Pirmadienis, 30 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

I. Daugėlos sprendimas padės pasauliui mažinti metano išmetimą

www.alkas.lt
2021 12 25 12:20
0
I. Daugėlos sprendimas padės pasauliui mažinti metano išmetimą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkas, Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) prodekanas, technologijos mokslų daktaras Ignas Daugėla sukūrė sprendimą, kaip pasitelkus bepiločius orlaivius (dronus) galima greitai, tiksliai ir palyginti nebrangiai nustatyti esamus arba dar tik būsimus sąvartynų apsaugos pažeidimus ir sąvartyno dujų, o svarbiausia – metano nuotėkį.

Mokslų daktaro disertacija „Bepiločių orlaivių sistemų taikymas metano sklaidai sąvartyne stebėti ir modeliuoti“ buvo rengta 2016-2021 m. ir apginta 2021 m. spalio mėnesį. Disertacijos gynimas beveik sutapo su 2021 m. Glazgo klimato konferencija COP26, kurioje daugiau kaip 80 valstybių prisidėjo prie Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES) pažado iki šio dešimtmečio pabaigos 30 proc. sumažinti išmetamo metano kiekį.

Metano dujos, kaip konstatuota Glazgo konferencijoje, yra bene didžiausias blogis, vertinant pasaulinį klimato atšilimą. Pasak Europos Komisijos (EK) prezidentės Ursulos von der Leyen, metano išlakos lėmė apie 30 proc. pasaulio klimato atšilimo nuo XIX a. pramonės revoliucijos.

Paklaustas, kodėl moksliniam darbui pasirinko metaną dr. I. Daugėla sako norėjęs savo turimą matavimo inžinerijos patirtį pritaikyti gamtos mokslų tyrimuose.

„Galiausiai susitelkiau tirti metaną. Nes tai pavojingos – degios ir sprogios dujos“, – kalba I. Daugėla.

Stebėseną apginklavo technologijomis

Apibendrindamas tyrimo rezultatų praktinę reikšmę I. Daugėla pabrėžia, kad sukurtas nuotolinis metano emisijos vietų nustatymo metodas gali būti taikomas praktikoje – uždarytų ir veikiančių sąvartynų stebėsenai vykdyti.

Igno Daugėlos sprendimas padės pasauliui mažinti metano išmetimą | vilniustech.lt nuotr.
Igno Daugėlos sprendimas padės pasauliui mažinti metano išmetimą | vilniustech.lt nuotr.

„Paprastai sąvartynuose tikrinami tie patys parinkti taškai porą kartų per metus. Siūlomu metodu tyrimus galima būtų atlikti dažniau, stebint konkrečias sritis ar taškus (nebūtinai iš anksto parinktus), nustatytus nuotoliniu metodu. Sąvartyno teritorijoje parinktuose arba nuotoliniu būdu nustatytuose metano emisijos taškuose dujų kiekį siūloma matuoti sukurtu davikliu, kuris gali būti integruotas į bepilotį orlaivį arba tvirtinamas prie globalinės padėties nustatymo sistemos (GPNS) imtuvo kartelės“, – rašoma disertacijoje.

Be to, taikant bepiločius orlaivius, tyrimų rezultatus galima papildyti vaizdine medžiaga – nuotraukomis, ortofotografiniu ir paviršiaus reljefo modeliais.

Toks ir buvo disertacijos tikslas – kaip, naudojant šiuolaikines technologijas nustatyti galimą metano taršos židinį visoje vietovėje.

Su RGB (raudonos, žalios, mėlynos spalvų spektrų), NIR (infraraudoniesiems spinduliams artimo spektro) ir TIR (šiluminio infraraudonųjų spindulių) jutikliais gaunami sąvartyno ir aplinkos vaizdai metrinėje, pamatuojamoje skaitmeninėje erdvėje.

„Tai yra žymiai objektyviau nei ištyrus, pavyzdžiui, 6 taškus teigti, kad nuotėkio nėra ir galima ramiai miegoti. Mūsų tyrimas leidžia žymiai ramiau miegoti“, – apibendrina mokslininkas.

Dronų nauda: tiksliai, greitai ir pigiai

Kalbėdamas apie savo mokslinį darbą dr. I. Daugėla pasakoja, jau anksčiau supratęs, kad galimybė dronus plačiau taikyti praktikoje yra „ne iš piršto laužta“. 2015 m. VILNIUS TECH matavimo inžinerijos magistras prisidėjo rengiant kartografinę medžiagą Vilniaus vakariniam aplinkkeliui, kuris galutinai baigtas tiesti 2016 m. gruodį. Tam darbui taip pat buvo pasitelkti dronai.

