Žymos archyvas: ES

Teroristų išpuoliai Europos sąjungoje tęsiasi (video) (6)

Žudynės Turku mieste Suomijoje | Youtube.com stop kadras

Vos suspėjome atsitokėti nuo dviejų vienas paskui kitą Ispaniją sudrebinusių teroristinių išpuolių rugpjūčio 17 ir 18 dienomis, vėl atskriejo žinia apie kruvinus išpuolius Vokietijoje ir Suomijoje.

Penktadienio popietę, 15:45 val. Lietuvos laiku, Vokietijos Vupertalio mieste buvo subadyti du žmonės, vienas jų nuo durtinių žaizdų mirė. Žuvusiam vyrui buvo 31 metai, sužeistajam 25-eri.

Policija pranešė, kad užpuoliko pagauti nepavyko. Jis tebėra laisvėje ir gali pridaryti naujų nusikaltimų. Policija tebeieško užpuolikų. Skaityti toliau

V. Sinica. Jau atbukome teroro išpuoliams? (2)

Brendanslongblog.blogspot.lt nuotr.

Barselonoje musulmonų teroristas važiavo per žmones vienoje lankomiausių miesto vietų – kol kas yra 13 žuvusių, nežinia, kiek sužeistų. Žinau, kad mes, europiečiai, seniai pripratom prie terorizmo ir tokios naujienos nebėra skandalas. Kaip sako Londono musulmonas meras, terorizmas yra gyvenimo dideliame mieste dalis.

Vis dėlto dėl istorinio ir šiandieninio konteksto drįsiu iškelti porą klausimų:

1) ar CNN, CBSN, NYTimes, Washington Post ir kiti – jau imu tikėti – fake news medijų Skaityti toliau

Į pagalbą didžiosioms kuolingoms (video) (0)

didzioji-kuolinga_pauksciai.lt

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, didžiosios kuolingos sparčiai nyksta. Lenkijos ornitologai įvardija dvi svarbiausias kuolingų nykimo priežastis – tai plėšrūnų neigiamas poveikis ir intensyvi žemės ūkio veikla. Daugelis kuolingų Lenkijoje veisiasi atvirame kultūriniame kraštovaizdyje ir dėtys dažniausiai pragaišta šienapjūtės metu. Dabar Lenkijoje didžiųjų kuolingų populiaciją sudaro 200 – 250 perinčių porų. Rytinėje Lenkijos dalyje, besiribojančioje su mūsų šalimi ir Baltarusija, peri apie 70 porų šių paukščių. Skaityti toliau

Tradicinės šeimos apibrėžimą Lietuvoje palaikė apie 39 tūkst. piliečių (0)

dangerouslyfit.com nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė išvadą, kad Europos piliečių iniciatyvą santuokai ir šeimai apsaugoti „Mama, tėtis ir vaikai” (angl. Mum, Dad & Kids) Lietuvoje savo parašais parėmė 38 811 piliečių.

Šia pilietine iniciatyva siekiama ES teisėje nustatyti, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga, o šeima pagrįsta santuoka ir (arba) giminyste. Taip tikimasi prigimtinę šeimos sampratą įtvirtinti kaip minimalų bendrą ES vardiklį ir išvengti prievartos šalims narėms priimti kitokias šeimos sampratas, jei jos to nenorėtų. Pagal tokį Skaityti toliau

K. Šeraitė. Devyneri slenkančios okupacijos metai (10)

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Prieš devynerius metus, 2008 m. rugpjūčio 7–8 d. naktį, Pietų Osetijoje prasidėjo karinis konfliktas, kuris tapo nesibaigiančiu Rusijos karu prieš Gruziją. Konfliktas prasidėjo tarp prorusiškos Pietų Osetijos milicijos ir Gruzijos kariuomenės, kuri siekė didesnės kontrolės regione. Kitą dieną į konfliktą įsitraukė nuo 1992 m. Pietų Osetijoje ir Abchazijoje Rusijos dislokuotos vadinamosios taikdarių pajėgos bei iš Šiaurės Kaukazo atskubėjusi ginti „savo piliečių“ Rusijos kariuomenė. Konflikto metu Rusijos pajėgos puolė gruzinus tiek Pietų Osetijoje, tiek Abchazijoje – po penkių dienų Gruzijos Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo (42)

Alkas.lt koliažas

Lietuvių tautos geopolitinė padėtis lemia didžiules įtampas pačioje tautoje. Lietuvos vieta pasaulyje suvokiama labai skirtingai. Vieni savo Tėvynę supranta kaip integralią Vakarų pasaulio dalį, kiti bodisi Vakarais ir dairosi į Rytus, treti sieja save su Trečiuoju pasauliu, o ketvirti galvoja, kad geriausias kelias – tapti neutralia sala.

