Žymos archyvas: Antrasis pasaulinis karas

P. S. Krivickas. Kiek ausų turėjo Stalinas? (6)

Cecilienhofo rūmai, kuriuose vyko Potsdamo konferencija | P. Stankero asmeninio archyvo nuotr.

Potsdamo konferencijos 75 metų sukakties proga.

Potsdamo konferencija – visai Europai žinoma sąvoka. Panašiai, kaip – Versalio sutartis ar Miuncheno suokalbis, o mums – Liublino unija ar Ribentropo-Molotovo paktas. Ją gaubia ir viena didelė mįslė. Potsdamo konferencija – tai jau Antrojo pasaulinio karo pabaigos fiksavimas ir pokario Europos perdalijimo įtvirtinimas. Potsdamo konferencija – tai iš kartos į kartą tebesitęsianti tema, neišsemta iki šiol – kad ir dėl Kenigsbergo (Kaliningrado ar Karaliaučiaus) krašto teisinio statuso. Juk Potsdamo konferencijoje ši teritorija buvo perduota tuometinės Sovietų Sąjungos dispozicijon „laukiant galutinio teritorinių taikos susitarimo klausimų sprendimo“ (šaltinis: Berlyno (Potsdamo) konferencijos protokolai). Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. Istoriko Nikžentaičio „prajovai“. Ar tik tai? (24)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | LLKS nuotr.

LRT tinklapio skiltyje „Nuomonės“ gegužės 10 d. patraukė dėmesį straipsnis intriguojančiu pavadinimu „Alvydas Nikžentaitis. Antrasis pasaulinis karas ir lietuvių istorinės atminties paradoksai“.

Ką šiuo tarptautiniu žodžiu „paradoksai“ autorius siekia atskleisti? Atsidarau internetą, ir randu tokius šio žodžio prasmės paaiškinimus:

1. Paradoksas – teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti suprantamas Skaityti toliau

T. Baranauskas. Koronavirusas ir istorinė atmintis (4)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Svarbiausia Rusijai istorinės atminties diena – gegužės 9-oji – šiemet liko be deramo dėmesio. Rusai dėl koronaviruso pandemijos neišdrįso surengti parado, ir griežia dantį ant Baltarusijos, kuri tokį paradą surengė, o ir apskritai rodo vis daugiau nepaklusnumo Rusijai ženklų.

O juk šiemet paradas turėjo būti išskirtinis, jubiliejinis – 75 metų pergalės prieš Vokietiją jubiliejaus proga. Niekas neabejojo, kad tradicinė Rusijai „pobiedobiesije“ šiemet bus itin pompastiška… O štai liko kažkas itin apkarpyto ir nepilnavertiško… Skaityti toliau

Motociklininkai teigia norėję patikrinti, ar visi okupantai traktuojami vienodai (5)

Motociklininkų akcija Vilniuje | Organizatorių nuotr.

Gegužės 9-ąją, Rusijai minint Pergalės Antrajame Pasauliniame kare dieną, Rusijai simpatizuojantys piliečiai rinkosi Antakalnio kapinėse, kur palaidoti 1944-1945 m. žuvę sovietų kariai.

Dėl karantino šiemet nebuvo sakomos iškilmingos kalbos, kaip ankstesniais metais, tačiau susirinko nemažai sovietine ir Rusijos atributika pasipuošusių asmenų, daugiausia jaunesnio amžiaus, kai kurie dėvėjo sovietinės kariuomenės uniformas. Antakalnio kapinių prieigas saugojo gausios policijos pajėgos. Skaityti toliau

M. Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius (8)

Dr. Martynas Purvinas | ve.lt nuotr.

Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai (nuo Molotovo-Ribentropo pakto iki visko kitko). Deja, tam neretai talkinama ir Lietuvoje. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. V. Gylys: Kodėl priešintis? (12)

Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje Vytautas Gylys. [1938 m.] | LCVA, P-40516 nuotr.

