Žymos archyvas: Baltijos valstybės

V. Valiušaitis. Istorijos riteris, vardu Augustinas (5)

Prof. Augustinas Idzelis 2017.04.16 su žmona Regina Klivlende | T. Beržinskienės nuotr.

Lotyniškos kilmės vardas Augustinas reiškia „didis, didingas, vertas pagarbos“. Šis vardas, žinoma, pirmiausiai asocijuojasi su šventuoju Augustinu (354-430), vienu iškiliausių krikščionių mąstytojų, didžiuoju katalikų bažnyčios teologu ir mokytoju, kurio minčių poveikis vėlesniems laikams nėra išblėsęs iki šiol.

Nors šv. Augustinas turi nuopelnų ir istorijai, ypač teologiškai aiškinant žmonijos istoriją veikale „De civitate Dei“ (Dievo miestas), kur parodoma per amžių amžius trunkanti žemiškos valstybės (civitas terrena) ir Dievo valstybės (civitas Dei) kova, šis rašinys yra ne apie tą Augustiną. Nepaisant to, su garsiuoju Hippo vyskupu jis turi bendrų bruožų, būdingų krikščionims, ir taip pat, kaip ir šventasis, yra „vertas pagarbos“. Skaityti toliau

Nepriklausomybės atkūrimo dieną – šventinės Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmės (0)

Kovo 11 vėliavų pakėlimas, 2016 m. | lrs.lt nuotr.

Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, 12 val., Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų, įvyks šventinės trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmės, skirtos 29-ajai mūsų valstybingumo atkūrimo sukakčiai paminėti.

Iškilmėse dalyvaus Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Skaityti toliau

Klaipėdos uostas – nepralenkiamas tarp Baltijos valstybių (2)

Klaipėdos uostas | Klaipėdo valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

Pernai, viršijęs 46 mln. tonų krovinių apyvartą, Klaipėdos uostas trečius metus iš eilės yra lyderis tarp Baltijos valstybių uostų.

Pagal krovinių apyvartą Klaipėdos jūrų uostas išlieka pirmoje vietoje tarp Baltijos šalių uostų, aplenkdamas Latvijos ir Estijos uostus. Klaipėdoje 2018 m. perkrauta 46,58 mln. tonų, tai yra 7,9 proc. daugiau, nei užpernai. Skaityti toliau

Prezidentė pasveikino Latviją 100-ųjų valstybės Nepriklausomybės metinių proga (6)

lrp.lt

Lapkričio 18 d., sekmadienį, išvykdama dalyvauti šventiniuose renginiuose Rygoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Latvijos Respublikos vadovą Raimondą Vėjuonį ir visus latvius 100-ųjų valstybės Nepriklausomybės metinių proga.

Šalies vadovės teigimu, Latvija – ypač brangi Lietuvai. Abi šalis suvienijo ne tik lemtingi įvykiai prieš šimtmetį, bet ir vėlesnė – ginklų ir dainų – kova dėl laisvės ir piliečių teisių, taip pat mūsų svarbiausias tikslas – Lietuvos ir Latvijos Skaityti toliau

Baltijos Asamblėja pabrėžė glaudaus Baltijos valstybių bendradarbiavimo svarbą (video) (0)

BA priimtuose dokumentuose akcentuotas glaudus regioninis Baltijos valstybių bendradarbiavimas | Lietuvos Respublikos Seimo nuotr.

Spalio 26 d., Seime, įvyko 37-oji Baltijos Asamblėjos (BA) sesija ir 24-oji Baltijos Taryba, kuriose aptartos Baltijos valstybių aktualijos ir bendradarbiavimas, regiono saugumo strategija, bendroji regioninė dujų ir elektros rinka, tolesnė projekto Rail Baltica plėtra, alkoholio politika ir Baltijos kultūros fondo įsteigimas.

