Pablogėjusi šeimos finansinė padėtis (58 proc.), nepagarbus darbdavių požiūris į darbuotojus (53 proc.) bei žmonių bendravimo būdas Lietuvoje (50 proc.) yra pagrindiniai užsienyje gyvenančių lietuvių nuogąstavimai svarstant apie grįžimą į gimtąją šalį.
Tokius rezultatus parodė Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro sumanytas sociologinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti 1027 respondentai – daugiau nei metus užsienyje gyvenantys lietuviai.
Šalia tokių nuogąstavimų yra ir viena labai svarbi priežastis, traukianti sugrįžti – net 76 proc. apklaustųjų teigė, kad gyvendami Lietuvoje jaustųsi geriau, nes čia gyvena jų draugai ir artimieji.
Jovita Sandaitė, IOM koordinuojamo projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė, pastebi ir daugiau teigiamų ženklų – dauguma darbingo amžiaus emigrantų mano, kad užsienyje įgytą darbinę patirtį galėtų sėkmingai panaudoti ir Lietuvos darbo rinkoje.
Tyrimo metu, buvo atlikti ir giluminiai interviu su pačiais emigrantais ir žinovais – žmonėmis betarpiškai susiduriančiais su grįžusiais migrantais įvairiuose jų įsitvirtinimo Lietuvoje žingsniuose – renkantis būstą, įsidarbinant, buvusių migrantų vaikams įsitraukiant į lietuvišką švietimo sistemą.
Žinovų vertinimu, kartais grįžtantieji net per daug nuogąstauja dėl suprastėsiančios šeimos finansinės padėties – Lietuvoje atlyginimai išties mažesni, bet mažesnės ir pragyveno išlaidos, tad grįžusieji netrunka tai pajausti.
Kitos svarbios sritys – būstas, darbas ir vaikų sėkmingas įsitraukimas į Lietuvišką švietimo sistemą.
Tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko teigimu, emigrantai labai vertina turimą daugiakultūrinę aplinką ir pasaulietišką bendravimą Vakarų šalyse.
Tai yra bene svarbiausias nematerialus dalykas, kurio, migrantų manymu, jie netektų grįžę į Lietuvą. Tačiau nereikia pamiršti, kad dauguma išvykusių grįžta į jau jiems pažįstamą sociumą, čia turi artimųjų ir draugų, todėl bendravimo skirtumai pernelyg nesijaučia.
Žinovai pastebi, kad daugiau problemų gali kilti grįžus kartu su užsieniečiu gyvenimo partneriu. Tokiu atveju sėkmingam įsitraukimui svarbu atlikti „namų darbus“ dar iki grįžimo: įvertinti ar naujoje aplinkoje bus kalbančių partneriui suprantama kalba, kokios jo ar jos įsidarbinimo galimybės, ar gyvenamojoje vietoje yra bent nedidelė partnerio(-ės) gimtąja kalba kalbančių ar kitaip kultūriškai artimų žmonių bendruomenė.
Gyvenamosios vietos, įsidarbinimo ir (jei yra) vaikų įsitraukimo klausimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję – grįžtant į gimtuosius rajonus emigrantams dažniausiai nekyla didesnių klausimų dėl būsto, nes dažnai jį jau turi arba gali įsigyti iš turimų santaupų, tačiau rajonuose siauresnės darbo pasirinkimo galimybės.
Didmiesčiuose – priešingai, lengviau rasti pageidaujamą ir geriau apmokamą darbą, tačiau sunkiau įsigyti būstą, juolab, kad neturint stabilių pajamų istorijos Lietuvoje, gali kilti sunkumų gaunant būsto paskolą.
Be to, Lietuvoje yra daug atskirų sėkmingų vaikų įsitraukimų į švietimo sistemą projektų ir iniciatyvų, tačiau išbaigto sisteminio grįžusių vaikų įsitraukimo modelio Lietuvoje dar nėra, todėl ruošiantis grįžti svarbu iš anksto pasidomėti vaikų prisitaikymo galimybėmis.
