Liepos 27 d. Nacionalinis Kauno dramos teatras praneša, kad po ligos mirė Lietuvos teatro ir kino legenda – aktorė Gražina Balandytė.
Atsisveikinimas su aktore vyks jos mylimame Nacionaliniame Kauno dramos teatre liepos 29 d. nuo 11 iki 21 val. ir liepos 30 d. nuo 10 iki 12 val. Urna išnešama 12 val. Aktorė atguls Petrašiūnų kapinėse. Artimųjų valia prašome talentingą menininkę, šiltą žmogų, asmenybę pagerbti baltu gėlės žiedu. Skaityti toliau
Masyvių teatro užuolaidų įrėmintoje scenoje – moters figūrėlė, trapi, lengva, plaukianti… Tokią Unę (Uršulę Babickaitę- Graičiūnienę), garsią tarpukario aktorę ir pirmąją moterį režisierę, matė dailininkė Gražina Didelytė, kurdama jai dedikuotą ekslibrį – miniatiūrą ir įvardindama kūrinį „DAINA BALTAŠAKNEI“. Kodėl dailininkė pasirinko šią poetų neromantizuotą ir ne itin išvaizdžią gėlę? Jos žiedeliai – žalsvai balti – slepiasi po masyviais lyg scenos uždanga lapais. Paslaptingas varpelių skambesys trunka taip trumpai – lyg žmogaus gyvenimas – spektaklis scenoje. Amžinos tėra šaknys. Kaip svarbu, kad jos liktų šviesios … Skaityti toliau
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, nusipelniusių gauti 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą.
Įvertinusi daugiau kaip 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija, vadovaujama prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Skaityti toliau
„Respublikos“ savaitės žmonės – visi mūsiškiai ir nemūsiškiai, vienaip ar kitaip įsitraukę ar įtraukti į skandalą, nerimstantį dėl Panevėžio Juozo Miltinio teatro. Tiksliau – ne dėl paties teatro, o dėl jame statomo siaubo miuziklo pagal pjesę, parašytą remiantis Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“. Joje autorė lietuvius parodė kaip žydšaudžių tautą. O ką mums žada parodyti teatras?
Tikriausiai pamenate, kokį šaršalą R.Vanagaitės „Mūsiškiai“ sukėlė visuomenėje. O paskui, kai, neva remdamasi dokumentais, autorė pareiškė, jog partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas nebuvo kankinamas, o dargi buvo KGB agentas, leidykla atsisakė knygą platinti. Skaityti toliau
Gegužės 28 d. vykusiame Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkime išrinktos dvi tinkamiausios menininkės į laisvą šios tarybos nario, turinčio darbo patirties teatro srityje, vietą. Tai aktorė Elzė Gudavičiūtė ir teatrologė dr. Rasa Vasinauskaitė.
Iš jų kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba išrinks vieną narę, pakeisiančią doc. Iną Pukelytę. Skaityti toliau
Anksčiau kalbėjome, kaip puikiai žiūrisi žemaitiška skraistė šiuolaikiniame gyvenime. Apskritai nemažai tautinio kostiumo detalių prigyja prie šiuolaikinės aprangos. Daugelis moterų pamėgo dėvėti riešines, tiek tradiciškas, siuvinėtas karoliukais, tiek šiuolaikines. Atrodo, kad tradicinė tautinio kostiumo liemenė puikiai žiūrėtųsi prie džinsų. Šį kartą apie rankinę ant juosmens.
Dažnai rankinės ant juosmens vadinamos delmonais (arba dalmonais). Tai lietuvių moterų puošni kišenė, austine Skaityti toliau
Eidama 92-uosius metus lapkričio 20 d. mirė ilgametė Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) aktorė Birutė Raubaitė. „Visą gyvenimą skyriau teatrui, gyvenau kaip geriau teatrui“, – šia priesaika vadovavosi talentinga ir jautri menininkė.