Kiekviena pusė turi savų argumentų. Neutralumo šalininkai pasitelkia sėkmingą Šveicarijos pavyzdį, „vakariečiai“ akcentuoja laisvę, pažangą ir Skaityti toliau

Lietuvos ūkininkus pasieks beveik 34 mln. eurų (0)

Eurai_zum.lt

Rugpjūčio 2 d. Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui šalies ūkininkams skirti 33,9 mln. eurų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos. Parama iš biudžeto bus skiriama pienininkams, gyvulių augintojams ir žemdirbiams.

Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, šios paramos ypač  laukia pieno gamintojai, nes vasara jiems yra daugiausiai apyvartinių lėšų reikalaujantis laikotarpis.

Projektas „Dėl 2017 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos“ parengtas siekiant užtikrinti žemdirbių pajamų palaikymą ir didinti Lietuvos ūkininkų konkurencingumą bendroje Europos Sąjungos (ES) rinkoje. Skaityti toliau

Prof. S. Arlauskas apie V. Radžvilo persekiojimą: ES elitas turėtų įsiklausyti į kritiką, o ne persekioti kritikus… (32)

Prof. Saulius Arlauskas | Asmeninė nuotr.

Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje nerimsta diskusijos dėl TSPMI skandalo, kai per studentus buvo pradėtas susidorojimas su profesoriumi Vytautu Radžvilu. Portale alkas.lt skelbtas pokalbis su žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovu Romualdu Povilaičiu pavadinimu „TSPMI“ primena Aukštąją partinę mokyklą“. Jame sudėlioti teisiniai šio skandalo akcentai. Žmogaus teisių požiūriu TSPMI administracija diskriminuodama profesorių dėl pažiūrų, pažeidė Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksą. Kol kas jokios reakcijos iš Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės negirdėti. Kaip beje, ir į  visuomenininkų prašymą nuodugniai ištirti konfliktą iki šiol neatsakė nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei Seimo švietimo ir mokslo Skaityti toliau

V. Sinica. Prorusiška ES prieš prorusišką Trampą? (74)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Neatsitiktinai sutapo, jog didžiausi dabartinės ES integracijos vizijos entuziastai visą JAV prezidento rinkimų laikotarpį ir dar ilgokai po to gasdino, jog Donaldas Trampas (Donald Trump) yra prorusiškas kandidatas. Lietuvoje negali būti blogesnės etiketės. Tikėtina, kad būtent dėl to šiaip itin konservatyvi Lietuvos visuomenė konservatyvų respublikoną D. Trampą apklausose vertino prastai ir verčiau rinkosi radikalių kairiųjų pažiūrų Hilari Klinton (Hillary Clinton).

Tuo tarpu Europos Sąjunga Lietuvoje buvo ir yra suvokiama kaip provakarietiškumo ir apsaugos nuo Rusijos įtakos veiksnys, Skaityti toliau

A. Švarplys. Prorusiškas ES ekonomizmas (15)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Kai tiktai JAV savo sankcijomis palietė any company that contributes to the development, maintenance or modernization of Russia’s energy export pipelines (visas kompanijas, dalyvaujančias Rusijos energijos eksporto linijų tiesime, priežiūroje ar modernizavime), iš karto paaiškėjo Europos – Rusijos meilės šaknis. Tai energetika. Ypač abu NordStream‘ai.

