Žymos archyvas: esė

V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai (18)

Vytautas V. Landsbergis

Yra istorinių temų, prie kurių nuolat grįšime ir ginčysimės. O ginčų esmė tikriausiai ta, kad skirtinga asmeninė patirtis nulemia ir skirtingą santykį su istorija. Ypač su ta, kurioje teko ir pačiam sudalyvauti. Vienokia yra ir bus Paleckio patirtis, kitokia Ramanauskaitės, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukters.

Jei paklausinėtumėm stribų, kokie motyvai vertė juos kovoti prieš Lietuvos laisvės kovotojus, atsakymai daugeliu atveju turbūt būtų pakankamai motyvuoti bei suvokiami. Antai naujajame J.Ohmano filme „Nematomas frontas“ kalba buvęs NKVD‘istas Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Kai skauda (13)

Vytautas V.Landsbergis

Neseniai su pora bičiulių rašytojų dalyvavome literatūrinėse vakaronėse keliuose atokesniuose Dzūkijos miesteliuose. Vienas susitikimas buvo apytuštis, neatvyko miestelio moksleiviai. Jie ką tik buvo gavę liūdną žinią, jog iš gyvenimo pasitraukė jų klasiokas. Priežastis – nelaiminga meilė.

Važinėdami norom nenorom aptarėm ir šią skaudžią temą. Kas tai – epidemija, mada, kuri pliūpteli maždaug už poros savaičių po to, kai spaudoje smulkiai aprašomas kokios nors žinomesnės Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Pasivaikščiojimai virš Puntuko ir kitur (4)

V.V.Landsbergis

Atsirado siūlymų, jog į Anykščius atvykusiems turistams būtų smagu pasivaikščioti medžių viršūnėmis viršum Puntuko ir iš ten pasigrožėti šia įstabia Anykščių šilelio vieta. Turistai pamatytų vaizdą iš velnio, nešusio Puntuką, požiūrio taško.

Idėjos puoselėtojai teigia, kad tai būsią itin patrauklu ir modernu. Oponuojantys šiai idėjai sako, jog tai šventos vietos išniekinimas.

Save priskirčiau prie manančių, jog savąsias šventvietes privalome išsaugoti nesuterštas aludariais bei kitomis pramogomis – bent iki to laiko, kol nors truputį subręs mūsų baltiškasis sąmoningumas ir tose vietose imsime statyti ką nors sakralaus, Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Pavymui gandrams (3)

V.V.Landsbergis

Kai kas nors išskrenda, palieka vietos kam nors kitam. Bulvėms. Malkoms. Dainoms. Šią žiemą jų, regis, prireiks kaip niekad.

Anykščiuose pasibaigė „Purpurinis vakaras“ skirtas V. Kernagio šešiasdešimtmečiui. Pilnutėlis Dainuvos slėnis byloja, kad žanras tampa vis savesnis. Ryškiausi lyderiai – Eglė Sirvydytė, „Saulės broliai“ ir „Stipriai kitaip“. Kaip visada stabilus ir aukštos „prabos“ G.Storpirščio orkestrėlis. O kur dar nutrūktgalvis A.Kulikauskas ar saldžiabalsis A.Kaniava… Skaityti toliau

V.V. Landsbergis. Žolynai ant ragų (2)

V.V.Landsbergis

Mažos tautos negali egzistuoti taip pat palaidai, kaip didelės. Mūsų per mažai, kad galėtume gyventi atsipūtę it kokie rusai. Ir spjaudytis bei gaudytis… Tokia jau Lietuvos geopolitinė ir demografinė situacija. Be abejo, norėtųsi gyventi atsipūtus, gurkšnoti pigią degtinėlę ir valdžią keiksnoti, bet…

Bet kitąsyk pavojai išmoko tvarkytis ūkiškiau ir pragmatiškiau.  Ypač estus… Juolab, kai nelabai yra į ką remtis, iš ko tikėtis paramos – vien sprendžiant iš p.Golovatovo atvejo. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Pabirutės po viesulo (3)

Vytautas V. Landsbergis

Liekanos

Kalbėdamas apie p. Golovatovo atvejį, Rusijos prezidentas Medvedevas paminėjo svarbų dalyką, jog buvusios SSRS valstybės, kuri 1990 metų sausio 13-ąją Vilniuje žudė žmones, nebėra. Ji išgaravo.