Apvali sukaktis – prieš 75-erius metus pasibaigė Antrasis pasaulinis karas. Pasibaigė Europoje, tik ne Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse.Būtent čia ir yra esminė sankirta su Rusijos skleidžiamu istoriniu paskojimu, pagal kurį užplūdusios Stalino ordos vaizduojamos kaip „išvaduotojai“, tuo metu mums tai buvo tik vienos okupacijos pakeitimas kita.

Ir šita pastaroji okupacija Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms pasibaigė tik 1991 m., kai šių šalių nepriklausomybę vėl iš naujo pripažino tarptautinė bendrija, o Rusija 1993 m. išvedė iš jų okupacines pajėgas. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai? (4)

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

2015 m. Nobelio apdovanojimo laimėtoja baltarusė Svetlana Aleksijevič tikina, kad savo gyvenimo ir kūrybos negali atsieti nuo politinių, ekologinių ir egzistencinių šalies katastrofų. Iš tikrųjų ir lietuvių tautos patirtis niekada nesutapo su ideologiniais svetimos sovietų šalies – šūkiais.

Parašyti kūrinį istorine politine tema rašytojui didelė atsakomybė. Lietuvos likimo istorijoje „išeiviai ir „emigrantai 21-me amžiuje įgauna vis prieštaringesnių, naujų spalvų ir atspalvių. Antrasis pasaulinis karas – padarinys geležinės sienos 50 metų skaudžiai atskyrusios dvi tautos dalis. Skaityti toliau

Kaip išgyventi? Lietuva ypatingomis sąlygomis (video) (0)

Kariai | lrs.lt nuotr.

Užgriuvus tokiai visuotinei nelaimei kaip pandemija, savaime kyla klausimas, kuo remtis? Įstaigų pajėgumais, padietės valdymo patirtimi, asmeninėmis pastangomis? Kiekviena pasaulio šalis ieško savojo kelio.

Sprendimų gali būti įvairių: nevykę atmetami, pasiteisinę transliuojami plačiau, bet galop visi jie stipriau ar silpniau remiasi kultūros tradicija, kuri susidaro per šimtmečius. Kinija savo kultūroje turi užkoduotą milžiniškų žmonių srautų valdymo patirtį, Švedijai artimesnis individualistinis, protestantų etikos suformuotas kelias. Skaityti toliau

O. Voverienė. Jonas Balys apie Lietuvą Antrojo pasaulinio karo išvakarėse (2)

Jonas Balys (1909–2011) | LMAVB RSS nuotr.

1939 metais dar buvo laikoma, kad SSRS ir Vokietijos santykiai yra draugiški, taikūs ir ilgalaikiai. O visokie maži nesusipratimai – tai tik mažareikšmiai, negalintys pakenkti geriems santykiams tarp Maskvos ir Berlyno. Ir tik 1939 metų pabaigoje pradėjo ryškėti, kad gali būti ir kitaip…  (Ruland B. Deutsche Botsaft Moskau //Muenchen, 1964. – P. 328)

Miela Sąjūdžio laikų bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė padovanojo pluoštą dokumentų, kurie man pasirodė gana įdomūs. Jų turiniu norėčiau pasidalinti su savo ištikimais skaitytojais, kuriuos jaučiu ir Skaityti toliau

Pagerbta žydų gelbėtoja, Vilniaus universiteto bibliotekininkė Ona Šimaitė (1)

Paminklinė lenta Onai Šimaitei | wikipedia.org nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje vyko renginys, skirtas žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuolei, VU bibliotekininkei Onai Šimaitei (1894–1970). Iškilią istorinę asmenybę pagerbti susirinkę dalyviai dalijosi prisiminimais, o renginio pabaigoje bibliotekos Komunikacijos erdvėje iškilmingai atidengtas Modesto Saukaičio nutapytas O. Šimaitės portretas.

Bibliotekininkė gelbėjo žmones

VU bibliotekoje O. Šimaitė dirbo 1940–1944 m. Su tuometinės VU valdžios – rektoriaus Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Tobulas biologinis ginklas (video) (0)

„Iš savo varpinės“: Tobulas biologinis ginklas | varpine.org nuotr.

Kaip prieš 3500 metų buvo panaudotas pirmas „biologinis ginklas“ ? Kaip britai ketino sužlugdyti vokiečius Antrojo Pasaulinio karo metu? Kas yra tobulas užkratas ir kuo jis skiriasi nuo tobulo biologinio ginklo? Ar gali trečio kurso studentas tiesiog virtuvėje pasigaminti mirtiną virusą? Ar dabartinis Kinijos koronavirusas yra biologinis ginklas?

Apie visą tai šioje „Iš savo varpinės“ laidelėje. Skaityti toliau

S. Martinavičius. Pritariu Prezidento sprendimui nevykti į Putino draugo rengiamą minėjimą Jaruzalėje (11)

Sigitas Martinavičius | asmeninė nuotr.

Sausio 22–23 d. prezidentas G. Nausėda turėjo vykti suplanuoto vizito į Izraelį, dalyvauti 5-ajame pasauliniame Holokausto atminimo forume. Tačiau prezidentas persigalvojo ir į Izraelį nevyks priežastys aiškios, tai solidarumas su Lenkija, Latvija ir Estija, nes Izraelis forume suteikė žodį Putinui, kuris begėdiškai meluoja, kad dėl Lenkijos prasidėjo antrasis pasaulinis karas.

Tik primenu, kad vienas iš forumo Jeruzalėje organizatorių ir rėmėjų yra Moshe Kantoras – Kremliui artimas milijardierius ir įtakinga figūra Rusijos žydų bendruomenėje. Jis taip pat yra Europos žydų kongreso (EJC) prezidentas. Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta knyga „Vilnius 1915. Diena po dienos“ (1)

Lapkričio 27 d.: knygos „Vilnius 1915. Diena po dienos“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Lapkričio 27 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, II a., vyks knygos „Vilnius 1915. Diena po dienos“ pristatymas.

XX a. Lietuva ir didžiausias jos miestas Vilnius išgyveno du pasaulinius karus, nusinešusius daugybę gyvybių, pridariusius didžiulės žalos krašto ūkiui. Antrojo pasaulinio karo įvykiai Lietuvoje daugeliui iš esmės yra žinomi, bet daugiau nei prieš šimtmetį vykęs Pirmasis pasaulinis dažno gerokai primirštas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Briedis“ pristato naują leidyklos knygą „Vilnius 1915. Diena po dienos“, kurios istorijose vaizdžiai, ryškiausiomis spalvomis, prisiminimais ir potyriais atgyja prabėgęs karas. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Mūšis, kurį nutyli ir Lietuva, ir Maskva (7)

Arnoldas Aleksandravičius | kaunozurnalistai.lt nuotr.

Lietuva dažniausiai didžiuojasi savo istorijos puslapiais, kuriuos šiandien įnirtingai stengiasi suniekinti Maskvos propaganda. Tačiau paskutinį lietuvių karių bandymą 1944 m. sustabdyti antrąją sovietų okupaciją nutyli ne tik Rusija.

Jo nenori prisiminti nė Lietuvos valdžia. Sedos kautynės sugriauna Kremliaus pasaką, kad prieš 75 metus lietuviai su gėlėmis sutiko „vaduotojus iš hitlerininkų jungo“ raudonarmiečius. Skaityti toliau

Po EŽTT sprendimo nebegalima pasitikėti Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija (12)

Adolfas Ramanauskas - Vanagas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos visuomenę nudžiugino žinia apie Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) kovo 12 dienos išvados byloje Drėlingas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 28859/16). Šioje byloje EŽTT konstatavo, kad nacionaliniams teismams nuteisus buvusį KGB pareigūną Stanislovą Drėlingą už genocidą prieš Lietuvos partizanus, nebuvo pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 7 straipsnis.

