Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

J. Survilaitė. Ko pasigendame pasaulio lietuvių programose?

Janina Survilaitė, www.alkas.lt
2022-08-03 07:00:46
0
Išeivijos lietuvių leidinys „Draugas“ | Asociatyvi nuotr.

Išeivijos lietuvių leidinys „Draugas“ | Asociatyvi nuotr.

Antrame pokario dešimtmetyje, įsikūręs Amerikoje, eilėraščių cikle „Devintoji banga“ poetas Bernardas Brazdžionis rašė:

Aš klausiau poetus: Horacijų, Ovidijų ir Goethę,

Rabindranath Tagorę, Dantę ir Maironį,

Ir jų atsakymas man buvo vienas ir tas pats:

Jis Vienas buvęs, Esantis ir Būsimas,

Jis vienas akimi – nematomas – 

Gyvenimas, tiesa, įstatymas…

Bernardas Brazdžionis | respublika.lt nuotr.
Bernardas Brazdžionis | respublika.lt nuotr.

Tai lyg Poeto kūrybos moto, kuriuo jis ir jo bendraminčiai rašytojai Vakarų pasaulio priverstinėje tremtyje vadovavosi.

Susipažinę su išeivijos, 1944 metų vasarą (70 procentų!) nuo sovietinės okupacijos į Vakarus pasitraukusių lietuvių rašytojų kūryba, neabejojame, jos iki sovietų okupacijos (1940) ji teisėtai jau buvo atsistojusi į priešakines Vakarų rašytojų gretas, o toliau ja rūpinosi ir tobulino išeivija, nes paimta į komunistų/kolaborantų rankas ji prarado savo veidą.

B. Sruogos atsiminimuose galime perskaityti perspėjimus LR Sąjungos pirmininkui P. Cvirkai, kad jis su žiauria savo kritinio socializmo ideologija greitai išžudys visų buvusių Lietuvos klasikų gretas…

ŠLB senoji išeivija gerai prisimindavo ženeviškės dailininkės Juzės Katiliūtės savo brolio Viktoro Katiliaus, Antano Miškinio ir kt. iš Sibiro gautus laiškus, kuriuose jie plyštančia sklausmu širdimi raudojo dėl lietuvių rašytojų režimo kolaborantų piktadarysčių žlugdančių lietuvių literatūrą…

Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas pabrėžia, toji istorija suvokiama kaip priedėlis,o ne kaip integrali Lietuvos istorijos dalis.

LR  švietimo ministerijai laikas susirūpinti, kad vidurinių mokyklų mokytojai savo mokiniams turi aiškiai atskleisti tokių sovietinių kritikų, kaip P. Cvirka, A. Venclova, E. Mieželaitis ir kt. veikėjų agresyvius padarinius lietuviškos literatūros idėjiniams nuopuoliams okupacijos metais.

Laisvojo Vakarų pasaulio filosofai jau pirmaisiais pokario dešimtmečiais pastebėjo, kad iš Tėvynės pasitraukusiųjų lietuvių rašytojų kūrybos kryptį nulėmė Antrojo pasaulinio karo tragizmas: išeivių kūryboje įsivyravo egzistencializmas, estetizmas ir kitos modernistinio meno pakraipos, kuriomis rimtai domėjosi ir skaitytojai, ir pasaulinės literatūros kritikai.

Apie nuo sovietų sunaikinimo į Vakarus pasitraukusius genialius lietuvių rašytojus poetas M. Martinaitis atsiliepdavo kaip apie lietuviškos tautinės literatūros pagrindėjus/saugotojus neprarandant išskirtinį tautinį savitumą bei meninės išraiškos spalvas menininkus, atkakliai kovojusius už aukštesnes menines aspiracijas, dėl gilesnio idėjiškumo raiškos estetinės formos.

Balys Sruoga | Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus nuotr.
Balys Sruoga | Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus nuotr.

Išeivijai rūpėjo sava lietuviškoji kultūra, jos puoselėjimas ir apvalymas nuo idėjinių socrežimo piktžolių. Jų pastangos neliko tik praeities paminklu, o įsiteisino kaip valstybingumo ir kultūros istorijos simbolis.

