Žymos archyvas: BNL

G. Navaitis. Kiek kainuoja abejingumas dvasinei gerovei? (10)

2019 10 03 01:44

Lietuvos politikai vis dar mano, kad turtingą ir laimingą ateitį sukurs didesnis BVP (bendras vidaus produktas). Daug kas jais patiki. Todėl retai kada sakoma – svarbiausias politikų uždavinys sukurti kuo daugiau laimės. Taip pasakius būtų nuoseklu prieš priimant sprendimus išsiaiškinti, kas ją suteikia.

Deja, Lietuvoje laimės statistikos vengiama, tokio rodiklio nerasime statistinėse ataskaitose apie padėtį mūsų šalyje. Taigi belieka remtis tarptautiniais laimės lygio, ją lemiančių veiksnių tyrimais. Kone išsamiausiai laimės reikšmę pristato „Raportas apie pasaulio laimę“ (World Happiness Report). Skaityti toliau →

G. Navaitis. Kam naudinga mokesčių „reforma“? (15)

2019 01 16 13:05

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Labai senai, dar antikinės Graikijos filosofas Aristotelis teigė, kad turintieji per daug kenksmingi valstybei, nes rūpinasi tik savimi, o nieko neturintys neturi ir dorovinių stabdžių, nes stengiasi bet kokiu būdu išbristi iš skurdo. Valstybes atrama jis laikė „aukso vidurį“, o kalbant moderniais terminai – vidurinę klasę. Pastarosios nekenčia oligarchai, kuriems laisvas, nuo jų nepriklausantis žmogus yra kliūtis. Nepakenčia ir varguoliai, nes pavydėti oligarchui jie net svajonėse nedrįsta, o savarankiškam žmogui gali. Savo ruožtu oligarchai mėgstą skurdžius, nes gali jiems numesti skatiką ir susilaukti šlovinimo. Skaityti toliau →

G. Navaitis. Laimės ekonomika – gerovė piliečiams, grėsmė valdantiems (9)

2017 11 12 15:00

Iniciatyva „Idėja Lietuvai“ pasiūlė pakeisti himno eilutę, užveisti meškų, supilti kilometro aukščio kalvą ar aerouostus pavadinti garsių menininkų vardais.

Kas nutiks panašias idėjas įgyvendinus? Ir didžiausias optimistas vargu ar to tikisi, kad po to sumažės emigruojančių, girtaujančių ir savižudžių. Esminių idėjų, galinčių pakeisti visų mūsų gyvenimą, pasiūlyta ne daug. Viena iš jų laimės ekonomikos idėja.

Idėja verta dėmesio ir dėl atsako į ją. Valdžia ir oligarchai mielai pritaria, tegu pilietis būna Skaityti toliau →

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas? (II) (15)

2017 03 28 07:55

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtą straipsnį „XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą?“ Pagrindinė jo mintis – žmonės norėtų būti laiminti. laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, tačiau valdantieji tam priešinasi ir siūlo menkai įtikinamus paaiškinimus, kodėl laimės dar reikia palaukti bei bando kritikuoti laimės ekonomiką. Skaityti toliau →

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I) (6)

2017 03 24 00:28

Žmonės norėtų būti laiminti. Šis noras patrauklus dar ir todėl, kad laimingi žmonės reikšmingai prisideda prie visuomenės gerovės, labiau pilietiški, kilnūs ir tolerantiški. Jei visuomenės laimė tokia vertinga kodėl jautri, demokratiška valdžia neturėtų kreipti savo politikos siekdama piliečiams padėti pasiekti didesnį laimės lygį?

Akivaizdu, kad valdžia arba nenori rūpintis piliečių laimę arba jai prastai sekasi tai daryti. Todėl apie aukštesnį BNL (bendros nacionalinės laimės indeksą) ji net nekalba, nes Lietuva pagal jį pastoviai atsiduria šeštame pasaulio šalių Skaityti toliau →

G. Navaitis. Atgyvenęs ugdymas – visuomenė be ateities (7)

2017 02 14 07:00

Šiandien, vasario 14 d., Šv. Valentino dieną, dažniau vadinama meilės diena, Seimas rinksis į neeilinę sesiją spręsti neeilinį klausimą – tobulins meilę vaikams ir jų teisių apsaugą. Vėliau priartės eilinė sesija, kurioje vėl bus rūpinamasi vaikais ir jaunimu, reformuojama ugdymo ir švietimo sistema.

Šios reformos prasidėjo dar neatkūrus Valstybės, tačiau vis dar ginčijamasi apie mokinius su terbelėmis ir išsilavinusių žmonių ar juos lavinančių universitetų perteklių. Diskutavus tiek metų gal jau būtų galima paklausti: „Koks lietuviško ugdymo tikslas?“ Skaityti toliau →