![Skundas dėl masinio Raudonosios armijos kariškių plėšikavimo. [1944–1945 m.]. Originalas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.](https://s3.eu-central-1.wasabisys.com/alkas/alkas.lt/1/2023/02/download-32.jpg)
Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje.
Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui atskleidus žiaurius agresorių veiksmus, okupantų nusikaltimai buvo pavadinti „beprecedenčiais“, tvirtinant kad Raudonosios armijos kariai per Antrąjį pasaulinį karą elgėsi daug padoriau už agresyvios propagandos morališkai suluošintus jaunuolius.
Ilgus metus apie per Antrąjį pasaulinį karą Raudonosios armijos karių padarytus nusikaltimus buvo kalbama pašnibždomis.
Garsiau apie tai kalbėti nedrįso nei nusikaltimų aukos, nei tyrinėtojai.
Dalis visuomenės Europoje, o ypač posovietinėse valstybėse – taip pat ir Lietuvoje – iki šiol laikosi požiūrio, kad Raudonosios armijos karių neturėtume teisti ar smerkti.
Yra net linkusių pateisinti sovietų armijos karių žiaurumą, besipiktinančių jiems pastatytų paminklų demontavimu.
Esą, ginklą jie paėmė ir į karą išėjo ne savo noru, esą didžiulių aukų dėka jie nugalėjo pasaulinį blogį – fašizmą, todėl nusipelno pagarbos.
Minint žiaurios Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje rodomos 1940–1941 m., Antrojo pasaulinio karo metais bei pokariu darytos Raudonosios armijos karių nuotraukos bei dokumentai, liudijantys Raudonosios armijos kariškių savivalę bei nusikaltimus prieš civilius gyventojus.
Parodos pratarmėje aprašyti raudonarmiečių nusikaltimai, užfiksuoti sovietų represinių struktūrų dokumentuose.
Parodos kuratorius – Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.
