Žymos archyvas: atminimo lenta

Kaune bus atidengtas ženklas skirtas Lietuvos Respublikos 1918-1940 m. ministrų kabineto narių atminimui (0)

genocid.lt nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau-LGGRTC) ir Kauno miesto savivaldybė kviečia pagerbti represuotų 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų narių atminimą Kaune.

2018 m. gruodžio 5 d. 13 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje (K. Donelaičio g. 64/Maironio g., Kaunas) bus atidengta paminklinė plokštė, skirta sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. Ministrų kabinetų nariams atminti ir pagerbti. Skaityti toliau

Pagerbtas Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis (2)

Pagerbtas Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis | S. Paškevičiaus nuotr.

Lapkričio 11  d., sekmadienį, Vilniuje prie Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios  buvo atidengta atminimo lenta fundatoriui ir mecenatui, Lietuvos didžiajam etmonui, Vilniaus kaštelionui, Trakų vaivadai Konstantinui Ostrogiškiui (apie 1460-1530).

Šia atminimo lenta siekiama įprasminti K. Ostrogiškio kaip stačiatikiškų cerkvių mecenato nuopelnus. Po pergalės Oršos mūšyje K. Ostrogiškiui buvo leista Vilniuje pastatyti dvi pagrindines stačiatikių šventoves: Šv. Mikalojaus ir Švč. Trejybės. Skaityti toliau

Tautos atmintis – gyva (1)

Valstybes 100-mečiui atminimo lenta_lrv.lt

Lapkričio 9 d. ministras vyko Atminimo lentos, įamžinančios vietą, kurioje stovėjusiame pastate 1918 m. posėdžiavo Lietuvos Valstybės Taryba ir pirmieji ministrų kabinetai, atidengimo iškilmės.  Būtent prieš 100 metų 1918 -aisiais valstybės laikraštis „Lietuvos aidas“ rašė: „Lietuvos Taryba maino butą ir persikelia į Šv. Jurgio prospektą, namo numeris 13“.

„Čia Vilniuje, šioje Gedimino prospekto vietoje stovėjusiame pastate, į kurį 1918 metų antrąjį pusmetį buvo nukreiptos visų lietuvių akys, Skaityti toliau

A. Lukšas. Išpuolis prieš Generolą Vėtrą – čekistinio žanro klasika (8)

Kapitonas Jonas Noreika-Generolas Vėtra su būsima žmona Antanina Karpavičiūte | LGGRTC nuotr.

Rugsėjo 10 d. įtakingas JAV dienraštis bei interneto portalas „The New York Times“ paskelbė Andrew Higginso straipsnį „Nacių kolaborantas ar tautos didvyris? Testas Lietuvai“. Šiame rašinyje mėginama dar kartą mesti šešėlį ant antinacinio ir antisovietinio pogrindžio veikėjo Jono Noreikos, kuris mūsų laisvės kovų istorijoje amžiams pasiliko kaip bebaimis ir pasiaukojantis Generolas Vėtra.

Iš esmės šiame rašinyje nėra nieko nauja. Straipsnio autorius, remdamasis SSRS-Vokietijos karo pradžioje į Sovietų Sąjungą pabėgusio ir taip Holokausto išvengusio vilniečio sūnumi Eugenijumi Bunka, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Mintys, minint Prezidento A. Smetonos gimtadienį… (2)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Savo vaikystės dienų tėkmėje ne retai girdėdavau vienos dainos priedainį: geltona, žalia ir raudona – sugrįžk iš užsienio Smetona ir vėl bus laisva Lietuva…   Šie žodžiai kažkodėl mano atmintyje vėl suskambo prieš keletą dienų,  minint  pirmojo mūsų Valstybės Prezidento Antano Smetonos 144-ąsias gimimo metines. Šios dainos žodžiais sovietinės okupacijos metais dauguma žmonių A. Smetoną tapatino su Lietuvos laisve.     

Dabar jau Lietuva laisva, bet, deja, kažkodėl  ir švenčiant mūsų Respublikos gyvavimo šimtmetį, Skaityti toliau

Latvijoje atidengta atminimo lenta trims Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarams (2)

Atminimo lenta signatarams Liepojoje | Ģirts Gertsons nuotr.

