Žymos archyvas: ES

Mobiliųjų duomenų kainos Europoje – konkretus ES laimėjimas (0)

Pixabay.com nuotr.

Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo naujos Europos Sąjungos taisyklės dėl tarptinklinio ryšio (angl. roaming) paslaugų kainų. Praėjo tie laikai, kai reikėdavo būtinai neužmiršti išjungti telefono keliaujant – nebent rizikuojant gauti didelę sąskaitą mėnesio gale. Turbūt daug mūsų jau priprato, kad išvažiavę į kitą ES šalį galime skambinti, rašyti žinutes bei naršyti internetą be didelių papildomų mokesčių.

Reikia nepamiršti, kad 2017 m. birželio 15d. įsigaliojusios taisyklės – tikras Europos Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II) (9)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Nuo A. Kubiliaus pasisakymo pereikime prie pranešimų, pretenduojančių į mokslinius.

Filosofė, Vilniaus universiteto senatorė, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė perskaitė pranešimą „Europietiškumas ir nacionalumas: ar tikrai nesuderinami“, kuris yra, kaip pristatė prelegentė,  sutrumpinta intelektualų forume Nidoje perskaityto pranešimo „Ar tikrai europietiškumas trukdo nacionalumui? Europa kaip tarpusavio kolonizacija“ versija. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvos geopolitikos perspektyvos (48)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvoje daug ir seniai kalbama apie Baltijos šalių sandraugą. Kai kas jau pastebėjo, kad ši Atgimimo ir Baltijos kelio laikų vizija kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Estija jau seniai labiau orientuojasi į Suomiją, su kuria ją sieja tiek tautiniai ryšiai, tiek ūkiniai interesai, nei į Baltijos šalis. Deja, šiaurinis vektorius krypsta tokia linkme, kad šiaurinė kaimynė vertinama labiau, nei pietinė. Tai galioja ir baltiškajai sesei Latvijai.

Su estais latvius sieja daugiau tautinių mitų, nei su lietuviais. Bendra patirtis Livonijos Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I) (22)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 19 d. Mykolo Romerio universitete įvyko konferencija „Europos likimas: integracija, suverenumas, tapatumai“. Konferencija nepatraukė nei akademinės, nei platesnės visuomenės dėmesio. Kitaip būti ir negalėjo, nes tai buvo tipiškas nuobodus akademinis renginys, kuriame visi prelegentai vieni kitus puikiausiai pažinojo, neketino nieko naujo pasakyti ir nesitikėjo nieko svarbaus išgirsti. Visi žinojo, kur pakliuvę: vykdomas projektas, į projektą yra įtraukta konferencija, atėjus laikui reikiama eilutė atsiras ataskaitose, po to bus nauji projektai ir nauji nuobodūs akademiniai renginiai, kaip tai akademinėje sferoje įprasta. Skaityti toliau

Šliaužianti cenzūra arba aukščiau už V. Landsbergį ne tik dangus (14)

Vytautas Radžvilas | Vilniausforumas.lt nuotr.

Rugsėjo pabaigoje Tautos forumas paskelbė pareiškimą LRT tarybai bei LRT generalinei direktorei, reikalaudamas liautis juodinti JAV prezidentą Donaldą Trampą, neleisti laidų vedėjams demonstruoti atviro priešiškumo Seimo valdančiajai daugumai bei nevaržyti žmonių teisės reikšti įsitikinimus. Jam įkandin Vilniaus forumas išplatino atskirą dokumentą dėl LRT vykdomos Vytauto Landsbergio cenzūros. Cenzūra Lietuvoje pasiekė tokį mastą, kad šis kelia pavojų valstybės egzistavimui, įsitikinęs filosofijos profesorius, Vilniaus ir Tautos forumo narys Vytautas Radžvilas. Skaityti toliau

A. Juozaitis. D.Trampas ir nauja pasaulio tvarka (video) (15)

Dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Didžioji Lietuvos žiniasklaida vis dar rimtai neišnagrinėjo pasaulio politinę bendruomenę sudrebinusią JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) kalbą, pasakytą rugsėjo 26 d. JTO asamblėjoje. Rimčiausi analitikai sako, kad tai dramatiškai keičia tarptautinės politikos akcentus. Lietuvoje – tyla.