Dėl šių ir kitų sesijoje aptartų temų BA pateikė pasiūlymus trijų valstybių parlamentams ir vyriausybėms ir Baltijos Ministrų Tarybai. Skaityti toliau

Nusimato permainos kultūros įstaigų veikloje (0)

Baltijos valstybių kultūros ministrų susitikimas | lrkm.lt nuotr.

Estijoje ir Latvijoje vykstančių permainų patirtis, pertvarkant kultūros įstaigų veiklą, yra labai naudinga Lietuvai – teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson, su darbo vizitu viešinti Taline. Ministrė spalio 12 d. dalyvavo trišaliame susitikime su Estijos kultūros ministru Indreku Saaru ir Latvijos kultūros ministre Dace Melbarde.  

Estijos kultūros ministras supažindino su šalyje vykdoma pertvarka kultūros įstaigų srityje. Estijos biudžetinių kultūros įstaigų, išskyrus nacionalines, pertvarka į fondus vyksta nuo 2003 metų, čia jau reorganizuota daugumos teatrų ir koncertinių įstaigų veikla, šiuo metu pertvarkomi muziejai ir kultūros paveldo įstaigos.

Pertvarkant biudžetines kultūros įstaigas, siekiama kuo glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis, pritraukiami nauji finansiniai partneriai. Taip užtikrinama lankstesnė kultūros įstaigų veikla ir tolygesnė jų teikiamų kultūros paslaugų plėtra visoje šalies teritorijoje, atsižvelgiant į konkrečių regionų poreikius. Estija jau turi parengusi šių pokyčių teisinę bazę, taiko tvaraus finansavimo modelius ir kultūros įstaigų veiklos stebėsenos sistemą. Panašių pokyčių imasi ir Latvija.

„Permainos kultūros politikos srityje, kultūros įstaigų veikloje yra ilgalaikis procesas, bet jis turi vykti – tam, kad užtikrintume tolygesnį kultūros paslaugų prieinamumą. Estijos patirtis mums yra naudinga ir dėl to, kad sutampa mūsų požiūris – kultūros paslaugos turi būti prieinamos bet kuriame šalies regione, jos turi apimti kuo platesnį spektrą, kad patenkintų lankytojų poreikius, jų lūkesčius“, – sakė ministrė L. Ruokytė-Jonson.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos kultūros ministrų susitikime taip pat pasidžiaugta bendrų kultūros projektų, skirtų Baltijos valstybių šimtmečiui, sėkme. Bendrų projektų tęstinumą užtikrins trijų valstybių kultūros ministrų sutarimu įkurtas Baltijos kultūros fondas, kuris pradės veikti nuo 2019 metų. L. Ruokytė-Jonson teigimu, trijų Baltijos valstybių kultūros darbai ir projektai, pateikiami kartu, dar labiau išryškina mūsų regiono kultūros ir meno stiprybes, padeda garsiau prisistatyti pasauliui.

Trijų Baltijos šalių paveldo specialistai dalinosi patirtimi (1)

Trijų Baltijos valstybių delegacija paveldo seminare | kpd.lt nuotr.

Rugpjūčio 21-23 dienomis paveldo specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos apvažiavo tris Baltijos valstybes, sustojo svarbiuose kultūros paveldo objektuose bei dalinosi patirtimi ir pasiekimais specialiuose seminaruose. Projektas skirtas Europos kultūros paveldo metams bei visų trijų Baltijos valstybių Nepriklausomybės šimtmečiui paminėti.

„Kultūros paveldas trijų Baltijos valstybių jubiliejaus kontekste užima ypatingą vietą, juo remiasi  valstybingumas ir dabartinės visuomenės patirtis, supratimas ir požiūris. Šio kultūros paveldo praktikų, kasdien dirbančių paveldo apsaugos srityje, susitikimo tikslas yra keistis patirtimi, Skaityti toliau

Vienoje iškilmingai paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis (0)

URM.lt nuotr.

Gegužės 23 dieną Lietuvos ambasada Vienoje ir Lietuvos Nuolatinė Atstovybė prie Tarptautinių organizacijų drauge su Latvijos bei Estijos diplomatinėmis atstovybėmis iškilmingu renginiu paminėjo reikšmingas savo šalims istorines datas – Lietuvos valstybės atkūrimo bei Latvijos ir Estijos valstybių šimtmečius.

Į renginį Vienos Rotušėje gausiai susirinkusius svečius pasveikino Lietuvos ambasadorė Austrijoje Loreta Zakarevičienė bei Latvijos ir Estijos ambasadoriai. Skaityti toliau

Seimo Pirmininko V. Pranckiečio kalba trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmėse (1)

Kovo 11-ąją Nepriklausomybės aikštėje iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 11 d., Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pasveikino trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmėse, skirtose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 28-ajai sukakčiai, dalyvius.

Seimo Pirmininko V. Pranckiečio sveikinimas: 

„Gerbiamieji,

Nepriklausomybės aikštė – laisvės vieta. Skaityti toliau

Vasario 16-ąją pravertos Lietuvos valstybės antrojo šimtmečio durys (1)

Vasario 16-ąją pravertos Lietuvos valstybės antrojo šimtmečio durys | Kėdainių rajono savivaldybės nuotr.

Vasario 16-oji Klaipėdos krašte pažymėta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtais renginiais, kuriuose dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės vadovai, Seimo ir rajono tarybos nariai, Kėdainių kraštui nusipelnę žmonės, savivaldybės administracijos atstovai, seniūnai, svečiai, gausus būrys kėdainiečių.

Suplazdėjo trijų Baltijos valstybių vėliavos 

Vasario 16-osios rytą Šv. Mišios už Lietuvos laisvę buvo aukojamos Šv. Skaityti toliau

Trakų pilyje – paroda „Baltijos laisvės simboliai“ (0)

Trakų pilyje – paroda „Baltijos laisvės simboliai“ | Trakų istorijos muziejaus nuotr.

Vasario 15 d., ketvirtadienį Trakų salos pilyje vyko parodos „Baltijos laisvės simboliai 19181940“ atidarymas. Atkurtos valstybės 100-mečiui, Trakų istorijos muziejus visuomenei pristato tarpukario Baltijos valstybių aukščiausius apdovanojimus valstybių vadovams – ordinų grandines. Parodoje eksponuojamas Vytauto Didžiojo ordinas su Aukso grandine,  Latvijos Respublikos Trijų žvaigždžių ordino grandinė ir Estijos Respublikos Baltosios žvaigždės grandinė. Visos trys originalios aukščiausios Baltijos valstybių regalijos rodomos Lietuvoje pirmą kartą. Renginį rengia žurnalistas, Baltijos valstybių faleristikos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas ir Trakų istorijos muziejus. Skaityti toliau

Bendros Baltijos šalių monetos pristatyme dalyvaus Latvijos ir Estijos diplomatai (video) (0)

2 Eur proginė moneta, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui | monetos.lb.lt nuotr.

Sausio 31 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Baltijos valstybių 100-mečiui. Kartu išleidžiamas ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas apyvartinių monetų rinkinys, kuriame bus naujoji proginė moneta. Tą pačią dieną, 11 val., Pinigų muziejuje (Totorių g. 2/8) moneta bus pristatyta visuomenei.  

Baltijos valstybių šimtmečiui skirtos monetos pristatymo renginyje dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Estijos ambasadorė Jana Vanaveski, Latvijos ambasados pirmasis sekretorius Ivaras Liepniekas (Ivars Liepnieks), monetos nacionalinės pusės kūrėjas Justas Petrulis. Skaityti toliau

Seimas apsispręs dėl Lietuvos karių skaičiaus padidinimo NATO greitojo reagavimo pajėgose (0)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius | Asmeninio archyvo nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pristatė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamą Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XII-2542 „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir karių dalyvavimo tarptautinėse užduotyse „pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-1258.