Nuo baudžiavinio sukilimo (1831–1863 m.) Londone veikė lietuviško rašto spaustuvė Nida, platinusi sukilimo dalyvių, iš Lietuvos pasitraukusių ir Europoje įsikūrusų emigrantų atsiminimus.

Po Antrojo pasaulinio karo Londone karo pabėgėlių išeivių įkurta Lietuvių Sąjunga (1952) iš suaukotų lėšų įsigijo lietuvio emigranto B. Daunoro įsteigtą spaustuvę Nida, ir karo pabėgėliams finansiškai remiant, ėmė spausdinti A. Škėmos, K. Barėno, K. Almeno, B. Brazdžionio ir kitų grožinės literatūros kūrinius.

Nida spaustuvės sumanynas buvo pradėtas leisti išeivijai skirtas laikraštis „Europos lietuvis“, ypač vertinamas dėl būtinų žinių bei karo pabėgėlių bendrų sumanymų vienijimosi į kovą prieš Lietuvos okupaciją…

Sovietinės Lietuvos Teismo nuteistiems už akių sušaudyti ir grąžinti karo pabėgėlius sovietinei Lietuvai reikalavo J. Paleckio ir A. Sniečkaus griežti sovietiniai įstatyminiai aktai Šveicarijos vyriaysybei, tačiau Šveicarijos vyriausybė į sovietinės valdžios raginimus atsakė, jog neutralios Šveicarijos konfederacijos įstatymai gerbia žmogaus teises ir priversti karo pabėgėlius vykti ten, kur jiems gresia pavojus gyvybei, niekada nedarys: Šveicarijos pabėgėliai turi teisę iš šalies išvykti ten, kur jie nori!

Gedos prisiminimuose skaitome įdomų faktą, kaip 1949–05–13 sovietinės Lietuvos komunistų partijos suvažiavime E. Mieželaitis svarstytas už lyrikos rinkinio „Tėviškės vėjas“ apolitiškumą ir dekadenciją, pasiteisino, kad visada ėmė pavyzdį iš Brazdžionio, Kossu-Aleksandriškio ir kitų pažangių lietuviškos literatūros plunksnos meistrų, nes pastarieji gerai žinojo prancūzų: Verlaino, Baudelairo (Baudelaire), Malarmo (Mallarme), Paulo Valerio (Paul Valery) kūrybą, iš jų mokėsi ir savo tautiškojo išskirtinumo pagrindu kūrė puikią literatūrą, garsindami ją Vakaruose.

Bronius Kutavičius ir Sigitas Geda Vilniuje 1988 m. | A. Tarvydo nuotr.
Bronius Kutavičius ir Sigitas Geda Vilniuje 1988 m. | A. Tarvydo nuotr.

Elena Baliutytė-Riliškienė knygoje „Eduardas Mieželaitis…“ (2019) kalbėdama apie aktyviausią sovietinio režimo redaktorių E. Mieželaitį, cituoja išdrįsusį sąžiningai pareikšti savo nuomonę dėl keliamos politinės kompanijos (1958) prieš Antrojo pasaulinio karo pabėgėlius rašytojus Aistį ir Brazdžionį, pacituoja Mieželaitį, drąsiai pareiškusį savo nuomonę:

…Lėkštais straipsniais čia nepasieksime nieko… Abudu jie didžiai talentingi, tikri poetai.. (p. 62.)

Iš jų privalome mokytis, o ne smerkti. Nesvarbu, kokia jų ideologija. Tai drąsiausias įrodymas, pasipriešinantis tada okupuotos Lietuvos rašytojams žiauriai brukamam sovietinio realizmo būdui, reikalavimams kūrybos puslapiuose skleisti lietuviams svetimas revoliucines impresijas.

Pirmais pokario dešimtmečiais lietuviškame egzilyje pradėti tobulinti seni ir kuriami nauji teisingi lietuvių tautinės kultūros pagrindai, kurie sėkmingai skrido į Vakarų pasaulio literatūros erdves, sulaukdami pripažinimo.