Gegužės 28 dieną Liepojoje, prie Universiteto Gamtos mokslų ir inžinerijos fakulteto (buvusios Liepojos gimnazijos) įvyko atminimo lentos, skiriamos trims Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarams, kurie mokėsi Liepojos gimnazijoje, atidengimas.

Atidengimo iškilmėse susirinkusius svečius pasveikino Lietuvos ambasadorius Latvijoje Artūras Žurauskas, Liepojos Universiteto rektorė prof. Dace Markus, Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Latvija grupės pirmininkas Kęstutis Masiulis, Skaityti toliau

Varnoje atidengta atminimo lenta dr. Jonui Basanavičiui (3)

URM nuotr.

Minint Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį ant namo Bulgarijos mieste Varnoje, kuriame gyveno Lietuvos valstybės veikėjas dr. Jonas Basanavičius, vasario 12 dieną atidengta paminklinė atminimo lenta.

Atminimo lentą oficialiai atidengė Lietuvos Respublikos ambasadorius Rumunijoje ir Bulgarijos Respublikai Arvydas Pocius kartu su Varnos miesto meru Ivan Portnih.

Ambasadorius A. Pocius savo kalboje atidengimo ceremonijos metu pabrėžė, kad dr. J. Basanavičius paliko ryškų pėdsaką abiejų šalių istorijose. Skaityti toliau

Pagerbtas Steigiamojo Seimo nario J. Žitinevičiaus atminimas (0)

Pagerbtas Steigiamojo seimo nario J. Žitinevičiaus atminimas | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Ketvirtadienį, lapkričio 23 d., ant vieno garsiausių pakaunės krašto knygnešių, 2017 m. Vilniaus konferencijos dalyvio, Jurgio Žitinevičiaus namo Kluoniškių kaime (Zapyškio sen., Kauno r.), atidengta atminimo lenta.

Prie Sodų g. 4 namo, Kluoniškiuose, susirinko Kauno rajono savivaldybės ir vietos bendruomenės atstovai, Zapyškio mokyklos mokiniai. Renginyje dalyvavo ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Prisiminimais apie žymų laisvės kovotoją dalijosi J. Žitinevičiaus giminaičiai, atminimo lentą pašventino Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Juozas Fakėjavas. Skaityti toliau

Minint Prancūzijos lietuvių bendruomenės 70-metį, Paryžiuje įamžintas lietuvio kunigo J. Petrošiaus atminimas (0)

Atidengta memorialinė lenta prelatui Jonui Petrošiui | Lietuviai.fr nuotr.

Lapkričio 19 d. sekmadienis įrėžė naują įrašą į Paryžiaus lietuvių bendruomenės (PrLB) metraštį. Ši diena buvo pažymėta dviem be galo svarbiais ivykiais: memorialinės lentos prelatui Jonui Petrošiui atidengimu bei PrLB 70-mečio sukaktimi.

Šiandieninę Paryžiaus lietuvių bendruomenę galima drąsiai pavadinti prelato J.Petrošiaus viso gyvenimo puoselėtu ir ugdytu vaisiumi, lietuvybės lopšiu Prancūzijos žemėje. Išties, 1955-ais metais Paryžiaus arkivyskupo paskirtas vadovauti Lietuvių katalikų misijai, kunigas Jonas Petrošius Prancūzijos lietuvių sielovada Skaityti toliau

Pagerbtas Tilžės Akto signataras Jurgis Arnašis (nuotraukos) (0)

Renginio akimirkos | Jono Česnavičiaus nuotr

Kasdien artėja lemtingų Lietuvai 1918-ųjų metų dienų sukaktys. Vasario 16-osios, kai Didžioji Lietuva paskelbė atsiskirianti nuo valstybinių ryšių, kurie ją siejo su Rusija ir Lenkija. Su Vasario 16-tąja politiškai sietina ir Lapkričio 30-oji. Tuomet Mažoji Lietuva Tilžės Aktu deklaravo tvirtą siekį pasitraukti iš Vokietijos imperijos ir susijungti su Didžiąja Lietuva. Š. m. rugpjūčio 1-ąją buvo atidengta atminimo lenta Mažosios Lietuvos žurnalistui, „Tilžės keleivio“, „Pajūrio sargo“ ir kitų spaudos leidinių redaktoriui, lietuviškos spaudos platintojui, Lietuvių literatūros draugijos nariui, komiteto Kristijono Donelaičio paminklui statyti ant Rambyno kalno nariui ir, pabrėžtina, Skaityti toliau

