Žymos archyvas: ES

V. Radžvilas. Vatnikai ir eurovatnikai (44)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nežinia kelintą kartą atvirai parodžiusį neapykantą Lietuvai ir viešai pasityčiojusį iš jos karžygio Klaipėdos Tarybos narį užgriuvo „net“ paties A. Tapino kelta masinio pasipiktinimo banga. Šį kartą rūstybė tokia didelė, kad pagarsėjusiam „vatnikui“ išdrįsta – koks žygdarbis! – net skelbti apkaltą. Būtų juokinga, jeigu nebūtų neramu ir koktu. Juk tai ne kas kita, o dar vienas parodomasis ir grynai teatrališkas tariamo pasipiktinimo „vatnikais“ protrūkis, patvirtinantis, jog Lietuvos valstybės – nėra.

Šitaip keliamų tokių pasipiktinimo audrų tikroji paskirtis Skaityti toliau

K. Stoškus. Kodėl Lietuvai taip parūpo prezidentas? (5)

Prezidentūra | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Neblogas ženklas. Iki Lietuvos prezidento rinkimų dar toloka. Bet nepaliaujamai kartojamos visuomenės apklausos, politinių apžvalgininkų spėliojimai, tautiečių prognozės, pirmųjų kandidatų tezės ir būrimai iš kavos tirščių jau kaitina atmosferą: kas pakeis Dalią Grybauskaitę. Iš pirmo žvilgsnio tai neblogas ženklas – pilietinė visuomenė bręsta. Jai ima rūpėti valstybės politinės perspektyvos. Bet vien tuo aiškinti šį aktyvumą būtų neteisinga. Yra ir kita, daug rimtesnė priežastis – visuomenė nepatenkinta esama padėtimi. Ji laukia daug svarbesnių permainų.  Moralinė ir politinė būklė yra nepakenčiama. Kodėl? Jokia paslaptis, kad visuomenė  apimta nežinios, nepasitikėjimo, įtampos, didžiulio nerimo ir netikrumo jausmo. Skaityti toliau

G. Navaitis. Kandidatų patikra (25)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – net trijų rinkimų ir pasirinkimų metai. Pravartu būtų turėti testą kandidatams, kuris leistų protingai išsirinkti. Gal šiuo testu galėtų tapti jų siūlymai ką daryti su Lietuvos valstybe?

Troleibuso ekrane Vilniuje galime perskaityti vieno iš kandidatų šūkį: „Stipri Lietuva – stiprioje ES“. Praeituose rinkimuose jis žadėjo sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Parinkti aktualiją kandidatas geba. Siekti valdžios ūpo turi, bet nuovokos stokoja, nes stipri valstybė pati sprendžia kas joje gyvens, o stipri ES nurodys kiek ir ko priimti. Skaityti toliau

Seimo narių delegacija dalyvauja LIX Europos reikalų komitetų konferencijoje Sofijoje (0)

dr. Mindaugas Puidokas | lrs.lt nuotr.

Birželio 17-19 d. Seimo Europos reikalų komiteto delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko pavaduotojo dr. Mindaugo Puidoko, dalyvauja LIX Europos Sąjungos nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų konferencijoje (COSAC) Sofijoje (Bulgarija). Tai svarbiausias Europos reikalų komitetų forumas, įtvirtintas Europos Sąjungos pirminėje teisėje, kurio plenariniai posėdžiai vyksta du kartus metuose.

Pirmos konferencijos dienos rytiniame posėdyje parlamentarai išklausė Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. „Konservatorių“ totalitarizmas. Atsakymas partiniam jaunimui (14)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Po Seime Sąjūdžio 30-mečio minėjimo proga pasakytų kalbų sujudo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partinis jaunimas, panoręs reaguoti visų pirma į minėjime pasakytą mano kalbą.

Seimo narė ir TS-LKD jaunimo bendruomenės pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė parašė straipsnį, kuriame atkartojo partijos tikrovės vaizdinį nupasakojančius teiginius, prieš kurį laiką pažertus jos partijos kolegės Ingos Skrebytės rašinyje.

