Žymos archyvas: baltarusiai

Pristatyta pirmoji studijos apie Lietuvos tautines mažumas dalis (4)

Tyrimo „Tautinės mažumos Pietryčių Lietuvoje“ pristatymas | Rengėjų nuotr.

Birželio 29 d. Tautinių mažumų departamente (TMD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyko Rytų Europos studijų centro atliekamo tyrimo apie tautines mažumas Lietuvoje pirmos dalies „Tautinės mažumos Pietryčių Lietuvoje“ pristatymas. Valstybės įstaigų, savivaldybių ir tautinių bendrijų atstovai turėjo galimybę susipažinti su atliekama analize, pirmosiomis studijos įžvalgomis bei pateikti savo pastabas.

Užsakydamas studiją, kuri turi būti atlikta iki 2017 m. pabaigos, Tautinių mažumų departamentas siekė visapusiškai išnagrinėti Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kokios Lietuvos istorijos ieško užsienio turistai? (video) (1)

Tomas Baranauskas, Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ su Gidų ir kelionių vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis pasakoja apie tai, ko Lietuvoje ieško, ką apie Lietuvos istoriją iš anksto žino ir atvykę sužino užsienio turistai.

Ką apie Lietuvos istoriją žino artimiausi mūsų kaimynai – lenkai, baltarusiai, rusai, latviai? Kas labiau linkę savintis Vilnių – lenkai ar baltarusių litvinistai? Ko Lietuvoje ieško žydai? Ar kaltina jie lietuvius dėl holokausto, kaip esame įpratę girdėti žiniasklaidoje, noriai kartojančioje pagiežingas E. Zurofo kalbas?

Šiuos ir kitus klausimus, remdamasis savo, kaip gido, patirtimi, nagrinėja pašnekovas. Laidos vedėjas – istorikas Tomas Baranauskas. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte (3)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Kazys Misius. Šv. Kazimiero draugijos skyriai, skaityklos, vaikų darželiai (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 152–186). Ištraukos:

Viena įtakingiausių lietuvių organizacijų okupuoto Vilniaus krašto kaimuose buvo Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti. Tokios tautiškai katalikiškos draugijos idėja kilo kun. Nikodemui Raštučiui. Jo pasiūlymui pritarė kunigai Petras Kraujalis, Jonas Skruodys, Vincentas Taškūnas ir Vincas Zajančkauskas. Dar 1922 metų pradžioje parengiamas Šv. Kazimiero draugijos įstatų projektas. Manyta, kad šv. Kazimiero vardas ne tik pabrėš organizacijos katalikišką kryptį, bet ir sumažins pretekstų prie draugijos kibti valdžios pareigūnams. Tikėtasi Skaityti toliau

E. Lukoševičius. Baltarusių karžygiai – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kariai (nuotraukos) (6)

Atskirojo Baltarusių Bataliono karininkai. Kaunas. 1921 m. Centre bataliono vadas pulkininkas A.Uspenskis šalia jo kapitonas B. Blagoveščenskis, abu Lietuvos Nepriklausomybes kovu dalyviai | VDKM archyvo nuotr.

Straipsnį skiriu Kovo 25 d. –Baltarusijos Nepriklausomybės dienai ir  artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, visiems žinomiems ir nežinomiems Lietuvos savanoriams sunkiausiu metu gynusiems Laisvę ir Nepriklausomybę.

Švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės dieną Vasario 16 tają, pasitikdami Kovo 11 tają, būdami artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio akivaizdoje, turime progą ir pareigą prisiminti savo valstybės didvyrišką istoriją ir tuos, kurie gynė ir kovėsi, dėl jos laisvės ir Nepriklausomybės.

Latvijoje, Červonkos kaimo kapinėse stūkso įspūdingas paminklas, menantis garbingą  istoriją. O ji nepaprasta, galbūt daugeliui visai net nežinoma, užmiršta. „Keleivi, pasakyk Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia paminėti Baltarusijos laisvės dieną (0)

Minskas. Dramos teatras, kur buvo pasirašyta deklaracija

Kovo 25 d. 15.30 val. Vilniuje Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), minint Baltarusijos Liaudies Respublikos (BLR) paskelbimo 98-ąsias metines, įvyks vieša paskaita ir parodos „Kovo 25 – Baltarusijos laisvės diena“ („25 сакавiка – Дзень Волi Беларусi“) pristatymas.

15.30 val. bibliotekos fojė numatoma apžvalginė ekskursija, kurios metu bus pristatyta paroda. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugoma gausi senųjų periodinių leidinių kolekcija baltarusių kalba – iš viso daugiau nei 200 pavadinimų, tad parodoje, skirtoje Skaityti toliau

Tarptautinėje konferencijoje bus nagrinėjama garsios LDK didikų Radvilų giminės įvairiapusė veikla (3)

Radvilos_valdovurumai.lt

Rytoj, lapkričio 12 d., 9 val. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasideda trijų dienų tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščiai Radvilos. Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė“.

Kaip iškilo kunigaikščiai Radvilos? Kokie buvo žymiausi šios giminės atstovai? Kuo Lietuvai svarbus Mikalojus Radvila Juodasis? Kuo kunigaikščiai Radvilos labiausiai nusipelnė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Abiejų Tautų Respublikai? Kokias politines idėjas plėtojo? Kaip atstovavo ir gynė Lietuvos valstybingumo tradiciją? Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas. Ar netaps Lietuva Baltarusijos provincija? (11)

M.Zasciurinskas_wikipedija.org

Ko gero pirmas kartas, kai džiaugiuosi, kad Lietuva tokia atsilikusi.
Nuvažiavo valdininkai į Graikiją pabėgėlių atsirinkti. Ir nustatytą priimamųjų kvotą vykdyti, ir gerą širdį parodyti. Su vienais kalba – jų giminaičiai jau Olandijoje, Vokietijoje, tad pagal Jungtinių Tautų konvencijas ir direktyvas dėl šeimų susijungimo, važiuos pas artimuosius. Kiti Lietuvos net negirdėjo ir toliau girdėti nenori.

Bando šnekinti Graikijos migracijos ir prieglobsčio departamento žmonės (ten departamento nesirengia naikinti), o pabėgėliai nesileidžia į kalbas. Darytina išvada, kad vis tiktai žino apie Lietuvą pakankamai, kad gražiuoju nesutinka. Įdomi detalė. Kaip skelbia žiniasklaida, mūsų viceministras su komanda ieško vienos, tik vienos! pabėgėlių šeimos. Ir – nulis rezultato. Skaityti toliau

L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija (1)

Linas-Kontrimas_ DELFI .K.Cachovskio nuotr

Paradoksas, tačiau prabangos apmąstyti savo istorinę egzistenciją laisvai, be išorinių trukdžių ir vidinių nesusipratėlių, turėjome labai nedaug.

Net ir gavę trumpus, lauktus šansus, kalbame kalbas apie tai, kaip nusileisti, atsitraukti, prisitaikyti. Kada kalbėsime apie būtinybę išplėsti savo kultūrinę įtaką? Būtinybę susigrąžinti savo kalbinės erdvės kontrolę? Keli šimtai metų priespaudos išdegino skaudžią žymę. Drįstu manyti, kad okupacijų išdegintose mąstymo dykrose dar ilgai nevešės šiuolaikiška, kritiška, sveiko humoro turinti lietuviška mintis. Jos vietoje, sakytų pesimistas, želia pigi vartotojiškos kultūros kalbinė susena, sėkmingai tręšiama chamiška verbaline trąša, taip būdinga naujam internetiniam kalbos vartotojų “alitui”. Bet nesu pesimistas, todėl rašau, kad tokioje dirvoje jau pakanka mėšlo ir kitoms kalbinėms bei mąstymo kultūroms bręsti. Jos tą ir daro. Skaityti toliau

Baltarusiai nori tobulinti traktorius, kad šie tiktų lietuviams (3)

traktoriai_is skelbimųBaltarusiški traktoriai sudaro apie ketvirtadalį kasmet lietuvių nuperkamų traktorių, o žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Baltarusiją, kuri užima 5 vietą iš 103 Lietuvos eksporto partnerių, pernai sudarė daugiau kaip 8 proc. viso šių produktų eksporto. Prekybos ryšiai su Baltarusija yra labai svarbūs, todėl šią savaitę vykusioje jubiliejinėje 25-oje tarptautinėje parodoje „Belagro–2015“ Baltarusijos žemės ūkio ir prekybos ministro Leonido Zaicevo kvietimu lankėsi žemės ūkio viceministro Albino Ežerskio vadovaujama Lietuvos žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų specialistų delegacija. Skaityti toliau

Meironių Sekminės Aukštaitijos nacionaliniame parke (0)

Sekmines Meironyse_rengeju nuotr

Gegužės 23 dieną Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija kviečia užsukti į Meironis, kur vyks tradicinis Sekminių renginys.

Šventė prasidės 13 val. šv.Mišiomis po atviru dangum Meironų kaimo vidury. O po jų bus pasakojama apie senuosius Meironų kaimo papročius: „tuos čėsus, kai karvės ažerais plaukiojo, ė jaunimas un Briedžiukalnia kuokines ruošė“.

Baltarusijos valstybinio dailės ir kultūros universiteto etnologijos ir folkloro katedros ketvirto kurso studentų kolektyvas „STRALA“ ( vadovė – Evelina Ščadrina) dovanos šventės dalyviams Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Ko nepamatė baltarusių turistai ir ką sužinojo broliai latviai (nuotraukos) (II) (0)

Rokiskis_R.Ragauskaites nuotr

Tęsinys.

Atsitiktinumo dėka patenkame į bažnyčios požemius. Visai netyčia (o gal ne?) sutiktas ekskursijų vadovas Valius Kazlauskas iš zakristijos paima raktą, tokį, kokį ir įsivaizduoju tinkantį požemio rūsiams – didelį, šiek tiek aprūdijusį, išraižytą ažūriniais raštais – fantazuoju, žinoma. Stovime prie paskutiniojo Tyzenhauzų giminės atstovo Lietuvoje – Reinoldo (1830-1880) – kriptos. Mirties aplinkybės paslaptingos: Reinoldas Tyzenhauzas domėjosi technikos naujovėmis, nuvykęs į kažkokią parodą, apžiūrinėdamas veikiančius velenus priėjęs per arti – ratas pagavo apsiausto skverną, įtraukė. Kol sustabdė, kūnas buvo smarkiai sužalotas. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Ko nepamatė baltarusių turistai (nuotraukos) (I) (2)

Rokiskis1_R.Ragauskaites foto

Tą pavasarišką, bet vėjuotą savaitgalį Rokiškyje, manding, buvome vieninteliai turistai, apžiūrinėjantys Sėlos miestą. Apsigyvenę mažučiame, bet labai jaukiame, senoje sodyboje įsikūrusiame viešbutėlyje, išėjome apsidairyti. Nei aš, nei mano draugas nebuvome Rokiškyje buvę. Nemažai po svetimus kraštus pavažinėję, pasaulio stebuklus regėję (kalbu apibendrindama), susivokėme nepažįstą savo krašto. Natūralu, kad geležinei uždangai prasivėrus, puolėme į Europą. Skaityti toliau

R. Garuolis. A.Bumblauskas klausytojus baugina Lietuvos valstybės atkūrėjo šmėkla (25)

bumblauskas-su-karuna

2014 m. gruodžio 4 d. Lietuvos turizmo departamentas surengė kasmetinius mokymus gidams.

Pastaruoju metu imta daug kalbėti apie informacinius karus. Gidai visada, nori to ar nenori, yra priešakinėse informacinio karo linijose, todėl pirmą kartą tokiuose mokymuose gidai buvo supažindinti su šio karo tikslais ir priemonėmis.