„Prieš pradėdamas doktorantūrą eksperimentavau Lietuvoje su bepiločiais orlaiviais ir jų kartografavimo galimybėmis. Vienas iš bandymų buvo fotografuoti uždarytą Kariotiškių sąvartyną. Vėliau tuos darbus pakartojau po metų ir tuomet tai jau tapo disertacijos eksperimentų dalis“, – pasakoja mokslininkas.

Aiškindamas apie bepiločių orlaivių taikymo privalumus I. Daugėla pasakoja, kad geodezininkai tiria teritoriją kas 15 metrų (tai kraštutinis leidžiamas dydis), o su dronais tiriamas plotas sumažinamas iki 5 cm ar vos 2 cm.

Igno Daugėlos sprendimas padės pasauliui mažinti metano išmetimą | vilniustech.lt nuotr.
Igno Daugėlos sprendimas padės pasauliui mažinti metano išmetimą | vilniustech.lt nuotr.

Svarbu ir tai, kad Lietuvoje sudėtinga pasitelkti iš palydovų nesunkiai gaunamą medžiagą, nes pernelyg debesuota, o stebima teritorija matoma pernelyg dideliais blokais.

„Pavyzdžiui, jeigu plyšus mažam maišeliui pasklidusios dujos sudarkė sąvartyno sluoksnį labai mažame taške – to taško iš palydovo nenustatysime. Iš palydovo pažeidimo vieta susilieja su kitais nuotraukos kvadratėliais ir nežinomo dydžio objektai ar reiškiniai nustatomi kelių šimtų metrų ar net kilometrų tikslumu“, – paaiškina I. Daugėla.

Jis pabrėžia, kad dronai, dėl technologinės pažangos, tampa vis lengviau valdomi, o jų renkami duomenys, apjungus jutiklius su orlaiviais į sistemas tam tikram darbui atlikti, gaunami vis lengviau.

„Dronai itin mobilūs, o , pavyzdžiui, gana raiškios ir kokybiškos RGB fotokameros integruojamos į komplektus kainuojančius apie 1000 eurų. Saugiai atliekant skrydžius, kaštai, dažniausiai, prilygsta baterijų įkrovimui“, – kalba mokslininkas.

Ko nemato akis – pastebi kameros

Jis pasakoja, kad tyrimų metu buvo svarbu panaudoti hiperspektrines kameras, kurios vaizdą suskaido į labai mažus elementus ir fiksuoja spektrus, kurių paprasta žmogaus akimi negalima matyti.

„Tokioje nuotraukoje gali būti atspindimi įvairūs cheminiai elementai. Pavyzdžiui, nustačius dujų nuotėkį, galima pamatyti spalvą, kuri gali fiksuoti pakankamai didelį metano nuotėkį“, – aiškina I. Daugėla.

Tikslesni tokie tyrimai atliekami tik laboratorijose.

Dar vienas svarbus disertacijos aspektas – išbandyti specialias kameras, naudojamas apskaičiuojant augalų Normalizuoto skirtumo vegetacijos indeksą (NDVI), parodantį ar sėkmingai augalai veši konkrečioje vietoje. Uždarant Kariotiškių sąvartyną – jis buvo apželdintas.

„Su dronu fotografuodami ir  apskaičiuodami NDVI galime nustatyti, kurioje vietoje augalams sekasi, o kurioje – jie auga prasčiau. Yra daugiau išsiskiriančių dujų, kurios trikdo augalų natūralią veiklą. Tačiau, kai kaupiasi metanas – kaupiasi ir kitos dujos, kurios kenkia augalų vystymuisi“, – pastebi VILNIUS TECH mokslininkas.

Geriausia, kai sąvartyno dujos lieka po žeme

Netoli Vilniaus esančiame Kariotiškių sąvartyne būtina nuolat atlikti monitoringą ir bent porą kartų per metus stebėti ar išsiskiriančios dujos neviršija teisės aktais numatytų taršos dydžių.

„Kol kas jokių įtrūkimų ir įlūžimų neradome, sąvartynas uždarytas pagal visus ES reikalavimus ir viskas jam gerai sekasi“, – patikino disertacijos autorius.

