Žymos archyvas: Alvydas Butkus

A. Butkus. Visuomeninis transliuotojas. Kurios visuomenės? (20)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos radijas ir televizija skelbiasi esanti visuomeninis transliuotojas. Tai reikštų, kad jis apsiima pateikti kuo platesnį Lietuvos visuomenės nuomonių spektrą arba bent jau akcentuoti vyraujančias nuomones, siekti balanso, o pateikdamas informaciją, stengtis būti nešališkas. Tačiau tikrovėje, deja, taip nėra: LRT selektyvumas ir tendencingumas jau tampa parodijų ar anekdotų siužetų šaltiniu, nes esama temų, kurioms taikomas tabu, ir tokių, kurios eskaluojamos. Ir nors garsiausiai šaukiama apie galimus žiniasklaidos varžymus, pati „visuomeninė“ žiniasklaida yra susivaržiusi ir tapusi vienpusiška, dažnai net tendencinga. Skaityti toliau

A. Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai (114)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai santūriai tylėjo, matyt, laukdami Seimo pavasario sesijos. Užtat sulaukę  pratrūko griausmingu kreipimusi į Lietuvos valdžios institucijas bei žiniasklaidą. Kreipimasis pagražintas visais dar iš sovietmečio paveldėtais užkeikimais: dabartinė rašyba esanti necivilizuota, ją ginantys oponentai yra pseudolietuvybės demagogai, „menkai informuoti, bet tautos, lietuvybės bei visuomenės balsą nepagrįstai uzurpavę asmenys, ignoruojantys konkrečius Lietuvos raštijos ir teisės istorijos bei dabarties socialinės bei teisinės tikrovės faktus“. Skaityti toliau

A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“ (19)

Brunonas Pazaislio freskose_xxiamzius.lt nuotr

Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir šios replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar kiti prie Lietuvos krikšto pritempia pirmąjį jos vardo paminėjimą per nesėkmingą vyskupo Brunono misiją 1009 m., pasibaigusią misionieriaus žūtimi. Ir misija, ir žūtis yra hiperbolizuota, sureikšminta, akcentuojant misijos pagrįstumą ir kriminalizuojant vietinių reakciją bei elgesį. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuviai niekam neskolingi dėl savo nepriklausomybės (15)

1919 m. Lietuvos valstybė visiškai galėjo  pasikliauti  tik  savo kariais  savanoriais | Archyvinė nuotr.

Sovietinė propaganda, kurią mėgdžioja dabartinis Rusijos režimas, aiškino, kad dėl savo nepriklausomybės 1918 m. Lietuva turi būti dėkinga „lenininei nacionalinei politikai“ (bolševikų partijos paskelbtai Rusijos imperijos tautų teisei apsispręsti ir „net atsiskirti“ nuo metropolijos). Dabar kai kurie Lietuvos istorikai, už nuopelnus Lenkijos Respublikai apdovanoti lenkiškais visų laipsnių kryžiais, jau įrodinėja, kad reikia dėkoti pilsudskinei Lenkijai, kuri 1920 m. sustabdė Raudonąją armiją prie Varšuvos ir esą drauge išgelbėjo mūsų šalį.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio Skaityti toliau

A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika (51)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos  ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti  iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima  apibendrinti taip:

  • Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų Skaityti toliau

E. Jekabsonas. Latvija ir Vilniaus klausimas (1)

Baltarusių (gudų) batalionas Daugpilio fronte. 1919 m. rugpjūtis. Autorius nežinomas | LCVA nuotr.

Latvių istoriko, istorijos mokslų daktaro, Latvijos universiteto Istorijos ir filosofijos fakulteto profesoriaus tyrinėjimų sritis – Latvijos diplomatijos, kariuomenės, tautinių bendruomenių istorija. Be kitų publikacijų, Erikas Jekabsonas (Ēriks Jēkabsons, g. 1965 m.) yra išleidęs knygas „Poļi Latvijā“ („Lenkai Latvijoje“, Rīga, 1996,), „Lietuvieši Latvijā“ („Lietuviai Latvijoje“, Rīga, 2003).