Tai tie patys teiginiai, kurie lėmė „konservatorių“ nesėkmę praeituose Seimo rinkimuose: Skaityti toliau

Sąjūdžio pradininkai: Būtina pasipriešinti mūsų šalies išvalstybinimui ir ištautinimui (44)

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas Mokslų akademijos salėje | J. Vaiškūno muotr., alkas.lt

Birželio 4 d.,  minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį Lietuvos Respublikos Seime, Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino viešą kreipimąsi, kuriame pripažino, kad svarbiausi Sąjūdžio siekiai ir uždaviniai iki šiol liko neįgyvendinti ir paragino Tautą telktis ir priešintis valdžios vykdomam Lietuvos išvalstybinimui ir ištautinimui.

Kreipimąsi pasirašė: Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronius Genzelis, Skaityti toliau

Siūloma, kaip sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą (1)

Psichoaktyviosios medžiagos | sam.lt nuotr.

Lietuvos vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui sumažinti pavojingų psichiką veikiančių medžiagų pasiūlą ir vartojimą nustatant griežtesnį jų reglamentavimą. Bus aiškiai apibrėžiama, kas yra naujos psichoaktyvios medžiagos, kada joms pradedama taikyti kontrolės priemones užkertant kelią kenksmingoms medžiagoms patekti į rinką.

Siūlomi pakeitimai numatyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo projekte, kuris jau keliauja į Seimą ir ten toliau bus svarstomas. Skaityti toliau

Siūloma kaip sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą (0)

Psichoaktyviosios medžiagos | lrv.lt nuotr.

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui sumažinti pavojingų psichiką veikiančių medžiagų pasiūlą ir vartojimą, nustatant griežtesnį jų reglamentavimą. Bus aiškiai apibrėžiama, kas yra naujos psichoaktyvios medžiagos, kada joms pradedama taikyti kontrolės priemonės, kad nebūtų galimybės tokioms kenksmingoms medžiagoms patekti į rinką.

Seimui teikiamas  Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo projektas. Skaityti toliau

A. Pauga. Klausimai atvirai krikščionių demokratų diskusijai (18)

Gabrielius Landsbergis 2017m. | propatria.lt nuotr.

Reaguodamas į gegužės 12 d., šeštadienį vykusio TS–LKD suvažiavimo metu priimtus partijos politinius dokumentus, partijos Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos Vilniaus skyriaus narys Andrius Pauga iškėlė fundamentalius klausimus dėl partijos pozicijos Europos Sąjungos ateities ir kitomis temomis priėmimo tvarkos ir turinio. A. Pauga apgailestauja, kad partijos suvažiavimo delegatai už progaminius dokumentus balsuoja jų nederinę su partijos nariais ir po to jie pristatomi visuomenei kaip visos partijos nuomonė. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra? (5)

Europarl.europa.eu nuotr.

Tiek iš savo draugų konservatorių, tiek iš oponentų radikalioje dešinėje, liberalioje dešinėje, marksistinėje kairėje dažnai tenka girdėti egzaltuotą tikėjimą Europa. Ir be jokio maivymosi, visiškai nuoširdžiai kyla klausimas – kas tai yra? Ar šie tikintieji gebėtų atsakyti į šį klausimą bent patys sau?

Jei tai – hipotetinis subkontinentas, besitęsiantis iki Uralo, tai pagrindinė Rusijos dalis yra Europoje. Ar tikrai tai turi mintyse dauguma tikinčių? Jei tai – Skaityti toliau

G. Navaitis. Nacionalizmas – ES gelbėjimosi ratas (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – turėtų tapti demokratijos šventė. Numatomi net treji rinkimai – savivaldybių merų ir tarybų, Respublikos Prezidento bei Europos parlamento rinkimai. Visi svarbūs ir įdomūs. Visi skatina diskusijas apie savivaldą, apie Prezidento asmenybę ir politines galias. Proga ir diskusijai, kurios Lietuvos politikai sumaniai vengia, – apie sąjungas, federacijas, imperijas, apie ES ateitį ir Lietuvos valstybės vietą joje.

Šiandieną matome dvi laibai aiškias tendencijas. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Atsisakiau dalyvauti fiktyviame VU TSPMI konkurse profesoriaus vietai užimti (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atsisakiau dalyvauti fiktyviame Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) konkurse profesoriaus vietai užimti. Tai yra sąmoningas ir atsakingas apsisprendimas, kurį nulėmė šios priežastys:

1. Daugelį metų institute sėkmingai dėsčiau studentų teorinio pasirengimo pagrindą sudarančius Filosofijos įvado ir Klasikinės politinės teorijos kursus. TSPMI studijų programa nėra pakeista. Šie kursai iš principo negali būti panaikinti nenusmukdant instituto bendrojo akademinio ir studentų Skaityti toliau

Seimas ratifikavo Kanados ir ES prekybos susitarimą su specialiu pareiškimu (0)

Protestas prieš ES prekybos sutartis su Kanada ir JAV Vilniuje 2017 m. | R. Garuolio nuotr.

Balandžio 24 d. Lietuvos Seimas posėdyje ratifikavo 2016 m. spalio 30 d. Briuselyje priimtą Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą vadinamą CETA (angl. Comprehensive Economic and Trade Agreement). Už tai numatantį įstatymą (projektas Nr. XIIIP-753(2) balsavo 70 Seimo narių, prieš – 6, susilaikė 14 Seimo narių.

Kaip žinia, nemaža dalis Lietuvos visuomenės ir ypač Lietuvos bei įvairių Europos valstybių profesinės sąjungos nepalankiai vertina CETA sutartį, kuri, pasak jų, ne tik sumažins aplinkosauginius, Skaityti toliau

M. Puidokas. CETA ratifikuosime tik su saugikliu, apsaugančiu Lietuvą nuo GMO (4)

Mindaugas Puidokas | Asmeninė nuotr.

Tarptautinių sutarčių bei konvencijų ratifikavimas yra didžiulė parlamento narių atsakomybė prieš šalies žmones, nes daugumos jų galiojimas yra neterminuotas. Dėl to kaskart ratifikuojant tokias sutartis būtina įvertinti ne tik jų saugumą žmonėms, bet ir pasekmes daugeliui metų į ateitį.

Seimas dažnai skuba ir svarbios tarptautinės sutartys ratifikuojamos neįsigilinus

Lietuvoje per beveik tris nepriklausomybės dešimtmečius susiformavo ydinga praktika, kai Skaityti toliau

J. Putinas. Emigracija (22)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Lietuvoje nenutyla diskusijos apie emigraciją. Bet apie išvažiavusius svetur tautiečius kalbama ir rašoma ne kaip apie turinčius sielą, besiilginčius namų, tėvų, vaikų, skirtingų likimų žmones, o lyg apie negyvus daiktus, statistinius vienetus. Jie – skaičiai, kuriais manipuliuojama priklausomai nuo poreikio. Niekas pačių nepaklausia, kodėl išvyko ir ko trūksta, kad grįžtų.

Didžiosios žiniasklaidos priemonės, kurių Lietuvą žeminantys reportažai didžiąja dalimi apie nesėkmes, avarijas, katastrofas, nelaimes, girtuoklius ir padugnes, išvykėlių temos nė dienai neapleidžia. Skaityti toliau

V. Radžvilas: Ką reiškia principas „Lietuva – lietuviams“? (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute neseniai vyko diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“. Skaitytojų dėmesiui – filosofo Vytauto Radžvilo pasisakymas šia aktualia tema.

Karlas Šmitas (Carl Schmitt) buvo visiškai teisus. Klausimai būna dviejų rūšių: klausimai, dėl kurių galimi kompromisai, ir klausimai, kurie turi būti atsakyti vienareikšmiškai, nes yra egzistenciniai. Skaityti toliau

Siūlomi nauji ES biudžeto prioritetai bei šaltiniai (0)

Europos sąjungos institucijos | zum.lt nuotr.

Nuo 2021 m. ES turėtų gausiau finansuoti saugumą, gynybą bei migracijos politiką, tačiau taip pat neturėtų mažinti paramos ūkininkams bei skurstantiems regionams, pažymėjo EP nariai.

Kovo 14 d. priimtose ilgalaikio ES biudžeto gairėse Europos Parlamentas ragina numatyti lėšų naujiems prioritetams, tokiems kaip saugumas, gynyba bei migracija, taip pat toliau remti mokslinius tyrimus, mainų programą Erasmus+, jaunimo užimtumą, smulkųjį ir vidutinį verslą bei infrastruktūros plėtrą.

Skaityti toliau

Laiko sukiojimo klausimas jau ant Europos Parlamento stalo (6)

cphpost.dk nuotr.

Europos Parlamentas yra gavęs Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos valstybių narių prašymus dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai.

Šiuo klausimu skelbiame Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, Užsienio reikalų komiteto nario dr. M. Puidoko pranešimą.

Pramoniniame amžiuje pirmasis įvesti vasaros laiką pasiūlė entomologas Džordžas Vernonas Hudsonas (George Vernon Hudson). Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai? (15)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Kovo 14 d. VU TSPMI įvyko diskusija tema „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai“. Joje tezes pristatė filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, jam oponavo politologas, portalo bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, diskusiją moderavo filosofas dr. Mindaugas Kubilius. Skaitytojams siūlome susipažinti su dr. Laisvūno Šopausko diskusijoje perskaitytu pranešimu. Pranešimo pagrindu rengiamas straipsnis, kuriame diskusijoje pristatyta pozicija bus išdėstyta išsamiau.

Tezė. Inteligentija ir viešieji intelektualai yra visiškai skirtingos prigimties reiškiniai Skaityti toliau

Vyks L. Šopausko ir D. Puslio pokalbis apie viešųjų intelektualų vaidmenį (tezės) (13)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Kovo 14 d., trečiadienį, 17.30 val., Vilniaus Univesiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) (402 aud., Vokiečių g. 10, Vilnius) vyks filosofo dr. Laisvūno Šopausko ir instituto alumno, Bernardinai.lt portalo vyriausiojo redaktoriaus Donato Puslio diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“ Pokalbį ves filosofas dr. Mindaugas Kubilius.

L. Šopausko skelbiamose tezėse teigiama, jog „Inteligentija ir viešieji intelektualai yra du visiškai skirtingos prigimties reiškiniai. Lietuva turi seną ir garbingą inteligentijos tradiciją, o viešieji intelektualai yra naujas reiškinys. Skaityti toliau

Europarlamentarai siūlo nedelsiant imtis gelbėti bites (video) (4)

Consciouslifenews.com nuotr.

Kovo 1 d. priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) ragina ES ir jos valstybes imtis priemonių apsaugoti bites, remti bitininkus bei užkirsti kelią medaus klastojimui.

Europarlamentarai siūlo nedelsiant imtis veiksmų atkurti bičių sveikatai ir populiacijai ES: paruošti kovos su bičių mirtingumu veiksmų planą, remti invazinėms rūšims ir ligoms atsparių bičių rūšių veisimą, uždrausti bitėms kenkiančius pesticidus, taip pat skatinti ūkininkų ir bitininkų bendradarbiavimą dėl pasėlių purškimo laiko.

Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

V. Mazuronis. Didžioji URM ir Prezidentės D. Grybauskaitės klaida? (33)

Valentinas Mazuronis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kalbu apie Lietuvos valstybės balsavimą JT, kai buvo balsuojama  už Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria neteisėtu vadinamas JAV prezidento Donaldo Trampo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.

Šį sprendimą pakomentavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas teigė, kad „Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, jog Jeruzalės klausimas gali būti išspręstas tik derybų keliu“.

Nesiginčysiu dėl to, kad Jeruzalės klausimas gali būti išspręstas tik derybų keliu, Skaityti toliau

Pasirengimo Europos Vadovų Tarybai centre – „Brexit“ derybos (0)

Europos vadovų taryba | lrp.lt nuotr.

Trečiadienį, gruodžio 13 d., europarlamentarai kartu su Europos Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timermansu (Frans Timmermans) ir ES „Brexit“ vyriausiuoju derybininku Mišeliu Barnieriu (Michel Barnier) aptars pasirengimą 14-15 d., Briuselyje, vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai. Tikėtinos temos – gynyba, socialinė politika, švietimas, migracija ir „Brexit“.

Europarlamentarai vertins, ar Europos Komisijos ir Jungtinės Karalystės derybininkai pasiekė pakankamai pažangos derindami JK pasitraukimo iš ES sąlygas tokiose srityse kaip piliečių teisės, Šiaurės Airijos ir Airijos Skaityti toliau

Ministras Linas Linkevičius išvyksta į Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Abidžane (0)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius | Užsienio reikalų ministerijos nuotr.