Igno Daugėlos sprendimas padės pasauliui mažinti metano išmetimą | vilniustech.lt nuotr.
Igno Daugėlos sprendimas padės pasauliui mažinti metano išmetimą | vilniustech.lt nuotr.

Kariotiškių sąvartynas buvo apželdintas ir uždarytas 2008 m., jame per kelis dešimtmečius sukaupta apie 3 mln. tonų atliekų.

Jos išskiria vadinamąjį sąvartyno dujų mišinį, kurio svarbiausios sudedamosios dalys yra CO2 ir metanas. Neskaičiuojant nedidelio kiekio kitų dujų, CO2 ir metano susidaro maždaug po lygiai – pavyzdžiui, kiek mažiau nei po 50 proc.

„Geriausia, kad sąvartynuose mikroorganizmai išskaidytų dujas, kurios susidaro irstant organinėms medžiagoms, daugiausia – maisto atliekoms. Geriausia būtų, kad visos sąvartyno dujos liktų po žeme, o pačiu blogiausiu atveju – kad išsiskirtų tik CO2“, – aiškina I. Daugėla.

Lietuvoje uždarytų sąvartynų yra nemažai, o metano dujas jie išskiria ir tris dešimtmečius po uždarymo. Metano dujų taip pat aptinkama pelkėse, gyvulininkystės ūkiuose. 

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – inovatyvi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus specialistus. VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose. Universitete veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?
  2. Su „NASA“ bendrą technologiją vystantis 17-metis žada revoliucingą CO2 perdirbimą
  3. Ką atsinešei į gamtą – išsinešk atgalios
  4. Lietuvoje lankosi veiklos 50-metį žyminti pasaulinio garso antropologė prof. Birutė Galdikas (tiesioginė trasliacija)
  5. „Kylam“: Ką reikia žinoti dronų naudotojams? (video)
  6. NASA mokslininkų įkvėpti: sukurtas pirmasis paukščio skrydžiu paremtas bepilotis orlaivis (video)
  7. Karantino metu padaugėjo dronų skrydžių
  8. Apginta disertacija apie žmonių ir plėšrūnų sąveika
  9. Dronai Lietuvos padangėje: taisyklės, kurias būtina žinoti
  10. Numatoma įtvirtinti administracinę atsakomybę už bepiločių orlaivių skrydžių vykdymą virš karinių teritorijų
  11. Dronai Lietuvoje: kaip užtikrinti skrydžių saugą
  12. A. Kupčinskas teikia Aviacijos įstatymo pakeitimus dėl bepiločių orlaivių naudojimo
  13. Vilniuje steigiamas Aerokosmoso duomenų centras
  14. Šiurpi riba jau peržengta? Mokslininkai ragina kuo greičiau stabdyti dronų-žudikų naudojimą, kol jie netapo masinio naikinimo ginklu (video)
  15. Kodėl paukščiai nyksta 5 kartus sparčiau ir ką dėl to daryti?
  16. Aviacijos instituto studentai dirba prie technologijos, kuri ateityje bus panaudota kosmose

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

2023 01 30
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

2023 01 30
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 01 29
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Elektromobilio įkrovimas | pixabay.com, G. Horvato nuotr.

5 patarimai renkantis įkrovimo stotelę

2023 01 29
Kelias, žiema| alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Kaip išvengti pavojų slidžiame kelyje?

2023 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • jausminė įtampa apie Atsikratykite jausmų, kurie kenkia regai!
  • Povilas apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • nuomonė apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi
  • „Palangos stinta“ stebins naujais skoniais
  • Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse
  • Atsikratykite jausmų, kurie kenkia regai!
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Pernai apie 20 proc. augusios naudotų automobilių kainos kol kas nesiruošia mažėti. Naudotų automobilių pardavėjai numato, kad šių metų pirmąjį...

Skaityti toliau

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

by daiva
2023 01 30
0
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Vidutiniškai kiekvienas žmogus išmeta beveik 37 kg drabužių per metus, rodo JAV atliktas tyrimas. Greitoji mada palieka didelį taršos pėdsaką...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • jausminė įtampa apie Atsikratykite jausmų, kurie kenkia regai!
  • Povilas apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • nuomonė apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

Kitas straipsnis
Į Druskininkus sumanūs vietos gyventojai vilioja ir amatais

Sūris – šaltas ir karštas užkandis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai