Žymos archyvas: Bronius Makauskas

Gyventojai Vyriausybės nariams išsakė skaudžiausias bėdas (0)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiant sparčiau spręsti piliečiams rūpimus klausimus ir konkrečias bėdas, ministrai Vyriausybės priimamajame liepos – rugsėjo mėnesiais priėmė per 70 šalies gyventojų.

Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui teko aiškintis dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimą, aptarti matininkų, žemėtvarkininkų darbo kokybės spragas, spręsti namų valdos nustatymo klausimus. Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (27)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“ Prienuose (0)

Prienuose vyks filmo apie Lietuvos partizanus: Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygį, Dainavos apygardos štabo viršininką, partizanų kapitoną J. Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą pristatymas. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai.
2016 09 08 RImvydas ir Žaibas1„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Baladė yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Joje susipina meilė, pasiaukojimas, heroizmas, išdavystė, didvyriška mirtis.

Pagrindiniai filmo personažai (herojai) Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje, netoli Punsko. Jie žuvo už mus, už laisvę, už Lietuvą, žuvo iki pat mirties išlikę ištikimi partizanų duotai priesaikai!
2016 09 08 RImvydas ir Žaibas21950 m. LLKS prezidiumo nutarimu Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas po mirties buvo apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, J. Krikščiūno nuopelnai laisvės kovose buvo deramai įvertinti. LR Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.

J. Krikščiūno adjutantas V. Prabulis-Žaibas buvo kilęs iš Mockavos kaimo. Punsko krašte jis turėjo artimų giminių. Pirmą kartą Lenkijos sieną perėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų ir buvo čia iki didvyriškos mirties.

Filmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina: Punsko, Vilniaus bei Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi: partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. Filmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Filmas buvo kuriamas 6-erius metus. Jo trukmė 120 min.2016 09 08 RImvydas ir Žaibas3„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-06-26), taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01) bei Jurbarko kultūros centre (2016-07-03).

Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“ Garliavoje (0)

Garliavoje vyks filmo apie Lietuvos partizanus: Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygį, Dainavos apygardos štabo viršininką, partizanų kapitoną J. Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą pristatymas. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai.

2016 09 08 RImvydas ir Žaibas1„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Baladė yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Joje susipina meilė, pasiaukojimas, heroizmas, išdavystė, didvyriška mirtis.

Pagrindiniai filmo personažai (herojai) Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje, netoli Punsko. Jie žuvo už mus, už laisvę, už Lietuvą, žuvo iki pat mirties išlikę ištikimi partizanų duotai priesaikai!
2016 09 08 RImvydas ir Žaibas21950 m. LLKS prezidiumo nutarimu Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas po mirties buvo apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, J. Krikščiūno nuopelnai laisvės kovose buvo deramai įvertinti. LR Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.

J. Krikščiūno adjutantas V. Prabulis-Žaibas buvo kilęs iš Mockavos kaimo. Punsko krašte jis turėjo artimų giminių. Pirmą kartą Lenkijos sieną perėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų ir buvo čia iki didvyriškos mirties.

Filmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina: Punsko, Vilniaus bei Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi: partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. Filmo autorius Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Filmas buvo kuriamas 6-erius metus. Jo trukmė 120 min.2016 09 08 RImvydas ir Žaibas3„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-06-26), taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01) bei Jurbarko kultūros centre (2016-07-03).

Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“ (0)

Tai pilno metražo (2 valandų) pirmas filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.
Meilė!  Pasiaukojimas!  Heroizmas!  Išdavystė!  Didvyriška mirtis!

Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje, šalia Punsko! Jie žuvo už mus! Už laisvę! Už Lietuvą!

Žuvo iki galo būdami ištikimi partizanų duotai priesaikai!

Scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių prisiminimus.Vaidina: Punsko ir Vilniaus aktoriai
Prisiminimais dalijasi:

  • partizanai
  • partizanų ryšininkai, rėmėjai
  • pokario rezistencijos liudininkai

Istorinės įžvalgos

  • dr. Bronius Makauskas
  • dr. Darius Juodis

Muzika

Andrius Radziukynas
Filmo autorius Sigitas Birgelis
Filmo režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė
Filmo scenarijus parengtas pagal partizanų ryšininkių – Teklės Pauliukonytės-Smilgutės ir Janinos Judickaitės-Kregždės – prisiminimus.

Šiems žuvusiems partizanams Kauno technologijos universiteto žygeiviai „Ąžuolai“ 2014-06-07 pastatė žymeklį Šlynakiemio kaime netoli Punsko. Filmas Žymeklio statyba Šlynakiemyje

Skelbia: Žygeivių klubas ĄŽUOLAS, Alkas, Lietuvių etninės kultūros draugija

Punske vyks filmo apie Lietuvos partizanus premjera (1)

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Balandžio 10 dieną 14 val. (Lenkijos laiku)  Punsko lietuvių kultūros namuose vyks filmo  „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera. Tai pilno metražo (2 valandų) vaidybinis dokumentinis filmas apie Lietuvos partizaninį judėjimą Lenkijos-Lietuvos pasienyje. Jis pasakoja apie 1949 m. gruodžio 15 dieną Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą bei jų ryšininkus ir globėjus.

Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo Šlynakiemyje, šalia Punsko! Jie žuvo už laisvę! Už Lietuvą! Žuvo iki galo būdami ištikimi partizanų duotai priesaikai! Skaityti toliau

B.Makauskas. J.A.Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (I) (4)

 

J.A.Herbačiauskas

Lietuvos Mokslų akademijos rankraščių skyriuje Liudviko Abramovičiaus kolekcijoje saugomas įdomus Juozapo Albino Herbačiausko atviras laiškas Lenkijos kultūros atsovams reiškiantis nusivylimą dėl nepavykusios sondažinės kultūrinių santykių atgaivinimo misijos Lenkijoje 1927 ir 1928 metais. Laiškas parašytas lenkų kalba.

J. A. Herbačiausko laišką iš Kauno į Lenkiją pervežė Tadeušas Schummer‘is (2) ir jį perdavė žinomam lenkų poetui, publicistui ir literatūros kritikui Jan‘ui Lechon‘iui. Tolesnis laiško likimas gavus jį Lechon’iui tuo tarpu nėra žinomas. Skaityti toliau