„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu” kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi.
– Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada Lietuva turės nacionalinį transliuotoją?” Ko labiausiai pasigendate žiūrėdamas LRT?
– Galima būtų daug ką vardinti, bet paminėsiu keletą pagrindinių dalykų. Pirmiausia, dabartinis transliuotojas, pasivadinęs nacionaliniu, visuomeniniu, orientuojasi tik į dalį visuomenės. Į tą, kuri, pavyzdžiui, mėgsta anglišką muziką.
Kai tik įjungiu vadinamąją „LRT” televiziją, o ypač radiją, tarp žinių ir tekstų ištisai girdžiu angliškus bumčikus. Be jokio konteksto ar ryšio su transliuojama laida. O kur kitų tautų – latvių, estų, vokiečių, lenkų, čekų, prancūzų, ispanų ir panašiai muzika? Jau nekalbant apie lietuviškos muzikos trūkumą.
Antra, trūksta laidų, kurios skatintų tautinį lietuvių sąmoningumą, todėl Lietuvos televizijos nacionaline niekaip negaliu vadinti, netgi priešingai – LRT orientuojasi į globalinius reikalus, nors ir vadina save nacionaliniu transliuotoju.
– Kalbėdamas apie tautiškumą, visada žavitės Latvija. Ar galėtumėte palyginti latvių ir mūsų televizijas?
– Latvijoje daugiau dėmesio skiriama tautiškumui, papročiams, etnografijai, kalbos reikalams. Latvijos radijas turi antrą programą, kuri skirta išimtinai tik latviškai muzikai.
Mūsų kaimynai labai didžiuojasi tuo, kad yra latviai, didžiuojasi savo tautosaka, etnografija. To visiškai nematau mūsų šalyje ir Lietuvos televizijoje.
– Šiandien užsimota prieš senąją, priesaginę, lietuviškų pavardžių darybos tradiciją, kuri yra unikumas Europoje, žodyne įvedamos nelietuviškos raidės. Ar lietuvių kalbos darkymui prieštaraujantys kalbininkai turėjo progą pasisakyti LRT eteryje?
– LRT vis kviesdavo vieną kalbininkę, kuri pasižymėjo liberaliomis pažiūromis ir į kalbą žiūrėdavo ignoruodama lietuvių kalbos kultūrą, unikalumą.
Jos pasiklausius, galima kalbėti vos ne žargonu, nors pati ji kalbėjo taisyklinga lietuvių kalba. Jai oponuojančių kalbininkų nesu girdėjęs LRT eteryje, nors didžioji jų dalis labai skeptiškai žiūri į asmenvardžių darkymą, papildomų, nelietuviškų, raidžių įvedimą į lietuvių kalbos žodyną.
Juk, pavyzdžiui raidė „W” reiškia tą patį garsą kaip ir lietuviškoji „V”. Prisipažinkime, tokie dalykai buvo padaryti pasiduodant vietos lenkų ir net Lenkijos spaudimui. Ir mūsų provincialūs politikai šitoje vietoje nesustos.
Lenkai sieks, kad asmenvardžiuose būtų įvesti diakritiniai ženklai ir toliau spaus politikus, o šie vėl pasiduos spaudimui.
Visame tame aš matau mūsų politikų provincialumą, politikų, kurie orientuojasi net nežinau į ką. Jie dangstosi tuo, kad tai esą yra europietiška, bet tai nėra europietiška, nes kitos valstybės to nedaro.
Mūsų kaimynai latviai to nedaro.
– Neįveda papildomų raidžių savo žodyne?
– Jokiu būdu ne. Ir niekas Latvijos dėl to nekaltina, nevadina atsilikusia. Kaip tik mano, kad tai yra ir valstybės, ir Tautos orumo įrodymas.
Latvija šiuo požiūriu yra oresnė nei Lietuva. Latvija neketina savo piliečių nelatvių asmenvardžių rašyti kitokiomis nei latvių abėcėlėje esančiomis raidėmis – kitų šalių asmenvardžiai Latvijoje adaptuojami pagal latvių kalbos fonetikos, morfologijos ir rašybos reikalavimus.
