtosauginės įstaigos – Lietuvos gamtos fondas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras – pirmą kartą Lietuvoje inicijavo TOP 10 sąrašą rūšių (gyvūnų ir augalų), į kuriuos turėtų būti atkreiptas visuomenės dėmesys 2020 metais.
Pasak šios akcijos vieno iniciatorių žinomo gamtininko Almanto Kulbio, latviai ir estai jau senokai skelbia metų gyvūnų ir augalų rūšis. Tokios akcijos svarbios visuomenės švietimui. Dėmesys skiriamas retoms, nykstančioms, saugomoms ar tiesiog mažai žinomoms rūšims. Skaityti toliau
(Silpnų nervų skaitytojams gali pakenkti)
Pastaraisiais metais pasaulis, regis, ypač aštriai pajuto apokalipsines nuotaikas. Nors, geriau pagalvojus, šviesiausi žmonijos protai jau ne vieną dešimtmetį skambina pavojaus varpais. Kiek visokių tarptautinių susitarimų ir konvencijų pasirašyta… Nuo Florencijos Europos kraštovaizdžio konvencijos 2000 metais, kurią Lietuva ratifikavo 2002 metais, Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo, priimto 1997 Skaityti toliau
Kovo 20 d. turėjęs vykti mitingas „Maršas už Gamtą“ nukeliamas neribotam laikui dėl koronaviruso grėsmės. Dėl COVID-19 koronaviruso plitimo mitingo rengėjai buvo priversti nukelti šį mitingą neribotam laikui. Skelbiama, kad nauja mitingo data paaiškės, kai išsispręs padėtis su šiuo virusu.
„Gamtos išsaugojimas mums yra labai svarbus, tačiau taip pat svarbi yra mitingo dalyvių sveikata ir gerovė. Atsiprašome dalyvių, kalbėtojų ir muzikantų, kurie Skaityti toliau
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino pagrįstu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininko, liberalo Simono Gentvilo skundą, jog Vyriausybės teisės aktų prieštaravimai stabdo didesnį biodegalų panaudojimą. Savo sprendimu LVAT panaikino trijų ministrų įsakymus, kurie prieštarauja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui dėl kuro sudėties.
„Tai yra didelė pergalė ekologiškesnio transporto entuziastams. Net ir šilčiausią Lietuvos istorijoje žiemą, dyzelinių automobilių savininkai buvo priversti pilti šimtaprocentinį dyzeliną be biodegalų priedų. Europa yra sutarusi dyzeline naudoti 10 proc. Lietuvos Respublikos įstatymai numato 7 proc., o trys mūsų Vyriausybės ministrai savo išimtimis nustatė 0 proc. biodegalų. Skaityti toliau
Vasario 6 d. Romoje, Italijos žemės ūkio ministerijoje, LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus pasirašė memorandumą dėl ekologinių teritorijų skatinimo.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimų federacijos (IFOAM) organizuotame tarptautiniame susitikime didžiausias dėmesys skirtas ekologinei žemdirbystei ir ūkininkų skatinimui pereiti prie ekologinio ūkininkavimo, visuomenės informavimo apie tvarų ir darnų žemės ūkį bei ūkininkų žinių ir gebėjimų stiprinimo, skatinant perėjimą prie ekologinės žemdirbystės.
Sukurtas naujas Valstybės kino metraštis skirtas šalies nacionaliniam turtui – miškams ir jų Raudonajai knygai. Jame savo požiūrius apie miško naudojimą, saugojimą, ateitį, biologinę įvairovę išsako Aplinkos ministerijos ir jos sistemos darbuotojai.
Šį 42 minučių kino metraštį Lietuvos centrinio valstybės archyvo užsakymu sukūrė žinomas režisierius Audrius Juzėnas. Operatorius – Kęstutis Plevokas.
Metraščio kūrėjams talkino miškininkai ir gamtosaugininkai. Jame su nacionaliniu turtu – šalies miškais ir Raudonąją knyga supažindina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius Skaityti toliau
Ikiteisminiame tyrime dėl Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio didžiulio gaisro pranešimai apie įtarimus įteikti jau penkiems asmenims.
Dviems įtariamosioms, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosioms specialistėms, įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo (LR Baudžiamojo kodekso 229 str.) įteikti praėjusį penktadienį, praneša generalinė prokuratūra.