„Šio nutarimo esmė ir tikslas – padidinti Seimo jau nustatytą maksimalų NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskirtų Lietuvos karinių vienetų ir karių, siunčiamų dalyvauti tarptautinėse užduotyse, skaičių nuo 450 iki 500. Skaityti toliau

D. Grybauskaitė paragino Jungtines Tautas kilti į kovą su agresoriais (10)

D. Grybauskaitė paragino Jungtines Tautas kilti į kovą su agresoriais | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Rugsėjo 19 d. sakydama metinę kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, Niujorke, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipė pasaulio dėmesį į Rusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ keliamas grėsmes ir pabrėžė, kad Rusijos vadovybė niekaip nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams.

Šalies vadovės teigimu, pasaulio dėmesys dabar sutelktas į Šiaurės Korėją, tačiau Ukrainoje ir greta NATO rytinės sienos Rusija taiko tuos pačius šantažo ir agresijos metodus. Skaityti toliau

Susitiko Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai (1)

Susitiko Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai | kam.lt nuotr.

Rugpjūčio 24 d., Kijeve, Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su Lenkijos gynybos ministru Antoniu Macierevičiumi (Antoni Macierewicz). Ministrai aptarė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, siekiant stiprinti NATO buvimą regione bei sutarė tęsti pasitarimus vadovavimo NATO priešakinėms pajėgoms mūsų regione klausimais.

R. Karoblis išreiškė paramą Lenkijoje veikiančių NATO Šiaurės rytų daugianacionalinio korpuso štabo

Skaityti toliau

Ar tiltas per Baltosios Ančios upę netaps pratybų „Zapad 2017“ dalimi? (5)

Baltoji Ancia_upe_wikipedija.org

Seimo nariai Mantas Adomėnas ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl naujo tilto per Baltosios Ančios upę, susirūpinę, kad naujas tiltas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gali tapti grėsme Lietuvos saugumui, ypač Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ kontekste.

Prieš keletą savaičių Druskininkų savivaldybės administracijos užsakymu per Baltosios Ančios upę, Druskininkų savivaldybės teritorijoje, Sventijansko kaime, ties siena su Baltarusija, buvo pastatytas naujas tiltas. Skaityti toliau

Ant bendros Baltijos šalių monetos bus pavaizduota Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė (0)

Baltijos seserys_J.Petrulis_lb.lt

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. Jaunojo dizainerio darbas dvi savaites internetu vykusiame gyventojų iš viso pasaulio balsavime surinko daugiausia balsų.

J. Petrulis savo sukurtu monetos dizainu – supinta kasa, kurios galai išsišakoja į Lietuvos, Latvijos ir Estijos herbus – labiausiai sužavėjo balsuotojus. Jis surinko 4 277 balsus ir nugalėjo tarptautiniame konkurse. Skaityti toliau

Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai? (3)

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Kuo labiausiai didžiuojasi lietuviai? Ir apskritai – ar Lietuvoje gyvena patriotiški žmonės? Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria pasaulio ir Baltijos šalių kontekste?

Šveicarai labiausiai didžiuojasi mokslo, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Airiai – savo menu ir literatūra, amerikiečiai – kariuomene. O lietuviai?

Kas yra patriotizmas?

Sąvokų apibrėžimas yra svarbus užsiėmimas, ir mokslininkams neblogai sekasi išaiškinti, Skaityti toliau

JAV patvirtina įsipareigojimą Baltijos šalių saugumui (nuotraukos) (0)

Susitikime pabrėžta tvirto transatlantinio ryšio svarba saugumo ir taikos užtikrinimui. 

Pasak Prezidentės, JAV yra strateginė Lietuvos parterė, kuri aktyviai ir labai konkrečiais darbais prisideda stiprinant viso Skaityti toliau

Berlyne minima Baltijos valstybių nepriklausomybės pripažinimo 25 metų sukaktis (1)

Baltijos valstybiu veliaveles_kam.lt

Diplomatinių santykių su Lietuva ir kitomis Baltijos valstybėmis atkūrimo 25 metų sukakties proga Berlyne gegužės 23 dieną podiumo diskusijai renkasi žymūs tų įvykių dalyviai ir Vokietijos vyriausybės atstovai, atidaroma partizaniniam karui Lietuvoje skirta paroda.