Sociologas I. Zokas atkreipia dėmesį į kitą emigrantų įvardijamą problemą – biurokratiją, kurią kaip vieną iš grįžimą stabdančių dalykų įvardijo 36 proc. apklaustųjų.
Nors Lietuvos biurokratinės sistemos sudėtingumą linkę neigiamai vertinti tiek emigrantai, tiek tėvynėje gyvenantys lietuviai, žinovai pažymi, kad valstybių be biurokratijos nėra, tad keičiant rezidavimo šalį, reikia nusiteikti tam tikriems biurokratiniams nepatogumams.
Be to, Lietuvoje, lyginant netgi su paklausiausiomis migrantų rezidavimo šalimis, biurokratijos yra mažiau. Be to, įsibėgėja ir vieno langelio būdu veikianti sistema bei atskiros inciatyvos kaip „Renkuosi Lietuvą”
Apibendrindama tyrimo rezultatus J. Sandaitė teigia, kad paprastai daugiausia sunkumų kyla nusprendusiems grįžti spontaniškai ir nepasiruošus.
Tinkamas pasiruošimas grįžimui susideda iš aiškios įsikūrimo vizijos turėjimo, įsidarbinimo ar kitų savirealizacijos sumanymų tokių kaip verslo kūrimas ir pan. apsvarstymo ir galimybių analizės.
Būtinas ir psichologinis nusiteikimas, jog su trumpalaikiais repatriacijos nepatogumams gali tekti susidurti, pažymi projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė.
Išsamūs tyrimo rezultatai čia.
Laiško turinys prezidentui, “premjerei”, “finansų ministrei”, bei trijų “valdančiųjų” partijų vadovams.
_____________________
Apie katastrofą
Lietuva – sparčiausiai tuštėjanti valstybė pasaulyje taikos metu. Bemaž, pusė darbininkų išvyko svetur gyventi bei dirbti ir bijo sugrįžti todėl, kad Lietuvoje yra naudojamos mokesčių taisyklės – plėšikiškos. Tai yra akivaizdžiai matoma, paskaičiavus surinkto biudžeto dalį, tenkančią vienam gyventojui (neskaitant ES biudžeto pinigų). Lyginant su Jungtine Karalyste (JK), plėšikiškai surinktas biudžetas Lietuvoje yra perteklinis, bemaž, dviem milijardais eurų. Todėl, Lietuvoje yra galimybė bei gyvybiškai svarbi būtinybė:
1) panaikinti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD);
2) panaikinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausioms maisto prekėms, vaikiškiems drabužiams bei avalynei;
3) panaikinti “sodros įmokų grindis”, taikomas nuo 2018 sausio 1;
4) atsisakyti visokiausių naujų mokesčių prisigalvojimo.
Įspėjimas valstybinių įstaigų tarnautojams
Mokesčių pertvarkymui, finansų ministerija pakvietė susiburti į darbo grupę iš prezidento kanceliarijos, vyriausybės kanceliarijos bei ministerijų ir kitokių įstaigų. Jei ši darbo grupė nepaisys aukščiau išvardintų visų keturių patarimų, prezidente Gitanai Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte, finansų ministre Gintare Skaiste, valdančiųjų partijų vadovai ir kiti bendradarbiavusieji būsite apkaltinti įžūliu bei nusikalstamu plėšikavimu ir gyventojų (iš)varymu iš Lietuvos.
Priedai, kad suvokti plėšikišką biudžeto surinkimą Lietuvoje
Numeris 1. Jungtinėje Karalystėje darbininkui:
– tenka į rankas 1432.97€ (iš mažiausios algos dydžio);
– reikia sumokėti 182.45€ mokesčių (nuo mažiausios algos dydžio).