Ir latvių politikai jokiam Lenkijos vadovui nėra žadėję keisti nelatvių asmenvardžių rašybos. Lenkija to ir nereikalauja.
Latviai tautinės stiprybės bei savitumo visada sėmėsi iš kalbos, etnografijos ir folkloro, lietuviai gi, pasak himno autoriaus Vinco Kudirkos, – iš praeities, iš istorijos, kuri buvo labai įvairi ir kuri net dabar interpretuojama labai skirtingai.
Todėl Latvijoje baltiškoji kultūra išliko geriau ir jos laikomasi labiau nei Lietuvoje, tad natūralu, kad latviai etniškai ir valstybiškai tvirtesni.
Ne provincialūs o svetimtautės lenkės kaip pvz. ewelina kaip išvis tokias galima įleisti į seimą.
Senovės Romos teisininkai negalėdami ištirti kokią nors painią bylą, keldavo klausimą „Kam tai naudinga?“. Jei tokios bUkalaurės ewelinos sėdi valdžios įstaigose, tai, matyt, yra kažkam naudinga…
Lietuva man kažkiek panaši į Italiją, kurioje esu buvęs daug kartų: Italijoje gyvena daug tautų, kurios šneka savo kalbomis bei tarmėmis. Bet jei italas pamėgintų valstybinėje įstaigoje kalbėti sicilietiškai, sardiškai, venetiškai ar kokia kita kalba, turėtų problemų, nes Italijoje valstybinė kalba yra italų kalba ir visi (visi!) Italijos piliečiai privalo ją mokėti ir ja kalbėti valstybinėse įstaigose. O pas mus? Gėda!
Būtent. Ir taip yra ne tik Italijoje, o VISOSE Vakarų šalyse – valstybinę kalbą VISI privalo mokėti, visi privalo baigti mokyklas valstybine kalba. Tačiau kai kam LABAI rūpi (zadanija vkdo?) , kad Lietuva būtų vperedi Jevropy vsej (savęs naikinimo srityje?).
„Provincialus – (lot. provincialus; sk. provincijalus): 1. provincijos, esantis provincijoje, susijęs su provincija; 2. prk. atsilikęs, ribotas, prasčiokiškas.“
Ne visi, deja, mokėsi ir moka lotynų kalbą. Žodis provincialus turi dvi prasmes. Mūsų žodyne yra pakankamai žodžių: kodėl ne atsilikę, riboti, prasčiokiški, neišsilavinę, niekinantys lietuvių kalbą, niekinantys Lietuvą ir pan.?
Šitie reikalai (žmonių kiršinimas, visuomenės skaldymas, supriešinimas) pirmiausia naudingi Riusijai.
Siauražiūris kalbininkas. Koks unikumas? Analogov net, ir niekaip kitaip!
Pasiskaitykit apie prancūzų kalbos priežiūrą Prancūzijoje, manau, tamstos pažiūros bus platesnės.
Ne tik prievaizdai prižiūri ją, bet ir nuo eilinės miestelio pilietės gali mazgote gauti, jei jų šalyje anglų ar kitą kalbą aukščiau jų valstybinės kalbos statysi. Tavo kalba čia svečias, tai ir elkis, kaip dera išauklėtam svečiui. Arba nešdinkis lauk.
Taip, – “latvių politikai jokiam Lenkijos vadovui nėra žadėję keisti nelatvių asmenvardžių rašybos. Lenkija to ir nereikalauja”.
O kas tokius Lenkijos politikos skirtumus Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu lemia interviu taip ir nepasigilinama. Tepasakyti, kad tai “mūsų poliikų” provincialumo (prasčiokiškumo) pasekmė, būtų ne mažiau prasčiokiška.