Turime parodyti, jog nesame jokia vergų tauta, jog branginame Vakarų civilizaciją ir demokratines laisves ne vien ant popieriaus, ir kad esame pasiryžę kovoti už savo tautinius idealus…

Rašė Stasys Barzdukas drauge su Pranu Skardžiumi ir J. M. Laurinaičiu išleisdami lituanistiniam išeivijos švietimui reikalingą „Lietuvių kalbos vadovą“ (1950).

Tos pačios nuostatos buvo kartojamos ir pagal J. Bačiūno ir Stasio Barzduko sumanymą JAV pradėtame leisti žurnale „Pasaulio lietuvis“ (1963).

Tik nugriaudėjus paskutinėms Antrojo pasaulinio karo salvėms, 1946 metais pabėgėlių stovykloje Vokietijoje pasirodė A. Nykos Niliūno eilėraščių rinkinys „Praradimo simfonija“.

Jo pastangoms tais pačiais metais išleistas Lietuvos rašytojų metraštis „Tremties metai“, kuriame paskelbti 72 lietuvių autorių kūriniai, kurie Vakarų pasaulyje savo branda nenusileido vakarietiškiems.

Europos lietuvių karo pabėgėlių suaukotomis lėšomis 1947 m. Romoje buvo išleistos Vytauto Mačernio „Vizijos“, 1961 m., o Čikagoje K. Bradūno parengtas lietuviškos „Poezijos“ rinkinys ir kt.

Amerikos senoji emigrantų karta jau 19-tame amžiuje, spaudos draudimo metais, JAV buvo įkūrusi spaustuvę „Saulė“, kurioje leido J. Basanavičiaus, M. Valančiaus ir S. Daukanto raštus.

1949 metais amerikietiška „Dirva“, „Draugas“, „Laisvė“ ir „Vilnis“ aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos reikalais, o jų pavyzdžiu sekė Kanados Toronte naujai susikūrusios spaudos bendrovės: „Žiburiai“, „Rūta“, “Baltija“. 1945 m. Australijoje įkurta leidykla „Mintis“ leido laikraštį viso pasaulio išeivijai „Mūsų pastogė“.

Negalutiniais duomenimis 1944–1990 metų laikotrapyje užsienyje buvo išleista 8000 naujų lietuviškų knygų su anglų, vokiečių, ispanų kalbų anotacijomis ar trumpais įvadiniais paaiškinimais.

Kasmet laisvajame pasaulyje pasirodydavo lietuvių autorių kūriniai: 1946 A. Škėmos „Svetimame krašte“, 1953 „Raudonasis tvanas“; 1946 M. Katiliškio „Feljetonai“; 1946 J Meko redaguotas avangardistinis „Kultūros žurnalas“; 1947 m. L. Dovydėno „Nuodėguliai ir kibirkštys“; 1948; P. Andriušio „Siela lagamine“; 1949; (JAV) N. Mazalaitės „Apversta valtis“; 1947 m. JAV išleistas F. Kiršos „Eilėraščiai iš tolumos“, 1951 – „Šventieji akmenys“; Alės Rūtos romanas „Trumpa diena“ ir eilė kitų brandžių kūrinių pristatytų reikliems Vakarų skaitytojams ir kritikams: daugumai jų vakaruose paskirti apdovanojimai.

Kazys Bradūnas Vokietijoje pradėjo redaguoti „Aidų“ kultūros žurnalą, kuriame spausdinosi ir rašytojai, ir kritikai, vyravo vakarietiški kūrinių vertinimai.

Įsikūręs Baltamorėje (JAV) K. Bradūnas pradėjo leisti „Literatūrinius lankus“, o 7-jame dešimtmetyje Čikagoje ėmė redaguoti „Draugo“ kultūrinį priedą.

1951 metais JAV išleista „Poezijos antologija „Žemė“, kurioje išryškinti sakralaus santykio su Žeme motyvai, mitologijos ir tautosakos reikšmė lietuviškos išeivijos kūryboje.