Likimas aktorei lėmė itin įdomų ir ryškų gyvenimą. Gimusi 1926 m. lapkričio 26 dieną Kaune, Lietuvos kariuomenės savanorio dukra su šeima persikėlė į Šiaulius, buvo priimta į teatrą, vėliau į Vilniaus dramos teatro studiją. Jau įgijusi teatro praktikos, išvyko studijuoti į N. Lunačiarskio teatro meno institutą (GITIS). Skaityti toliau
Spalio 2 d., antradienį, 18.30 val. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks vienas iš projekto „Lietuvos teatro amžius“ renginių – spektaklis „Lietuviškoji Nora“, sukurtas aktorės Monikos Mironaitės (1913–2000) gyvenimo ir kūrybos motyvais. Spektaklio dramaturgė ir režisierė – Birutė Mar, kompozitorius – Antanas Kučinskas, dailininkė – Indrė Pačėsaitė, choreografė – Sigita Mikalauskaitė, videodailininkas – Karolis Bratkauskas. Spektaklyje vaidina Vytautas Anužis, Mindaugas Capas, Aleksas Kazanavičius, Birutė Mar.
„Lietuviškoji Nora eina iš kartos į kartą. Gal ją vėl kas vaidins (lietuviškai!) už dvidešimties metų… Tegul ji vis tobulėja,“ – Monika Mironaitė rašė Rūtai Staliliūnaitei. Skaityti toliau
Rugsėjo 25 d. neeilinį gimtadienį sutinka legendinė teatro ir kino aktorė, pedagogė, režisierė,. Ji gimė 1948 m. rugsėjo 25 d. Kupiškyje. 1971 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos aktorių laidą (kurso vadovas Vytautas Čibiras) ir nuo tada dirba Valstybinio Jaunimo teatro aktore.
J. Matekonytė-Antanėlienė jau dvylika metų moko aktorinio teatro meno jaunąją kartą, bei režisuoja įvairius renginius Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kuri yra pirmoji lietuvių gimnazija – 2015 metais atšventusi gražias 100-mečio sukaktuves. Gimnazijoje yra įkūrusi teatro studiją „N-7“, su kuria stato spektaklius, tokius kaip Skaityti toliau
Eidama 81-uosius Vilniuje mirė teatro ir kino aktorė Nijolė Gelžinytė (1938–2018).
Nijolė Gelžinytė gimė 1938 m. kovo 17 d. Šiauliuose. 1960-aisiais baigusi Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos teatro ir muzikos akademija), prof. Irenos Vaišytės kursą, dirbo Lietuvos televizijoje ir radijuje, nuo 1965-ųjų – Valstybiniame jaunimo teatre, vaidino kino filmuose, televizijos serialuose.
Vilniaus Universitete įkūrė teatro studiją „Teatriukas“. Aktorė pat sukūrė daug vaidmenų teatro bei televizijos spektakliuose ir vaikams. Skaityti toliau
Jau šį šeštadienį, gegužės 12 d., 12 val., knygyne „Pegasas“ (PC „Akropolis“), Vilniuje, įvyks eiliuotos ir įgarsintos abėcėlės „Raidžių namučiai“ pristatymas, kuriame dalyvaus trys knygos kūrėjos: tekstų autorė poetė Ramutė Skučaitė, aktorė, skaitovė Ilona Balsytė ir iliustratorė Inga Dagilė. Pokalbį moderuos komunikacijos specialistė Agnė Dvarionienė.
Knygos pristatyme bus kalbama ne tik apie „Raidžių namučių“ atsiradimą – įvyks ir diskusija apie vaikiškas knygas: nuo ko prasideda meilė knygai ir kas svarbu renkantis pirmąsias knygas mažiesiems. Skaityti toliau
Išskirtiniu įvykiu pažymėtas šių metų ruduo – spalio 20 d., Vilniuje, vienintelį koncertą Baltijos šalyse surengs viena įdomiausių pasaulio atlikėjų, kultinė amerikiečių menininkė Lori Anderson (Laurie Anderson). Dainininkė, kompozitorė, o ir aktorė, režisierė, skulptorė, rašytoja, poetė bei performansų kūrėja atvyksta su projektu „The Language of the Future“, kuriame nemažą dalį užims žymiausi L. Anderson kūriniai, išgarsinę ją 1980–1990 m.