Kaip žinia, tiek Lenkija, tiek Tomaševskiniai reikalaudami Lietuvoje nevalstybinių lenkiškų raidžių vietoje lietuviškų nurodo į 1994 m. bendrumo su Lenkija sutartį. Jie laiko, kad šia dvišalia sutartimi yra lietuvių kalbos valstybinio suverenumo teisių perduota lenkų kalbai. Akivaizdu, kad tokiu atveju ši dvišalė sutartis prieštarauja Konstitucijai, tačiau kol ji galioja, tai teisiškai Lenkijos reikalavimų dėl raidžių, švietimo, kitų žečpospolitinio tipo bendrumo santykių nėra pagrindo teisiškai laikyti kišimuisi į valstybės vidaus reikalus.
Lenkija tokio turinio sutartį su Latvija ar kitomis valstybėmis vargu ar gali turėti. Tuo paaiškintini skirtingi Lenkijos reikalavimai Lietuvai ir Latvijai.
Minėta 1994 metų bendrumo su Lenkija sutartis yra terminuota. Šalys turi teises jos terminui baigiantis pranešti kitai, kad sutarties galiojimo termino nebetęsia. Tai įvykdžius sutarties galiojimas baigtųsi ir tokiu atveju Lenkijos reikalavimai dėl raidžių, švietimo, kitų dalykų taptų kišimusi į vidaus reikalus. Kas būtų taptautinės teisės pažeidimai.
1994 m. sutarties terminas, regis, baigiasi jau už poros metų, tad yra būtina pasinaudoti savo teise jo nepratęsti ir šiuo veiksmu sutarties galiojimą nutraukti. Taip Lietuva atsidurtų santykų su Lenkija Latvijos padėtyje. Jos reikalavimams Lietuvoje lenkiškų raidžių, kad švietimą Lietuvoje tvarkytų Lenkijos ministrai, perleisti suvereno teises neliktų teisinio pagrindo.
Tad kur buvo mūsų akys renkant prasčiokus į aukščiausias valdžias. Tad prasčiokiškai nepražiopsokime rinkdami naujų kadencijų valdžias, būkime akylesni kaip kad latviai yra.
Sutartyje parašyta, jog rašysime PAGAL ORIGINALŲ SKAMBESĮ, o ne jų raidėmis. T.y., jų pavardėms nepridėsime lietuviškų galūnių.
Sutartyje parašyta, jog DOKUMENTUOSE (o ne visur kitur!) rašysime PAGAL ORIGINALŲ SKAMBESĮ, o ne jų raidėmis. T.y., jų pavardėms nepridėsime lietuviškų galūnių.
Atsiprašau už pasikartojimus. Vėl kažkoks auksarankis kišo nagus prie Alko, kantrybę bandė. Nebuvau tikra, kad pavyks sulaukti, užverčiau tą lapą, tada iš naujo parašiau. O čia še tau – čieli du 2ia nutūpė!
Dėl savo piliečių pavardžių rašymo dokumentuose valstybė apskritai neprivalo tartis su kita valstybe. Taigi susitarimas 1994 m. sutartyje su Lenkija dėl lenkų pavardžių kalbinio sulenkinimo yra niekinis. Tokia sutartis negali būti vykdytina, tagi privalo būti nutraukta. Suvereniški santykai tarp Lietuvos ir Lenkijos privalo būti grindžiami pagal tarptautinę teisę, o ne dvišalėmis sutartimis. Dėl šių aplinkybių sutartis netęstina, ji nutrauktina kaip nereikalinga, kaip iš esmės priešiška valstybės interesams, užuot bergždiai ir be galo ginčijusis ką reiškia formuluotė “pavardes rašyti pagal skambesį”.
Labai teisingai, gerb. P. Skutai, šita, tskant, sutartis yra niekinė, nes ji prieštarauja LR Konstitucijai, kur aiškiai parašyta, kokia Lietuvoje yra valstybinė kalba! Bet ką aš čia sapalioju… Valdžiagalviai į mūsų Konstituciją jau seniai šluotosi kojas. Graudu.
Taip, jie “šluostosi kojas”, bet kur viešas Tautos riksmas, kad valdžia netęstų tos lietuvybei pražūtingos 1994 m. sutarties su Lenkija termino. Bijoma ir prasižioti. Kur išgaravo Sąjūdžio iškovotas laisvas žodis. Net ir šiame Respublikos interviu varguoliškai padejuojama bendrais žodžiais ir tiek. Anot, Strazdelio – vienoj pusėj šlėkta, kitoj pusėj dvaras, tu nežinai dominykai kas ant tavy baras. Nors dėl tos dar Jogailos pradėtos “sutartinės” dvišalystės su Lenkija iš lietuvybės tik skiautės telikę buvo… Tai matydami, Vasario 16-osios vyrai, atkurdami Lietuvos valstybę, drąsiai Lenkijai pasakė, kad istorijoje buvusius bendrus valstybinius ryšius su Lenkija nutraukia. Taigi nuo šiol į Seimą, į Prezidentus – tik Vasario 16-osios vertus vyrus ir moteris, kurie viešai pasakytų Lenkijai, kad besibaigiančio dvišalės 1994 m. sutarties termino Lietuva netęsia ir kad santykius su Lenkija ateityje grįs tarptautinės teisės normomis. Juk ta dvišalystė, akivaizdu, visais laikais buvo ir ypač dabar yra tik Lenkijai reikalinga ir naudinga.
Dviejų kaimynių bendradarbiavimo sutartis turi būti paremta abiejų lygiateisiškumu, savitarpio pagarba. Sutartis, kurioje kyšote kyšo stipresniojo valia, jo primestų neteisėtų įgeidžių tenkinimas, neužtikrina lygiateisio taikaus bendradarbiavimo ir bendrabūvio! Tai tik stipresniosios šalies piktnaudžiavimo savo jėga pridengimas tariamu abipusiu draugišku susitarimu.
− peticijos.lt/visos/78938/apsaugokime-mazas-nevalstybines-bendruomenines-mokyklas/#signed
Apie ją smulkiau ir /čia
• Renkami parašai peticijai prieš mažų mokyklų uždarymą
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/renkami-parasai-peticijai-pries-mazu-mokyklu-uzdaryma/
Būtų gerai, jei kiekvienas pridėtume priminimą politikams, jog nei valstybė, nei jos savivaldybės NETURI TEISĖS jokiais savo veiksmais ar sprendiniais apsunkinti ar užkirsti galimybę gauti vidurinį išsilavinimą mokyklose valstybine kalba – nei vienam šalies vaikui, nežiūrint, iš kokios šeimos jis kilęs, katrame šalies kampelyje gyvena. Tai konstitucinė kiekvieno šalies vaiko teisė ir asmeninė atitinkamų valstybės bei savivaldybių pareigūnų atsakomybė. Investicija į kokybišką KIEKVIENO vaiko išsilavinimą – viena iš svarbiausių valstybės investicijų, be kurios kyla pavojus valstybės tvarumui, jos ateičiai.
Maždaug taip. Svarbu pabrėžti, jog kalbama apie mokyklas valstybine kalba.
Peticijas reikalinga teikti Seimui Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. Jai pateikti užtenka ir vieno asmens parašo, bet taip pateikiant Peticiją, jeigu reikalavimas joje yra deramai pagrindžiamas, Seimas privalo ją svarstyti.
Gi už parašų surinkimą po tam tikru tekstu dažniausiai tik padėkojama už pilietinį rūpinimasi valstybės reikalais, Tuo viskas ir baigiasi, – valdžia lieka prie savo nuomonės.
Atrodo, lyg daugelis “intelektualų” iš tikro būtų ne lietuviai, bet europiniai (oho – a nia!) lenkai… Kažkoks nuolankumas jiems jauste-jaučiasi. Pažiūrėkim – kiek čia manančių, kad visi lietuviai moka lenkų kalbą! Būtų gerai gal? Bet taip nėra. Panašu, kad ši Vilniaus Lietuva – kryptis asimiliuotis su lenkais? Tai gal geriau be tų aukštaičių? Su žemaičiais ir suvalkiečiais, šiaurės-vakarų aukštaičiais? Net be pusiau lenkėjusio Kauno! Su tais, kurie nemoka lenkiškai… Būtume tauta gal virš milijono su galimybe konkuruoti su estais. Ir Europos Sąjunga neateitų beveik privalomai(!) per liankišką Vilnių…
Jokio ES atėjimo Lietuvon, išstumiančio lietuvybę nėra, tai tų Lietuvos valdžios “provincinių politikų”, prastuminėjančių čia lenkybę, demagogija vykdomai lenkiškai politikai pridengti. Taip prieita, kaip interviu sakoma, net prie kalbos išdavystės – į lietuviškoms skirtas vietas statant lenkiškas raides.