Plėšikų užvaldytoje Lietuvoje, darbininkui:
– tenka į rankas 447.23€ iš MMA dydžio;
– tenka sumokėti 159.77€ mokesčių nuo MMA dydžio.
Jei kitaip, Lietuvoje surenkami karališko dydžio mokesčiai nuo mažiausios algos daugiau nei tris kartus mažesnės už mažiausią algą karališkoje valstybėje. Pridedama vaizdinė medžiaga apie tai.
(2020 kovo skaičiai)
Numeris 2. Jungtinėje Karalystėje:
– PVM yra 20%;
– PVM = 0 būtiniausioms maisto prekėms (nedarant biznio iš maisto prekybos);
– PVM = 0 vaikiškiems drabužiams, avalynei (nedarant biznio iš tėvų, auginančių vaikus).
Numeris 3 (apibendrinimas). Tai ko nėra JK, Lietuvoje nežmogišku būdu surenkami tokie pertekliniai mokesčiai bei įmokos:
1) 2018 metais, buvo plėšikiškai surinktas PSD iš dirbančių ir net iš nedirbančiųjų – 1264013917€ (duomenų šaltinis – lietuvosfinansai.lt);
2) plėšikiškai surenkamas PVM kai gyventojai perka maistą, kai perka vaikams drabužius bei avalynę;
3) nuo 2018 sausio 1, iš mažesnio nei MMA dydžio plėšikiškai surenkamos padidintos įmokos – taip vadinamosios „sodros įmokų grindys” (lukašenkiškas dykaduonių mokestis), kai reikia mokėti įmokas nuo MMA dydžio net ir tada kai alga mažesnė nei MMA.
Kodėl daromi palyginimai su JK? Todėl, kad daugiausia Lietuvos skurstančiųjų gyventojų pasirinko išgyvenimą toje buvusioje ES karalystėje, palygindami bei svarstydami gyvenimo ir veiklos sąlygas. JK ir pas mus, maisto bei daiktų kainos panašios.
2021 vasaris
___________________________________
Lietuviai, vieningai vairuokim jųjų elgesį ir veiksmus, kad sustabdyti Tautos varymą iš savo namų.
Anksčiau buvo vyra ir žmona. Tyrime tokių nėra – tik „partneriai“. Šiuolaikiška. Kokia tyrimo nauda? Kad kažkas užsidirbo (kiek?), o kažkas (kas ir iš kieno kišenės?) apmokėjo? Juk visi viską puikiausiai žino! Kas po šio tyrimo pasikeis? Ar tai ne tas pats, jei atlikti tyrimą, ar 143 metų senolė gali pagimdyti trynukus nuo vyro, kuri pasimirė prieš 50 metų?
„Tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko teigimu, emigrantai labai vertina turimą daugiakultūrinę aplinką ir pasaulietišką bendravimą Vakarų šalyse. Tai yra bene svarbiausias nematerialus dalykas, kurio, migrantų manymu, jie netektų grįžę į Lietuvą.“ Bingo!!! Kokia išvada iš to kyla? Kad Lietuvoje reikėtų daugiau daugiakultūriškumo? Ak, tai štai dėl ko jie nenori sugrįžti namo? Atverti visas sienas daugiakultūriškumui, įskaitant sieną su Baltarusija? „Pasaulietiškas bendravimas Vakarų šalyse“ yra kas? Pigūs alubariai Londono priemiesčiuose? Pastebėjimas: tyrimas „sumanytas“ Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro.
spontaniškas – savaiminis
repatriacija – grįžimas į tėvynę
rezidavimo šalis – gal apsistojimo/gyvenimo/buveinės šalis?
Dar vien problema – dideli darbo krūviai, stresas darbe, laisvalaikio stygius.
Vakarų šalyse gyvenę įpratę dirbti lėtesniu tempu, be streso. O pasibaigus darbo dienai, net ir kūrybiniuose darbuose, turėti laisvalaikį. O kaip pas mus? Apstu kūrybinių darbų, kuriuos tenka dirbti vakarais, dažnai bent iš dalies aukojant nekties migą. Taip pat savaitgaliai. Kiaip dažnai pasitaiko, kai savaitgaliais nereikia dirbti? Labai retai.