Viena iš jo monografijų – „Piesardzīgā draudzība: Latvijas un Polijas attiecības 1919. un 1920. gadā“ („Atsargioji draugystė: Latvijos ir Lenkijos santykiai 1919 ir 1920 metais“), išleista Rygoje 2007 m., – skirta Latvijos ir Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos, Lietuvos ir Lenkijos bei šių trijų valstybių tarpusavio santykiams, Latvijos neutraliai, o Skaityti toliau

Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video) (58)

„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 15 d., penktadienį, 12 val. Vilniuje Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas surengė konferenciją „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“.

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas ir Seimo narys Valentinas Stundys. Konferenciją atidarė habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas pirmininkas“ prof. Alvydas Butkus. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Šarlatanų taikinyje – Lietuvos istorija (apie „tikrąjį“ Jogailą) (79)

Švietėjas Pranas Valickas skaito paskaitą „Gaublio" klube | kadras iš filmuotos medžiagos

Prorusiškas „švietėjiškas“ sambūris „Mūsų gretos“ (jie gi – ir studija „Šauksmas“) toliau „dirba“ su Lietuvos istorija. Priminsiu, kad šią vasarą šie simpatijų dabartiniam Kremliaus režimui neslepiantys veikėjai sugebėjo meistriškai apmulkinti mūsų Krašto apsaugos ministeriją, kuri sudalyvavo provokatorių inicijuotame 1655 m. rugpjūčio 8 d. įvykusio Žaliojo tilto mūšio „pergalės“ minėjime. Iš tiesų tą dieną įvyko vienas skaudžiausių pralaimėjimų Lietuvos istorijoje – Lietuvos kariuomenei atsitraukiant, Rusija pirmą kartą užėmė ir nusiaubė Vilnių bei laikė jį okupuotą 6 metus… Skaityti toliau

A. Butkus. Lietuvos gyventojai tautybės požiūriu (74)

Prof. Alvydas Butkus | asmeninė nuotr.

Kalbant apie dabartinę Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį, paprastai imami 2011 m. surašymo duomenys, nors tie duomenys kasmet vis labiau sensta ir tolsta nuo tikrovės.

Pastarųjų trejų metų duomenys rodo ženklius pokyčius Lietuvos tautybių hierarchijoje. Nuo  2011 iki 2014 m. labai sumažėjo lenkų – nuo 200 000 (6,6 proc.) iki 160 000 (5,6 proc.), taip pat rusų –  nuo 176 000 (5,6 proc.) iki 147 000 (5,02 proc.). Lietuvių per tą laiką irgi mažėjo – nuo 2 561 000 iki 2 539 000, tačiau dėl didesnio kitų tautybių mažėjimo lietuvių procentas ūgtelėjo nuo 84,2 proc. (2011) iki 86,3 proc. (2014). Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (24)

Durbės mūšio minėjimas | kam.lt A. Pliadžio nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau

A. Butkus. Lietuvos ir Latvijos konfederacija (16)

Lietuva–Latvija | J. Pankos nuotr.

Ar galėtų lietuviai ir latviai turėti savo bendrą valstybę? Toks klausimas buvo iškilęs ties XIX–XX a. slenksčiu, lietuvių ir latvių inteligentams modeliuojant šių dviejų baltų tautų ateitį. Panslavizmo fone formavosi jo atsvaras – panbaltizmas, akcentavęs baltų vienybės idėją. Bene aktyviausias šios idėjos propaguotojas tada buvo Jonas Šliūpas, dar 1885 m. rašęs JAV leistame lietuvių laikraštyje „Unija“, jog „Mes neabejojame – bus, bus /…/ lietuv-latviška respublika, kaip šiandien kad yra Prancūzija, Šveicarija ir kitos tokios valdystės“ [1]. Savo atsiminimuose J. Šliūpas rašo: „Tad nuo pačių pradžių mano triūsui Amerikoje buvo užbrėžtos aiškios linijos: pirmoje vietoje lietuvybė su idealu laisvos Lietuv-Latvijos, Skaityti toliau

