Žymus gruzinų filosofas prof. Merabas Mamardašvilis (1930–1990) buvo žinomas visai rusų, gruzinų ir kitų buvusios SSSR okupuotų valstybių akademinei bendruomenei. Dažnai jį lygindavo su Sokratu – sakydavo: kol klausaisi jo kaip užburtas, viskas aišku, vos tik išeini iš auditorijos – jau ne taip aišku…
Per gyvenimą buvo atspausdintos tik kelios Jo knygos. Po mirties draugai Skaityti toliau
Lapkričio 19 d. sociologas Zygmuntas Baumanas švenčia savo 90 jubiliejų. Ta proga siūlome skaitytojams paskaitą „Natūrali blogio istorija“, kurią profesorius skaitė Vytauto Didžiojo universitete. (Alkas.lt skelbė 2012 m. apie profesoriaus lankymąsi VDU . Daugiau apie tai rasite čia.).
Savo kalbą apie blogio istoriją pradėsiu cituodamas 2004 metais išleistos knygos „Neapykantos psichologija“ autorių prof. Robertą Sternbergą. Tai standartinis studentų vadovėlis apie blogio psichologiją, konkrečiau – neapykantos psichologiją. R. Sternbergas Skaityti toliau
Jonas Trinkūnas (1939–2014) sukaupė lietuvių sakmių ir pasakojimų rinkinį, kuriame atsispindi mūsų tautos išmintis, jos pasaulio samprata, dorovės pagrindas, taigi senovės žynių palikti pamokymai. Susidarė ištisa knyga tokių „filosofinių“ kūrinių, kuriuos, palydėtus J. Trinkūno pastabomis ir įžvalgomis ruošiamasi šiemet išleisti. „Lietuvių išminties knyga“ žadama pristatyti Vilniaus Knygų mugėje. Knyga spaudai parengė Vaclovas Mikailionis.
Tęsdami „Sekmadienio sakmių“ skiltį skelbiame keletą sakmių iš būsimos „Lietuvių išminties knygos“. Skaityti toliau
Kai augau, senelis ne tik sekė mums pasakas apie laikus, kai Lietuvos žeme išdidžiai jodinėjo narsūs karžygiai, be baimės kovęsi su įsibrovėliais kryžiuočiais bei išmintingai klaidindavę sunkius jų riterius neišbrendamose tėvynės pelkėse, bet ir sakė, kad tikras lietuvis turi mokėti penkiasdešimt lietuviškų dainų. Ir mes jas mokėmės, dainavom. Nors kartais spyriojomės ir jaunatviškai maištaudavom, bet kai užtraukdavo kokią visa šeima, lūpos pačios imdavo dėlioti žodžius „nesirūpink, tėvužėli, užaugs tavo sūnaitėlis, bus Lietuvos kareivėlis“, „balnokit broliai žirgus, reiks karan joti“, „neverk, motušėle, Skaityti toliau
Balsavimas dėl N.Venckienės neliečiamybės ryškiai pademonstravo, kaip moraliai puolusi yra mūsų politinė sistema ir kaip smarkiai pakirtęs mūsų šalį yra antipolitikos ir antivalstybiškumo virusas. Išoriškai vertinant, galima manyti, kad buvo suduotas smūgis N.Venckienės asmeniui, „Drąsos kelio“ judėjimui. Iš tikrųjų, giliau pažvelgus, nuostoliai yra žymiai didesni. Nukentės ne tik Venckų bei Kedžių šeimos, politiškai ir teisiškai persekiojami Klonio gatvės gynėjai, bet ir visa mūsų visuomenė. Nukentės nuo mūsų šalies nuvalstybinimo, dėl jos moralinių pagrindų, vadinasi, ir teisingumo sistemos vis didesnio deformavimo, išderinimo. Jau dabar aišku, jog pedofilijos bylos „permontavimas“, ir paskutinis teismo sprendimas A.Ūso byloje tai patvirtina, Skaityti toliau
Vieną kartą gyveno šachas, padišachas… – taip prasideda daugelis azerbaidžaniečių pasakų, pasakų, kurios savo baigtimi primena bet kurios šalies pasakas: visada gėris nugali blogį. O to ir turim mokyti savo vaikus…
1972 metais „Vagos“ leidykla išleido iš rusų kalbos verstą azerbaidžaniečių pasakų knygą „Surūdijęs kardas“. Jas vertė Stasė Budrytė. 302 puslapių knyga alsuoja azerbaidžaniečių liaudies išmintimi.
Praėjo pusšimtis metų…Pasakas skaitė ne vienas tūkstantis lietuviškai mokančių vaikų, Skaityti toliau
