Pokalbis su Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesore Dalia Kiseliūnaite.
‒ Jau daug metų esate Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė. Dėstote kalbotyros įvadą, morfologiją ir žodžių darybą, latvių kalbą ir kultūrą, lyginamąją baltų kalbų gramatiką. O kaip išsirutuliojo Jūsų interesų kryptys: baltų kalbos, geolingvistika, onomastika ir dabar labai populiari sociolingvistika? Kuri Jums yra artimiausia ir kodėl?
‒ Klaipėdos universitete dirbu nuo studijų baigimo. Skaityti toliau
Kimbrai – legendų ir tikros istorijos pasakojimų apipinta, kadais gyvavusi, reali tauta. Šios tautos žygiai, kurie tęsėsi ilgus šimtmečius, neliko nepastebimi ir dažnam praeities tyrinėtojui kelią didžiulį susidomėjimą bei begalinį norą įminti kadais kimbrų užmintas mįsles. Išmaišę visą Europos žemyną, jie laimėjo daugybę žūtbūtinių mūšių bei patyrė sunkius pralaimėjimus. Visur žengdami kaip užkariautojai, neretai patys kentė nuo stipresniųjų galios. Skaityti toliau
Spalio 24 d., LR Seime, etnokultūrinio sąjūdžio, prasidėjusio pirmų rengėjų būrelių įsisteigimu, 50-mečio proga, vyko konferencija – „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“. Apie šio judėjimo svarbą lietuviškos kultūros ir savimonės išsaugojimui sovietmečiu kalbėjo mokslininkai ir judėjimo dalyviai.
„Nuobodžiai baladoja vagonų ratai – vis tą patį dundesį kaldami į smegenis. Nėra jokių gultų. Sėdime ant medinių suolų kaip įkalti. Visiems pavargo stuburai, nutirpo sėdynės. Studentai pradeda bruzdėti. Girdžiu, vagono gale Veronika [Janulevičiūtė-Povilionienė] tyliai uždainavo: Skaityti toliau
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija atrinko keturis asmenis, nusipelniusius gauti šią premiją. Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
Komisijos posėdyje nutarta, kad Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos skyrimo kriterijus geriausiai atitinka šių kandidatų darbai ir veikla: Skaityti toliau
Liepos 20-21 d., nuo 13 iki 24 val., Klaipėdos Danės skvere (nuo vaikų žaidimų aikštelės iki pastato Danės g. 6), klegės jaunimas – puoselėjantis, prijaučiantis, besidomintis etnokultūra.
Asociacija amatininkų gildija „Krikragaa“ jau ketvirtą kartą rengia renginį – Etnoveiksmas „Pamatai“. Abi dienas vyks muzikos instrumentų meistrų, jaunų etnokūrėjų-amatininkų sueiga, scenoje – įdomių, negirdėtų neofolkloro grupių pasirodymai, naujų muzikinių plokštelių Skaityti toliau
Apeiginis rankšluostis (baltarusiškai ručnikas) tradicinėje baltarusių kultūroje yra būtina šeimos ir kalendorinių papročių dalis. Jis baltarusius lydi nuo gimimo iki mirties. Nepaisant globalių istorinių ir socialinių permainų, įvykusių XX a., šalies kaimuose šis paprotys beveik nėra nutrūkusi.
Baltarusijoje ručnikai daugiausia buvo audžiami iš lininių siūlų, šie kaimo žmonių sąmonėje įgaudavo ypatingą magišką jėgą, galinčią juos apsaugoti – išgelbėti nuo ligų ir nelaimių, nuo burtininkavimo ir visokių kitokių kėslų. Skaityti toliau
Gyvendami mieste tarsi pamirštame, kad visai šalia mūsų tvyro miškų ir laukų tyla, rimtis, ramybė, trikdoma nebent paukščių trelių ar šniokščiančios upelės garsų. Tai netrunki suvokti atsidūręs greta Alantos girios (Molėtų r., Pavirinčių k) besiglaudžiančioje Felikso Laivio sodyboje. Ant kalvelės esantį kiemą supa šimtametės pušys, o papėdėje telkšo keturi šaltiniuoti gyvojo vandens tvenkiniai. Dar daugiau sakrališkumo šiai vietai suteikia sodybos šeimininkas, tikras girios filosofas. Skaityti toliau
Ketvirtadienį, gegužės 10 d., Profesoriaus Tado Ivanausko įkurtoje Obelynėje (Kauno r.), čiulbėjo paukščiai ir klegėjo vaikai – čia vyko tradicinė Gegutės šventė. Ją kiekvieną gegužę, per patį žydėjimą, rengia Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos bendruomenė.