Pranešimą apie informacinius karus skaitė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Nerijus Maliukevičius. Anot jo, pirmieji informacinio karo priemones prieš savo varžovus protestantus ėmė taikyti katalikai, Skaityti toliau

Lietuvos tautinės bendrijos pirmą kartą šventė savo dieną (0)

lrkm.lt nuotr.

Gegužės 21 d. pirmą kartą Lietuvoje paminėta Tautinių bendrijų diena.  Vilniaus rotušėje vyko renginys, skirtas pažymėti Lietuvos tautinių bendrijų dienai.

Tautines bendrijas sveikino LR kultūros viceministras Edvard Trusevič, kitų valstybinių institucijų atstovai. Koncertinėje programoje ansamblio „Banchetto musicale“ šokėjų grupė atliko LDK laikų šokius (ansamblio meno vadovė Jūratė Vičienė).

2013 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas gegužės 21-ąją Skaityti toliau

Galingi senovinio kalavijo smūgiai į pergalę Riterių turnyre atvedė 27-rių lietuvį (0)

KAM archyvo nuotr.

Gegužės 18 d. Kaune vyko septintojo tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės vado kalavijui laimėti finalinės kovos. Pirmą kartą po ketverių metų pertraukos visus priešininkus vėl parklupdė lietuvis. Nugalėtoją tikru lietuvišku kalaviju apdovanojo Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius.

Beveik 30 kilogramų sveriančiais šarvais vilkintis klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ riteris Artūras Karpavičius atrankinėse kovose šeštadienį ir finale sekmadienį tiksliais kalavijo smūgiais įveikė visus savo priešininkus ir iškovojo pirmąją vietą. Skaityti toliau

D. Razauskas: Ne raidelės didžiausia mūsų valstybės bėda (47)

dr. Dainius Razauskas | respublika.lt, S.Venckaus nuotr.

Paprašytas išsakyti savo nuomonę svetimos abėcėlės raidelių klausimu tituliniame Lietuvos valstybės paso puslapyje, žinomas Lietuvos mitologas, religijotyrininkas ir filosofas, habilituotas mokslų daktaras Dainius Razauskas sako nematąs čia jokios lietuvių ir lenkų problemos. Skaudžiausia Lietuvos problema jis vadina valdžią, kurios požiūris į savąją Tautą, valstybę, jos kalbą ir kultūrą ir tuo požiūriu grįsti konkretūs darbai akivaizdžiai byloja, kad Lietuvą valdo arba niekšai, arba kvailiai.

– Lenkija neriasi iš kailio besistengdama priversti lietuvius įteisinti nelietuviškų Skaityti toliau

Muziejuje vyks parodos bei katalogo „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas (0)

Katalogo  viršelio dalis

Kovo 12 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus išleistas katalogas „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“. Pristatyme dalyvaus leidinio sudarytoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė bei vienas iš katalogo straipsnių autorių Šiaulių universiteto dėstytojas doc. dr. Simonas Strelcovas.

2013 m. sukako 150 metų nuo 1863 m. sukilimo. Pabrėždamas istorinę ir kultūrinę sukilimo reikšmę lietuvių, lenkų ir baltarusių tautoms, LR Seimas šiuos metus paskelbė 1863 m. sukilimo metais. Istorinė sukilimo atmintis dažniausiai siejama su muziejais, kuriuose saugomi eksponatai – išlikę tiesioginiai sukilimo liudytojai ir sukaupta archyvinė medžiaga. Skaityti toliau

A.Smetona. Artinkimės su ukrainiečiais (7)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Nūnai mažųjų darbų metas. Pridurkime, ir didžiųjų vargų dienos. Dirbti ir vargti reikia labiausiai mums, lietuviams, dar nepadariusiems tų mažųjų darbų. Jie bus pamatas didiesiems.