Meilė tokia didelė, kad Žanas-Klodas Junkeris (Jeanas Claude Juncker) net pradėjo kalbėti apie „atsakomąsias priemones“ bausti JAV (kaip taikinys minėtas JAV viskio importas). EK Pirmininkas dar kartą parodo, kokia yra Europos Komisijos paskirtis, o tuo pačiu ir kokia ES prigimtis – prekybos ir verslo sąlygų gerinimas, ekonominio augimo užtikrinimas. Skaityti toliau

Istorinis įvykis: dėl sankcijų Rusijai Lietuva solidarizuojasi su JAV, ne su ES biurokratais (25)

Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė Varšuvoje susitiko su JAV Prezidentu D. Trampu | lrp.lt nuotr.

Liepos 26 d. Lietuvos respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė išdrįso pasveikinti Jungtinių Valstijų Kongreso ketinimus įvesti naujas sankcijas Rusijai. Lietuvos prezidentė tai padarė nepaisydama Europos Komisijos (EK) pareiškimų dėl šių JAV įstatymų leidėjų veiksmų. Kaip žinia, EK pirmininkas Žanas-Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) ragino ES imtis atsakomųjų veiksmų JAV atžvilgiu, jei JAV papildomas sankcijas Rusijai įves neatsižvelgdamos į ES susirūpinimą, kad naujos sankcijos Rusijai galėtų pakenkti Europos įmonėms, kurios prisideda prie Rusijos energetikos vystymo. 

Tačiau Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė nepabūgo pareikšti, kad EK Skaityti toliau

R. Povilaitis: TSPMI jau kažkuo primena Aukštąją partinę mokyklą (31)

Romualdas Povilaitis | J. Valiušaičio nuotr.

Viešojoje erdvėje nuskambėjęs Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) skandalas dėl ketinimų atsikratyti profesoriumi Vytautu Radžvilu suskaldė TSPMI akademinę bendruomenę. Jis kilo, kai dalis studentų TSPMI administracijai pareiškė nebenorintys lankyti V.Radžvilo paskaitų dėl profesoriaus euroskeptiškų pažiūrų. Konfliktui įgavus pagreitį, studentus stojo ginti grupė TPSMI dėstytojų, liepos 18 d. išplatinusių pareiškimą, kuriame V.Radžvilas smerkiamas: neva paviešindamas studentų prašymą grubiai pažeidė instituto etikos nuostatus.

Tokiam požiūriui prieštarauja Nepriklausomybės akto signataras Aloyzas Sakalas, viešame Skaityti toliau

Alkoholio vartojimo mažinimo klausimai svarstomi ir ES mastu (0)

ne alkoholiui_sam.lt

Europos Sąjungos (ES) sveikatos apsaugos ministrų susitikime, kuriame Lietuvą atstovauja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, aptariamos su žalingu alkoholio vartojimu susijusios problemos ir galimi jų sprendimo būdai. Lietuvoje jau imtasi priemonių, siekiant mažinti žalingą alkoholio vartojimą, kitos ES šalys taip pat ieško sprendimo būdų.

„Žalingas alkoholio vartojimas turi neigiamų pasekmių ne tik alkoholiu piktnaudžiaujančiųjų sveikatai bei jų šeimoms, bet ir visuomenei. Skaityti toliau

Lietuvos kultūrai pirmą kartą numatytos ES investicijos (0)

Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka | Wikipedia.org nuotr.

Pagaliau, Lietuvos kultūrai pirmą kartą numatytos Europos Sąjungos (ES) investicijos. Kultūros ministerija pranešė, kad viena pirmųjų baigė ES investicijų planavimą – parengti visi projektų finansavimui reikiami dokumentai ir pristatyti tarpinstituciniam derinimui.

Iki 2017 m. pabaigos visai Kultūros ministerijos administruojamai 199 mln. Eurų apimčiai bus paskelbti konkursai arba sudaryti valstybės ir regionų projektų sąrašai. Su dviem trečdaliais Skaityti toliau

Lietuva – už laisvą duomenų judėjimą ir 5G ryšio plėtrą Europos Sąjungoje (0)

sumin.lt nuotr.

Liepos 20 d. Taline vykstančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo ir telekomunikacijų ministrų susitikime Lietuva prisijungė prie ministrų deklaracijos dėl kuo spartesnio 5G ryšio diegimo ES šalyse. Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis taip pat pristatė Lietuvos nuostatą užtikrinti laisvą duomenų judėjimą, būtiną Europos bendrajai skaitmeninei rinkai.

Deklaracijoje dėl 5G ryšio diegimo ES numatytos pagrindinės nuostatos ir būtini žingsniai, siekiant sėkmingai diegti šį ryšį. Skaityti toliau

VU politikos mokslų institute: kova su prof. V. Radžvilo ,,reakcingomis pažiūromis“ (39)

Prof. Vytautas Radžvilas | Propatria.lt nuotr.

Vilniaus forumas informuoja, jog Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) intensyvėja bandymai atsikratyti profesoriumi Vytautu Radžvilu. Naudojantis politiškai motyvuotais dalies studentų skundais, mažinamas V. Radžvilo dėstomų kursų prieinamumas ir apimtys. Tokių sprendimų oficiali argumentacija, jei ja tikėti, daro gėdą ir universitetui, ir studentams.

Šį pavasarį prof. Vytautas Radžvilas VU TSPMI skaitė Europos studijų magistro programos pirmakursiams įprastą Europos idėjos Skaityti toliau

D. Stancikas. Kodėl Rusija tokia svarbi Lietuvai? (12)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Nepaisant nutrūkusių saitų šiandieninei Lietuvai Rusija išlieka viena svarbiausių valstybių.

Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet perspektyvos prasme Lietuvai Rusijos ateitis turėtų būti svarbesnė nei Europos Sąjungos likimas. Reikalas tas, kad Rusijai tapus normalia, draugiška valstybe išnyktų ne tik du šimtmečius užsitęsusi egzistencinė grėsmė, bet ir atsivertų milžiniškos ir labai perspektyvios rinkos, Lietuva vėl taptų svarbi tarpininkė tarp Rytų ir Vakarų, ir tai išgelbėtų lietuvišką savivertę. Deja, šiandien lietuviška savivertė kritusi taip žemai, kad Skaityti toliau

G. Karosas. Prezidento misija – sutelkti Lietuvą (6)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Europa, o ir pasaulis sparčiai keičiasi. Tam tikrų aplinkybių sąlygoti procesai virsta tendencijomis, kurios neišvengiamos, mūsų šalis ne išimtis – turime adekvačiai reaguoti priimdami sprendimus, kurie prieš dešimtmetį ar net kelerius metus dar buvo per ankstyvi.

Europos Sąjungos kūrimasis suteikė mūsų žemynui stabilumo, taip pat, be abejo, su NATO aljanso misija, pavyko gana ilgą laikotarpį išlaikyti taiką daugumoje Europos šalių. Nobelio premija, prieš keletą metų skirta Europos Sąjungai, gal atrodytų keistas sprendimas, Skaityti toliau

V. Radžvilas. E. Makrono partija laimės, bet tai ves Prancūziją prie revoliucijos (video) (8)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Profesoriaus Vytauto Radžvilo birželio 10 dienos (rinkimų pirmojo turo išvakarių) komentaras apie būsimus Prancūzijos rinkimus. Teksto pabaigoje – komentaro vaizdo įrašas.

Rytoj vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai [pirmas rinkimų ratas įvyko birželio 11 d., sekmadieni, – Alkas.lt] yra labai svarbūs Europai ir pasauliui. Numatyti jų baigtį gana lengva. Šie rinkimai tik dar labiau išryškins dabar visame pasaulyje ir ypač ES vykstančius milžiniškus pokyčius. Galima neabejoti, kad vyks ginčas, kaip interpretuoti jų rezultatus. Nesunku numanyti, kad ES vadovai ir vadinamoji pagrindinė žiniasklaida Skaityti toliau

Už nepriimtą migrantą mokėsim 250 000 € baudą (1)

Pabėgėlių priėmimo centro nuotr.

Lenkijoje 2019 metais kartu su parlamento rinkimais gali būti surengtas referendumas dėl pabėgėlių priėmimo. Tuo metu Europos Komisija įspėjo, kad gali bausti valstybes nares, kurios nesilaiko privalomų prieglobsčio prašytojų paskirstymo tarp ES valstybių kvotų, – netgi svarstoma bausti šalis nares po 250 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą migrantą.