„Šiugždinienė: dirbame su Lenkija, kad galėtume pasiūlyti vaikams lenkų kalbą kaip vieną iš antrųjų užsienio kalbų.
Premjerės Ingridos Šimonytės išsakytai minčiai, kad Lietuvoje yra nemažai erdvės išplėsti lenkų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, prieinamumą, pritaria ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Anot jos, šiuo metu yra kalbamasi su Lenkijos ambasada ir Lenkijos kultūros centru tam, kad vaikams šalia pasirenkamų vokiečių ir prancūzų kalbų būtų pasiūlyta ir lenkų kalba.
„Lenkų kalba ir dabar gali būti mokoma kaip antra užsienio kalba. Tai viena iš Europos Sąjungos kalbų. Ir taip, mes jau anksčiau esame labai aiškiai pasakę, kad labai svarbu, jog tokia galimybė būtų ir Lietuvos vaikai galėtų pasirinkti mokytis lenkų kalbą kaip antrą užsienio“, – Eltai teigė J. Šiugždinienė.“
O KODĖL NE ITALŲ, ISPANŲ, ŠVEDŲ? O ŠIUO METU LIETUVIŲ KLABOS MOKYMO LYGIS KOKS?
O todėl, kad PIŠ’as iš visų užsienio kalbų moka tik lenkiškai. Ir tai dar neaišku, kokio lygio yra tas jos lenkų kalbos mokėjimas…
Ir vėl mano komentarą ištrynė… Gal tuoj ir šį Butkaus straipsnį ištrinsite, nes autoriaus reiškiama požiūris visiškai sutampa su mano komentaruose išsakomu požiūriu.
Mirė redaktorė, premijos „Auksinė lupa“ laureatė N. Kvaraciejūtė
– lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2023/02/05/news/mire-redaktore-premijos-auksine-lupa-laureate-n-kvaraciejute-26031663
Lietuvos valdžia dirba su Lenkija, kad galėtų pasiūlyti vaikams mokytis lenkų kalbos, o ne su Latvija, kad galėtų pasiūlyti mokytis mums giminingos kaimynų latvių kalbos?
lrytas.lt/lietuvosdiena/svietimas/2023/02/05/news/j-siugzdiniene-dirbame-su-lenkija-kad-galetume-pasiulyti-vaikams-lenku-kalba-kaip-viena-is-antruju-uzsienio-kalbu-26029219
Įdomu, visgi, kodėl Šiugždinienė taip dirba su Lenkija, kad galėtų pasiūlyti vaikams lenkų kalbą . Negi, dėl karo Ukrainoje arba jam pasibaigus, ruošiamasi kokiam antplūdžiui?
To ministrės “darbo su Lenkija”, o ne su Latvija, priežastis gali būti ta pati, kaip ir su “Rail Baltica” tiesimu. Antai, pirmiausiai jį nutiesti buvo griebtasi nuo Kauno iki Lenkijos sienos, t.y. kryptimi neturėjusia ir iki šiol neturinčia aiškesnės keleivinio susisiekimo perspektyvos, užuot, kaip ir derėtų,valstybiškai sprendžiant, visų pirma sujungti 249 km/val greičio europine vėže sostinę Vilnių su Ryga, Talinu ir eksploatuojant šią greitosios linijos atkarpą gauti pajamas į biudžetą. Antai, estai buvo paskaičiavę, kad esant greitajai Vilnius- Talinas vėžei vien iš turizmo turėtų apie 10 mln. pajamų.
