Žymos archyvas: emigrantai

Dar vienas žingsnis nuo Lietuvos. Koks tikrasis dvigubos pilietybės referendumo tikslas? (nuotraukos, video) (2)

Dviguba ir keliaguba pilietybė | A. Bernacko koliažas

Politikų bandymai įteisinti dvigubą pilietybę žongliruojant įstatymais, vis labiau piktina visuomenę. Ilgai politikai kalbėjo sau, kritikai – sau, tačiau šią savaitę abi pusės buvo suvestos bendrai diskusijai – išgirsti vieni kitų argumentus. Pakviesti ekspertai aiškino, kodėl dėl kiekvienos politikų užgaidos Konstitucijos kaitalioti neverta, tačiau ne visi valdžios atstovai norėjo tai girdėti.

Spalio 3 d. į viešą visuomenės grupės „Už Konstituciją“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengtą diskusiją buvo pakviesti konstitucinės teisės ekspertai, Skaityti toliau

R. Karbauskis siūlo piliečiams, mokantiems mokesčius ne Lietuvoje, neskaičiuoti skolos „Sodrai“ (0)

Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

Spalio 4 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis įregistravo įstatymo projektą, kuriuo remiantis piliečiams, dirbantiems ir mokantiems mokesčius ne Lietuvoje, nebūtų skaičiuojama mokestinė skola Lietuvoje. Jis siūlo papildyti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, jog asmenys, kurie socialinio draudimo  įmokas moka Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse arba Šveicarijos Konfederacijoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu yra atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų

Skaityti toliau

G. Navaitis. Neapskaitomas nuostolis (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kiekvieną dieną iš Lietuvos kas nors išvyksta, kas nors į ją atvyksta. Nesudėtinga aritmetika – atimti iš išvykstančių atvykstančius. Ir matome – kasmet mūsų šalis sumažėja, o todėl emigracija tapo grėsmę Lietuvos ateičiai. Veikiausiai ji tęsis dar keletą ar net ir kelioliką metų, veikiausiai dar ne kartą TV ekrane matysime kažkieno apmokėtus vaizdus apie emigranto sėkmę, apie gerus atlyginimus Norvegijoje ar Airijoje. Kita vertus emigracijos neigiamas poveikis valstybės finansams, būsimų pensijų dydžiui vis geriau suprantamas ir dažniau svarstomas. Skaityti toliau

Nacionalinėje bibliotekoje vyks pašnekesys „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“ (0)

Rugpjūčio 13 d.: diskusija „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“ | lnb.lt nuotr.

Rugpjūčio 13 d., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių kalbos ir kultūros centre, Valstybingumo erdvėje, II a., vyks pašnekesys „Kaip išsaugoti lietuviškąją tapatybę pasaulyje“.

Netylant kalboms apie emigrantus, lietuviškosios tapatybės krizę ir globalią Lietuvą stengiamės rasti geriausią sprendimo būdą, kuris padėtų išsaugoti lietuviškąją tapatybę. Visi, kuriems svarbus lietuviškosios tapatybės išsaugojimo klausimas, yra kviečiami į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) Skaityti toliau

J. Putinas. Emigracija (22)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Lietuvoje nenutyla diskusijos apie emigraciją. Bet apie išvažiavusius svetur tautiečius kalbama ir rašoma ne kaip apie turinčius sielą, besiilginčius namų, tėvų, vaikų, skirtingų likimų žmones, o lyg apie negyvus daiktus, statistinius vienetus. Jie – skaičiai, kuriais manipuliuojama priklausomai nuo poreikio. Niekas pačių nepaklausia, kodėl išvyko ir ko trūksta, kad grįžtų.

Didžiosios žiniasklaidos priemonės, kurių Lietuvą žeminantys reportažai didžiąja dalimi apie nesėkmes, avarijas, katastrofas, nelaimes, girtuoklius ir padugnes, išvykėlių temos nė dienai neapleidžia. Skaityti toliau

A. Juozaitis: Kaip sakė poetas J. Marcinkevičius – rusenome, o dabar anglėjame (22)

Arvydas Juozaitis | respublika.lt nuotr.

Filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis naujausią savo knygą pavadino „Tėvynės tuštėjimo metas“. Pasak autoriaus, tai – tarsi užfiksuota 17 metų Lietuvos kardiograma. Laisvės kaina ir didžiausiu Sąjūdžio pralaimėjimu A. Juozaitis vadina šalies tuštėjimą, emigraciją: „Mano idėja Lietuvai – Lietuva – vienintelė lietuvių žemė. Žmogus negali išeiti iš tautos likimo.“

– Kalbamės ypatingu laiku – 28-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metinių išvakarėse, ką tik paminėtas modernios Lietuvos 100-metis. Koks jums šis laikas? Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Sodybų tuštėjimo metai (ne pagal Avyžių) (4)

Dijana Apalianskiene_asmen.nuotr

Dideli miestai vargina. Žmogus iš prigimties linkęs gyventi mažoje, jam gerai pažįstamoje aplinkoje, kur kiekvienas kampas kalba savąja kalba, žiūri savomis akimis ir šviečia įprasta Saulė.

Taip ir keliauja dabartinio Lietuvos išeivio širdis į tuos kampus, kurie vis dažniau ir dažniau tampa užmiršta sala, su keistu buvusio kaimo pavadinimu, kurio jau nėra kam garsiai ištarti.

KAREIVONYS. Kas gali būti gražiau už tokį kaimo pavadinimą. Taip ir matau anų  laikų Lietuvos kareivėlius lininiais marškiniais, žingsniuojančius kaimo daubomis ir kalneliais…  O gal tai reiškia visai ką kitą? Bet ne – legendos pasakoja apie to kaimo gausų būrį  jaunuolių  išėjusių  kovoti už  Tėvynę. Skaityti toliau

Grįžtančių į Lietuvą emigrantų laukia pagalba (0)

 „Kryptis Lietuva“

Po laiko, praleisto svetimoje šalyje, grįžti į tėvynę gali būti nemenkas iššūkis. Kaip susirasti patinkantį darbą, vėl integruotis į visuomenę, nuo kurios jau atitolai, pritapti – tai klausimai, kylantys grįžtantiems emigrantams.

Sugrįžtantiems pagalbos ranką tiesia įvairios organizacijos ir iniciatyvos, skatinančios išvykusius sugrįžti ir palengvinančios integraciją. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas projektas „Kryptis Lietuva“ skleidžia žinią apie tokias iniciatyvas, Skaityti toliau

Tyrimas: švedų požiūris į imigraciją blogėja greičiausiai (0)

Pabėgėliai iš Afrikos | Wikipedia.org nuotr.

Tarptautinės tyrimų kompanijos IPSOS atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip keičiasi požiūris į imigraciją 25 skirtingose šalyse, parodė, jog vertinimai prastėja.

Pasak šio tyrimo, daugiau nei keturi iš dešimties apklaustųjų mano, kad imigracija pakeitė šalį, kurioje jie gyvena, ir šie pokyčiai jiems nepatinka, o dvigubai daugiau respondentų yra įsitikinę, kad imigracija turėjo bendrai neigiamą poveikį. Skaityti toliau

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? (21)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Rugpjūčio 22 d., 17 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje, 305 kab. įvyks diskusija „Lietuviška tapatybė pasaulyje“.

Kokia yra Lietuva pasaulyje? Kokią mūsų šalį mato tautiečiai svetur? Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? Šiuos ir kitus klausimus kels pokalbio rengėjai – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai, pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai, visuomenininkai.

Pokalbyje apie lietuviškumą pasaulyje, dalyvaus LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centro Skaityti toliau

A. Zolubas. „Kryptis Lietuva“ – susirūpinimo ir veiklos regimybė (33)

Pixabay.com nuotr.