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) sakė, kad toks referendumas naujam parlamentui parodytų gyventojų nuotaikas šiuo klausimu. A. Duda patvirtino, kad dabartinė vyriausybė atmeta privalomą pabėgėlių priėmimo sistemą pagal ES kvotas. Apklausos rodo, kad absoliuti dauguma Lenkijos gyventojų nepritaria pabėgėlių priėmimui. Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje rasta genetiškai modifikuotų petunijų (0)

Petunijos | Rengėjų nuotr.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM), gavusi informaciją iš Europos Komisijos apie kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse rastas genetiškai modifikuotas petunijas, patikrino abejones kėlusius augalus ir nustatė, kad į Lietuvą taip pat pateko genetiškai modifikuotų (GM) petunijų augalų. Jie į mūsų šalį pateko iš Lenkijos ir Olandijos.

EK kreipėsi į visas ES valstybes prašydama patikrinti oranžinės spalvos žiedais žydinčias galimai iš Vokietijos, Danijos ar Nyderlandų įvežtas petunijas. Genetiškai modifikuotų šių augalų taip pat jau yra rasta dvylikoje ES šalių – Suomijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kt. Visose šalyse, kuriose rasta genetiškai modifikuotų augalų ar sėklų, imamasi priemonių, jog genetiškai modifikuotų petunijų augalai bei sėklos būtų pašalinamos iš rinkos. Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė vyks į Ukrainą (0)

Lietuva-Ukraina | lrp.lt nuotr.

Birželio 9 d., penktadienį, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė  vyks darbo kelionės į Charkovą, kur susitiks su Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka. Vienas iš vizito tikslų – paminėti nuo birželio 11 dienos įsigaliosiantį bevizį režimą, kuris atvers galimybę Ukrainos žmonėms laisvai keliauti Europos Sąjungoje.

Lietuvos Prezidentė susitikime su Ukrainos vadovu aptars saugumo padėtį šalyje, Minsko susitarimų įgyvendinimą, ES ir Ukrainos Asociacijos susitarimo įsigaliojimą. Taip pat valstybių vadovai kalbės apie būtinybę toliau įgyvendinti šaliai gyvybiškai būtinas reformas: kovą su korupcija,

Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Konferencija: žvilgsnis į jaunimo tautinį, valstybinį ir patriotinį ugdymą (7)

Prof. dr. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr..

Šių metų gegužės paskutinį šeštadienį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko konferencija „Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?“, kurią surengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubas (valdybos pirmininkas dim. mjr. Antanas Burokas) ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (pirmininkas Algis Narutis), vienijanti 23 nevyriausybines organizacijas. Šioje konferencijoje pranešimą „Lietuvos jaunimo mankurtinimas: priežastys ir padariniai“ skaitė profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas. Skaityti toliau

„Vilniaus forumas“ kviečia į konferenciją „Visų pirma – Lietuva!“ (6)

Visu-pirma-Lietuva-plakatasBirželio 7 d. 17.45 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) „Vilniaus forumas“ rengia konferenciją „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“. Konferencijoje pranešimus skaitys Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Bronius Leonavičius, Vilniaus universiteto profesorius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas, politologai Vytautas Sinica ir Dovilas Petkus.

Žlungant pasaulinei komunizmo sistemai Sąjūdis radosi kaip savaveiksmė Tautos politinės saviorganizacijos forma. Okupuotos Lietuvos nomenklatūrinei administracijai nuolankiai

Skaityti toliau

D. Paukštė. Tikslas be plano yra tik paprasta svajonė (Antuanas de Sent Egziuperi) (1)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pasaulis mus ir mes patys save suvokiame kaip valstybę, pastatytą ant demokratijos pamatų. Ją įprasmina ne tik Lietuvos Konstitucija, bet ir tarptautinis pripažinimas. Tačiau tai yra tik formalioji, arba teorinė šio reiškinio pusė. O štai gyvenimas arba praktinė pusė mums įrodinėja priešingai: valstybingumo genų prasme, deja, mes esame tarsi ką tik išsivadavę iš baudžiavos pančių ir nežinome, ką daryti su gauta laisve. Tą tenka prisiminti kiekviena palankia ar nelabai proga. Esamų problemų fone, gal net nesąmoningai dauguma jau pasiilgo botago – anksčiau nereikėjo galvoti: įsakė – padarei ir galvos neskauda. Dabar mūsų tapatybę pasaulyje atspindi ne tik tautybė, bet ir pilietybė. Mūsų santykius su valstybe apibrėžia LR Konstitucija per mūsų teisės ir pareigas. Dėl teisių viskas lyg ir aišku, o štai dėl pareigų… Skaityti toliau

