Rugpjūčio 21-23 dienomis paveldo specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos apvažiavo tris Baltijos valstybes, sustojo svarbiuose kultūros paveldo objektuose bei dalinosi patirtimi ir pasiekimais specialiuose seminaruose. Projektas skirtas Europos kultūros paveldo metams bei visų trijų Baltijos valstybių Nepriklausomybės šimtmečiui paminėti.
„Kultūros paveldas trijų Baltijos valstybių jubiliejaus kontekste užima ypatingą vietą, juo remiasi valstybingumas ir dabartinės visuomenės patirtis, supratimas ir požiūris. Šio kultūros paveldo praktikų, kasdien dirbančių paveldo apsaugos srityje, susitikimo tikslas yra keistis patirtimi,
įžvalgomis ir naujausiomis tendencijomis kultūros paveldo apsaugos srityje“, – apie trijų Baltijos šalių projektą kalba Kultūros paveldo departamento skyriaus vedėjas ir Europos kultūros paveldo metų Lietuvoje koordinatorius Alfredas Jomantas.
Jau tradicija tapo Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros paveldo institucijų tamprus bendradarbiavimas kultūros paveldo išsaugojimo srityje. Šio projekto metu įvyko trys bendri kaimyninių valstybių paveldo specialistų seminarai. Seminarai kiekvienoje šalyje buvo skirti vis kitai aktualiai paveldo apsaugos temai ir kylantiems iššūkiams.
Estijoje specialistai lankėsi Viljandžio mieste, susipažino su jo istorija ir kultūros paveldo objektais. Seminaro tema Estijoje – paveldo objektų valdymas ir paveldo apsauga mažuose nykstančiuose miesteliuose. Estijos specialistai akcentavo teritorijų planavimo ir paveldo apsaugos problemas nykstančiuose Estijos regionuose, Latvijos specialistai pristatė Vidžemės regiono pavyzdį, o Lietuvos – Rietavo sėkmės istoriją kaip kultūros paveldo atgaivinimas tvarkant Oginskių funduotą paveldą: bažnyčią, parką, tradicijas įtakoja miesto gyvybingumą ir traukia turistus.
Vėliau trijų valstybių paveldo apsaugos specialistai keliavo į Latviją ir būtent tokiu maršrutu nuo Viljandžio iki Latvijos pasienio, kuris simboliškai sutampa su Baltijos keliu. Latvijoje vykstantis seminaras buvo skirtas nykstančio paveldo prikėlimo sėkmės istorijoms. Buvo aptariami Rundalės pilies ir Rygos istorinio centro atvejai Latvijoje, pristatytos „beviltiškų“ pastatų pritaikymo istorijos Estijoje. Taip buvo pristatyta reikšmingo žydų kultūros paveldo, Pakruojo medinės sinagogos, restauravimo ir pritaikymo šios dienos poreikiams projekto Lietuvoje sėkmės istorija, kaip apdegusi sinagoga, buvusi paveldo pavojuje sąraše ir galėjusi tiesiog sugriūti buvo prikelta naujam gyvenimui ir dabar siekiama įtraukti į lankytinus kultūrinio turizmo maršrutus. Tuo pačiu paveldo specialistai apžiūrėjo ir susitiko su Liepupės dvaro sodybos ir Rundalės pilies valdytojais.
Trečioji diena Lietuvoje buvo skirta archeologinio paveldo apsaugai, sėkmės istorijoms ir kylantiems iššūkiams. Ne nuostabu, kad seminaras įvyko Kernavėje ir projekto dalyviai turėjo progą susipažinti su Kernavės archeologine vietove, kaip vienu svarbiausiu archeologiniu objektu Lietuvoje įtrauktu į UNESCO kultūros paveldo sąrašą. Pranešimai buvo susiję su archeologinio paveldo apsauga ir iškylančiais iššūkiais trijose kaimyninėse valstybėse. Kernavėje vykusio seminaro metu buvo pristatyta archeologinio paveldo apsaugos situacija bei teisinė reguliavimo bazė Lietuvoje. Taip pat buvo akcentuotas archeologinių tyrimų sklaidos įdirbis bei perspektyvos tiek akademinėje bendruomenėje, tiek plačioje visuomenėje. Estijos specialistai pristatė savo šalies archeologinių tyrimų reguliavimo mechanizmus, o Latvijos pranešimas akcentavo piliakalnių apsaugą, priežiūrą ir sklaidą.
Šio specialaus Baltijos šalių paveldo specialistų bendradarbiavimo projekto dar vienas tikslas yra bendras leidinys. Jame bus pristatyti šimtas reikšmingiausi trijų Baltijos valstybių kultūros paveldo objektų, kuriuos būtinai turėtume žinoti apie savo kaimynus, o jie apie mus. Leidinys turėtų pasirodyti jau metų pabaigoje.
Šis projektas buvo atrinktas ir iš dalies finansuotas Europos tarybos.
Ir kuo gi mūsų „saugotojai” pasidalino? Kaip paveldui priklausančioje miesto dalyje stiklo bonių pristatyti? Kaip paveldo šedevrui kuo brutaliau stiklo paketus įbrukti? Kaip tobulai nutiestus klasikinės aikštės takus paversti šleivai girtai šlitiniuojančiais, šio kvartalo vaizdą subjaurojusiais zigzagais? Ir kaip po savęs žemėje tokius purvinus, pasibjaurėjimą keliančius pėdsakus palikti?