Net yra paskaičiuota, kad, pvz., universitetų dėstytojai, mokytojai Lietuvoje dirba maždaug dvigubai didesniu krūviu, nei kolegos Vakarų šalyse. Tad, kalbant apie kūrybinių sričių darbuotojus, tai taip pat yra rimta kliūtis grįžti į Lietuvą. Juk dirbti teks dvigubai didsniu krūviu, o darbo užmokestis bus gerokai mažesnis. Tad kas gali rinktis tokį variantą?
Maži atlyginimai Tėvynėje , tai ir maža meilė savo kraštui.
Bet yra viltis . Likę senoliai pakels Lietuvą nuo užsitęsusio “klupėjimo” , išvaikys “biurokratija” , pakeis raidyną ir pasidarys lengviau “partniora” priderinti prie mūsų.
Dėl baisios rytdienos, žmonės nesaugūs Lietuvoje.
__________________________
2020, VĮ Lietuvos pašto:
– darbuotojo mažiausia alga buvo 607 (447.23 į rankas);
– generalinės direktorės Astos Sungailienės alga buvo 10 967 eurų, susidėjusia iš 8800 eurų pastoviosios dalies ir 2167 eurų premijų.
Lietuvos pašte algų skirtumas – 18 kartų!!!
Katastrofiškai baisūs skaičiai, Gitano Nausėdos gerovės valstybėje.
_____________________________________________________
Dar, citata …
VVĮ vadovų algos pernai svyravo nuo 2794 iki 15 528 eurų. Net šeši vadovai gavo daugiau kaip po 10 tūkst. eurų per mėnesį. Lyderis – jau minėtas D.Maikštėnas. Pernai jo mėnesio alga susidėjo iš dviejų dalių – pastovioji dalis vidutiniškai siekė 12 626 eurus, premijos – 2902 eurus, tad bendra alga – 15 528 eurai.
Palyginimui: šalies vadovo Gitano Nausėdos vidutinė alga pernai siekė 9680 eurų, premjerės Ingridos Šimonytės – 5221 eurą, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės – 4817 eurų.
Antroje vietoje iš VVĮ vadovų pagal uždarbį pernai buvo AB „Lietuvos geležinkeliai” įmonių grupės generalinis direktorius Mantas Bartuška su 11 594 eurų alga. Jo uždarbį taip pat sudarė dvi dalys: pastovioji – 9305 eurai, premijos – 2289 eurai. Ne ką teatsiliko AB „Klaipėdos nafta” vadovas Darius Šilenskis: pastovioji dalis – 9200 eurų, premijos – 2101 euras, bendra alga – 11 301 euras.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus (juo nuo metų vidurio įsidarbino Algis Latakas) vidutinė mėnesio alga pernai siekė 11 019 eurus ir susidarė net iš trijų dalių: pastovioji – 6019 eurų, kintamoji – 2890 eurų, premijos – 2110 eurų.
Penketuką užbaigė Lietuvos pašto įmonių grupės generalinė direktorė Asta Sungailienė su 10 967 eurų alga, susidėjusia iš 8800 eurų pastoviosios dalies ir 2167 eurų premijų.
Tokią pat algą – 10 967 eurus – pernai gavo ir UAB „EPSO-G” įmonių grupės vadas Rolandas Zukas: 8040 eurų pastovioji dalis, 2179 eurai – premijos. Kitų VVĮ vadovų algos pernai neperkopė 10 tūkst. eurų ribos.
Nepaisant šokiruojančių skaičių, ataskaitoje teigiama, esą algos vis tiek yra per mažos, nes nusileidžia nuo esančių privačiame sektoriuje.
_________________________________________________________________
(šaltinis “respublika.lt”)