Egzistencinei žemininkų pasaulėjautai priskiriami: J. Kėkštas, K. Bradūnas, A. Nyka-Niliūnas H. Nagys, B. Pūkelevičiūtė, Lietuvoje pasilikęs anksti žuvęs Vytautas Mačernis.

1957 metais pasirodė Broniaus Katiliškio romanas „Miškais eina ruduo“, kurio įvade dr. J. Girnius vertino rašytojo įžvalgumą pasiskirti savo kūryboje daugiareikšmį svorį gimtiškajam žmonijos pradui, – krikščioniškajam Vakarų modernizmui.

Ryškų vaidmenį Vakarų literatūroje suvaidino A. Nykos-Niliūno filosofinė hermetistinė poezija bei H. Radausko ekspresyvi, žaisminga, estetizuota kalba – tai ryškiai žymėjo naują modernistinės literatūros kryptį lietuviškoje Vakarų literatūroje.

Išeivijos rašytojams rūpėjo grąžinti literatūros, kaip tautinės estetinės kūrybos nepriklausomybę, objektyviai ją įvertinti, o su Vakarų literatūra palaikyti ir stiprinti glaudžius ryšius, artimiau susipažinti su Vakarų literatūros talentais ir jų kūriniais.

Tam prireikė pasirūpinti tobulais vertimais. Buvo išversta eilė talentingų Vakarų rašytojų knygų: T. S. Elioto, F. Garsijo Lorko (Garcia Lorca), lietuviškos kilmės rašytojo Č. Milošo (Cz. Miloszo) (rašiusio prancūziškai) kūriniai ir daug kitų knygų.

Marcelijus Martinaitis | A. Šlepiko nuotr.
Marcelijus Martinaitis | A. Šlepiko nuotr.

1952 metais JAV buvo išleistas žemininkų žurnalas „Literatūros lankas“, jo pirmame numeryje suformuluoti tikslai: grąžinti literatūrą, kaip estetinę kūrybą Lietuvos nepriklausomybei palaikyti, stiprinti nuolatinius ryšius su Vakarų literatūra.

Iškeltas pažangiausias ir protingiausias reikalavimas – stiprinti kompetentingų literatūros kritikų gretas, kuriuose jau buvo pradėję reikštis Nyka-Niliūnas, Kaupas, Girnius ir kt.

(Kad dabartiniams Lietuvos kritikams yra keliami tautiniai reikalavimai – sunku pastebėti! Ar literatūros kritiku pasivadinęs turi teisę recenziją apie knygą parašyti jos neskaitęs? 

Šis klausimas, visai neretorinis, Lietuvos kultūros ministerijai, kuri per 30 nepriklausomybės metų nepasistengia išugdyti kompetentingą literatūros kritiką!

Jeigu nebūtų tokių neleistinų klaidų, dabartinėje spaudoje nepasirodytų ir tokie menkaverčiai “kūriniai“, kaip 2019 m. PLB valdybos išleista „PL rašytojų anotacija“…

Apie tokį „šedevrą“ Čechovas pasakytų: „Didysis chamas“ į išeivijos veiklos istorijos paniekinimą – tikrai atėjo!..

Tarp išeivijos atliktų darbų tautinei kultūrai auginti ir dabartinių emigrantų siekianačių nepelnytai užsiimti sau pirmenybę Lietuvos kultūros istorijoje – nėra nieko bendro.)

Klasikinis suvokimas teigia, kad tautos istoriją kuria asmenybės. Istorinio išeivijos kultūrinio paveldo neįvertinimas – yra neleistinai neįvertinimas asmenybių, kurios tą kultūrą kūrė emigracijoje.

Naujiems emigrantams brukti iš socrežimo laikų paveldėtą menkavertį sovietinį reliktą – nesąžininga ir  negarbinga.

Visus Tėvynės okupacijos metus tautinių vaizdinių artimumas išeivių skaitytojų sieloms buvo šventumo atgaiva, brangus patriotinis jausmas, kai lietuviška literatūra įsirašydavo į įvairiaspalvius Vakarų literatūros puslapius.