Klaipėdoje bus įamžintas L. Donskio atminimas (4)

Leonidas Donskis | wikipedia.org nuotr

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė sumanymui uostamiestyje įamžinti Leonido Donskio atminimą. Ant Klaipėdos universiteto Menų akademijos pastato savivaldybės lėšomis bus pagaminta ir pakabinta atminimo lenta. Šiame pastate Leonidas Donskis studijavo ir dirbo, į universitetą kvietė dėstyti iškilius Amerikoje gyvenusius lietuvių mokslininkus.

Svarstydami L. Donskio įamžinimo klausimą tarybos nariai jį vadino didžiu klaipėdiečiu ir iškilia asmenybe bei siūlė neapsiriboti atminimo lentos pakabinimu. Skaityti toliau

Atidengta atminimo lenta žymiam etnologui V. Miliui (0)

Atminimo Lenta V. Miliui | Emilijos Bumbliauskienės nuotr.

Lapkričio 22 d. Vacio Miliaus gimtosios sodybos vietoje (Mosėdžio sen. Šauklių km. Skuodo r.) vyko atminimo lentos atidengimas ir konferencija, skirta žymaus Lietuvos etnologo, profesoriaus, habilituoto daktaro Vacio Miliaus gimimo 90 metų sukakčiai paminėti.

Pradėdamas renginį Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys pakvietė susirinkusiuosius sugiedoti „Tautišką giesmę“, kuri, kaip ir vėliau nuskambėjusios dainos, suartino bei sušildė žvarboką dieną. Skaityti toliau

P. Saudargas: Trūksta laisvo žodžio, žodžio iš esmės, trūksta A. Patacko (4)

algirdas-patackas-alkas.lt-j.vaiskuno-niptr-2014-12-12

Lapkričio 21 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje iškilmingai atidengta atminimo lenta žinomam politiniam ir visuomenės veikėjui, Kovo 11-osios Akto signatarui Algirdui Vaclovui Patackui.

Skulptoriaus Juozo Šlivinsko darbas – memorialinė lenta iš marmuro ir bronzos, skirta Algirdui Patackui, – tai pirmoji, atidengta Kauno įgulos karininkų ramovės menėje. Pasak vieno iš iniciatyvos autorių mjr. Donato Mazurkevičiaus, Skaityti toliau

A. Zolubas. Dvi lentos: atminimo ir užmaršties (0)

Atminimo lentą su bareljefu (autorė – Daliutė Ona Matulaitė) mons. A. Svarinskui atidengė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė | P. Šimkavičiaus nuotr.

Vilniuje Odminių gatvėje ant namo pažymėto 10 numeriu 2012 m. rugsėjo 23 d. buvo atidengta memorialinė lentą prelatui Mykolui  Krupavičiui. Ant to paties namo, netoliese 2015 m. liepos 17 d. atidengta lenta Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatui, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam kapelionui monsinjorui Alfonsui Svarinskui, nes jie čia gyveno. Pirmosios lentos sumanytojas buvo monsinjoras A. Svarinskas, autorius architektas Mindaugas Kerys, antrosios sumanytoja – Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, autorė skulptorė Daliutė Ona Matulaitė.

Iškalbingos lentų nuotraukos: pirmosios bareljefas atitinka M. Krupavičiaus portretą, užrašai ryškūs, todėl lenta laikytina meno kūriniu. Iš antrosios žvelgia visiškai nepanašus į Skaityti toliau

ŠMKK delegacija Kaliningrado srityje aplankė Lietuvos kultūros paveldo vietas (0)

SMKK lankosi Kaliningrado srityje_smkk.lt

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Raimundas Paliukas ir komiteto biuro atstovai lankėsi Kaliningrado srities Sovetsko (Tilžės), Nemano (Ragainės) ir Krasnoznamensko (Lazdynų) savivaldybėse.