Vyriausybės tinklapis 2017 07 20 paskelbė, kad Vyriausybės kanceliarija organizuoja apdovanojimus „Kryptis Lietuva“ ir kviečia visuomenę teikti iniciatyvas, kuriomis užsienio lietuviai skatinami sugrįžti ir dirbti Lietuvoje arba jiems padeda lengviau integruotis sugrįžus po daugelio metų, praleistų svetur. Apdovanojimuose kviečiamos dalyvauti biudžetinės ir viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslo įmonės ir privatūs asmenys.  Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ko liūdi Karo muziejaus liūtai? (1)

R. Jasukaitienės nuotr.

Liūtų kailis blizga – jie neseniai restauruoti, bet akyse – skausmas… 1938-aisiais Karo muziejui juos padovanojo paskutinysis Astravo dvaro paveldėtojas Jonas Jurgis Tiškevičius, tuo metu jau gyvenęs Paryžiuje. Liūtų didingumas, įkūnijęs ne grėsmę, greičiau mažos tautos laisvą dvasią, šiandien atspindi nostalgiją praeičiai: kurgi tie vaikai, kurie, karčių prisilaikydami, ropšdavosi jiems ant nugaros, laimingai šypsodavosi, tėvų paveiksluojami? (Kas gi iš vyresnės kartos neturi nuotraukos su Karo muziejaus sodelio liūtais?!)

Tėvai dar mažą atsiveždavo mane į Kauną. Atminty išliko varpų muzika. Kiekvieną vakarą Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Čikagos lietuviai nepasiduoda nykimo nuotaikoms (1)

Kas ta Amerika? Juokingai nuteikčiau, jeigu pradėčiau girtis daug matęs ir girdėjęs. Per trečią pagal dydį JAV miestą, jos Skaityti toliau

Migracijos komisija siūlo stiprinti teigiamą šalies įvaizdį ir sukurti visaapimantį informacinį tinklą (0)

Lėktuvai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Birželio 14 d. Migracijos komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl visaapimančio informacinio tinklo, skirto emigravusiems lietuviams ir potencialiems investuotojams, veiklos bei teigiamo Lietuvos įvaizdžio stiprinimo strategijos.

Posėdyje dalyvavę Ūkio ministerijos atstovai pristatė „Investuok Lietuvoje“ sukurtą platformą Dirbk Lietuvoje (work in Lithuania), kuri turėtų pradėti veikti maždaug po mėnesio, ir joje numatoma skelbti informaciją apie darbo vietas Lietuvoje, taip pat užsienio investuotojų Lietuvoje siūlomas darbo vietas. Skaityti toliau

D. Paukštė. Tikslas be plano yra tik paprasta svajonė (Antuanas de Sent Egziuperi) (1)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pasaulis mus ir mes patys save suvokiame kaip valstybę, pastatytą ant demokratijos pamatų. Ją įprasmina ne tik Lietuvos Konstitucija, bet ir tarptautinis pripažinimas. Tačiau tai yra tik formalioji, arba teorinė šio reiškinio pusė. O štai gyvenimas arba praktinė pusė mums įrodinėja priešingai: valstybingumo genų prasme, deja, mes esame tarsi ką tik išsivadavę iš baudžiavos pančių ir nežinome, ką daryti su gauta laisve. Tą tenka prisiminti kiekviena palankia ar nelabai proga. Esamų problemų fone, gal net nesąmoningai dauguma jau pasiilgo botago – anksčiau nereikėjo galvoti: įsakė – padarei ir galvos neskauda. Dabar mūsų tapatybę pasaulyje atspindi ne tik tautybė, bet ir pilietybė. Mūsų santykius su valstybe apibrėžia LR Konstitucija per mūsų teisės ir pareigas. Dėl teisių viskas lyg ir aišku, o štai dėl pareigų… Skaityti toliau

D. Paukštė. Lyderis – tai prekeivis viltimi (Napoleonas Bonapartas) (0)

Dainius Paukštė | Alkas.lt nuotr.