Šį išskirtinį kampelį ateities kartoms išsaugojo Eleonora ir Algirdas Baltuškevičiai, kurie leido čia įkurti Kauno rajono muziejaus filialą. Deja, šiemet gegutės šventė vyko be ponios Eleonoros, kuri sunegalavo. Skaityti toliau
Mūsų pašnekovė Lietuvoje jau daugiau nei tris dešimtmečius gyvenanti Azerbaidžano menininkė, renginių kuratorė Adilė Efendi.
Adilė mus nustebino ne tik puikia lietuvių kalba, bet ir savo žiniomis apie Lietuvos etnokultūrą ir senovės papročius.
Laidą rengė – Arūnas Sartanavičius ir Ditė Česėkaitė. Skaityti toliau
Šių metų, gruodžio 8 dieną, Vilniaus Balsių progimnazijos bendruomenė, jau šeštą kartą vykstančią šventę – „Etnokultūra šiandien / Amatų diena“, paskyrė Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui.
Lietuviai nuo seno garsėja darbštumu. Mūsų valstybės augimas ir klestėjimas visada rėmėsi darbu. Viena iš gražiausių veiklos formų – amatai, kurie sujungia darbą ir meną bei liudija tautos išminties gyvybingumą. Skaityti toliau
Liepą Alantoje (Molėtų raj.) vyksta penktoji, tradicinė lietuvių kalbos ir kultūros stovykla Rusijos lietuvių vaikams. Dviejų savaičių trukmės stovykloje lietuvių kilmės vaikai ir jaunuoliai iš Sankt-Peterburgo, Maskvos, kitų Rusijos šiaurės ir Sibiro lietuvių bendruomenių bei lituanistinių mokyklų mokysis lietuvių kalbos, lietuviškų dainų ir šokių, tradicinių patiekalų gamybos, susipažins su Lietuvos etnokultūra, dalyvaus pažintinėse išvykose.
Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, stovyklautojai lankysis Dubingiuose: dalyvaus gyvoje istorijos pamokoje, sutartinių koncerte, 21 val. kartu su miestelio bendruomene ir svečiais giedos Lietuvos himną. Skaityti toliau
Kam teko laimė pamatyti mistinio folklorinio miuziklo „Saulės ratu“ premjerą, po reginio išsinešė… dalelę būties. Visada skubantis, įvairių minčių perkrautas XXI amžiaus žmogus, jau nesugebantis, matyt, nė akimirkai būti čia ir dabar, tąkart bent pusantros valandos buvo būtent ten, kur scenoje karaliavo TIKRUMAS, NUOŠIRDUMAS, MENAS. Ir svarbiausia – MEILĖ, mat tokie dalykai, sukrečiantys sielą, širdį pripildantys išgryninto katarsio, be meilės neįmanomi… Skaityti toliau
Nauji mokslo metai prasidėjo Milano lituanistinėje mokykloje „Pabiručiai“, į kurią užregistruota 30 vaikų nuo 4 m. iki 12 m. Beveik visi vaikai yra iš mišrių šeimų.
„Milano lituanistinis vaikų klubas-mokyklėlė „Pabiručiai“ veikia nuo 2009 m., bet 2014 m. mokyklėlės veikla buvo sustabdyta. 2016-ųjų vasarį nusprendžiau atgaivinti mokyklėlės veiklą, – pasakoja mokyklos vadovė Jolita Bagdonavičiūtė. – Taigi šis sezonas mums jau antrasis“. Skaityti toliau
Liepos 16 d. Utenos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiajai specialistei Zitai Mackevičienei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už bendruomeniškumo stiprinimą, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką įteiktas sidabro garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Kultūros ministerijos apdovanojimą įteikė kultūros viceministrė Patricija Poderytė, pasveikinusi Z. Mackevičienę kultūros ministro Šarūno Biručio vardu. Skaityti toliau
Liepos 14–17 d. į Klaipėdos uostą atidūzgia kas antrus metus spiečiantis ir gausų žiūrovų būrį pritraukiantis tradicinis tarptautinis folkloro renginys „Parbėg laivelis“. Šiam renginiui, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro rengiamam, suteiktas Klaipėdos miesto reprezentacinio renginio statusas. Renginys yra įtrauktas į CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) švenčių kalendorių. Skaityti toliau
Gegužės 10 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centro Tradicinių dainų klube svečiuosis folkloro ansamblis „Pilutė“ (Degučiai, Šilutės r.). Trankia programa bus užbaigtas antras dainų klubo laikmetis.