Siekiant ištirti visas gaisro aplinkybes Kauno apygardos Skaityti toliau
Lapkričio 28 d., Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre buvo pristatyti Lietuvoje retų ir Europos Sąjungos mastu saugomų rūšių inventorizacijos rezultatai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rengtame renginyje savo naujausiais atradimais dalinosi šios tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertai, Lietuvos ornitologų draugijos ir Lietuvos gamtos fondo atstovai, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bei Gamtos tyrimų centro mokslininkai. Skaityti toliau
Siekiant subalansuoti apsaugos tikslus Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje, Aplinkos ministerija pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) iki 2019 m. gruodžio 1 d. parengti ir pateikti vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir įrašytos į sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, – „Punios šilas“ apsaugos tikslų projektą.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio įsakymu buvo suburta darbo grupė, kurią sudarė VSTT Skaityti toliau
Ne tiek daug, bet Lietuvos saugomose teritorijose dar turime natūralios gamtos vietas – rezervatus, kuriuose neleidžiama žmogaus ūkinė veikla, kur gamtai palikta tvarkytis pagal savo dėsnius. Rezervatų paskirtis – išsaugoti unikalius kraštovaizdžius, biologines vertybes, retas rūšis. Tad žmonių lankymasis ribojamas.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymą rezervatai skirstomi į valstybinius rezervatus bei rezervatus, esančius valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose. Dar išskiriamos ir rezervatinės apyrubės. Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigti 3 valstybiniai gamtiniai (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės) rezervatai, Žuvinto biosferos rezervatas, 2 valstybiniai kultūriniai (Kernavės ir Vilniaus pilių) rezervatai, 1 rezervatinė apyrubė (Dubravos) ir rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose. Rezervatai užima apie 0,9% Lietuvos valstybės teritorijos. Skaityti toliau
Šį šeštadienį, spalio 5 d., Žemaitijos nacionalinio parko širdyje – Plateliuose – vyks nemokama teatralizuota šventė jaunoms šeimoms „Miško burtai 2019“. Nuo 12 val. iki 18 val. Platelių dvaro parke su atvykusiais vaikais žais legendų didvyriai. Jie pakvies į paslaptingą kaukų ir laumių pasaulį, kuriame persipina slėpiningas gamtos pasaulis ir magija.
Antrus metus vykstančioje šventėje dalyvių laukia gausybė veiklų – kaukų lazdų, šeimos apyrankių, lėlių iš senų medžiagų gamyba, mažos miško ekosistemos dirbtuvės, kaukų namelių statybos, vorų pinklės, kaukų sargų atranka, kinivarpų lakstynės, likimo juostos audimas, Skaityti toliau
Prieš dvi dešimtis metų viena didžiausių lietuvių patriotinio judėjimo problemų buvo tai, jog dauguma patriotų sėdėjo savo kaime, stokodami paprasčiausių žinių apie tai, kuo gyvena ir ką veikia jų idėjiniai broliai kitose šalyse. Dabar slenkama į priešingą kraštutinumą, kai aklai perimami kitų šalių judėjimų akcentai ir modeliai, be apmąstymo, kas labiau tinka Lietuvai.
Klasikinis to pavyzdys – dalies lietuvių patriotų pozicija gamtosaugos, gyvūnų gerovės ir Skaityti toliau
Žmonės, kuriuos pasauly buvau sutikęs, labai aiškiai leido savo šaknis – į dangų ar pragarą. Tiktai tą ne iškart pamatydavai. Buvo ir šiaip sau vėjo nešiojamų sėklų.
Sigitas Geda
Tikintis žmogus žino, ką reiškia išpažintis, į kokius žydrynės tolius pakyla siela po jos. Tada nebaisūs jokie žemiškojo gyvenimo sunkumai, tada gali sklęsti kaip Skaityti toliau
Rugsėjo 4 d. Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl Punios šilo, į kurį selektyviai buvo pakviesti tik mokslininkai, nepritariantys rezervato plėtrai. Nė vienas mokslininkas, visuomenininkas ar gamtininkas, pasisakantis už rezervato plėtrą, ar pasirašęs peticiją už šilo išsaugojimą į šį susitikimą kviestas nebuvo. Susitikime taip pat nedalyvavo ir nė vienas saugomų teritorijų specialistas.