Taigi tas “provincialus” valstybės valdžių “darbas su Lenkija” įžvelgtinas jau ir sprendžiant “Rail Baltica” tiesimo darbų pirmaeiliško svarbumo klausimą, – ne Baltijos šalys valstybiškai rūpėję…
Ministrė Šiugždinienė yra politikė iš to su “Rail Baltica” Kauno, tad “bedirbant su Lenkija”, matyt, ir kilo mintis, kad su lenkų geležinkeliais derėtų “atvesti” į lietuvių mokyklas ir lenkų kalbų mokymą. Mat, tuomet draugystėms su Lenkjia ministerija ir lėšas galėtų numatyti, taigi, taip ir kasmetinis geležinkelio valstybinis panaudojimas atsirastų.
Tai va toks įžvelgtinas tas “provencialių” politkų valdymas…
Ar pastebėjote, jog kai kas į savo rankas surenka Lietuvos žiniasklaidą?
Pirmiausia buvo pasiimti nacionaliniais buvę radijas ir televizija – dar prieš porą dešimtmečių buvę kultūringos ir taisyklingos kalbos skleidėjai. Po to LRT TVR kuo toliau, tuo labiau panašėjo į Delfį. Viskuo – ir turiniu, ir sugariūnėjusia kalba. Kai neseniai sužinojau, jog Delfis ir LRyto TV su dienraščio portalu perėmė, tapo aišku, kodėl LRT turėjo būtent šiai direkcijai atitekti.
Gal čia derėtų pradėti nuo Sąjūdį TVR vykdžiusių darbuotojų sudorojimo, kurį privalėjo įvykdyti ir tai atliko į jo vadovus paskirtas Laimonas Tapinas. Tai buvo Sąjūdžio dvasios TVR sunaikinimo pradžia, kartu su jos sunaikinimu
TVR ji nyko ir kitoje šalies informacinėje erdvėje. TVR palaipsniui virto Delf’iais, “Respublikomis , ‘Liet. Rytais”. Tai įvyko L. Tapinui pradėjus TVR Sąjūdžio dorojimą ir tai tęsiant kitiems TVR (LRT) vadovams. Buvo įvykdytas visas lietuvybės dvasios išlavimas iš TVR (RTV) programų ir jo portalo publikacijų. Programos tiek menine, tiek turinio lygio prasme tapo saviveiklinio, buitinės sąmonės lygio produktais.
Apie TVR sąjūdį apskritai nutylima, o jo žurnalistų, kūrybinių ir techninių vaidmuo nužviečiant to meto įvykius, Sąjūdžio, visos Tautos sąjūdiškus veiksmus, informacinė parama juos organizuojant buvo lemiama.
Kitų žiniasklaidos priemonių, aprėpiančių visą Lietuvą, tuo metu dar nebuvo. Iš to su kuo yra TVR – žmonės sprendė kas ima viršų Lietuvoje, ką jie turi daryti savo aplinkoje, gyvenamose ir darbo vietose, kur vyks Sąjūdžio renginiai ir t.t. ir pan.
Iki šiol neįvertinta ir tai, kad TVR komitetas buvo TSRS valstybinio statuso ir LKP centro komitetui ideologiškai nebuvo pavaldus. TVR vadovai, žurnalistai, programų rengėjai žiūrėjo kas darosi Maskvos programose. 1987 metais Maskvos programose “perestoika“ jau virė, kai Lietuva dar buvo vadinama stagnacijos citadele. Tai taip pat labai svarbus veiksnys, kadangi atsiradus Sąjūdžiui TVR savo programomis buvo jo pusėje.
Faktiškai Sąjūdžio dvasia ir veiksmai TVR komitete jau viešpatavo 1987 metais.
Jeigu TVR (RTV) 1990-1993 metais nebūtų buvęs sudorotas TVR Sąjūdis, šiandien žiniasklaida Lietuvoje atrodytų kitaip, taip pat kitokioje padėtyje būtų demokratija, visa politinė atmosfera Lietuvoje.