Profesorius A. Butkus: Pabėgėliai – avikailiais aptraukti vilkai (20)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie vadinamą „pabėgėlių krizę“ „Kauno diena“ žurnalistė Jurgita Šakienė kalbasi su humanitarinių mokslų daktaru, VDU profesoriumi, Letonikos centro vadovu Alvydu Butkumi. 

– Kokia jūsų nuomonė apie Europoje susidariusią situaciją dėl pabėgėlių?

– Situacija neeilinė. Keista, kad pabėgėlių bangos plūstelėjo staiga ir būtent dabar, kai karai ir revoliucijos bent jau Šiaurės Afrikoje lyg ir pasibaigę. Taip pat keista, kad tos bangos tokios tirštos. Skaityti toliau

A. Butkus. Savi ir „kitataučiai“ Lietuvos piliečiai (34)

Sawukynas-alkas.lt-koliazas

Du Seimo nariai – Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė – nutarė pakeisti savo turėtą profesinę kvalifikaciją ir tapti lietuvių onomastikos specialistais. Pradėjo jie nuo asmenvardžių rašybos įstatymo projekto. Anot jo autorių, iš Lietuvos piliečio asmenvardžio rašybos turi būti aišku, ar žmogus yra lietuvis, ar kitatautis. Kitataučius Lietuvos piliečius siūloma ženklinti kitokia, nelietuviška jų asmenvardžių rašyba.

Šio projekto vienas aktyviausių propaguotojų žiniasklaidoje yra istoriko išsilavinimą turintis LRT žurnalistas Virginijus Savukynas, irgi sumanęs tapti kalbininku ir per nacionalinį transliuotoją be kuklumo krislelio aiškinti visuomenei, įskaitant ir Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas” (video) (21)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Gegužės 11 d. 10 val. Lietuvos naujienų agentūroje ELTA vyks istoriko, akademiko Antano Tylos, kalbininkų prof. Vito Labučio, hab. dr. Kazimiero Garšvos spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas”.

Spaudos konferencijoje Bus pateikiamos ir garsių kalbininkų prof. Alvydo Butkaus, Prano Kniūkštos, akad. Zigmo Zinkevičiaus ir kitų mokslininkų žinios šiuo klausimu.

Kaip žinia šių metų gegužės 6 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neatsižvelgdamas nei į visuomenės nei į kalbininkų nuomonę pritarė socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo parengtam Vardų ir pavardžių rašymo Skaityti toliau

A. Butkus. Saules mūžu Latvijai! (2)

Latvia-laisves-paminklas-endex-com-nuotr

Prieš 25 metus, 1990 m. gegužės 4 d., Latvijos TSR Aukščiausioji Taryba paskelbė deklaraciją „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“. Už deklaraciją balsavo 138 iš 201 AT deputatų, prieš nebalsavo niekas, vienas deputatas susilaikė. Deklaracijai nepritariantys „Interfronto“ deputatai balsavimą boikotavo. Kad deklaracija būtų priimta, reikėjo, kad už ją balsuotų 2/3, arba 134 deputatai. Deklaraciją inicijavo ir tekstą suformulavo „Tautos frontui“ atsovaujantys deputatai.

Šia deklaracija buvo atkurta 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbtoji Latvijos Respublika.