„Man labai liūdna, kad Aplinkos ministerija pasirinko tradicinį problemos sprendimo būdą, kai pasikviečia tik savo politikai artimą pusę ir apie saugomas teritorijas diskutuoja ignoruodama saugomų teritorijų specialistus. Skaityti toliau
Kai didžioji dalis plastiko neperdirbama ir vis daugiau šalių vyriausybių bei gyventojų stengiasi pažaboti plastiko vartojimą, automobilių gamintojas „Ford“ perdirbtus plastikinius butelius naudoja transporto priemonių dalių gamybai.
Automobilių gamintojas „Ford“ kasmet perdirba 1,2 mlrd. plastikinių butelių transporto priemonių dalims – tai vidutiniškai apie 250 perdirbtų butelių vienai transporto priemonei. Perdirbtų butelių plastikas naudojamas visų automobilių ir visureigių dugno apsaugai bei atsarginių ratų įdėklų F serijos sunkvežimiuose gamybai. Skaityti toliau
Viena didžiausių atliekų tvarkymo įmonių „Ekonovus“ pirmoji šalyje pradeda dirbti su dujinėmis šiukšliavežėmis, kurios ne tik mažiau terš orą, bet ir veiks kur kas tyliau nei dyzelinės jų „kolegės“.
„Pirmosios dujinės šiukšliavežės aptarnaus Vilniaus ir Klaipėdos gyventojus, vėliau ketiname įsigyti jų daugiau, įtraukti ir kitus miestus – investuoti į šį transportą numatome iki pusės milijono eurų. Stengiamės ne tik veiksmingai tvarkyti atliekas, bet ir kuo mažiau teršti gamtą – dyzelinių šiukšliavežių pakeitimas dujinėmis leidžia apie 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų kiekį. Be to, dujinės šiukšliavežės yra daug tylesnės nei dyzelinės – jos veikia mažiausiai 50 proc. decibelų tyliau. Didmiesčiams, kuriuose tyla tampa prabanga, tai tikrai pozityvus pokytis“, – pasakoja Romas Draskinis, „Ekonovus“ direktorius. Skaityti toliau
Lietuva tapo pavyzdžiu Europai. Ir tai rašome be jokios ironijos, nes taros užstato sistema leido ne tik surinkti per 90 proc. pakuočių, tačiau tuo pačiu mūsų pamiškės ir paežerės tapo daug švaresnės. Atrodytu pats laikas sistemą plėsti, tačiau Lietuva vis tik yra stebuklų šalis, kur net neginčytini laimėjimai nepraskina kelio.
Šioje laidoje kalbame su Seimo nare Virginija Vingriene, kurį jau 2,5 metų bando pramušti kone sieną, kurį neleidžia plėtoti tai dėl ko esame giriami Europoje. Ir tai nepaisant to, kad Virginija yra valdančiosios partijos Seimo narė. Partijos, kurios pavadinime yra žodis „žaliųjų“ Kas gi vyksta? Kokios povandeninės srovės veikia? Skaityti toliau
Atliekų surinkimo užduotims kasmet augant, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) didina vietų, kuriose galima nemokamai palikti buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekas, skaičių.
Šiuo metu EGIO visoje Lietuvoje yra įrengusi 176 specialias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas. Vietų skaičius nuo metų pradžios išaugo 14,3 proc., o, skaičiuojant kartu su šios įrangos platintojais įsteigtomis vietomis, jų šalyje jau yra daugiau kaip tūkstantis, kur gyventojai gali nemokamai ar už atlygį priduoti netinkamą naudojimui buitinę elektroniką. Skaityti toliau
Kam Lietuvoje rūpi aplinkos tausojimas?
Visuomenė, įvairios organizacijos, ir svarbiausiai – pavieniai atsakingi piliečiai, skiria labai daug dėmesio aplinkos tausojimui. Pilietiška visuomenė vykdo įvairias akcijas, skirtas gamtos apsaugai, siekdama mažinti oro taršos kiekį, išsaugoti miškus ir kuo daugiau dėmesio sutelkti įvairiems ekologiniams klausimams.
