Žymos archyvas: Antrasis pasaulinis karas

Pagerbtas Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, smurto ir terorizmo aukų atminimas (0)

Pagerbtas Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, smurto ir terorizmo aukų atminimas | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Lapkričio 12 d., sekmadienį, Vilniuje  paminėta Tautų sandraugos atminimo diena skirta pagerbti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, smurto ir terorizmo aukų atminimą.

Ta proga vyko pamaldos Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur skirtingų bažnyčių ir religinių bendruomenių atstovai kartu pagerbė žuvusiųjų atminimą. Pamaldose Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai prie bažnyčos altoriaus iškilmingai padėjo gėlių vainiką. Atminimo diena (Remembrance Day) Jungtinėje Karalystėje ir kitose Britų tautų sandraugos šalyse minima kiekvienais metais lapkričio 11-ąją. Skaityti toliau

Kviečia paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (1)

Vyks paroda – „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 6 d. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamoji paroda – „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (lietuvių ir vokiečių kalbomis). Parodos atidaryme dalyvavo Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis ir Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė bei vokiečių bendrijos – „Edelweiss-Wolfskinder“ pirmininkė Luise Kažukauskienė.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra

Skaityti toliau

Lietuviai pabėgėliai Antrojo pasaulinio karo metais: kas slypi už kadro? (nuotraukos) (0)

Paskutiniai pietūs Lietuvoje. Gale stalo sėdi advokatas Juozas Stonaitis su žmona | LNM, V. Augustino nuotr.

„Iš Lietuvos per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukę žmonės Vokietijoje pakliūdavo į perkeltųjų asmenų stovyklas. Tuo metu Vokietijoje laikytasi ypatingos tvarkos: atvykėliai būdavo apgyvendinami šalia stočių, jiems buvo išduodamos maisto kortelės. Pabėgėliai gyveno buvusiose kareivinėse, darbininkų barakuose ar net arklidėse. Kambariuose tilpdavo po keletą šeimų, atsiskyrusių vieni nuo kitų paklodėmis. Labai daug vaikų sirgo tuberkulioze, ši liga buvo paplitusi ir tarp suaugusiųjų“, – pasakoja fotografijų parodos „Lietuviai perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje 1945–1950 metais“, vykstančios Kazio Varnelio namuose-muziejuje, kuratorė istorikė Irena Mikuličienė. Skaityti toliau

Seimo nariai Ž. Pavilionis ir P. Urbšys kreipėsi į Vilniaus merą dėl parodos uždarymo (11)

skirtingi-karai_rengeju nuotr

Kovo 16 d. Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių dėl Vilniaus rotušėje eksponuojamos parodos „Skirtingi karai“ uždarymo.

Pasak Seimo narių, parodoje pristatomi Sovietų Sąjungos vykdyti nusikaltimai yra ne tik nepasmerkiami, bet ir pateisinami. Tuometinė bolševikinė sistema įvardijama kaip „gyvybingas ir gerai organizuotas mechanizmas“, o Antrojo pasaulinio karo pradžia ir Lietuvos bei regiono valstybių okupacija (Ribentropo-Molotovo paktas) pateisinami, Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą (0)

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą | E. Kuckailio pieš.

Sausio 16 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al.39, Kaunas), vyks Ernesto Kuckailio knygos apie partizanus – „Tylūs žingsniai per samanas“ pristatymas.