Podiumo diskusijoje kalbės pirmasis Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, buvę Danijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrai Ufe Elemanas-Jensenas ir Jonas Baldvinas Hannibalssonas (Jón Baldvin Hannibalsson), Skaityti toliau

A. Rusi: Tokio pavojaus nebuvo nuo Šaltojo karo, judame link konfrontacijos (0)

Prof. Alpo Rusi | Wikipedia.org nuotr.

Dabartinė padėtis Ukrainoje yra labai pavojinga – tokios grėsmingos padėties nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Kaip ir tuomet, judame link konfrontacijos, o Europoje ir vėl atsirado atskirtis, sako profesorius Alpo Rusi, pripažintas tarptautinių santykių ir istorijos ekspertas iš Suomijos.

A. Rusi yra buvęs Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine, prie Šventojo sosto ir prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. Ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje sukaupęs profesorius anksčiau dirbo Harvardo, Skaityti toliau

Vilniuje susitiks Baltijos valstybių gynybos ministrai (1)

Baltijos valstybiu veliaveles_kam.lt

Gruodžio 14 d. Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Vilniuje susitiks su Estijos gynybos ministru Hannesu Hanso (Hannes Hanso) ir laikinai Latvijos gynybos ministro pareigas einančiu Raimondu Bergmaniu (Raimonds Bergmanis).

Baltijos šalių gynybos ministrai aptars saugumo padėtį regione, pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje, sąjungininkų karinių pajėgų buvimo Baltijos regione ir kitus saugumo ir gynybos klausimus.

Po susitikimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai Krašto apsaugos ministerijoje pasirašys komunikatą dėl tolesnio šalių bendradarbiavimo Skaityti toliau

Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis neparėmė Rusijos rezoliucijos JT Generalinės Asamblėjos komitete (0)

JTO

Lapkričio 19 dieną Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, susilaikė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete vykusiame balsavime dėl Rusijos Federacijos rezoliucijos dėl kovos su nacizmo šlovinimu ir kitomis šiuolaikinėmis rasizmo formomis. Rezoliucija priimta 126 valstybėms balsavus už, 4 – prieš ir 53 susilaikius.

Dėl Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių vieningos laikysenos ir glaudaus bendradarbiavimo bendrame ES pozicijos paaiškinime išreiškiamas nepritarimas, kad šioje politizuoto pobūdžio rezoliucijoje Rusija toliau kelia klausimus, kurie nesusiję su kova prieš rasizmą, Skaityti toliau

Valdovų rūmuose įteiktos 2015-ųjų metų Baltijos Asamblėjos premijos (0)

Baltijos asamblejos premijos2015

Lapkričio 19 d. Valdovų rūmuose įvyko 2015-ųjų metų Baltijos Asamblėjos premijų įteikimo iškilmės.

„Baltijos Asamblėjos apdovanojimai labai padeda atsiskleisti Baltijos tautų kultūrinei tapatybei, puoselėti tautinį paveldą ir dalintis kultūrinėmis vertybėmis tarp Baltijos valstybių. Mūsų regiono augimas ateityje priklauso nuo šviesiausių Baltijos žmonių protų, jų įgūdžių, našumo, sukurtų inovacijų,“ – apdovanojimų metu sakė Baltijos Asamblėjos Prezidentės Giedrė Purvaneckienė. Skaityti toliau

Palangoje vyks Baltijos šalių Prezidentų susitikimas (0)

EstijaLatvijaJietuvasimbolis

Lapkričio 20 d., 11 val. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Palangos gintaro muziejuje susitiks su Latvijos Prezidentu Raimundu Vėjuoniu ir Estijos Prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu.
Tai tradicinis kasmetinis susitikimas, kurio tikslas – aukščiausiu lygiu suderinti pozicijas strateginiais Baltijos valstybėms klausimais ir sutarti dėl vieningų veiksmų regiono iššūkiams atremti. Skaityti toliau

Budėjimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse perims Vengrija (0)

KAM, V. Eivos nuotr.