Skirtingai nuo Lietuvos, Latvija ir Estija, turėdamos didžiulę rusakalbių bendruomenę, susidariusią iš sovietmečiu suplūdusių migrantų, Skaityti toliau

A. Butkus. Pietų Kaukazas: Kas nutylima (34)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pietų Kaukaze yra trys šalys – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas. Sovietų laikais šis regionas vadintas Užkaukaze, nes į Rusijos pakraščius žiūrėta pro Kremliaus langus. Rusija šį terminą vartoja ir dabar.

Trumpai apie kiekvieną šalį.

Gruzija. Plotas – 69,7 tūkst. kv. km, gyventojų – 4,4 mln. (2002 m.), iš jų gruzinai sudaro 83,7 proc., armėnai – 6,5 proc., azerbaidžaniečiai 5,7 proc. XX a. gale maždaug 200 tūkst. gruzinų gyveno Rusijoje, apie 900 tūkst. – Irane ir Turkijoje. Vyraujanti religija – krikščionybė (stačiatikiai). Skaityti toliau

A. Butkus. Kas taps Latvijos prezidentu? (9)

latvijos-herbasŠių metų liepos 8 d. baigiasi Latvijos Respublikos prezidento Andrio Bėrzinio (Andris Bērziņš) kadencija. Iki to laiko turi būti išrinktas naujas prezidentas. Latvijos prezidentą renka ne visuomenė, o Seimas. Prezidento rinkimo įstatymo 6 straipsnis numato, kad rinkimams skirtąjį posėdį Seimo Prezidiumas sušaukia ne anksčiau kaip prieš 40 dienų ir ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki esančio prezidento įgaliojimų pabaigos. Rinkimų diena dar nepaskelbta. Šiuo metu vyksta kandidatų paieškos, pokalbiai su jais. Skaityti toliau

Žinomi šalies istorikai ragina priimti Tautos istorinės atminties įstatymą (9)

Lietuvos istorija | Alkas.lt nuotr.

Ateinančią savaitę Seimui ruošiantis svarstyti  Tautos istorinės atminties įstatymą plenariniame posėdyje, Lietuvos istorikų bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame ragina nebeatidėlio šio svarbaus įstatymo priėmimo.  Praėjusią savaitę plenariniame posėdyje buvo nuspręsta atidėti šio įstatymo svarstymą.

Išplatintame viešame kreipimesi, kurį pasirašė 25 žymūs Lietuvos istorikai, teigiama, kad Tautos istorinės atminties įstatymas – žingsnis, kurio seniai reikėjo, nes Lietuvos valstybė buvo neleistinai apleidusi šią svarbią valstybės gyvenimo sritį. Skaityti toliau

A. Butkus. Pirkta draugystė. Ar išreketuota? (12)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju laiku žiniasklaidoje lyg ir nežymiai, tačiau atkakliai brukama nuomonė, kad: a) Lietuva yra susigadinusi santykius su Lenkija; b) anksčiau tie santykiai buvę puikūs; c) dabartinių blogų santykių priežastis yra Lietuvos nenoras paklusti Lenkijos reikalavimui dalies Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis; d) Lenkija prireikus negins Lietuvos tol, kol nebus įvykdytas šis jos reikalavimas.

Gal tie teiginiai ir nekristų į akis, jei ne tendencingas jų tiražavimas; tuo užsiima net visuomeninis (?) transliuotojas. Diskusijos tuo klausimu per LRT dabar būna vienpusiškos, nes kviečiami tik minėtųjų teiginių šalininkai, ir, neturėdami oponentų, jie laidose šneka patys su savimi, Skaityti toliau

A. Butkus. Iš istorikų apkasų (10)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Palikime istoriją istorikams“ – buvo dažnai kartojama 1993 m. Lietuvos ir Lenkijos derybose dėl sutarties, Lietuvai reikalaujant preambulėje paminėti Lenkijos padarytą skriaudą 1920 m. spalį – Vilniaus okupaciją ir aneksiją. Lietuva nusileido, ir 1994 m. sutartis buvo pasirašyta.