Primename, kad 1931 metais gimęs buvęs KGB pareigūnas S. Drėlingas  1956 metų spalį dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą.

Skaityti toliau

Žydų gelbėtojai – didžioji žmogiškumo pamoka (0)

Žydai | LCVA nuotr.

Rugsėjo 21 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Lietuvos piliečius, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.

Šiemet, Lietuvoje, minimos 77-osios Holokausto metinės, o rugsėjo 23 dieną sueina lygiai 75 metai, kaip buvo sunaikintas Vilniaus getas. Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 39 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, Skaityti toliau

Vilko vaikams skirta paroda atidaryta Berlyno Štazi muziejuje (0)

URM nuotr.

Gegužės 29 dieną Berlyno Štazi muziejuje pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

„Vilko vaikais“ yra vadinami asmenys bei 1945-1946 m. tėvų netekę našlaičiai, kurie sovietų armijai per Antrąjį Pasaulinį karą įsiveržus į Rytprūsius buvo priversti valkatauti, dirbti priverčiamuosius darbus, o vėliau pasiekę Lietuvą dažnai rasdavo prieglobstį lietuvių šeimose Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Vaclovas Raginis – lietuvybės puoselėtojas – Lietuvos karininkas (5)

Vaclovas Raginis | LCVA nuotr.

Vaclovas Raginis – aktyvus visuomenės veikėjas ir lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos skautas ir karininkas – gerai žinomas Adelaidės bei visos Australijos lietuvių bendruomenėje, tačiau mažiau žinomas Lietuvoje.

Ši aplinkybė ir paskatino pasidomėti tuometinės Švenčionių apskrities sūnaus gyvenimo istorija, prasidėjusia 1910 m. vasario 5 d. Ivanėnų, (dabar Jonėnų) kaime, Daugėliškio valsčiuje (kituose šaltiniuose Kronštatas, Rusija), apjuosta istorinių įvykių grandine – Vilniaus krašto okupacija, Antruoju pasauliniu karu bei sovietine okupacija, emigracija iš Lietuvos – ir pasibaigusia 1971 m. birželio 11 d. tolimojoje Australijoje. Skaityti toliau

Vokietija susimilo – kai kuriems „vilko vaikams“ išmokės varganas pašalpas (video) (8)

Vokietija susimilo – kai kuriems „vilko vaikams“ išmokės varganas pašalpas | Youtube.com stop kadras

„Vilko vaikų“ bedrija Lietuvoje „Edelveisas-Vilko vaikai“ („Edelweiss-Wolfskinder“) ir Lietuvos ambasada Vokietijoje paskelbė žinią, kad vadinamiesiems „Vilko vaikams“ sudaroma galimybė gauti piniginę pašalpą.

„Vilko vaikais“ yra vadinami asmenys bei 1945-1946 m. tėvų netekę našlaičiai, kurie sovietų armijai per Antrąjį Pasaulinį karą įsiveržus į Rytprūsius buvo priversti valkatauti, dirbti priverčiamuosius darbus, o vėliau iš Rytų Prūsijos persikėlė gyventi į Lietuvą. Skaityti toliau

Pagerbtas Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, smurto ir terorizmo aukų atminimas (0)

Pagerbtas Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, smurto ir terorizmo aukų atminimas | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Lapkričio 12 d., sekmadienį, Vilniuje  paminėta Tautų sandraugos atminimo diena skirta pagerbti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, smurto ir terorizmo aukų atminimą.