Pirmą kartą, kad ir atsargiai, ar net pašaipiai žvelgiantys į D. Trampą apžvalgininkai sukluso. Prieštaravimų ir įtampų poliai pasaulyje trakštelėjo. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Saugosime „teritorijas“ – be miškų ir žmonių? (video) (5)

Labanoras. Kirtimai | A.Jakimavičiaus nuotr.

Šiandien Miškininko diena. Ta proga – anaiptol ne šventiškos mintys.

„Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių girias, kurias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo“,– šie nuo mokyklos suolo lydintys Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ žodžiai, nukeliantys į mitinius tautos laikus, – tai epinis Lietuvos paveikslas, išugdęs ne vieną kartą, taip pat ir mano. Skaityti toliau

D. Grybauskaitė su A. Merkel Vilniuje aptarė globalius ES iššūkius (video, nuotraukos) (2)

Angela Merkel, Dalia Grybauskaitė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Vizito tikslas – aptarti tolesnes dvišalių Lietuvos ir Vokietijos ryšių stiprinimo perspektyvas bei aktualius ES darbotvarkės klausimus prieš kitos savaitės neformalią Europos Vadovų Tarybą Zalcburge.

Prieš dvišalį susitikimą Prezidentė pabrėžė, kad abiejų valstybių ryšiai šiuo metu yra pasiekę sėkmingiausią etapą dvišalių santykių istorijoje. Skaityti toliau

Prezidentės kvietimu į Lietuvą atvyks Vokietijos kanclerė Angela Merkel (20)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu į Lietuvą tvyks Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerė Angela Merkel. Šis vizitas atspindi pastaraisiais metais ypač sustiprėjusius Lietuvos ir Vokietijos ryšius tiek dvišaliu pagrindu, tiek bendradarbiaujant ES bei NATO.

Prezidentė su Vokietijos kanclere aptars svarbiausius ES darbotvarkės klausimus, bendradarbiavimą gynybos srityje, tolesnes ekonominių ir verslo ryšių perspektyvas. Skaityti toliau

Kviečia diskusija „Briuselis nusprendė – ar tikrai?“ (3)

„Būtent!“ | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 8 dieną, 12.30 val. Birštone, Vytauto parke, Europietiškos Lietuvos erdvėje vyks neformalus pokalbis „Briuselis nusprendė – ar tikrai?“.
 
Kokia yra Lietuvos ES ateities vizija ir kaip galime ją pasiekti? Kaip sutelkti ir sustiprinti politikų, valstybės tarnautojų, visuomeninių partnerių ir piliečių pastangas kuriant ES viziją ir formuojant Sąjungos politiką? Skaityti toliau

E. Makronas siūlo kurti nuo JAV nepriklausomą Europos saugumo aljansą, įtraukiant ir Rusiją (video) (19)

emanuelis-makronas-almasdarnews-comRugpjūčio 27 d. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pažėrė kritikos JAV tarptautinio saugumo politikai ir pareiškė, kad užtikrinant Europos žemyno saugumą, JAV įtakos dalis Europai turi būti mažesnė.

„Europa nebegali kliautis Jungtinėmis Valstijomis saugumo srityje. Būtent mes turime užtikrinti Europos saugumą ir suverenitetą“, – sakė E. Makronas Prancūzijos ambasadoriams skirtoje kalboje apie Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Išeivija, įsipareigojusi Lietuvai. Ar Lietuva įsipareigojusi išeivijai? (0)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Politinė kultūra, tauta ir suverenitetas

Kadangi išeivijos palikimas ir nuopelnai Lietuvai  prisikėlusios valstybės šimtmečio fone – vienam autoriui neįveikiama tema, apsiribosiu retesniu politinės kultūros aspektu.

Apie ridiko vidų ir skonį

„Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai“ – taip vadinosi  1993 m.  Skaityti toliau

V. Radžvilas. Vatnikai ir eurovatnikai (44)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nežinia kelintą kartą atvirai parodžiusį neapykantą Lietuvai ir viešai pasityčiojusį iš jos karžygio Klaipėdos Tarybos narį užgriuvo „net“ paties A. Tapino kelta masinio pasipiktinimo banga. Šį kartą rūstybė tokia didelė, kad pagarsėjusiam „vatnikui“ išdrįsta – koks žygdarbis! – net skelbti apkaltą. Būtų juokinga, jeigu nebūtų neramu ir koktu. Juk tai ne kas kita, o dar vienas parodomasis ir grynai teatrališkas tariamo pasipiktinimo „vatnikais“ protrūkis, patvirtinantis, jog Lietuvos valstybės – nėra.