Delegacija Sovetsko Martyno Mažvydo bibliotekoje susitiko su kun. kanauninku Anupru Gauronsku, lietuvių bendruomenės atstovais Regina Kapkova (Sovetsko vaikų darželio lietuvių grupės auklėtoja), Nijole Kisieliova aptarė lietuviško švietimo ir kultūros raiškos klausimus. Skaityti toliau

Kauno sąjūdiečiai paminėjo Latvijos nepriklausomybės dieną (2)

Kauno sajudieciai paminejo Latvijos nepriklausomybes diena1

Lapkričio 18 dieną Kauno sąjūdiečiai paminėjo Latvijos nepriklausomybės dieną prie paminklinio akmens, skirto pažymėti vietą, kurioje buvo Latvijos ambasada Lietuvoje (1923-1940) Vytauto prospekte Kaune.

Atminimo lenta pastatyta Kęstučio gatvės ir Vytauto prospekto sankirtoje esančiame skvere, kur seniau stovėjo mūrinis pastatas, o jame nuo 1923 iki 1940 metų buvo įsikūrusi Latvijos diplomatinė atstovybė. Šis pastatas buvo sugriautas prieš 20 metų, tiesiant naujas gatves. Skaityti toliau

Palangoje atidengta atminimo lenta kompozitoriui Juozui Karosui (0)

Palangos miesto savivaldybės nuotr.

Palanga įamžino žinomo Lietuvos kompozitoriaus, pedagogo bei dirigento Juozo Karoso atminimą – ketvirtadienį Birutės al. 5 esantis namas, kuriame daugiau nei 20 vasarų (nuo 1958 m. iki 1981 m.) gyveno ir kūrė J. Karosas, paženklintas atminimo lenta.

Atminimo lentą atidengė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir kompozitoriaus duktė Jūratė Karosaitė. Skaityti toliau

Austrijos Mauthauzeno koncentracijos stovykloje atidengta memorialinė lenta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti (0)

Lenta Mauthauzene

Gegužės 8 d., minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines, buv. Mauthauzeno (Austrija) koncentracijos stovykloje įrengtame memoriale buvo atidengta atminimo lenta, skirta ten kalėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojams atminti. Memorialinės lentos įrengimą inicijavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ambasada Austrijoje ir Mauthauzeno memorialo administracija. Skaityti toliau

Gardine pagerbtas garsiojo kalbininko Jono Jablonskio atminimas (1)

Jonas Jablonskis – berniuku gimnazijos lotynu kalbos mokytojas Gardine. 1912–1914 m.Jablonskiu seimos nuosavybe_lnm.lt

Lapkričio 19 dieną Lietuvos generalinio konsulato Gardine iniciatyva ant buvusios Berniukų gimnazijos pastato, kuriame 1912-1914 metais Jonas Jablonskis dėstė lotynų ir graikų kalbas, atidengta atminimo lenta didžiojo lietuvių kalbininko švietėjiškai veiklai Gardine įamžinti.

Atminimo lentą atidengė ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos generalinė konsulė Gardine Aušra Černevičienė, J. Jablonskio veiklos svarbą pažymėjo humanitarinių mokslų daktarė, centro „Lingua Lituanica“ direktorė Irena Kruopienė, Gardino J. Kupalos universiteto turizmo ir kultūros paveldo katedros vedėjas Sergejus Donskichas.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Gardino valdžios atstovai, Skaityti toliau

Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės bus iškilmingai švenčiamos Karaliaučiuje (0)

Kristijono Donelaicio memorialinis muziejus_mab.lt

Spalio 28-29 dienomis Karaliaučiuje (Kaliningrade) ir Karaliaučiaus srityje bus iškilmingai pažymimos Kristijono Donelaičio gimimo 300-osios metinės. Jubiliejiniuose renginiuose dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Karaliaučiaus srities kultūros ministerijos, Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiuje, LR Seimo, Lietuvos ir Karaliaučiaus srities švietimo, mokslo, kultūros institucijų, kūrybinių sąjungų atstovai.

Kristijono Donelaičio vardas bus suteikiamas Nesterovo (Stalupėnai), kur 1740-1743 m. kantoriumi dirbo Donelaitis, bibliotekai. Delegacija aplankys paminklą Donelaičio gimtinėje Lazdynėliuose,  Skaityti toliau

Atminimo lentos atidengimas Medininkų pilyje (1)

Medininkų pilis

Rugsėjo 26 d., penktadienį, 12 val. Medininkų pilyje bus atidengta atminimo lenta Amerikos ir Australijos lietuviams, aukojusiems šiam paminklui atstatyti. Sukanka dveji metai, kai rekonstruota pilis plačiai atvėrė vartus lankytojams. Be nuolatinės ekspozicijos čia vyksta dailės, juvelyrikos bei fotografijos parodos,  istorijos rekonstrukcijos festivaliai bei daug kitų renginių. Iš krūmais apaugusių griuvėsių Medininkų pilis tapo svarbiu kultūrinio gyvenimo židiniu.