Rugpjūčio 27 d. Italijos karinių oro pajėgų kontingentas baigia budėjimą NATO oro policijos misijoje, kurią vykdė iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose. Italijos kariai su keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugojo dvi rotacijas iš eilės, iš viso aštuonis mėnesius. Rugpjūčio 27 d. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose rengiama atsisveikinimo su Italijos kontingentu ceremonija.

Siekiant užtikrinti Baltijos valstybių oro erdvės saugumą ir vientisumą, Italijos karinės oro pajėgos Šiauliuose nuo 2015 m. sausio pradžios dislokavo keturis naikintuvus ir Skaityti toliau

Baltijos kelias 2015 – dviračiu nuo Talino iki Vilniaus (0)

aa-jarusaitis_asmen.nuotr

Minint 26-ąsias Baltijos kelio metines unikalią akciją planuoja surengti kaunietis Aidas Jarušaitis. Jis dviračiu, per tris dienas, pasiryžęs įveikti net 650 km atstumą nuo Talino iki Vilniaus ir taip paminėti bei įprasminti šią reikšmingą Lietuvai sukaktį.

„Baltijos kelio akcija – 650 kilometrų ilgio susikibusių žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Talino, prieš 26 metus nusidriekusi minint Molotovo Ribentropo pakto 50-ąsias metines, įtraukta į UNESCO programos  „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą. Skaityti toliau

NATO ir toliau saugos Baltijos valstybių oro erdvę didesniais pajėgumais (1)

Naikintuvai JAS-39 Gripen. Aut. – Jan Kouba Cekijos karines oro pajegos

NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse ir toliau bus sustiprinta, planuojama, kad nuo rugsėjo mėnesio joje dalyvaus aštuoni naikintuvai.Įprastą NATO oro policijos misijos pamainą sudaro keturi naikintuvai.

Planuojama, kad nuo rugsėjo mėnesio NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Šiaulių bazės vykdys Vengrijos karinis vienetas su keturiais naikintuvais JAS-39 „Gripen”. Vokietijos kontingentas su dar keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ misiją sustiprins iš Amari bazės Estijoje. Skaityti toliau

Rusija grasina Baltijos valstybėms (video) (1)

rusija

Balandžio 2 d. Jungtinės Karalystės dienraštis  pirmadienį pranešė „The Independent“ paskelbė, kad Rusija grasina panaudoti „branduolinę jėgą“ gindama Krymą bei pabrėžė, kad tokios pačios sąlygos, kokios galiojo įsiveržimo į Ukrainą atveju, galioja ir Baltijos valstybėms, NATO narėms.

„The Independent“  remiasi dokumentais, parengtais per Rusijos generolų ir JAV pareigūnų susitikimą, kuriuos, kaip teigiama, matė „The Times“ dienraščio žurnalistai. Juose teigiama, kad  Maskva grasina reaguoti įvairiomis atsakomosiomis priemonėmis – „pradedant branduolinėmis ir baigiant nekarinėmis“ jei NATO nuspręstų siųsti savo pajėgas į Lietuvą, Latviją bei Estiją. Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Idealistines federalistų vizijas triuškinantis neorealizmas (8)

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Viena iš Europos Sąjungos integracijos šalininkų – vadinamieji federalistai (palaiko Europos federacijos idėją) paskutinių įvykių Ukrainoje metu turėtų permąstyti savo ideologinius pagrindus ir persvarstyti, kokia ES iš tiesų yra reikalinga Lietuvos valstybei.

Nepaisant to, jog Ukraina nebuvo ir nėra ES narė, Europos šalių bejėgiškumas prieš V. Putino vadovaujamos Rusijos agresiją parodo, jog veiksmingos ir principingos bendros užsienio politikos, kaip ir federalistų dažnai postuluojamų bendrų vertybių, Europos šalys paprasčiausiai neturi. Skaityti toliau