Kažkur jau girdėta… „Draugai, dabar yra archisvarbu nedelsiant užimti paštą, telegrafą, geležinkelį, banką!“ Nieko neprimena?
Kalba nėra pageidavimų koncertas, arba Ką gramatika sako apie Šarkas?
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/kalba-nera-pageidavimu-koncertas–arba-ka-gramatika-sako-apie-sarkas/
Tvarka realiai yra radusis tokia, kad politikai valdydami neprivalo nei atsiliepti, nei atsižvelgti į mokslininkų ar šiaip dalyką išmanančių asmenų viešai išsakytas nuomones. Taigi rašyk nerašęs – balsas tyruose. Išeitis viena – tokių “šarkuojančių” kandidatų į valdžią, ypač į Seimą, nerinkti. Tokiu atveju klausimai dėl visokių “šarkavimų” kalbos srityje tampa ne mažiau svarbūs už kitus, todėl RTV vedantieji rinkimines laidas privalėtų kandidatų į valdžias klausti nuomonės šiuo klausimu, o rinkėjai, ją išgirdę, turėti galvoje, renkantis už ką balsuoti.
Virginijus Savukynas. Ar Lietuva – tik patogi vieta gyventi?
– pozicija.org/virginijus-savukynas-ar-lietuva-tik-patogi-vieta-gyventi/
bet tarsi keli komentarai galimai ištrinti? Glavlitas?
Putleris užpuolė karu Ukrainą . Ir viena svarbiausių priežasčių , kad rusai Ukrainoje galėtų kalbėti, rašyti rusiškai. Mokykitės iš maskovijos fiurerio.
• Путин и Патрушев против истории и языка
Garsas ir tekstas –
– svoboda.org/a/31079066.html
– youtube.com/watch?v=YeVwxEsr6yE
„Зачем Кремль навязывает свою гуманитарную повестку? Обсуждают историки Андрей Зубов и Александр Зинченко”
(Kremliaus vyrų pasvarstymai apie Tautines mažumas keistai sutapo su A.Antanaičio apsilankymu pas Ukrainos valst. kalbos vadą
• VLKK pirmininkas susitiko su Ukrainos valstybinės kalbos apsaugos komisaru
– vlkk.lt/naujienos/ivykiu-kronika/vlkk-pirmininkas-susitiko-su-ukrainos-valstybines-kalbos-apsaugos-komisaru )
Kremliniai vyrai kalbėjo apie tai, jog nesvarbu tavo tėvų bei protėvių tautinė kilmė – gali pats su pasirinkti patinkančią tautybę. O jei ir daugiau tokių atsiras, galėsite ir patys TM pasiskelbti, ir savo gyvenamas vietas paskelbti „ispokon” TM žemėmis ir čia įvesti savo „mažumos” kalbą!.
Šis jų viešas postringavimas buvo ne kas kita, kaip gyventojų skatinimas skaldytis. Jų skaičiavimu, jei 5 kolonai pavyks suagituoti dalį gyventojų keistis tautybę į rusų ir reikalauti TMAPK privilegijų, tai būtinai juos sukiršins, o tai patvirtins Kremliaus teiginius apie banderininkų nacistų valstybę, kurią reikia skubiai denacifikuoti. T.y.,
psichologinis ukrainiečių ruošimas būsimai okupacijai bei drąsinimas kolaboruoti: pasiskelbk esąs okupanto tautybės, ir būsi mūsų gerbiamas ir globojamas, o netrukus atvyksime tavęs „vaduoti”… (Ar tai niekuo Lietuvos tarpukario ir kai kurių dabarties įvykių bei kalbų apie „TMAPK” neprimena?) .
Noriu būti žydu! Kažin ar užteks apipjaustyti savo „pasididžiavimą” ar reikės dar ir oficialiai kažkam pranešti? Pvz., Fainočkai K.
Jolanta Zabarskaitė. Apie rusų kalbą
– delfi.lt/news/ringas/lit/jolanta-zabarskaite-apie-rusu-kalba.d?id=92583845