Visgi lieka įvairios liekanos. Pvz. – net ši prūsiška mįslė keturgyslė: o kas aneksavo Karaliaučiaus kraštą? Jei tas, kuris aneksavo, nebeegzistuoja, tai gal ir aneksija nebeegzistuoja?

Regis, p.Golovatovo paridentas akmenėlis galėtų sukelti nemenką griūtį. Neveltui sakoma – melo kojos trumpos, akytės plačios, ausytės stačios. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Lietuva dauginasi (17)

V.V.Landsbergis

I

Kartais apie rimtus dalykus geriau kalbėti truputį nerimtai. Ypač Lietuvoje… Ypač apie dauginimąsi.

II

Jau kelinti metai internetiniuose portaluose neršia įvairaus plauko trimitininkai, išsitraukę pavojaus trimitus, ir pučia iš visų jėgų:

– Lietuva mažėja! 2020-asiais mūsų liks tik du milijonai, 2030-ais – pusantro, o paskui… Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Vansi (2)

Vytautas V. Landsbergis, www.alfa.lt
 
Vytautas V.Landsbergis | atn.lt.nuotr

I

Yra toks magiškas priežodis, trumpinys – „vansi“. Jis kilęs iš žodžio „vadinasi“. Vartojamas, kai nenorima pasakyt nieko naujo, kai reikia palaukti, stabtelėti.

Taigi – apie ką stabtelsim šiandien? Apie tai, kas nieko naujo – kas viešai žinoma ir netgi truputį nebeįdomu. Nebent prokuratūrai, bet ir jai – vargu bau. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Birželio dienraščiai (5)

Vytautas V. Landsbergis, www.alfa.lt

Vytautas V.Landsbergis

I

Antai Prezidentė vetavo miškų įstatymą, idant nebūtų sukčiavimo ir mūsų miškuose tūlas Lietuvos pilietis galėtų žiemą vasarą laisvai grybauti.

Bet kiekvienas medalis turi dvi puses, šis vetavimas – irgi. Pvz.: Anykščiuose gyvena mano bičiulių pora – Svieta ir Anatolijus Smertjevai, kurie įsigijo miško plotelį su pamatais Romaškonyse ir norėtų ten statyti sveikatinimo paslaugas teikiantį kaimiško turizmo statinėlį. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Link Puntuko (1)

V.V.Landsbergis | atn.lt nuotr.

        I

Minu dviratį link Puntuko. Kasdieninė piligriminė kelionė. Ir kurių velnių velnias ten numetė tą akmenį?

Keliukas veda pro dvejas kapines. Vienoj pusėj lietuvių – su didžiuliu Tremtinių Kryžium ant kalvelės.  Kitoj pusėj – sovietų kariai. Ten visad pašluota, tvarkinga – matosi, kad ambasada pinigų negaili.

Ir gerai, kad tai yra. Anot Viliaus Orvydo – nieko nėra nei gera, nei bloga… Gal tik lentelę reikėtų pastatyti, kad praeivis susigaudytų, ką Sovietų kariuomenė veikė mūsų Lietuvėlėje nuo 1940 metų iki 1993-ųjų. Skaityti toliau

V.V. Landsbergis. Kubilinskas ir mes (38)

Vytautas V. Landsbergis, www.veidas.lt

V.V.Landsbergis, atn.lt nuotr.

I

Daugelį mūsų nuo vaikystės lydėjo ir tebelydi paprasti, žavūs Kosto Kubilinsko eilėraščiai:

Eglutė skarota,
Eglutė žalia.
Meškutė gauruota
Ją lanko šile.

Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Kaip gerai, kad (1)

Vytautas V.Landsbergis, www.alfa.lt

Vytauta V. Landsbergis

I

Yra toks paprastas psichologinis žaidimas, ugdantis pozityvias nuostatas. Jeigu vaikui kas nors nepasiseka, tarkim – jį kas nors įskaudina – šiam reiškiniui privalu sugalvoti pozityvią prasmę. Žaidimo metu įvardinama kokia nors neseniai atsitikusi nemaloni situacija, o pabaigoje sakoma:

– Kaip gerai, kad tai atsitiko, nes… Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Apie ką gyvename? (9)

V.V.Landsbergis, www.alfa.lt

V.V.Landsbergis

I

Sutikęs gatvėje pažįstamą žmogų, dažniausiai sveikiniesi įprastom mandagiom klišėm:
– Kaip gyveni, kaip sekasi? Kas naujo?
Jaunimo šnektoje pasigirsta ir įdomesnių naujadarų, pavyzdžiui:
– Apie ką gyveni?