„Tylūs žingsniai per samanas“ – tai istorinė apybraiža – pasakojimas apie partizaną Šapalą, kuris 1944 metų rudenį pabėga nuo kareivių ir prisijungia prie miško brolių. Beveik du metus kovoja būryje, daugiausia darbuodamasis virėjo pareigose. Dalyvauja dviejuose dideliuose mūšiuose, patiria daug pavojingų nuotykių. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda… (26)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ką mes žinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Bemaž nieko. Dar senjorai ar istorikai galėtų išvardyti pagrindines šio istorinio kataklizmo datas, suminėti priežastis, atvedusias prie dviejų galybių susidūrimo, įvertinti Lietuvos laikyseną tuo sunkiu pasirinkimo ar nepasirinkimo metu, galų gale nutiesti paraleles su šiandiena…

Nors tai nėra naujiena, bet verta priminti šio prieš septynis dešimtmečius praūžusio karo priešistorę ir kai kurias įdomias aplinkybes. Pirmiausiai – nusikalstamą Josifo Stalino delsimą, žinant, kad nacistinė Vokietija užpuls Sovietų Sąjungą. Ūsuotasis „tautų vadas“ manė esąs sumanus strategas ir Skaityti toliau

Knygos „Kęstučio apygardos vadai“ pristatymas (0)

knyga.Kestucio apygardos vadaiŠių metų sausio 8 d. 16 val. Istorinėje Prezidentūroje įvyks knygos „Kęstučio apygardos vadai“ pristatymas. Renginyje dalyvaus jos sudarytojas ir vyr. redaktorius Antanas Pocius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, knygos recenzentė prof. Regina Koženiauskienė, Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus bendrijos tarybos narė prof. Irena Bakley, rašytojas ir vienas iš straipsnių autorių Eugenijus Ignatavičius, straipsnių autorius prof. Alfonsas Vaišvila. Knygos pristatymą moderuos dr. Ingrida Jakubavičienė. Muzikinę programą atliks Domeikavos choras „Versmė“ (vadovė Rasa Andriukaitienė, koncertmeisteris Rimvydas Kruopis) bei karinio folkloro vyrų ansamblis „Karužė“ Skaityti toliau

V. Šilas. Kraštas be savo žmonių (11)

rytprusiai_V.Silas.bernardinai.lt

Pažvelkime į XVIII ir XIX amžiaus žemėlapius. Šiaurinėje Rytprūsių dalyje esantys Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštai tai – Mažoji Lietuva. Jų žemėms ir vandenims čia gyvenę žmonės davė lietuviškus ar prūsiškus vardus. Nors įrašyti su vokiškomis galūnėmis, jie ir dabar iškalbingai liudija, kad pirmieji senieji Mažosios Lietuvos gyventojai buvo baltai – lietuvininkai, prūsai. Mažosios Lietuvos teritorija nuo XIII a. pabaigos beveik visą laiką buvo vokiečių valdžioje (valdė Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Vokietijos reichas). Natūralu, kad į tą kraštą gyventi atvykdavo vis daugiau kolonistų iš vokiškų kraštų. Skaityti toliau

Kaune – pasaulinė filmo apie Č. Sugiharą premjera (6)

Kauno m. nuotr.

Šį antradienį, spalio 13 d., istoriniame „Romuvos“ kino teatre Kaune vyks pasaulinė neseniai Japonijoje sukurto filmo apie Čijunę Sugiharą premjera. Jos metu Lietuvos žiūrovai turės galimybę susitikti su jo režisieriumi Celin Gluk bei pagrindinių vaidmenų atlikėjais Toshiaki Karasava (Čijunė Sugihara) ir Kojuki (Jukiko Sugihara). Skaityti toliau

Seime bus pristatyta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944-1952 m.” (0)

paroda lietuviska leidyba_lnb.lt

Liepos 15 d., trečiadienį, 15.15 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944-1952 m.“. Paroda parengta Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lituanikos skyriaus archyve saugomo lietuvių DP (ang. Displaced Persons – perkeltieji asmenys) spaudos 1945-1952 m. rinkinio pagrindu. Ekspozicija atspindi sudėtingą istorinį laikotarpį – po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos karo pabėgėlių stovyklose atsidūrusių lietuvių padėtį ir gyvenimo aplinkybes. Skaityti toliau

Prezidentė pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą Vesterplatėje (nuotraukos) (3)

prezidente-antrojo-pasaulinio-karo-minejime-lenkijoje-lrp.lt-r.dackais-nuotr8

Gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitais Europos šalių vadovais Gdanske paminėjo 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. Lietuvos vadovė Vesterplatėje, kur įvyko pirmasis šio karo mūšis, pagerbė karo aukų atminimą ir dalyvavo diskusijoje apie kruviniausio žmonijos istorijoje karo palikimą Europai.

„Antrasis pasaulinis karas atnešė nepamatuojamą žalą – milijonus prarastų gyvybių, šimtus sugriautų miestų ir istorijos paminklų. Ilgus metus Europą reikėjo kurti iš naujo. Deja, ir šiandien taika ne visiems yra vertybė, Skaityti toliau

Lietuvos prezidentė Lenkijoje minės Antrojo pasaulinio karo pabaigą (0)

komorovskis-grybauskaite-lrp-lt-K100

Gegužės 7 d., ketvirtadienį, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė  išyks į Gdanską, kur su kitais Europos šalių lyderiais dalyvaus Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo renginiuose. Šiemet pasaulis mini 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines.

Prezidentė lankysis Vesterplatėje, kur 1939 metais vyko pirmasis Antrojo pasaulinio karo mūšis Europoje. Lietuvos vadovė padės gėlių prie paminklo, skirto Vesterplatės pakrantės gynėjams atminti.

Skaityti toliau

Europos sąjungai Raudonojoje aikštėje atstovaus V.Ušackas (2)

V.Ušackas | asmeninė nuotr.

Europos Sąjungai Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo renginiuose Maskvos Raudonojoje aikštėje gegužės 9 dieną atstovaus Europos Sąjungos delegacijos Rusijoje vadovas, Lietuvos diplomatas Vygaudas Ušackas.

Šiose iškilmėse atsisakė dalyvauti daugelio šalių vadovai, pasiųsdami žemesnio rango atstovus ar diplomatus.

Iš Europos šalių į Rusiją ketina atvykti Graikijos, Čekijos ir Slovakijos vadovai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel Rusijoje pažadėjo apsilankyti diena vėliau. Skaityti toliau

Karinė drama „1944“ – Baltijos valstybių istorija dviejų karių likimuose (video) (2)

Filmo sustabdyta akimirka

Kiekvieną Europos tautą Antrojo pasaulinio karo tankų vikšrai mindė savaip žiauriai. Estijai teko ne tik išmėginimas karo siaubu ir ugnimi. Tūkstančiai estų vyrų buvo priversti kovoti priešiškose kariuomenėse ir susigrumti su savo tautiečiais.

Karinė drama „1944“ – tai gilių išgyvenimų, sukrečiančių patirčių, baimės ir skausmo kupina jaunų žmonių istorija. Už nacistinę Vokietiją kovojantis Karlas ir Raudonosios armijos seržantas Jurijus priešiškose stovyklose atsidūrė verčiami Skaityti toliau

V.Putinas premijomis pamalonins ir Lietuvos II-ojo pasaulinio karo veteranus (0)

kremnin.ru nuotr.

Šiandien, vasario 26 dieną, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo Rusijos Federacijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenantiems Antrojo pasaulinio karo veteranams ir invalidams bus išmokėta vienkartinė išmoka – po 7 tūkst. rublių (apie 100 eurų).

Šios išmokos skiriamos Pergalės 70-ųjų metinių proga, jos bus išmokėtos šių metų balandį ir gegužę.

Kaip pažymima įsako tekste, šią išmoką gaus ir buvę nepilnamečiai koncentracijos stovyklų, Skaityti toliau

Po pusmečio prie Prancūzijos ambasados dar vienas Ukrainos palaikymo piketas (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 3 dieną (trečiadienį) vidurdienį prie Prancūzijos ambasados karo paskelbimo Vokietijai 75-ųjų metinių proga rengiamas piketas Ukrainai palaikyti.

„Š.m. rugsėjo 3 dieną sukanka lygiai 75 metai, kai Prancūzija ir Didžioji Britanija paskelbė karą Vokietijai reaguodamos į pastarosios agresija Lenkijos atžvilgiu. Tiesa tada greitai įvykiai pasisuko „keistojo“ karo linkme, dėl ko nacistinės Vokietijos kariuomenė įžengė į Paryžių 1940 metų birželio 14 diena. Skaityti toliau

Zarasų krašto muziejus mini 80-metį (0)

Zarasų krašto muziejaus nuotr.

1932 m. Zarasų miesteliui suteikus kurorto statusą, buvo susirūpinta jo įvaizdžio formavimu. Mokytojo S. Jauniškio pastangomis pradėta rinkti istorinė medžiaga. 1934 m. apskrities viršininkas J. Šlepetys, pradinių klasių inspektorius J. Samas ir mokytojas S. Jauniškis spaudoje kreipėsi į visuomenę, prašydami būsimajam muziejui aukoti eksponatus. Zarasų krašto muziejus lankytojams duris atvėrė 1934 m. lapkričio 17 d. D. Bukonto gatvėje Nr. 8, Zarasų progimnazijos patalpose. Muziejuje buvo įkurti šie skyriai: numizmatikos, archeologijos, liaudies meno, pedagogikos, spaudos, Didžiojo karo liekanų ir gamtos. Fonduose muziejus turėjo daugiau nei 2000 eksponatų, tarp kurių buvo ir labai vertingų bei retų. Skaityti toliau

Kauniečiai supažindinti su „Vilko vaikais“ (1)

Ricko Ostermano filmo  „Vilko vaikai“ kadras

Kovo 5-9 d. Kauno „Romuvos“ kino teatre svečiuojasi festivalis – „Vokiško kino dienos 2014“. Kauniečiams kino gerbėjams pristatoma 10 naujausių filmų iš Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos.

Trečiadienį, sausakimšoje „Romuvos“ kino teatro salėje, šis festivalis pradėtas didžiulio dėmesio sulaukusiu vokiečių režisieriaus Riko Ostermano (Rick Osterman) filmu – „Vilko vaikai“, kuris prieš 2 m. buvo nufilmuotas Lietuvoje, o pirmą kartą auditorijai parodytas 70-ajame Tarptautiniame Venecijos kino festivalyje (2013 m.). Skaityti toliau

Įkurtas dujokaukių ir kitos karo įrangos muziejus „Atominis bunkeris“ (1)

Muziejaus sumanytojų nuotr.

Kaune, Vilijampolėje, atidarytas neįprastas muziejus, kurio eksponatai pasakoja, kaip žmonės saugojosi per karus. Iš privačių kolekcijų surinkta karinės technikos, radijo stočių, imtuvų.

Įkurtuvės įvyko vasario 6 d. – pagerbiant tą pačią dieną, 1861 m., gimusį dujokaukės su angliniu filtru išradėją Nikolajų Zelinskį.

Muziejus „Atominis bunkeris“ yra šeši metrai po žeme – sovietmečiu čia buvo viena iš daugelio mieste įrengtų civilinės saugos slėptuvių. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija (21)

Česlovas Iškausjas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Vokietija ir Rusija, kuri kone 70 metų buvo tapatinama su Sovietų Sąjunga, sudarė ne vieną suokalbišką sutartį, nulėmusią šių imperijų sandūroje nuo seno gyvenusių tautų likimą. Mes puikiai žinome tragiškąjį Lietuvai ir kitiems SSRS pakraščiams 1939-ųjų rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo-Ribbentropo paktą bei daugiau kaip po mėnesio sukurptą papildomą sutartį, iš esmės pakeitusią ir komplikavusią mūsų šalies ateitį.

Bet ar daug kas žino apie kitą susitarimą tarp šių amžinų draugių ir priešių? Skaityti toliau

J. Užurka. Rytprūsių karo operacija 1945.01.13–04.26 ir Potsdamo konferencija (14)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

1945 metų pradžioje sąjunginės Vakarų valstybių pajėgos jau baigė Vakarų fronte triuškinti  Hitlerio armijas, artėjo prie Elbės. Iš rytų tarybinė armija jau buvo persiritusi per visą Rytų ir Centrinę Europą, per Budapeštą ir Belgradą, artėjo prie Potsdamo, Drezdeno, Berlyno, išėjo prie Oderio. Vermachto pajėgos buvo demoralizuotos, išskaidytos, praradusios vieningą vadovavimą, apsupamos masiškai kapituliavo. Vakarų fronto (tiek politinė, tiek karinė) koalicinė vadovybė stengėsi suteikti galimybę vokiečiams kapituliuoti – vengė beprasmių gyventojų bei karių iš abiejų pusių aukų, mažino karo daromą žalą ūkiui. Kitaip elgėsi TSRS politinė ir karinė vadovybės Rytų fronte žinodama pergalingą karo baigtį prieš hitlerinę Vokietiją. Skaityti toliau

Profesoriui Josifui Rebelskiui Vilniuje atidengta atminimo lenta (nuotraukos) (1)

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Vilniuje Žygimantų gatvėje ant 6-uoju numeriu pažymėto namo sienos atidengta atminimo lenta profesoriui  Josifui Rebelskiui, įkūrusiam Vilniaus žydų našlaičių namus ir mokyklą.

„Vis daugiau metų mus skiria nuo didžiausia tragedija žmonijos istorijoje virtusio Antrojo pasaulinio karo. Tačiau anų metų praeitis neblėsta. Vilniui ir jo gyventojams ši praeitis ypač skaudi. Per karą Vilnius neteko daugiau nei pusės savo gyventojų. Jeigu 1941 m. Vilniuje gyveno 270 tūkst. žmonių, tai 1944 m. liko tik 110 tūkst. Vilniuje turime ne vieną atminimo ženklą skirtą žmonėms gelbėjusiems žydus karo metais. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti 830 Lietuvos gyventojų. Skaityti toliau

Obeliuose siekiama atstatyti okupantų išniekintą paminklą Birželio sukilėliams (3)

1942 m. pastatytas paminklas Obeliuose

Prieš daugiau nei pusšimtį metų okupacinė sovietų valdžia Rokiškio rajone Obelių kapinėse išniekino ir sugriovė paminklą Birželio sukilimo dalyviams. Griauti monumentą sovietai vertė ir vaikus. Atstatyti istorinį paminklą pasiryžę obeliečiai tai laiko mūsų valstybės ir tautos istorinės garbės reikalu ir kviečia visuomenę prie to prisidėti.

Prie žuvusių 1941 m. Birželio sukilimo dalyvių kapų įspūdingas betoninis monumentas iškilo 1942 m. Obelių kapinėse. Jo centre buvo Kristaus bareljefas, šonuose įmontuoti du Lietuvos karių bareljefai. Skaityti toliau

J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus (9)

Sovietai užima Karaliaučiaus miestą. 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais dokumentais, išnagrinėjus faktinę to meto politinę bei karo padėtį frontuose. Šiame straipsnyje aš pagal galimybes išsamiau panagrinėsiu tik vieną karinį klausimą: koks buvo Rytprūsiuose jėgų santykis tarp kariaujančiųjų pusių prieš operaciją Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais… (3)

A.Sniečkus (kairėje) tarp 16-osios divizijos karių. Klaipėda, 1945.01.28 d. | runivers.ru nuotr.