„Kuomet šalį palieka mokslininkai, inžinieriai, gydytojai ir kiti protinio darbo atstovai, išvažiuoja tautos žiedas – inteligentai. Tuomet valstybės valdymą perima verslininkai, politikais tampa plebėjai ir praeiviai iš gatvės, o parlamente deputatų vietose įsitaiso turgaus spekuliantai, sportininkai ir aktoriai“…

Labai jau pažįstamas pasirodė šis „vaizdelis“.  Tenka prisiminti: istorija vystosi spirale, kai padariusi laiko kilpą, ji pasikartoja kitu laiku. Straipsnio pradžioje pacituoti žodžiai buvo ištarti prieš 85 metus! 1932 metais Riksdage, Migracijos ir demografinės politikos komitete juos ištarė Čarsas Jensenas (Chars Jensen) (1904 – 1971), tuometinis Skaityti toliau

Laukia bausmė už migrantų priėmimą (5)

Migrantai | Alkas.lt nuotr.

Seimas labai sunerimo: pabėgėliai, kuriuos mes priėmėme pagal ES primestas kvotas, masiškai palieka Lietuvą. Ką daryti, kad jie liktų? Apie tai diskutuota penktadienį Seime surengtoje konferencijoje. O „Vakaro žinios“ pakalbino žmones, tiesiogiai bendraujančius su pabėgėliais, ir žinančius, nuo ko jie bėga.

Ruklos pabėgėlių priėmimo centro Priėmimo ir integracijos skyriaus vedėja Gintarė Davalgienė „Vakaro žinioms“ pateikė šokiruojančius skaičius. Pasirodo, šiandien Lietuva iš 1105 pabėgėlių, kuriuos Skaityti toliau

V. Radžvilas: Dvigubos pilietybės įteisinimu siekiama, kaip sovietmečiu, pagražinti statistiką (3)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

„Kodėl politikams staiga prireikė įteisinti dvigubą pilietybę? Todėl, kad pagaliau pamatė, jog Lietuvą ištiko demografinė katastrofa. Kita vertus, jie siekia, kaip sovietmečiu, pagražinti gyventojų statistiką“, – LRT.lt teigė filosofas ir politologas ir vienas Sąjūdžio kūrėjų Vytautas Radžvilas, komentuodamas konservatorių inicijuotas Pilietybės įstatymo pataisas. 

Didžioji dauguma Seimo narių pasirašė konservatorių inicijuotas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę po 1990 m. kovo 11 d. emigravusiems tautiečiams, įgijusiems užsienio šalies pilietybę. Tiesa, tik tokiu atveju, jei Skaityti toliau

T. Bakučionis. Ko valdžia negali daryti, jei nori sugrąžinti emigrantus (2)

Tomas Bakučionis | Asmeninė nuotr.

Stengiuosi nekreipti dėmesio į žiniasklaidoje laikas nuo laiko metodiškai pasirodančius piarinius pamokomuosius rašinėlius, tačiau norom nenorom akis ima ir užkliūva. Prieš keletą dienų Delfi.lt paskelbė Kotrynos Stankutės-Jaščemskienės rašinį „Penki pasiūlymai, kad daugiau lietuvių grįžtų“. Straipsnio autorė yra įmonės „Global lithuanian leaders“ biuro direktorė. Suprantu, kad jaunąją autorę įkvėpė jau ne pirmą kartą viešai nuskambantys politikų godojimai apie emigracijos stabdymą ir emigrantų sugražinimą.

Neketinu daug diskutuoti su autore, juolab Delfi puslapiuose (nes nepriklausau pateptųjų Skaityti toliau

Seimo posėdyje vyks diskusija dėl migracijos ir demografinės politikos (0)

JAV lietuviai Sausio 13-ąją pagerbė bėgimu palei Mičigano ežerą | E. Lukoševičiaus nuotr.

Balandžio 4 d.  10 val. Seimo posėdyje rengiama diskusija dėl migracijos ir demografinės politikos.