Deja, aplinka ir jos problemos Lietuvoje vis dar labiausiai rūpi gamtos mylėtojams. Skaityti toliau
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Pranešimų priėmimo skyrius (PPS) per antrąjį š. m. ketvirtį gavo 5285 gyventojų pranešimus apie aplinkosauginius pažeidimus – 1710 daugiau nei per pirmąjį ketvirtį.
Pasak PPS vadovo Gedimino Markausko, aktyviausi buvo sostinės, Kauno ir Klaipėdos gyventojai. Vilniečiai skambino 1596 kartus, kauniečiai – 965, klaipėdiečiai – 686.
„Neatmenamais laikais, kai girių šalyje telkšojo neaprėpiamos balos, raistai ir pelkės, balų vėžlių buvo baisi galybė. Rytais jie, būdavo, susišūkauja, suplaukia į vėžlių susirinkimą, aptaria reikalus ir vėl išsiskirsto.
Bet metams slenkant balos seko, pelkes, raistus žmonės nusausino. Ėmė nykti ir balų vėžlių giminė. Jau tik kur ne kur, kokioje nuošalioje balelėje ar uždumblėjusioje ežero įlankoj, Skaityti toliau
Europos Laukinės gamtos asociacijos (European Wilderness Society) rengtoje konferencijoje buvo skirtas dėmesys ir Lietuvos saugomoms teritorijoms. Čepkelių laukinės gamtos teritorijai buvo suteiktas Europos laukinės gamtos teritorijų sertifikatas.
Iš 24 šiuo metu Europoje sertifikuotų laukinės gamtos teritorijų, kurių plotas didesnis nei 1000 ha, tik 13 yra gavusios aukščiausią platininį įvertinimą, Skaityti toliau
Sunkiai naikinamas mechaniniais ar net cheminiais būdais Sosnovskio barštis sparčiai plinta ir užima vis daugiau Lietuvos teritorijos. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ir Aplinkos ministerija kviečia Lietuvos gyventojus būti neabejingiems ir pranešti apie jo augimo vietas.
Kviečiama siųsti invazinio augalo – Sosnovskio barščio – nuotraukas naudojantis mobiliąja programėle „NMA agro“. NMA sukurta programėlė suteikia galimybes nustatyti tikslias fotografuojamo objekto koordinates, todėl atsiųsta informacija pasitarnaus Skaityti toliau
Birželio 15 d., 10 val., Vilniuje, Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose vyks VU Biologinės įvairovės magistrantūros studentų rengiamas renginys „Drugių diena“. Jis pakvies VU Botanikos sodo lankytojus plačiau susipažinti su paslaptingu ir dažnai nepastebimu gražiausių vasaros vabzdžių – drugių, gyvenimu.
„Ar patikėtumėte, jeigu pasakytume, jog viduramžiais buvo manančių, Skaityti toliau
Jau ateinantį savaitgalį, balandžio 27 d. gamtininkai kviečia pasidžiaugti bundančia Dzūkijos gamta nemokamame renginyje „Vidur girių“. Gausus gamtininkų būrys parengė išskirtinę programą, kurioje – veiklų gamtoje įvairovė, garsūs gamtininkų vardai, diskusijos svarbiomis gamtosauginėmis temomis, specialios veiklos dviratininkams, kulinarijos, medžio meistrystės gerbėjams, šeimoms su vaikais.
„Renginys vyksta jau penktus metus ir dar nė vienais metais neturėjome tokios turiningos Skaityti toliau
Praėjusio sekmadienio – sausio 27 d. – rytą, nenaudojamame Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje laiką leido LIFE integruotojo projekto komandos atstovai iš Aplinkos projektų valdymo agentūros bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro kartu su Neries regioninio parko ir Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos specialistais. Ši atoki istorinė Vilniaus vieta žmonėms ne itin svetinga ir net pavojinga, tačiau nuošalumą ir ramybę įvertino šikšnosparniai. Tiesa, šiltuoju metų laiku šie žvėreliai drėgname tunelyje neužsibūna ir į čia beveik iš visos Lietuvos pradeda rinktis sulig pirmais žiemos žingsniais. Tad kiek jų čia žiemoja šiemet, savaitgalį aiškinosi specialistai. Skaityti toliau