Sunkiomis sąlygomis tenka mums dirbti: trukdo mūsų darbą kiti, trukdo jį ir mūsų pačių nesantarvė. Griebiesi mažojo darbo, abėcėlės, tai vienur tau neleidžia vyriausybė, kitur, kaip štai Lietuvos rytuose, sulenkėję dvarininkai ir bajorai. Dairaisi prietelių – jų savo krašte nerandi. Nutautusiems bajorams ir nutautusiems miestiečiams statyk kryželį. Šių užuojautos nebelaukiame, tik norime, kad jie bent nebekliudytų. Skaityti toliau

„Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ vėl – po metų pertraukos! (2)

Archeologijos dienos Kernavėje | facebook.lt nuotr.

Liepos 6 – 7 dienomis po metų pertraukos, jau 14 kartą vyks eksperimentinės archeologijos šventė „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Šventės lankytojai dvi dienas galės klausyti baltiškos muzikos, stebėti, kaip atkuriami senieji amatai, karyba, apranga ir patys galės išmėginti ką nors pasigaminti.

Šiemet prie jau gerai žinomų muzikinių grupių „Kūlgrindos“, „Trys keturiose“, „Sedulos“ ir kt. prisijungs „Sen Svaja“, ESSA iš Baltarusijos bei kiti kolektyvai. Skambant Rugiaveidės ir „Sedulos“ atliekamiems kūriniams bus demonstruojama archajiška apranga, papuošalai, aiškinami istorinio kostiumo elementai ir simboliai. Skaityti toliau

„Žalvarinis“ koncertavo LDK pilyje Lucke (video) (3)

„Žalvarinis“ Lucko pilyje, Ukrainoje | facebook.com nuotr.

Lietuvių folkroko grupė „Žalvarinis“ grįžo iš savaitgalį Lucke, Ukrainoje vykusio festivalio „Naktis Lucko pilyje“. Šio festivalio renginiai vyko LDK laikus menančioje XIV amžiaus kunigaikščio Liubarto pilyje, kurioje kadaise karūnuotis karaliumi ketino Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Savo pasirodymą grupė skyrė Lietuvai, kuri nuo šiandien pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai.

„Tai nebuvo tradicinis viduramžių muzikos festivalis, žavėjo jo muzikos stilių gausa, paliko įspūdį gražūs amatai, nebuvo kičo ir jis nebuvo panašus nei į vieną lietuvišką festivalį“, – sakė viena iš grupės vokalisčių Laurita Peleniūtė. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (I) (3)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Kultūra kaip sugyvenimo būdas

Esame įpratę gvildenti ir aiškinti kultūrą išskirdami pavienes jos dalis, atsietai nuo kultūrinės atminties ir socialinių tapatumų… Išplitę yra ir įvairūs teoriniai kultūros sistemos vaizdiniai bei modeliai, kurie pretenduoja į universalumą ir niekaip nėra susiję su konkrečiomis kultūros šaknimis bei gyvenimo būdais. O juk kultūra neatsie­jama nei nuo gyvenimo būdų, nei nuo kultūrinės atminties, nei nuo konkrečių bend­ruomenių išsiugdomo savumo jausenos ir bendresnio bendruomeninio pasaulėvaizdžio.

Susiklostė atskiri kultūros, jos dalių bei aspektų ir kultūrinės atminties tyrinėjimo laukai. Kartais net sunku įžiūrėti, jog tai dvi vieno egzistencinio vyksmo pusės. Skaityti toliau

Baltarusijoje prasidėjo pirmininkavimui ES ir 1863-ųjų sukilimui skirtos „Lietuvos dienos“ (0)

espirmininkavimas.urm.lt nuotr.

Net keletu kultūros ir akademinių renginių gegužės 3-4 dienomis Lietuvos ambasadoje kaimyninėje Baltarusijoje prasidėjo Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir 150-osioms 1863 metų sukilimo prieš Rusijos imperijos valdžią metinėms skirtos „Lietuvos dienos“.

Jas iniciavusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus sveikinime atidarymo dalyviams akcentuota būtinybė geriau pažinti vieniems kitus, tęsti gilias praeities tradicijas ir protingai išnaudoti dabarties galimybes.

„Lietuvos dienų“ atidaryme pristatyta Užsienio reikalų ministerijos inicijuota ir po Lietuvos atstovybes užsienyje šiuo metu keliaujanti unikalų šalies kultūros paveldą Skaityti toliau

Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria? (14)

Gedimino bokštas | lnm.lt nuotr.

Šių metų kovo 22 d. Vilniuje įvyko eitynės, kurių dalyviai taip pagerbė rusų nužudytą 1863 m. sukilimo vadą Kostą Kalinauską. Lietuvių žiniasklaidoje šį įvykį aprašė „Lietuvos rytas“, kuris parašė, esą gudai užkopė su vėliavomis į Gedimino bokštą, o juos iš ten išvarė policija.

Kas įvyko iš tikrųjų? Kokią apskritai reikšmę turi šie įvykiai?

Skelbiame apie tai Alesio Mikus (pokalbį su vienu iš šių eitynių rengėjų Anatoliu Michnaviecu (Анатоль Міхнавец), visuomeninės iniciatyvos „Baltarusių nacionalinė atmintis“ (Беларуская нацыянальная памяць) pirmininku. Skaityti toliau

Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas (0)

Isaako Serbovo fotografijų albumas | V.Žeimanto nuotr.

Ne kasdieną ir ne dažnas gali lankytis garsiojoje Vilnius universiteto bibliotekos P.Smuglevičiaus salėje. O aš, štai jau antrą kartą esu čia kviečiamas ir kvietėjai vis tie patys: Vilniaus universiteto biblioteka ir Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas. Ir abu kartus teko dalyvauti pristatant unikalius leidinius, kuriuos, talkinant Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojams, išleido Minske esanti leidykla „Baltarusijos enciklopedija“, turinti garsaus baltarusių rašytojo ir poeto Petrusio Brovkos vardą.

Pirmą kartą buvo pristatyta didelės apimties knyga „Dmitrijus Strukovas. Piešinių albumas. 1854-1857“. Antrą kartą ne mažesnės apimties leidinys „Baltarusiai Isaako Serbovo fotografijose. 1912-1913“.

Abu šie albumai yra visiškai skirtingi, viename akvarelės, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa (156)

Aukštaitijos sutartinių giedotojos ant Perkūno kalno, 2012 m., Švenčionys | svencionys.lt nuotr.

Etnokosmologo, publicisto, aktyvaus Lietuvos Romuvos judėjimo dalyvio, Alkas.lt redaktoriaus, Jono Vaiškūno interviu Baltarusijos interneto portalui Svajksta.by

„SVAJKSTA: Neseniai išėjo Jūsų knyga „Skaitant dangaus ženklus“, skirta 12 atvaizdų ant XVI a. pusmetrinio kaušo analizei. Kaušas po karo buvo atrastas Baltarusijoje, Gardine, o dabar saugomas Raubičiuose. Tuos atvaizdus Jūs apibrėžėte kaip čionykščius Zodiako ženklų simbolius.

Išėjus knygai Lietuvoje paplito išsireiškimas „lietuviškas Zodiakas“. Skaityti toliau

Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės (9)

Kas laimėjo Zalgirio mūšį?Vasario 6 d., trečiadienį, 17.30–18.30 val. LDM Taikomosios dailės muziejuje vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės. Istorikai D. Mačiulis, R. Petrauskas, D. Staliūnas studijoje „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ atskleidžia kaip ir kodėl kito Žalgirio mūšio vaizdinys Vidurio ir Rytų Europoje: kaip lenkiškoje tradicijoje jis turėjo padėti sureikšminti lenkų ir Jogailos vaidmenį, kaip lietuviai pergalę priskyrė Vytauto sumanumui ir drąsai, o sovietiniai ideologai siekė šį istorinį mūšį paversti amžinu broliškų sovietinių tautų draugystės įrodymu. Ir kodėl šis vėlyvųjų viduramžių mūšis turi keturis pavadinimus – Tannenberg, Grunvaldas, Žalgiris, Дуброуна?

Knyga pradedama mūšio aprašymų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikotarpiu analize. Skaityti toliau

L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II) (1)

J.Pilsudskis Vilniuje | audiovis.nac.gov.pl nuotr.

Svetimi svetimoje sostinėje

Vilnius blaškomas tarp kovojančių pusių tarsi žaisliukas. Išstūmę bolševikus 1919 m. balandžio 19 dieną ir įžengę į Vilnių, lenkai čia išsilaikė kiek daugiau nei metus. 1920 metų liepos viduryje bolševikai išvijo lenkus ir, remdamiesi Rusijos ir Lietuvos taikos sutartimi, palaipsniui, ėmė jį užleisti Lietuvai. Į Vilnių ėmė keltis Lietuvos valdžios įstaigos, tarp jų ir teismai, su jais ir Mykolas Riomeris kaip Lietuvos teisėjas. Tik rugpjūčio pabaigoje miestas jau yra visiškoje Lietuvos valdžioje (ji truko apie du mėn.), o rugsėjo mėnesį bolševikai, po sutriuškinimo prie Varšuvos, ima masiškai trauktis. Lenkai veržiasi Vilniaus pusėn, prasideda pirmieji ginkluoti susidūrimai Skaityti toliau

L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I) (1)

Mykolas Riomeris | mdl.lt nuotr.

Šiame pavadinime skaitytojas, be abejo įžvelgs analogiją su Mykolu Lietuviu, legendiniu šešioliktojo amžiaus vidurio publicistu, lotyniškai parašiusiu traktatą, kuriuo bandyta ne tik kritikuoti, bet aplinkinių kaimynų pavyzdžiais paveikti kunigaikštystės valdovus susirūpinti valstybės likimu. Gal Riomeris (būtent Riomeris – ne Romeris, Römeris arba dar blogiau – Remeris, Rėmeris, reikėtų kartą dėl vartosenos susitarti) ir pats prieštarautų, bet tokio titulo jis tikrai yra nusipelnęs. Nežinia, kaip tą vardą vertintų ir plati, nuo XVII a. Lietuvoje apsistojusi ir išplitusi vokiečių kilmės, bet veikiau lenkiškos, ne lietuviškos, kultūros Riomerių giminė, Skaityti toliau

Auga baltarusių susidomėjimas lietuviškais amatais, ypač kulinariniu paveldu (1)

BFL nuotr.

Įžengus į XXI amžių Europoje itin susirūpinta kulinarinio paveldo tradicijų išsaugojimu. Lietuvoje aktyviausi dzūkai ir aukštaičiai, prisijungę prie bendro Europos kulinarinio paveldo tinklo, tad susidomėjimas jų tradiciniais patiekalais vis auga. Į amatininkų namus Dzūkijoje vis dažniau užsuka ir turistai iš  kaimyninės Baltarusijos.

Gardino srities moksleiviams, mokytojams ir studentams vykstant per sieną galioja bevizis režimas, tad jie čia dažni svečiai. Skaityti toliau

Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais (9)

Prof. Jevgenijus Šmidtas | rushohloma.ru nuotr.

Smolenske išleista profesoriaus, žymaus archeologo Jevgenijaus Šmidto monografija „Smolensko Padneprės ir Padauguvės krivičiai“, kurioje mokslininkas apibendrino daugiau nei pusės amžiaus savo tyrinėjimų rezultatus. Daugelį dešimtmečių tyrinėtą VIII-X a. Smolensko ilgųjų pilkapių kultūrą, arba krivičių gentį autorius nedviprasmiškai įvardina kaip pirmapradiškai baltų kilmės žmones: „Daiktinė archeologinė medžiaga iš ilgųjų pilkapių…, apimanti ištisus baltiškus radinių kompleksus, pateikia nenuginčijamus įrodymus, kurie leidžia įvertinti aukštą gyventojų socialinio-ekonominio išsivystymo lygį ir priskirti juos prie baltų etnokultūrinės visumos“. Skaityti toliau