Bet Lenkija nepaliko pačių istorikų, ir po 20 metų Lietuvoje ėmė ryškėti Lietuvos istorijos lenkiškieji naratyvai. Jau pašaudo ir toliašaudė artilerija – mėginama reabilituoti J. Pilsudskį su L. Želigovskiu, vaizduojant juos kaip didelius Lietuvos draugus, norėjusius atkurti didžiąją Lietuvą, nors ir be pačių lietuvių sutikimo. Skaityti toliau

Kaune prasidėjo Kalėdinė knygų mugė (0)

knygos_kam.lt

Gruodžio 19 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19, Kaunas) prasidėjo Kalėdinė knygų mugė, vyksianti  iki gruodžio 21 d.

Leidėjai pakvietė mugės lankytojus pasinerti į šventinę Kalėdų paslaptį, prisiminti baltiškąjį paveldą, Lietuvos ir baltų istoriją, senąją baltų pasaulėžiūrą ir mitologiją, papročius, sutikti naujausias leidyklų knygas.

Kauno kalėdinėje knygų mugėje dalyvauja dvidešimt trys Lietuvos leidyklos ir Lietuvos istorijos ir etnografijos knygynas.

Skaityti toliau

A. Butkus. Baltijos Antantės jubiliejus (4)

Baltijos užsienio reikalų ministrų konferencija Taline 1937 m. | wikipedia.org nuotr.

Baltijos Antantė – latviškai Baltijas Antante, estiškai Balti liit – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių diplomatinė sąjunga, sukurta 1934 m. rugsėjo 12 d. ir egzistavusi iki šių valstybių nepriklausomybės netekties.

Baltijos Antantės kūrimas turėjo keturis etapus. Svarstyti du pagrindiniai jos variantai: didžioji Baltijos Antantė (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija) ir mažoji Baltijos Antantė (Estija, Latvija, Lietuva).

Pirmasis etapas, 1919-1923 m. Skaityti toliau

Rengiama prof. V.Drotvino darbų paroda, skirta jo 85-mečiui paminėti (1)

Rugsėjo 4 d., ketvirtadienį, 17 val., Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) atidaroma Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, filologijos mokslų daktaro, leksikologo ir Mažosios Lietuvos leksikografijos istoriko Vincento Drotvino darbų paroda, kuri skirta profesoriaus 85-mečiui paminėti.

V. Drotviną sveikins ir prisiminimais dalysis profesoriai Jonas Palionis, Arnoldas Piročkinas, doc. Antanas Smetona (Vilniaus Skaityti toliau

A. Komarovskis. Su hienos plėšrumu (13)

Skaitytojai jau bus pastebėję, kad didžiausia XX a. karų auka ir narsiausia kovojanti valstybė Europoje mums pristatoma Lenkija. Neseniai – (2011 m. – vert. past.) balandžio 13 d. – laikraštis „Neatkarīgā Rīta Avīze“ Lenkijos kančioms atminti ir JAV rūpesčiui šia „neteisybės auka“ skyrė pirmuosius savo puslapius.

Reaguojant į tą interviu, „Dienos“ bloguose pasirodė straipsnis „Alenas Polas – latvių atminties saugotojas“. Straipsnio turinys sukėlė nemažos skaitytojų dalies pasipiktinimo audrą, siūlant kitiems laikyti straipsnį melų jovalu. Skaityti toliau

A. Butkus. Asmenvardis – ne apatiniai marškiniai (34)

Prof. Alvydas Butkus | asmeninė nuotr.

Niekaip nerimstantys lietuviškos asmenvardžių rašybos chaotizavimo entuziastai, pakurstomi dar ir kitos šalies politikų, verčia ir mane grįžti prie šio klausimo. Kadangi esu kalbininkas, be to, vardyno tyrinėtojas, kalbėti šiuo klausimu jaučiu turįs didesnę teisę negu istorikai, gydytojai, inžinieriai, teisininkai ar sociolingvistai. Juo labiau, kad net Konstitucinis Teismas neseniai nurodęs, jog spręsti apie asmenvardžių rašybą pirmiausia turi kalbininkai.