Tradicinių dainų klubas subūrė dainą mylinčius žmones, kurie kiekvieną antradienį renkasi į etnokultūros centrą padainuoti. Skaityti toliau
Šių metų balandžio 22 dieną Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje praūžė Dzūkijos (Dainavos) etnokultūrą populiarinanti Jurginių šventė, tradicinių amatų ir senųjų verslų mugė bei Lietuvos profesinio mokymo įstaigų profesinio meistriškumo ir etninės kultūros, profesinio mokymo populiarinimo integruotas konkursas „Jurgi, atrakink žemę!“. Žvarbus vėjas ir besitvenkiantys grėsmingi lietaus debesys neišgąsdino nei šventės rengėjų, nei svečių, tad dalyvių susirinko gausiai: atvyko Šalčininkų rajono bendrojo Skaityti toliau
Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.
Pokalbio pradžia. Pradžia ČIA ir ČIA.
– Kita Jūsų veiklos sritis – etnokultūrinė. Kaip pradėjote važinėti į kraštotyros ekspedicijas, kaip įsitraukėte į tą įdomią veiklą? Kas ir kodėl Jus pakvietė?
– Kaip sakiau, ir iki to laiko daug keliavau po Lietuvą, ir mano nuotraukose buvo nemažai etnografinių motyvų. Bažnyčios, malūnai, dvarai, sodybos, kapinės, koplytėlės, piliakalniai… 1971 m. Norbertas Vėlius iš tuometinio Lietuvių kalbos ir literatūros instituto pakvietė mane fotografuoti kraštotyros ekspedicijos Dubičiuose (Varėnos r.), pačioje Dzūkijos širdyje. Skaityti toliau
Kėdainių rajono savivaldybės administracijai įteiktas vertingas Aplinkos ministerijos įsteigtas Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atrankos konkurso apdovanojimas.
Šį konkursą organizavo Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Etninės kultūros globos taryba (EKGT). Juo siekta išrinkti vietoves, geriausiai atspindinčias Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos – prigimtinę savastį. Skaityti toliau
Spalio 29 d. 17.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) atidaroma autentiškų pirštinių paroda „Tradicinės Pasvalio krašto pirštinės“. Joje pristatomos autentiškos, senovinės Pasvalio krašto mezgėjų pirštinės, eksponuojama ir nemažai autentiškų pirštinių nuotraukų, darytų ant drobės, bei pačios parodos sudarytojos Linos Bartašienės megztos pirštinės. L. Bartašienė su vyru Albertu yra sertifikuoti tradicinių amatų meistrai ir taip pat vadovauja gerai žinomam Panevėžio folkloro ansambliui „Pulkelis“. Skaityti toliau
Neringos meno mokykla jau trečius metus organizuoja etnokultūrinį projektą – meninį konkursą „Ritin kalne smiltate“, skirtą Neringos miesto gimtadieniui.
Šiuo projektu siekiama ugdyti bendruomenę, gebančią tausoti anksčiau čia gyvenusių prūsų, kuršių, lietuvių ir kt. tautų istorinį, kultūrinį palikimą. Skatinti domėtis Kuršių Nerijos išskirtine istorija, atskleisti landšafto formavimosi įtaką čionykščių žmonių gyvenime, gerbti anksčiau čia gyvenusių žmonių kultūrą, išlikusį materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Skaityti toliau
Karaliaučiaus (Kaliningrado) regioninė lietuvių kalbos mokytojų asociacija, – aktyvi, kūrybinga, palaikanti glaudžius ryšius su Lietuva, mini įkūrimo 20-metį.
Lietuvių kalbos ir etnokultūros pamokos Karaliaučiaus krašte dažniausiai vyksta rusiškose mokyklose kaip fakultatyvai ar būreliai. Lietuviškų mokyklų yra tik viena – Karaliaučiaus Liudviko Rėzos lietuvių draugijos sekmadieninė mokykla. Kai kurie mokytojai važinėja iš Lietuvos, o kiti – tenykščiai gyventojai. Dauguma pastarųjų yra lietuvių kilmės, tačiau kai kurie net neturi lietuviškų šaknų, tik moka lietuviškai. Skaityti toliau
Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinis padalinys su partneriu (Aleksandro Stulginskio universitetu – ASU) vykdo Lietuvos regionų metams skirtą projektą „Akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimas per Suvalkijos / Sūduvos ir Dzūkijos / Dainavos regionų etninės kultūros pažinimą“. Skaityti toliau
Rugsėjo 15 d. Molėtuose atidarymo renginiu prasidėjo Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) vykdomas tarptautinis projektas „Kultūra visiems“. Jame dalyvauja šešios Lietuvos – Lazdijų, Molėtų, Pasvalio, Tauragės, Utenos ir Šiaulių rajono – savivaldybės, Norvegijos Karalystės Biuskeriudo apskrities savivaldybės kultūros skyrius ir organizacija „Trondheim Vikinglag“.
Nors šiais metais Dzūkijos pušynėliai tikrai nelepina grybais, tačiau varėniškiai, puoselėdami gražią tradiciją Varėnoje kasmet paskutinį mėnesio šeštadienį surengti didžiausią Varėnos krašto renginį, rugsėjo 26 d. vėl organizuoja Grybų šventę.
Šiemet ji skirta Etnografinių regionų metams ir turi skambų pavadinimą „Grybų pilni aruodai – neišsemti senolių išminties klodai“. Dvidešimtąjį kartą vyksianti šventė etnografinio paveldo ir tradicijų, grybautojų, surinktų grybų, gausybės svečių iš Lietuvos ir užsienio, linksmybių ir dzūkiškų gėrybių skaičiumi Varėną vėl vienai dienai pavers didmiesčiu. Skaityti toliau
Rugsėjo 16 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks Ritos Balkutės paskaita „Kaip užkalbėjimai buvo perduodami šeimos nariams“ bei filmo „Lietuvių tikėjimai ir žinios apie sveikatą“ peržiūra. Kviečiame susipažinti su šia nepaprasta etninės kultūros dalimi.
Svarbiausia ir vaizdingiausia liaudies magijos raiškos forma yra užkalbėjimai. Tekstuose užfiksuota tai, kas slypi ir maginiuose ritualuose, apeiguose, ir liaudies tikėjimuose, papročiuose. Užkalbėjimai – vienas archaiškiausių, mitinę pasaulėžiūrą atspindinčių tautosakos žanrų. Kadangi užkalbėjimai tiesiogiai susiję su praktine Skaityti toliau
Muzikologė, etnologė, laidų vedėja Zita Kelmickaitė geba ne tik ryto suktinį sukti – ji išmaišė visą Lietuvą, parengė šimtus reportažų iš atokiausių jos kampelių. Ši nesutramdoma moteris „pasirašė“ ir 7 dienų nacionalinei ekspedicijai „Nemunu per Lietuvą“ kurėnu, istoriniu burlaiviu, kuris toli gražu neprimena kruizinio laivo ar jachtos. Minkščiausia vieta jame buvo laivavirvių krūva, o ir nuolat paskui upeivius sekusi filmavimo grupė neleido atsipalaiduoti. Z.Kelmickaitė mielai pasidalijo ekspedicijos įspūdžiais, juolab kad šiai moteriai dalytis geru yra tarsi kvėpuoti. Skaityti toliau
Liepos 13 d., pirmadienį, 17 val. Alantoje (Technikumo g. 2, Naujasodis, Molėtų raj.) vyks unikali amatų diena. Jose tradicinių lietuvių amatų – kalvystės, juostų rišimo, vilnos vėlimo – mokysis ir juos demonstruos Rusijos šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikai, atvykę į jiems skirtą lituanistinę stovyklą Lietuvoje. Renginyje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Skaityti toliau
Kai interneto erdvėje pasirodė peticija Lietuvos Respublikos Seimui, kviečianti išsaugoti šventinę dieną per Rasas (Jonines), pirmiausiai pagalvojau, jog tai kažkoks pokštas. Nejaugi atsirado toks lietuvių tautos „atstovas“, kuris suabejojo didžiausios istorinės tautos šventės reikšme?
Mano nuostabai ir didžiam nusivylimui, atsirado. Ir ne vienas. O ir tie „atstovai“ – ne iš alaus baro, o Lietuvos Respublikos Seimo. Jie sugalvojo, jog Lietuvoje per daug šventinių dienų ir nutarė, jog tauta gali apsieiti be Rasos (Joninių) šventimo. Skaityti toliau
Lietuvoje balandžio 15 d. minima Pasaulio kultūros diena. Kultūra besireiškianti įvairiausiomis formomis, beje, šiandien nėra valstybės prioritetinė sritis. Mintimis apie kultūrą dalijasi muzikantas ir kultūros veikėjas Andrius Mamontovas ir kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis
Andrius Mamontovas: kultūra sprendžia daug problemų Skaityti toliau