Šitaip keliamų tokių pasipiktinimo audrų tikroji paskirtis Skaityti toliau

K. Stoškus. Kodėl Lietuvai taip parūpo prezidentas? (5)

Prezidentūra | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Neblogas ženklas. Iki Lietuvos prezidento rinkimų dar toloka. Bet nepaliaujamai kartojamos visuomenės apklausos, politinių apžvalgininkų spėliojimai, tautiečių prognozės, pirmųjų kandidatų tezės ir būrimai iš kavos tirščių jau kaitina atmosferą: kas pakeis Dalią Grybauskaitę. Iš pirmo žvilgsnio tai neblogas ženklas – pilietinė visuomenė bręsta. Jai ima rūpėti valstybės politinės perspektyvos. Bet vien tuo aiškinti šį aktyvumą būtų neteisinga. Yra ir kita, daug rimtesnė priežastis – visuomenė nepatenkinta esama padėtimi. Ji laukia daug svarbesnių permainų.  Moralinė ir politinė būklė yra nepakenčiama. Kodėl? Jokia paslaptis, kad visuomenė  apimta nežinios, nepasitikėjimo, įtampos, didžiulio nerimo ir netikrumo jausmo. Skaityti toliau

G. Navaitis. Kandidatų patikra (25)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – net trijų rinkimų ir pasirinkimų metai. Pravartu būtų turėti testą kandidatams, kuris leistų protingai išsirinkti. Gal šiuo testu galėtų tapti jų siūlymai ką daryti su Lietuvos valstybe?

Troleibuso ekrane Vilniuje galime perskaityti vieno iš kandidatų šūkį: „Stipri Lietuva – stiprioje ES“. Praeituose rinkimuose jis žadėjo sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Parinkti aktualiją kandidatas geba. Siekti valdžios ūpo turi, bet nuovokos stokoja, nes stipri valstybė pati sprendžia kas joje gyvens, o stipri ES nurodys kiek ir ko priimti. Skaityti toliau

Seimo narių delegacija dalyvauja LIX Europos reikalų komitetų konferencijoje Sofijoje (0)

dr. Mindaugas Puidokas | lrs.lt nuotr.

Birželio 17-19 d. Seimo Europos reikalų komiteto delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko pavaduotojo dr. Mindaugo Puidoko, dalyvauja LIX Europos Sąjungos nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų konferencijoje (COSAC) Sofijoje (Bulgarija). Tai svarbiausias Europos reikalų komitetų forumas, įtvirtintas Europos Sąjungos pirminėje teisėje, kurio plenariniai posėdžiai vyksta du kartus metuose.

Pirmos konferencijos dienos rytiniame posėdyje parlamentarai išklausė Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. „Konservatorių“ totalitarizmas. Atsakymas partiniam jaunimui (14)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Po Seime Sąjūdžio 30-mečio minėjimo proga pasakytų kalbų sujudo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partinis jaunimas, panoręs reaguoti visų pirma į minėjime pasakytą mano kalbą.

Seimo narė ir TS-LKD jaunimo bendruomenės pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė parašė straipsnį, kuriame atkartojo partijos tikrovės vaizdinį nupasakojančius teiginius, prieš kurį laiką pažertus jos partijos kolegės Ingos Skrebytės rašinyje.

Tai tie patys teiginiai, kurie lėmė „konservatorių“ nesėkmę praeituose Seimo rinkimuose: Skaityti toliau

Sąjūdžio pradininkai: Būtina pasipriešinti mūsų šalies išvalstybinimui ir ištautinimui (44)

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas Mokslų akademijos salėje | J. Vaiškūno muotr., alkas.lt

Birželio 4 d.,  minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį Lietuvos Respublikos Seime, Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino viešą kreipimąsi, kuriame pripažino, kad svarbiausi Sąjūdžio siekiai ir uždaviniai iki šiol liko neįgyvendinti ir paragino Tautą telktis ir priešintis valdžios vykdomam Lietuvos išvalstybinimui ir ištautinimui.