Lapkričio 28-30 dienomis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvaus penktajame Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikime Abidžane, Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje.

Lapkričio 28 dieną, Afrikos Sąjungos (AS) ir Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų lygio darbiniame susitikime, ministras aptars viršūnių susitikimo darbotvarkę ir dalyvaus diskusijoje patvirtinant baigiamuosius AS ir ES viršūnių susitikimo dokumentus. Skaityti toliau

Po 18 valandų derybų Briuselyje susitarta dėl kitų metų ES biudžeto (2)

Europos sąjungos institucijos | zum.lt nuotr.

Lapkričio 17 d. Briuselyje vykusiame ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto. Kitąmet Europos Sąjungos (ES) biudžeto įsipareigojimai sieks 160,1 mlrd. eurų (0,2 proc. daugiau lyginant su 2017 m.), mokėjimai – 144,7 mlrd. eurų (14,1 proc. daugiau lyginant su 2017 m.).

„Pagrindiniai prioritetai kitų metų ES biudžete – ES ekonomikos augimo skatinimas, užimtumo didinimas, migracijos iššūkių sprendimas ir saugumo užtikrinimas. Derybose dėl kitų metu biudžeto buvo svarbu užtikrinti, kad Lietuvai svarbių sričių finansavimas būtų pakankamas, Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Mes atsiprašėme. O jūs? (22)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Lietuva vėl išprovokuota, vėl kalama ant antisemitizmo kryžiaus. Senas, nusibodęs, bet dėl to ne mažiau skausmingas siužetas: įžūli ar/ir infantili ypata netikėtai, išdavikiškai smūgiuoja į paširdžius, tačiau gavusi grąžos, visa gerkle piktinasi, kokie nekultūringi, netolerantiški tie, kurie išdrįso duoti grąžos.

Jei panašūs apsižodžiavimai, apsistumdymai vyktų šalyje, kur visi konflikto dalyviai išpažįsta Kristaus mokymą ir juo seka, panašūs priekaištai turėtų realų pagrindą, nes daugelis dar prisimename Kristaus raginimą gavus į vieną žandą, šiukštu, neduoti grąžos, bet dar Skaityti toliau

ES paramą Švietimo ir mokslo ministerija perskirsto ir nukreipia į švietimo pertvarką (0)

zum.lt

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), įvertinusi ankstesnės Vyriausybės suplanuotų 2014-2020 m. ES fondų investicijų tikslingumą ir atitikimą šalies prioritetams, perskirsto ES paramą. Šios lėšos nukreipiamos į pradėtas bendrojo ugdymo, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo pertvarkas.

„ES lėšų panaudojimo tempą lemia šiuo metu vykdomos kompleksinės švietimo pertvarkos. Peržiūrėdami dar anos Vyriausybės suplanuotas ES investicijų lėšas, sutelkiame dėmesį į ilgalaikę investicijų naudą. Todėl vienu metu spaudžiame ir akseleratorių, ir stabdį. Skaityti toliau

V. Radžvilas. A. Smetona unikaliai aiškiai matė ryšį tarp kultūros ir politikos (video) (8)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt koliažas

Skelbiame spalio 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ pristatyme sakytos kalbos tekstą ir vaizdo įrašą (jį rasite teksto apačioje).

***

Pamėginsiu trumpai įvertinti šitos knygos reikšmę. Pirmoji mintis, kuri ateina į galvą, yra ši: pasaulį vis tik valdo Apvaizda. Šią knygą pristatome dieną, kai ką tik, vos prieš parą pasikeitė Europa ir Skaityti toliau

Varšuvoje – ministrai tarėsi dėl NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumų stiprinimo (0)

Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius | Asmeniė nuotr.

Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius spalio 9 dieną Varšuvoje dalyvavo devynių NATO priklausančių Vidurio Europos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame buvo sutarta toliau siekti tikslių sprendimų tęsiant NATO prisitaikymas prie besikeičiančios saugumo aplinkos.

Viceministras pabrėžė, kad kitų metų liepą planuojamas NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas suteiks svarbią paskatą nuo 2014 metų vykstančiam saugumo stiprinimui: „Šie darbai neturi sustoti. Skaityti toliau