Skaitytojai laukė progų nugrimzti į išskirtines, tik lietuvio patirtimi pasvertas, tragiškai išgyvento karo ir okupacijos tragedijų išmatuotas gelmes, kokių neteko patirti gyvenusiems laisvajame pasaulyje.

Atminties bendrystė – didžiausias turtas, kokį gali turėti ir didžiuotis visos pasaulio tautos. Išeivijos literatūros  puoselėjimo patriotų dėka 1957 m. gimė metraštis „Pradalgė“, (Vokietijoje), 1959 m. žurnalas „Metmenys“ (Amerikoje).

Pervertus šių žurnalų archyvus, vargu kam kiltų mažiausi priekaištai dėl jų tobulumo, juos lyginant su tuometiniais aukštais Vakarų literatūros pasiekimus.

Kokį indėlį lietuviškos kultūros augimui ir sklaidai yra įnešusios pirmosios pasaulio lietuvių bendruomenės.

Jų veiklos apimtį, atliktą Tėvynės okupacijos metais, būtų sudėtinga aprėpti ir įvertinti, nes ji labai reikšminga ir plati, tačiau, kad dabartinio jaunimo švietimo vidurinių mokyklų programose išmetama tautos kūrybinės istorijos dalis išeivijos išgelbėta Lietuvos okupacijos metais – ateitis neatleis…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Survilaitė. Minime trijų Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrėjų 100-ąsias gimimo metines
  2. J. Survilaitė. Poetą Marcelijų Martinaitį prisiminus
  3. J. Survilaitė. Kai Tautos suvokimas palengvina gyvenimą
  4. J. Survilaitė. Dvasinės šilumos ir bohemiškumo paieškos
  5. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija: būtina nuosekliai pristatyti istorinės atminties klausimus užsienyje (video)
  6. J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai?
  7. J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse
  8. J. Survilaitė. Lemtingi sugrįžimai į Tautos kultūrą
  9. J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos
  10. J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume
  11. J. Survilaitė. Klampūs Lietuvos užsienio ministro L. Linkevičiaus teisingumo paieškų keliai
  12. J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai
  13. O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva?
  14. D. Kuolys. Kodėl naujoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje nutarta sustiprinti rusų literatūros pozicijas, neįtraukiant nė vieno ukrainiečių autoriaus kūrinio?
  15. Vyks diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

2023 03 26
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Vilnius, Šnipiškės, Šilutės g. Nr.31 | A. Stabrausko nuotr.

A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (7. Šilutės g., 1-oji dalis)

2023 03 26
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Gediminas Navaitis | Valstietis.lt nuotr.

Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)

2023 03 24
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
J. K. Chodkevičius knyga | VU nuotr.

Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių

2023 03 24
Alkas.lt nuotr.

Seime – Vilniaus saugumo forumas 2023 „Atgrasymas susivienijus“ TIESIOGIAI

2023 03 23
Gediminas Navaitis | respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II)

2023 03 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku
  • S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Veido kremai: ką daryti pavasarį?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 26
0
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gimtoji kalba turi įtakos mūsų smegenims - tai patvirtina tyrimai. Mokslininkai iš Makso Planko Instituto Leipcige priėjo išvados, kad kalba,...

Skaityti toliau

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 26
2
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Džozefas Borelis mano, kad Kinijos vadovo Si Dzinpingo kelionė į Maskvą sumažino tikimybę, kad Rusijos...

Skaityti toliau

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

by Arūnas Sartanavičius
2023 03 26
1
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr

Kovo 19-25 d. Jonavos sporto arenoje vyko 2023 FAI F3P uždarų patalpų akrobatinių aviamodelių pasaulio čempionatas.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
Kitas straipsnis
Senieji krikštynų papročiai – kaip sukurti išskirtinę šventę? | Lietuvos kultūros tarybos nuotr.

Senieji krikštynų papročiai – kaip sukurti šventę?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai