Kovo 19 d. – pempės diena

Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – plačiai žinomas paukštis, kurią tiek iš išvaizdos, tiek iš balso pažįsta kone kiekvienas. Juo labiau, kad tai vienas pirmųjų pavasarį parskrendančių paukščių. Todėl Lietuvos kaimo gyventojams pempė istoriškai, kartu su dirviniu vieversiu, buvo pavasario šauklio simbolis.

O Europos Vakaruose anksčiau netgi buvo paprotys valgyti šio paukščio kiaušinius, nes jie esą labai gero skonio. Turguose jie buvo pardavinėjami lygiai kaip ir naminių paukščių kiaušiniai. Dar apie 1920 m. Vokietijoje buvo didelė jų paklausa, bet Lietuvoje šia prekyba vargu, ar kas vertėsi.

Nors piemenėliai, tarpukario laikotarpiu visgi kartais pasismaguriaudavo rastais pempių kiaušiniais, tačiau gana įprasto ir tuomet plačiai paplitusio paukščio populiacijai tai, matyt, rimtesnės žalos nedarė.

Pempės gyvena didesnėje Europos dalyje ir Azijoje. Suintensyvėjęs žemės ūkis, melioracija ir urbanistinė plėtra ženkliai sumažino pempių skaičių. Šio nuostabaus sparnuočio gretas nuolat retina ir Pietų Europos šalių medžiotojai, kur žiemojančios pempės yra neretas jų laimikis.

Todėl 2015 m. Europoje perinčių pempių būklė įvertinta kaip bloga, rūšį priskiriant pažeidžiamų kategorijai. Tarptautinė paukščių apsaugos organizacija BirdLife International netgi siūlė šią rūšį skelbti kaip globaliai, t.y. pasauliniu mastu nykstančią, tačiau Rusijos ir Kinijos, kuriose peri didžiausia pempės populiacijos dalis, ornitologai užginčijo tokį sprendimą, teigdami, jog jų šalyse būklė nėra tokia prasta.

Dar nėra reta ir Lietuvoje, perinti ne tik užpelkėjusiose vietose, bet ir arimuose, dirvonuose, ganyklose. Tačiau tikslesnių duomenų apie rūšies dabartinę būklę trūksta.

Pempės – migruojantys paukščiai, žiemoti skrendančios iki šiaurinės Indijos ir Kinijos bei Šiaurės Afrikos, kur yra įprastas paukštis Nilo deltoje. Todėl net ir ankstyvojoje Egipto istorijoje pempės jau yra minimos.

Pempė buvo Egipto žmonių, tarnaujančių karaliui, simbolis, kurie žiemos metu, kaip ir pempės, persikeldavo prie deltos. Egipto mene pempė dažnai buvo vaizduojama pakirptais sparnais ir negalinti skraidyti, tai buvo nuolankumo, vergystės simbolis.

Naujesniais laikais pempės įvaizdis tapo labiau teigiamu, pempės dažnai buvo vaizduojamos su žmogaus rankomis garbinimo ir šlovinimo pozose. Pasakojimų apie pempę galima aptikti ir Indų mitologijoje.

Viena legenda byloja, kad per prieš prasidedant Kurukšteros mūšiui, prie dievo Krišnos atskrido jaunutė pempė, ji buvo sukrovusi lizdą lauke, kuriame turėjo vykti mūšis. Krišnai pagailo pempės ir jis uždengė jos lizdą varpu, kurį nukabino nuo vieno iš kovai paruoštų dramblių. Po 18 dienų vykusios žiaurios kovos, pempės lizdas ir jos jaunikliai liko išgelbėti.

Pempė dažnai minima ir lietuviškose patarlėse:

• Gena kaip pempė nuo savo lizdo.
• Liesa kaip pempė per šventą Juozapą.
• Margas kaip pempės kiaušinis.
• Klykia kaip pempė ant dirvono.
• Pievos – tik pempėms vaikus penėti (atseit, skurdžios).

Pempė buvo 2019 metų paukštis.

Pempės fenologija – ornitologija.lt.