Karas. Vis mažiau lieka tų, kurie yra patyrę jo baisumus. Dabartinė karta kai ką žino iš istorijos vadovėlių, iš senelių ar tėvų pasakojimų, iš internetinių nuogirdų. Ir aš esu pokario vaikas. Teprisimenu tik tėvo pasakojimus, kad per gimtąjį miestelį frontas ėjo dvi savaites – vieną į Rytus, kitą – į Vakarus. Tuo metu visa šeima sėdėjo sode iškastame bunkeryje, o verdančiai valgį motinai karo vaizdas asocijavosi su paklydusios kulkos smigtelėjimu į krosnies „kaktą“…

Lietuviais nepasitikėjo…

Bet tai vienas juokas tiems, kurie tiesiogiai dalyvavo mūšiuose. Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“ (0)

Lapkričio 22 d. 14.30 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta paroda „1939-1940m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Parodą pristatys Seimo narys Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Janušas Skolimovskis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys ir Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) direktoriaus pavaduotoja Agnieška Rudzinska.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui bendradarbiaujant su Tautos atminties institutu (IPN, Lenkija) šiais metais Skaityti toliau

A.Šileikos romano „Pogrindis“ lietuviškas vertimas jau iškeliavo į spaustuvę (0)

A.Šileika „Pogrindis“

Lapkritį Lietuvos knygynuose pasirodys daugelio skaitytojų jau laukiamas Kanadoje gyvenančio lietuvių kilmės rašytojo Antano Šileikos romanas „Pogrindis“. Lietuviškai jį leidžia leidykla „Versus aureus“, į lietuvių kalbą išvertė Irma Šlekytė. Ir nors lietuviškas romano leidimas tik keliauja į spaustuvę, „Donelos studija“ jau įsigijo teises jį ekranizuoti. Filmo dar teks palaukti, tuo tarpu jau kitų metų vasarį rašytojas žadėjo atvykti į Vilnių ir dalyvauti Vilniaus knygų mugės renginiuose.

Romano originalą 2011-ųjų pavasarį išleido Kanados leidykla „Thomas Allen Publishers“ ir tais pat metais jis buvo išrinktas į geriausių 2011 metų Kanados knygų 100-uką. Skaityti toliau

Baltija – ant ekologinės katastrofos slenksčio (1)

Baltija | Fotodiena. Audriaus Bagdono nuotr.

Jūros dugne tebetūno tūkstančiai iprito bombų, o gydytojai kelerius metus primygtinai rekomenduoja nevalgyti Baltijos menkių kepenėlių.

Apsupta šalių, kuriose išvystyta ekonomika ir žemės ūkis, Baltijos jūra, ją tiriančių mokslininkų teigimu, yra viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Mokslininkų teigimu, per menkai kontroliuojama žmogaus veikla jūrai kelia vis daugiau pavojų, o Baltijoje nuskandintų Antrojo pasaulinio karo bombų apvalkalai baigia sudilti. Skaityti toliau

Naktis, kovojusi prieš okupacijos tamsą (0)

Iš kairės: neatpažintas partizanas, Bronius Liesis-Naktis, Antanas Liesis-Tonis. 1946 | Nuotr. iš Genocido aukų muziejaus.

Šiandien yra Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo nario kpt. Broniaus Liesio-Nakties 90-osios gimimo metinės.

Bronius Liesys gimė 1922 m. balandžio 16 d. Ramygaloje (Panevėžio r.) mokytojų Broniaus Liesio ir Marijos Juodikaitės-Liesienės šeimoje.

Tarpukariu Bronius Liesys Vytauto Didžiojo universitete studijavo žurnalistiką. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tapo Lietuvos Laisvės Armijos nariu. 1944 m. mokėsi partizaninio karo taktikos Vokietijos žvalgybos (Abvero) mokykloje.

1945 m. Bronius Liesys tapo Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanu, dirbo šios apygardos štabe. Skaityti toliau

A. Liekis. Istorinės atminties reikšmė lietuvių tautai ir jos valstybingumui (8)

Dr. Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

Mūsų himne giedama:
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybės semia.

Iš tikrųjų, be istorinės atminties neįmanomas tautiškumas ir nepriklausomas valstybingumas, tautinė savimonė.

Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis rašė: Kol yra gyva tautinė savimonė, žlugus valstybei, tauta vėl ją atkurs atsiradus patogiam momentui. Bet jei tauta netenka tautinės savimonės, jos, kaip ir mirusio žmogaus, niekas nebeprikels. Skaityti toliau