Kreipimąsi pasirašė: Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronius Genzelis, Skaityti toliau

Siūloma, kaip sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą (1)

Psichoaktyviosios medžiagos | sam.lt nuotr.

Lietuvos vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui sumažinti pavojingų psichiką veikiančių medžiagų pasiūlą ir vartojimą nustatant griežtesnį jų reglamentavimą. Bus aiškiai apibrėžiama, kas yra naujos psichoaktyvios medžiagos, kada joms pradedama taikyti kontrolės priemones užkertant kelią kenksmingoms medžiagoms patekti į rinką.

Siūlomi pakeitimai numatyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo projekte, kuris jau keliauja į Seimą ir ten toliau bus svarstomas. Skaityti toliau

Siūloma kaip sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą (0)

Psichoaktyviosios medžiagos | lrv.lt nuotr.

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui sumažinti pavojingų psichiką veikiančių medžiagų pasiūlą ir vartojimą, nustatant griežtesnį jų reglamentavimą. Bus aiškiai apibrėžiama, kas yra naujos psichoaktyvios medžiagos, kada joms pradedama taikyti kontrolės priemonės, kad nebūtų galimybės tokioms kenksmingoms medžiagoms patekti į rinką.

Seimui teikiamas  Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo projektas. Skaityti toliau

A. Pauga. Klausimai atvirai krikščionių demokratų diskusijai (18)

Gabrielius Landsbergis 2017m. | propatria.lt nuotr.

Reaguodamas į gegužės 12 d., šeštadienį vykusio TS–LKD suvažiavimo metu priimtus partijos politinius dokumentus, partijos Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos Vilniaus skyriaus narys Andrius Pauga iškėlė fundamentalius klausimus dėl partijos pozicijos Europos Sąjungos ateities ir kitomis temomis priėmimo tvarkos ir turinio. A. Pauga apgailestauja, kad partijos suvažiavimo delegatai už progaminius dokumentus balsuoja jų nederinę su partijos nariais ir po to jie pristatomi visuomenei kaip visos partijos nuomonė. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra? (5)

Europarl.europa.eu nuotr.

Tiek iš savo draugų konservatorių, tiek iš oponentų radikalioje dešinėje, liberalioje dešinėje, marksistinėje kairėje dažnai tenka girdėti egzaltuotą tikėjimą Europa. Ir be jokio maivymosi, visiškai nuoširdžiai kyla klausimas – kas tai yra? Ar šie tikintieji gebėtų atsakyti į šį klausimą bent patys sau?

Jei tai – hipotetinis subkontinentas, besitęsiantis iki Uralo, tai pagrindinė Rusijos dalis yra Europoje. Ar tikrai tai turi mintyse dauguma tikinčių? Jei tai – Skaityti toliau

G. Navaitis. Nacionalizmas – ES gelbėjimosi ratas (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – turėtų tapti demokratijos šventė. Numatomi net treji rinkimai – savivaldybių merų ir tarybų, Respublikos Prezidento bei Europos parlamento rinkimai. Visi svarbūs ir įdomūs. Visi skatina diskusijas apie savivaldą, apie Prezidento asmenybę ir politines galias. Proga ir diskusijai, kurios Lietuvos politikai sumaniai vengia, – apie sąjungas, federacijas, imperijas, apie ES ateitį ir Lietuvos valstybės vietą joje.

Šiandieną matome dvi laibai aiškias tendencijas. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Atsisakiau dalyvauti fiktyviame VU TSPMI konkurse profesoriaus vietai užimti (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atsisakiau dalyvauti fiktyviame Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) konkurse profesoriaus vietai užimti. Tai yra sąmoningas ir atsakingas apsisprendimas, kurį nulėmė šios priežastys:

1. Daugelį metų institute sėkmingai dėsčiau studentų teorinio pasirengimo pagrindą sudarančius Filosofijos įvado ir Klasikinės politinės teorijos kursus. TSPMI studijų programa nėra pakeista. Šie kursai iš principo negali būti panaikinti nenusmukdant instituto bendrojo akademinio ir studentų Skaityti toliau

Seimas ratifikavo Kanados ir ES prekybos susitarimą su specialiu pareiškimu (0)

Protestas prieš ES prekybos sutartis su Kanada ir JAV Vilniuje 2017 m. | R. Garuolio nuotr.