Europinio standarto nėra

Visiškai sutinku, kad raštas yra susitarimo dalykas, joks prigimtinis. Raštas ilgainiui gali kisti, būti modernizuojamas ar net keičiamas iš esmės. Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (7)

K. Vanago nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio Skaityti toliau

Konferencijoje aptartas LLRA „stumiamų“ įstatymo projektų žalingumas Lietuvai (53)

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. K.Garšva | S.Nemeikaitės nuotr.

„Vilnijos“ draugija  vasario mėnesį surengė dviejų dalių konferenciją: vasario 20 d. Vilniuje, vasario 22 d. Kaune – „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai – kam jie nepatinka?“

Daug faktų, įdomių minčių bei pasiūlymų savo pranešimuose pateikė Signataras Romualdas Ozolas,  LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, politologas Vytautas Sinica, prof. Kazimieras Garšva, prof. Alvydas Butkus, istorikė dr. Audronė Veilentienė, Tautininkų sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila.

Konferencijoje buvo bandoma atsakyti į daugelį klausimų, Skaityti toliau

A.Butkus. Reikia dar vieno esto? (16)

Prof. Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Ne taip seniai Estijos susisiekimo ministras J. Partsas, piktindamasis Lietuvos politikų norais keisti žaidimo taisykles vidury žaidimo, pasakęs, jog Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių.  Lietuvos Vyriausybė, aišku, užsigavo. Premjeras net buvo pavedęs URM vadovui išsikviesti pasiaiškinti Estijos ambasadorių, tačiau netrukus minėtasis estų ministras atsiprašė. Pagrįstai atsiprašė, nes sumelavo – mat kvailių esama ne tik Vyriausybėje. Ir nemažai.

Žiūrėjimas ponui į burną

Šis baudžiauninkiškas lietuvio įprotis ypač išryškėja, kai toks lietuvis prasibrauna į valdžią. Prisiminkim sulinkusių ministrų ar derybininkų elgesį užsieniuose. Skaityti toliau

Panevėžyje bus pristatyta prof. Alvydo Butkaus knyga „Baltiškos impresijos“ (2)

A.Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ viršelio dalisŠiandien, lapkričio 7 d., 17 val. Panevėžyje, G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 14) vyks VDU profesoriaus, Letonikos centro vadovo Alvydo Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas. Autorius pasidalins mintimis apie Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykius, santykius su didžiosiomis kaimynėmis, Baltijos šalių vadavimąsi iš sovietinio kultūrinio ir kalbinio palikimo, gyventojų mentaliteto europėjimą, Rusijos pastangas išlaikyti kalbinę, politinę bei ideologinę įtaką Baltijos šalyse, istorijos interpretacijos skirtumus.

Vakaro nuotaiką smuiko garsais nuskaidrins smuikininkė Lijana Žiedelytė. Skaityti toliau

A.Butkus: Tautinių mažumų įstatymą prilyginčiau diversijai (18)

Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui pareiškus, kad Lietuvoje neturėtų būti dvikalbių lentelių su vietovardžių ir gatvių pavadinimais Lietuvos socialdemokratų partijos Tautinių mažumų komiteto narys, tautybių politikos ekspertas Imantas Melianas interviu portalui Alfa.lt sakė, kad  toks ministro pasisakymas galėjo būti būti inspiruotas diversanto: „būtų labai svarbu išsiaiškinti – kas iš klerkų pakišo premjerui „ne tą“ tekstą? Aš prilyginčiau tai diversijai“ – postringavo I.Melianas.  Visą I.Meliano intervių skaitykite ČIA.

Šiame interviu išdėstytoms mintims ir samprotavimams atkirtį davė VDU Letonikos centro vadovas, Skaityti toliau