Ta proga vyko pamaldos Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur skirtingų bažnyčių ir religinių bendruomenių atstovai kartu pagerbė žuvusiųjų atminimą. Pamaldose Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai prie bažnyčos altoriaus iškilmingai padėjo gėlių vainiką. Atminimo diena (Remembrance Day) Jungtinėje Karalystėje ir kitose Britų tautų sandraugos šalyse minima kiekvienais metais lapkričio 11-ąją. Skaityti toliau

Kviečia paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (1)

Vyks paroda – „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 6 d. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamoji paroda – „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (lietuvių ir vokiečių kalbomis). Parodos atidaryme dalyvavo Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis ir Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė bei vokiečių bendrijos – „Edelweiss-Wolfskinder“ pirmininkė Luise Kažukauskienė.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra

Skaityti toliau

Lietuviai pabėgėliai Antrojo pasaulinio karo metais: kas slypi už kadro? (nuotraukos) (0)

Paskutiniai pietūs Lietuvoje. Gale stalo sėdi advokatas Juozas Stonaitis su žmona | LNM, V. Augustino nuotr.

„Iš Lietuvos per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukę žmonės Vokietijoje pakliūdavo į perkeltųjų asmenų stovyklas. Tuo metu Vokietijoje laikytasi ypatingos tvarkos: atvykėliai būdavo apgyvendinami šalia stočių, jiems buvo išduodamos maisto kortelės. Pabėgėliai gyveno buvusiose kareivinėse, darbininkų barakuose ar net arklidėse. Kambariuose tilpdavo po keletą šeimų, atsiskyrusių vieni nuo kitų paklodėmis. Labai daug vaikų sirgo tuberkulioze, ši liga buvo paplitusi ir tarp suaugusiųjų“, – pasakoja fotografijų parodos „Lietuviai perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje 1945–1950 metais“, vykstančios Kazio Varnelio namuose-muziejuje, kuratorė istorikė Irena Mikuličienė. Skaityti toliau

Seimo nariai Ž. Pavilionis ir P. Urbšys kreipėsi į Vilniaus merą dėl parodos uždarymo (11)

skirtingi-karai_rengeju nuotr

Kovo 16 d. Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių dėl Vilniaus rotušėje eksponuojamos parodos „Skirtingi karai“ uždarymo.

Pasak Seimo narių, parodoje pristatomi Sovietų Sąjungos vykdyti nusikaltimai yra ne tik nepasmerkiami, bet ir pateisinami. Tuometinė bolševikinė sistema įvardijama kaip „gyvybingas ir gerai organizuotas mechanizmas“, o Antrojo pasaulinio karo pradžia ir Lietuvos bei regiono valstybių okupacija (Ribentropo-Molotovo paktas) pateisinami, Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą (0)

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą | E. Kuckailio pieš.

Sausio 16 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al.39, Kaunas), vyks Ernesto Kuckailio knygos apie partizanus – „Tylūs žingsniai per samanas“ pristatymas.

„Tylūs žingsniai per samanas“ – tai istorinė apybraiža – pasakojimas apie partizaną Šapalą, kuris 1944 metų rudenį pabėga nuo kareivių ir prisijungia prie miško brolių. Beveik du metus kovoja būryje, daugiausia darbuodamasis virėjo pareigose. Dalyvauja dviejuose dideliuose mūšiuose, patiria daug pavojingų nuotykių. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda… (26)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ką mes žinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Bemaž nieko. Dar senjorai ar istorikai galėtų išvardyti pagrindines šio istorinio kataklizmo datas, suminėti priežastis, atvedusias prie dviejų galybių susidūrimo, įvertinti Lietuvos laikyseną tuo sunkiu pasirinkimo ar nepasirinkimo metu, galų gale nutiesti paraleles su šiandiena…

Nors tai nėra naujiena, bet verta priminti šio prieš septynis dešimtmečius praūžusio karo priešistorę ir kai kurias įdomias aplinkybes. Pirmiausiai – nusikalstamą Josifo Stalino delsimą, žinant, kad nacistinė Vokietija užpuls Sovietų Sąjungą. Ūsuotasis „tautų vadas“ manė esąs sumanus strategas ir Skaityti toliau