G. Songaila. Apginkime Lenkiją (16)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Neva siekiant strateginės partnerystės su Lenkija, Seime atsinaujino 2K (G. Kirkilo ir A. Kubiliaus) projektas – stumiant valstybine kalba užrašytas asmenvardžių formas iš Lietuvos piliečių pasų, griaunant fonetinį lietuvių kalbos rašybos principą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau 2015 m. nepritarė projekto teiginiui, jog „Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (t.y.: ICAO) Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles“, tačiau 2K ir Co vis tiek remiasi kaip tik šia VLKK išvada, siūlydami į lietuvių kalbą bei raštvedybą įvesti šias „mašinines taisykles“. Skaityti toliau

V. Sinica. Valstybingumo išbandymas „trimis raidėmis“ (atsakymas A. Nikžentaičiui) (22)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis paskelbė tekstą, kuriame teigia, kad „trijų raidžių“ (w, q, x) rašybos įteisinimas Lietuvos piliečių pasuose išspręstų bent penkias reikšmingas Lietuvos problemas. Jos esą 1) padėtų integruoti Lietuvos lenkus, 2) pagerintų santykius su Lenkija, 3) yra būtinos norint padėti lietuvėms, kurioms tų raidžių pase reikia po santuokų su užsieniečiais, 4) mažins migraciją ir 5) padės pasirinkti geresnį atviros Lietuvos ateities scenarijų. Deja, neįmanoma sutikti nei su vienu iš šių penkių teiginių. 

Lietuvos lenkų problemos

A. Nikžentaitis teigia, kad „Daugumos šios [lenkų] tautinės bendrijos narių protėviai nuo Skaityti toliau

T. Baranauskas: To, kas vyksta pas mus, istorija neregėjo (27)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė projektui, kuris leistų nelietuviškas raides pagrindiniame paso puslapyje ir viršutinėje asmens tapatybės kortelės pusėje. Ar istorijoje būta atvejų, kai kuri nors Tauta savanoriškai į savo kultūrą įsileidžia „svetimkūnius“? Kokios būna ir gali būti to pasekmės? Ar nebus taip, kad, patenkinus vieną lenkų reikalavimą, paskui turėsime tenkinti ir kitus? Apie tai – „Vakaro žinių“ pokalbis su istoriku Tomu Baranausku.

Seimas linkęs į lietuvių kalbą įtraukti svetimas raides. Ką rodo istorija – kas paprastai laukia Tautų, kurios į savo kultūrą įsileidžia svetimų kultūrų elementus? Kokios to pasekmės? Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (IV) (0)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA, o trečiąją ČIA.

Tolerancijos diegimas yra ne vien tolerancijos ir multikultūralizmo grožybių propaganda, bet taip pat, o gal net visų pirma, kova prieš aukštų pozityviosios tolerancijos ir multikultūralizmo standartų neatitinkančios „neapsišvietusios“ visuomenės „netolerantiškas“ nuostatas, „prietarus“, „fobijas“. Todėl dėsninga, kad D. Puslys ir portalas bernardinai.lt kovoja prieš visus įprastus liberalmarksistinės ideologijos taikinius – prieš musulmonų demonizavimą, prieš fanatizmą, prieš moralinį radikalizmą, prieš Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (II) (0)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Laisvosios rinkos fundamentalizmą Donatas Puslys bando apginti samprotaudamas šitaip:

Įdomu, kokia autoriaus nuomonė apie tokius įtakingus katalikų mąstytojus ir laisvos rinkos šalininkus kaip Samuelis Gregas (Samuel Gregg) ir visas Aktono institutas ar popiežiaus šv. Jono Pauliaus II biografas Džordžas Veiglas (George Weigel)? Juk, kaip suprantu, laisvąją rinką jie gina ne todėl, kad norėtų demontuoti krikščionybę, būtų pasišventę kokiam nors socialinės inžinerijos projektui, o tiesiog todėl, kad labiau pasitiki žmogaus Skaityti toliau