Viso to galėjo ir nebūti. XV–XVI a. sandūroje pilį nusiaubė gaisras, po kurio ji nebeatsigavo, kelis šimtmečius nyko. Trakų istorijos muziejaus iniciatyva iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų 2010–2012 metais buvo realizuotas pirmasis Medininkų Skaityti toliau

Atidengta memorialinė lenta vertėjui, poetui, mokytojui V.Šiugždiniui (0)

Kauno sav. nuotr.

Šiandien, vasario 17 dieną, ant Laisvės alėjoje stovinčio pastato atidengta atminimo lenta vertėjui, poetui, mokytojui Vaclovui Šiugždiniui.

Į lentos atidengimo iškilmes atvyko Kauno miesto savivaldybės, rašytojų, režisierių, aktorių, kompozitorių, dvasininkijos, pedagogų organizacijų atstovai. Daug kauniečių, su kuriais V. Šiugždinis bendravo, atvyko su gėlėmis rankose. Atminimo lentos autorius – skulptorius Danielius Sodeika.

„Yra asmenybių, kurios tampa miesto ženklais. Vienas tokių reikšmingų Kauno ženklų – poetas, vertėjas, mokytojas Skaityti toliau

Žaliakalnyje įamžintas rezistencijos dalyvio Liudo Butkevičiaus atminimas (nuotraukos) (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Trečiadienį, gruodžio 18d.,  Žaliakalnyje esančioje Lietuvių gatvėje, kur 1937–1945 metais gyveno Lietuvos laisvės, nepriklausomybės ir rezistencijos kovų dalyvis, dviejų Vyčio kryžiaus ordinų kavalierius, pulkininkas Liudas Butkevičius, atidengta atminimo lenta. Jos autorius – skulptorius Balys Gudas.

Lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo L. Butkevičiaus marti, anūkai, proanūkai ir kiti artimieji. Atminimo lentą atidengė Kauno miesto mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius ir pulkininko anūkai Algis bei Gediminas. Skaityti toliau

Profesoriui Josifui Rebelskiui Vilniuje atidengta atminimo lenta (nuotraukos) (1)

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Vilniuje Žygimantų gatvėje ant 6-uoju numeriu pažymėto namo sienos atidengta atminimo lenta profesoriui  Josifui Rebelskiui, įkūrusiam Vilniaus žydų našlaičių namus ir mokyklą.

„Vis daugiau metų mus skiria nuo didžiausia tragedija žmonijos istorijoje virtusio Antrojo pasaulinio karo. Tačiau anų metų praeitis neblėsta. Vilniui ir jo gyventojams ši praeitis ypač skaudi. Per karą Vilnius neteko daugiau nei pusės savo gyventojų. Jeigu 1941 m. Vilniuje gyveno 270 tūkst. žmonių, tai 1944 m. liko tik 110 tūkst. Vilniuje turime ne vieną atminimo ženklą skirtą žmonėms gelbėjusiems žydus karo metais. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti 830 Lietuvos gyventojų. Skaityti toliau

Vokietijoje pagerbtas Vydūno atminimas (0)

Atminimo lenta Vydūnui Detmolde | lrkm.lt nuotr.

Minint iškilaus lietuvių mąstytojo, humanisto, kultūros veikėjo Vydūno 145-sias gimimo ir 60-sias mirties metines, Vakarų Vokietijos Lipės rajono centre Detmolde gegužės 10 dieną atidengtas Vydūnui skirtas paminklas ir atminimo lenta.

Gegužės 10-11 dieną Detmolde vykusiuose Vydūnui skirtuose renginiuose dalyvavo Lietuvos kultūros viceministras dr. Romas Jarockis, Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Giedrius Puodžiūnas, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje dr. Gabrielė Žaidytė ir Vydūno draugijos Vilniuje delegacija. Skaityti toliau

Vilniuje atidengta atminimo lenta iškiliai mokslininkei Meilei Lukšienei (2)

Luksienes nuotrauka.smm.ltBalandžio 25 d. Vilniuje, A. Mickevičiaus gatvėje 19, atidengta atminimo lenta žymiai mokslininkei ir nepriklausomos Lietuvos mokyklos kūrėjai Meilei Lukšienei. Ceremonijoje dalyvavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak švietimo ir mokslo ministro prof. Dainiaus Pavalkio, daktarė Meilė Lukšienė – unikalus pavyzdys, kaip žmogus, formaliai neužėmęs aukštų postų, gali lemti šalies pokyčių eigą. „Subūrusi švietimo reformos kūrėjų grupę, Meilė Lukšienė savo autoritetu, asmeninėmis įžvalgomis ir kruopščiu kasdieniu darbu kūrė atgimusios nepriklausomos valstybės kertinį akmenį – švietimą. Skaityti toliau

Dailininko K.Žoromskio 100 metų jubiliejaus proga atidengta jo atminimui skirta lenta (0)

Kazimieras Žoromskis

Kovo 4 d., pirmadienį, 17 val. prie vieno garsiausių ir talentingiausių Lietuvos dailininkų Kazimiero Žoromskio namų Kalinausko g. 12 (Vilnius) atidengta jo atminimui skirta lenta.

Atminimo lentos autorius skulptorius Marius Grušas, architektas Andrius Marma.

„Žoromskio darbai – itin progresyvus, vos įėjęs pasijunti kaip Niujorko galerijoje. Įspūdis neatsitiktinis, nes meninikas daugelį metų ten ir gyveno, kūrė bei mokė. Kaip sakė Kristina Žoromskienė, Kazimieras suteikė antrą kvėpavimą pop art’ui, įnešė trečiąją dimensiją į šį stilių ir sukūrė atskirą šaką, kuri dabar Skaityti toliau

KTU bus atidengtos Vasario 16-osios akto signatarų atminimo lentos (0)

Vasario 14 d. (ketvirtadienį) 12 val. Kauno technologijos universiteto (KTU) II rūmų (K. Donelaičio g. 20) II aukšto fojė bus atidengtos atminimo lentos, skirtos įamžinti 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarų prof. Mykolo Biržiškos (1882–1962) ir prof. Prano Dovydaičio (1886–1942) atminimą.

KTU II rūmuose 1929–1940 m. buvo Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto Humanitarinių mokslų ir Teologijos-filosofijos fakultetai, Skaityti toliau

Kaune pagerbtas Ukrainos laisvės kovotojo J.Konovaleco atminimas (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Šį trečiadienį, gruodžio 5 d., Kauno miesto savivaldybėje vyko konferencija, skirta Ukrainos kovų lyderio Jevgenijaus Konovaleco (1891–1938 m.) atminimui bei Ukrainos ir Lietuvos istorinių ryšių pristatymui. Konferencijos metu buvo parodytas filmas apie J. Konovalecą „Rezistencija Ukrainoje ir Lietuvoje“, o po jos ant namo Laisvės al. 34 atidengta memorialinė lenta su bareljefu, skirta Ukrainos išsivadavimo judėjimo vadui ir Lietuvos piliečiui J. Konovalecui. Skaityti toliau

J.Konovaleco atminimui vyks konferencija, bus atidengta atminimo lenta (1)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Šį trečiadienį, gruodžio 5 d., 13 val., Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje (Laisvės al. 96) vyks konferencija „Rezistencija Ukrainoje ir Lietuvoje“, kurios metu bus pristatytas filmas apie Jevgenijų Konovalecą. Po konferencijos, 15 val., ant namo Laisvės al. 34 bus atidengta memorialinė lenta su bareljefu, skirta Ukrainos išsivadavimo judėjimo vadui, Lietuvos piliečiui J. Konovalecui (1891–1938).

Jevgenijus Konovalecas – žymus Ukrainos karinis ir politinis veikėjas, Ukrainos tautos respublikos armijos vadas, Ukrainos karinės organizacijos vadovas, Ukrainos tautininkų organizacijos pirmininkas, Lietuvos pilietis. Gimė Zaškivo kaime Lvovo paviete. 1901–1909 m. mokėsi Akademinėje gimnazijoje Lvove, Skaityti toliau