Balandžio 24 d. Lietuvos Seimas posėdyje ratifikavo 2016 m. spalio 30 d. Briuselyje priimtą Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą vadinamą CETA (angl. Comprehensive Economic and Trade Agreement). Už tai numatantį įstatymą (projektas Nr. XIIIP-753(2) balsavo 70 Seimo narių, prieš – 6, susilaikė 14 Seimo narių.

Kaip žinia, nemaža dalis Lietuvos visuomenės ir ypač Lietuvos bei įvairių Europos valstybių profesinės sąjungos nepalankiai vertina CETA sutartį, kuri, pasak jų, ne tik sumažins aplinkosauginius, Skaityti toliau

M. Puidokas. CETA ratifikuosime tik su saugikliu, apsaugančiu Lietuvą nuo GMO (4)

Mindaugas Puidokas | Asmeninė nuotr.

Tarptautinių sutarčių bei konvencijų ratifikavimas yra didžiulė parlamento narių atsakomybė prieš šalies žmones, nes daugumos jų galiojimas yra neterminuotas. Dėl to kaskart ratifikuojant tokias sutartis būtina įvertinti ne tik jų saugumą žmonėms, bet ir pasekmes daugeliui metų į ateitį.

Seimas dažnai skuba ir svarbios tarptautinės sutartys ratifikuojamos neįsigilinus

Lietuvoje per beveik tris nepriklausomybės dešimtmečius susiformavo ydinga praktika, kai Skaityti toliau

J. Putinas. Emigracija (22)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Lietuvoje nenutyla diskusijos apie emigraciją. Bet apie išvažiavusius svetur tautiečius kalbama ir rašoma ne kaip apie turinčius sielą, besiilginčius namų, tėvų, vaikų, skirtingų likimų žmones, o lyg apie negyvus daiktus, statistinius vienetus. Jie – skaičiai, kuriais manipuliuojama priklausomai nuo poreikio. Niekas pačių nepaklausia, kodėl išvyko ir ko trūksta, kad grįžtų.

Didžiosios žiniasklaidos priemonės, kurių Lietuvą žeminantys reportažai didžiąja dalimi apie nesėkmes, avarijas, katastrofas, nelaimes, girtuoklius ir padugnes, išvykėlių temos nė dienai neapleidžia. Skaityti toliau

V. Radžvilas: Ką reiškia principas „Lietuva – lietuviams“? (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute neseniai vyko diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“. Skaitytojų dėmesiui – filosofo Vytauto Radžvilo pasisakymas šia aktualia tema.

Karlas Šmitas (Carl Schmitt) buvo visiškai teisus. Klausimai būna dviejų rūšių: klausimai, dėl kurių galimi kompromisai, ir klausimai, kurie turi būti atsakyti vienareikšmiškai, nes yra egzistenciniai. Skaityti toliau

Siūlomi nauji ES biudžeto prioritetai bei šaltiniai (0)

Europos sąjungos institucijos | zum.lt nuotr.

Nuo 2021 m. ES turėtų gausiau finansuoti saugumą, gynybą bei migracijos politiką, tačiau taip pat neturėtų mažinti paramos ūkininkams bei skurstantiems regionams, pažymėjo EP nariai.

Kovo 14 d. priimtose ilgalaikio ES biudžeto gairėse Europos Parlamentas ragina numatyti lėšų naujiems prioritetams, tokiems kaip saugumas, gynyba bei migracija, taip pat toliau remti mokslinius tyrimus, mainų programą Erasmus+, jaunimo užimtumą, smulkųjį ir vidutinį verslą bei infrastruktūros plėtrą.

Skaityti toliau

Laiko sukiojimo klausimas jau ant Europos Parlamento stalo (6)

cphpost.dk nuotr.

Europos Parlamentas yra gavęs Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos valstybių narių prašymus dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai.

Šiuo klausimu skelbiame Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, Užsienio reikalų komiteto nario dr. M. Puidoko pranešimą.

Pramoniniame amžiuje pirmasis įvesti vasaros laiką pasiūlė entomologas Džordžas Vernonas Hudsonas (George Vernon Hudson). Skaityti toliau