Diskusijoje pranešimus skaitys Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, sambūrio „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ nacionalinio komiteto pirmininkas Krescencijus Stoškus, Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė Vladislava Stankūnienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, migracijos ekspertas Dainius Paukštė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Guoda Burokienė, Skaityti toliau

Nuo ko mes tolstam? (2)

Boguslavas Gruževskis ir Raimondas Kuodis_respublika.lt nuotr

Lietuva kasmet praranda po Alytų ar Marijampolę – žmonės išvažiuoja ten, kur pajėgs savimi pasirūpinti. Skurdas šalyje nemažėja, nelygybė bei socialinė atskirtis – didėja. Visa tai liudija, kad tokia socialinė politika, kuri vykdoma Nepriklausomoje Lietuvoje jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, yra niekur nevedanti. Nepaisant realijų, viešojoje erdvėje vyrauja pasakojimai apie „sėkmės Lietuvą“, kuri sparčiai žengia socialinės ir ekonominės pažangos keliu. Skaityti toliau

Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės vadovė: „Atsarginių“ šalių sąraše Lietuvos nėra (6)

britanijos-warwick-universiteto-lietuviu-bendruomene_-ekspresas-co-uk

Britanijoje aktyviai vykstant debatams, aiškinantis, koks konkrečiai bus Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos scenarijus, ten gyvenantys lietuviai sako jaučiantys augantį nerimą ir nesaugumą. Kol vieni „Brexit“ vadina istoriniu šansu susigrąžinti emigravusiuosius, patys Britanijoje gyvenantys lietuviai apmąsto įvairius scenarijus, bet „atsarginių“ šalių sąraše Lietuvos dažniausiai nėra.

Dalia Asanavičiūtė: gyvenimas grįžo į vėžes, bet nerimo labai daug

Skaityti toliau

LEU Lituanistikos fakultete vyks konferencija „Kultūrų tiltai ir patiltės“ (1)

leu_leu-lt

Rugsėjo 23–24 d. Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete (LEU LF, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija, kurią organizuoja Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija kartu su LEU LF.

Konferencija, pasitelkusi „tilto ir patiltės“ metaforas, tęsia 2009 m. organizuoto Europos lyginamųjų literatūros studijų tinklo kongreso temą „Savo ir svetimo susitikimai“. Tikroji komparatyvistikos paskirtis – tiesti tiltus tarp savo ir svetimo, tarp šalių, kultūrų ir civilizacijų, išryškinant panašumus ir aiškinant skirtumus, kurie liudija kiekvieno palyginimo nario savitumą.

Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas (4)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

Europos Sąjunga pagrįsta viena kitą neigiančiomis prielaidomis, kurias galima apibūdinti senu contradictio in adiecto terminu. Iš pradžių buvo norima valstybių sąjungos, bet vėliau pradėta kalbėti apie bendrą valstybę. Kalbama apie bendrą Europos valstybę pripažįstant daugybę skirtingų Europos valstybių. Valstybe tapti norinti Europos Sąjunga yra oksimoronas. Toks pat oskimoronas, kaip apskritas kvadratas, sveikas ligonis, elitinė prostitutė ar sausas vynas. Vynas niekada nėra sausas, o Europos sąjunga negali tapti panaši į Jungtines Amerikos Valstijas, nors tai ir norima padaryti. Skaityti toliau

Per Lietuvos paštą ir toliau į šalį plūsta emigrantų pinigai (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos pašte gauta net iš 128 pasaulio šalių siųstų pinigų perlaidų. Daugiau nei po 1 mln. eurų į Lietuvą atkeliavo iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Iš Lietuvos daugiausia pinigų išsiųsta į Rusiją ir Ukrainą.

Lietuvos pašto duomenimis, gaunamų tarptautinių pinigų perlaidų, palyginti su 2015-ųjų pirmuoju pusmečiu, padaugėjo apie 17 proc. „Tiek gautų pinigų perlaidų skaičiumi, tiek pinigine verte labiausiai augo perlaidos iš Vokietijos, Airijos ir JAV. Tai – šalys, kuriose gausiai susitelkusios lietuvių emigrantų bendruomenės“, – teigė Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovė Neringa Knyvienė. Skaityti toliau

S. Jonušaitė. Laiškas išvykusiam kraštiečiui (11)

Smiltė Jonušaitė | asmeninė nuotr.

Mažasis Drauge,

rašau Tau, norėdama pranešti, jog Švenčionių miestas Tavęs pasiilgo. Jis pasakojo man, jog Tu užaugai ir jau senokai išvykai, tačiau jo pasąmonėje kasdien iškyla akimirkos, praleistos kartu su Tavimi, Tavo saulės šviesumo šypsena, dangaus mėlynumo akimis bei vaikišku ir nenumaldomu noru viską pažinti. Kreipiuosi į Tave Švenčionių vardu ir kviečiu sugrįžti ten, kur prabėgo gražiausios  vaikystės akimirkos.

Ar dar pameni, kaip, būdamas vos ketverių metukų,  basomis kojomis bėgiojai Švenčionių gatvėmis, ir rodės, jog visi miestelio paukščiai gieda tik Tau ir dėl Tavęs? Ar pameni, kaip Skaityti toliau

Imsis vilioti imigrantus (5)

Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Birželio 13 d. Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) nariai Marija Aušrinė Pavilionienė ir Andrius Kubilius susitiko su Europos Komisijos (EK) Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato direktoriumi Matijasu Riute (Matthias Ruete).

Susitikimo metu ERK nariai domėjosi migracijos politikos švietimo kontekste, Europos Sąjungos (ES) išorės sienų kontrolės bei socialinės politikos dėl pabėgėlių integracijos harmonizavimo aspektais. Be kita ko, atkreiptas dėmesys ir į 2016 Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Mintys po straipsnio „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“ (32)

Stanislavas Stavickis (Stano) dešinėje | Asmeninė nuotr.

Atsakymas į straipsnį „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“.

Perskaitę dainininko Stano mintis apie tai, kaip mūsų tautiečiai emigrantai nesijaučia laukiami tėvynėje ir išgirdę jo pateiktą pasiūlymą Prezidentei – parodyti daugiau dėmesio lietuviams, aplankant jų bendruomenes užsienyje – daugelis neliko abejingais ir džiaugėsi: „Šaunuolis Stano! Būtina reikalauti mūsų rinktos valdžios dėmesio tautai!“

Tačiau dar svarbiau priminti mūsų senolių išmintį: „Nieko nesitikėk iš valdžios – pasikliauk savo protu ir rankomis.“ Visą savo gyvenimą ir gerbūvį susikūrę savo rankomis,  Skaityti toliau

Dėl dvigubos pilietybės įteisinimo reikalaujama dvigubų standartų? (video) (88)

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos spaudos konferencija, kurioje buvo pristatyti Komisijos darbo vaisiai.

Gegužės 17–20 d. Seime posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė keturias rezoliucijas: „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo bei Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo“, „Dėl patriotinio ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“, „Dėl 2018 m. Dainų šventės“, „Dėl informacinio karo“. Skaityti toliau

J. Olekas su NATO Parlamentinės Asamblėjos pakomitečio nariais aptarė saugumo iššūkius (0)

 J. Olekas su NATO Parlamentinės Asamblėjos pakomitečio nariais aptarė saugumo iššūkius | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Gegužės 9 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas susitikęs su Vilniuje viešinčia NATO Parlamentinės Asamblėjos Gynybos ir saugumo komiteto Ateities saugumo ir gynybos pajėgumų pakomitečio delegacija aptarė saugumo padėtį regione, artėjantį NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje, migracijos iššūkius.

„Vertinu jūsų susidomėjimą saugumu mūsų regione prieš priimant ir patvirtinant svarbius sprendimus artėjančiame NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, siekiant labiau sustiprinti Aljansą. Esu įsitikinęs, kad transatlantinės vienybės demonstravimas ir mūsų stiprus ryžtas gintis yra Skaityti toliau