Knygos „Kęstučio apygardos vadai“ pristatymas (0)

knyga.Kestucio apygardos vadaiŠių metų sausio 8 d. 16 val. Istorinėje Prezidentūroje įvyks knygos „Kęstučio apygardos vadai“ pristatymas. Renginyje dalyvaus jos sudarytojas ir vyr. redaktorius Antanas Pocius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, knygos recenzentė prof. Regina Koženiauskienė, Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus bendrijos tarybos narė prof. Irena Bakley, rašytojas ir vienas iš straipsnių autorių Eugenijus Ignatavičius, straipsnių autorius prof. Alfonsas Vaišvila. Knygos pristatymą moderuos dr. Ingrida Jakubavičienė. Muzikinę programą atliks Domeikavos choras „Versmė“ (vadovė Rasa Andriukaitienė, koncertmeisteris Rimvydas Kruopis) bei karinio folkloro vyrų ansamblis „Karužė“ Skaityti toliau

V. Šilas. Kraštas be savo žmonių (11)

rytprusiai_V.Silas.bernardinai.lt

Pažvelkime į XVIII ir XIX amžiaus žemėlapius. Šiaurinėje Rytprūsių dalyje esantys Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštai tai – Mažoji Lietuva. Jų žemėms ir vandenims čia gyvenę žmonės davė lietuviškus ar prūsiškus vardus. Nors įrašyti su vokiškomis galūnėmis, jie ir dabar iškalbingai liudija, kad pirmieji senieji Mažosios Lietuvos gyventojai buvo baltai – lietuvininkai, prūsai. Mažosios Lietuvos teritorija nuo XIII a. pabaigos beveik visą laiką buvo vokiečių valdžioje (valdė Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Vokietijos reichas). Natūralu, kad į tą kraštą gyventi atvykdavo vis daugiau kolonistų iš vokiškų kraštų. Skaityti toliau

Kaune – pasaulinė filmo apie Č. Sugiharą premjera (6)

Kauno m. nuotr.

Šį antradienį, spalio 13 d., istoriniame „Romuvos“ kino teatre Kaune vyks pasaulinė neseniai Japonijoje sukurto filmo apie Čijunę Sugiharą premjera. Jos metu Lietuvos žiūrovai turės galimybę susitikti su jo režisieriumi Celin Gluk bei pagrindinių vaidmenų atlikėjais Toshiaki Karasava (Čijunė Sugihara) ir Kojuki (Jukiko Sugihara). Skaityti toliau

Seime bus pristatyta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944-1952 m.” (0)

paroda lietuviska leidyba_lnb.lt

Liepos 15 d., trečiadienį, 15.15 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944-1952 m.“. Paroda parengta Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lituanikos skyriaus archyve saugomo lietuvių DP (ang. Displaced Persons – perkeltieji asmenys) spaudos 1945-1952 m. rinkinio pagrindu. Ekspozicija atspindi sudėtingą istorinį laikotarpį – po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos karo pabėgėlių stovyklose atsidūrusių lietuvių padėtį ir gyvenimo aplinkybes. Skaityti toliau

Prezidentė pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą Vesterplatėje (nuotraukos) (3)

prezidente-antrojo-pasaulinio-karo-minejime-lenkijoje-lrp.lt-r.dackais-nuotr8

Gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitais Europos šalių vadovais Gdanske paminėjo 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. Lietuvos vadovė Vesterplatėje, kur įvyko pirmasis šio karo mūšis, pagerbė karo aukų atminimą ir dalyvavo diskusijoje apie kruviniausio žmonijos istorijoje karo palikimą Europai.

„Antrasis pasaulinis karas atnešė nepamatuojamą žalą – milijonus prarastų gyvybių, šimtus sugriautų miestų ir istorijos paminklų. Ilgus metus Europą reikėjo kurti iš naujo. Deja, ir šiandien taika ne visiems yra vertybė, Skaityti toliau