Taigi, „apie ką“? Apie ką sukasi mūsų kasdieninių minčių spiečius? Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Debesėlis (4)

V.V.Landsbergis, www.alfa.lt

V.V.Landsbergis, atn.lt nuotr.

Aukštai aukštai virš Lietuvos plūduriavo skaidrus, beveik permatomas debesėlis. Jis kybojo gerokai aukščiau paprastų kamuolinių ar plunksninių debesų, tad ir įžiūrėti jį galėjo toli gražu ne kiekvienas.

Juolab, kad ir į dangų spoksoti šiais laikais daugeliui jau darėsi nebeįdomu. O kam? Juk nepalyginamai įdomiau stebeilytis į televizorių, kompiuterio ekraną ar parduotuvių vitrinas.

Bet nenukrypkim nuo debesėlio… Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Du klausimai (5)

Vytautas V. Landsbergis, www.alfa.lt

V.V.Landsbergis, atn.lt nuotr.

Šis rašinys tai atsakymai į „Vaikų linijos“ steigėjo, psichologo Roberto Povilaičio klausimus  2011 m. kovo 21-27 dienomis rengiamos akcijos „Savaitė BE PATYČIŲ“ proga.

Klausimas 1: Kodėl vaikai tyčiojasi, skaudina, žemina kitus ?

Tai suvokiama kaip „kietumas“, vyriškumas, branda. Pirmiausia patyčias vaikai pamato suaugusiųjų pasaulyje – televizijoje, žiniasklaidoje, Seime ir kitose viešose vietose. O tada ir apsinuodija. Lietuvoje apskritai yra katastrofiškas pagarbos (kitokiam, silpnesniam, nepažįstamam) stygius, Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Porinkiminiai burbulai (6)

Vytautas V. Landsbergis, www.alkas.lt

V.V.Landsbergis

I

Nuburbuliavo savivaldos rinkimai ir tarsi nebėr apie ką burbuliuot: išrinkom pačius pačiausius, kuriuos tik galėjome. O tų, kurie nepačiausi, neišrinkome.

Yra tokia dzen’o pasakėčia apie vienuolį, kuris nušvito turguje, išgirdęs pokalbį tarp mėsininko ir pirkėjo. Pirkėjas paklausė:
– Atleiskit, o kuris mėsos gabalas pats geriausias?
– Visi geriausi, – atsakė pardavėjas ir tai nugirdęs vienuolis nušvito. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Savumo etalonas (0)

Vytautas V. Landsbergis, www.alkas.lt

V.V.Landsbergis

I

Įdomu, ar Lietuvoje egzistuoja koks nors „savumo“ etalonas? Į ką turėtų būti panašus idealus politikas? Į Beną Rupeiką ar į Antaną Smetoną? Į Tadą Blindą, Viktorą Uspaskichą ar į Arūną Valinską? Viena aišku, „etalonas“ turėtų dažnai rodytis per TV, mokėti šokti, pasakoti apie savo meilužes bei kitus gyvenimo receptus, puikuotis įvairiuose „Žmonių“ bei „Gyvenimo blūdo“ viršeliuose…

O gal tuo etalonu galėtų būti a.a. mons. Kazimiers Vasiliauskas, Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Sausio 13-osios laužai (video) (3)

Vytautas V. Landsbergis, www.alkas.lt

Vytautas V.Landsbergis, alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

I

Vaikštant tarp laužų ir mintijant, kas gi įvyko Vilniuje aną įsimintiną sausio 13-osios naktį, prieš dvidešimt metų, galvon peršasi dvasinio pobūdžio terminas – apreiškimas. Lietuva išgyveno masinį regėjimą, kuris leido pajusti tyrą pagarbą ir nesavanaudišką meilę… Tėvynei, artimui savo, savo išrinktai valdžiai, sau.

Dvasia tomis dienomis nusileido iš aukštybių ir gyveno tarp mūsų. Paskui pasitraukė… Bet tai ir normalu, juk negali Ji būt visą laiką. Ypač jei prasideda tarpusavio rietenos.

Tačiau pats faktas, kad mes Ją turėjom tarpusavy, jautėm – yra neišdildoma ir atgaminama, jei kada vėl prireiktų. Jei išsiilgtume… Skaityti toliau