Visą pasaulį savo darbais pavergusi atlikėja daugybę gerbėjų turi ir Lietuvoje. Skaityti toliau
Klaipėdoje gyvenanti aktorė, režisierė Virginija Kochanskytė, automobiliu raizganti šalies miestus, miestelius ir kaimus, kuriuose pristato savo kūrybą, prisipažįsta naujai atradusi Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Perskaitę straipsnį sužinosite kodėl, pasak aktorės, neverkšlenama dėl muzikinio teatro „benamystės“, kodėl J. Sakalausko neišvysite pagrindiniuose teatro vaidmenyse ir apie „pasakas suaugusiems“.
Sausio 26 d., Klaipėdos dramos teatras prisimins buvusią kolegę – šviesaus atminimo aktorę Mariją Dičpetrytę.
18.30 val., Dramos teatre, vyks Marijai Dičpetrytei dedikuotas spektaklis – jaunos rusų dramaturgijos žvaigždės Jaroslavos Pulinovič „Elzės žemė“, režisuotas Povilo Gaidžio, o iškart po spektaklio, žiūrovai kviečiami į aktorei skirtą parodą.
Aktorė Marija Dičpetrytė (1933–2015) sukūrė Skaityti toliau
Klaipėda, o ateityje Milano „La Scala“? Būsimosios Violetos Urmanos ar Edgarai Montvidai? Išskirtinių balsų pajūrio vaikams, jaunimui ši svajonė tampa realesnė, dėka Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenos ir „Vaikų operos studijai“ vadovaujančio 29-erių Vytauto Valio, muzikos talentus didžiąjai scenai ruošiančio nuo mažų dienų.
Jaunieji talentai ugdomi ne tik V. Valio, bet ir geriausių teatro specialistų, sėkmingai dainuoja žymiausiuose teatro spektakliuose, skina laurus muzikiniuose renginiuose. Numatomos ir gastrolės užsienyje. Skaityti toliau
Kultūros ministerijoje paskelbti 2017 metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laimėtojai.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos skirtos – aktorei Eglei Gabrėnaitei – už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą, kompozitorei Justei Janulytei – už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą, rašytojai Danutei Kalinauskaitei – už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą, scenografui Gintarui Makarevičiui – už scenovaizdžio kūrybišką šiuolaikiškumą, vizualaus meno kūrėjams Svajonei ir Paulius Stanikams – už estetinį kūrybos provokatyvumą ir fotomeninkui Gintautui Trimakui – už fotografijos ištakų sudabartinimą. Skaityti toliau
Lapkričio 18 d. „Scanoramos“ kino šventėje bus pristatyta nauja tarptautiniuose kino renginiuose teigiamai įvertinta, režisierės Eglės Vertelytės tragikomedija – „Stebuklas“.
O gruodžio 8 d. šis filmas pasirodys ir Lietuvos kino teatruose.
1992 m. padėtis Lietuvoje nepavydėtina. Iškovotos nepriklausomybės džiaugsmą temdo nedarbas, bankrutuojančių bankų aferos, mafija. Laukiame, kada viskas pasibaigs, kada gi pagaliau gyvensime kaip Švedijoje, o ne kaip Biedniuose. Skaityti toliau
Spalio 5-6 d., po Šiaurės Lietuvą (Skuodą, Mosėdį, Tirkšlius ir Ylakius) keliavo Klaipėdos lėlių teatras. Šio apsilankymo metu buvo pristatytas teatrinis mokomasis pasirodymas vaikams – „Lėlių teatro magija“.
Rugsėjį, šis pasirodymas džiugino Obelių, Biržų, Žagarės ir Viekšnių mažuosius žiūrovus.
Pasak Klaipėdos lėlių teatro vadovės Aušros Juknevčienės, Šiaurės Lietuvos regiono miestai ir miesteliai kelionei buvo pasirinkti todėl, kad šis regionas geografiškai labiausiai Skaityti toliau
Rugpjūčio 16–26 d., Nidoje vyks jau 14 kartą šiemet rengiamas, Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) gabiems vaikams skirtas vasaros susitikimas. Jame lankysis pasaulinio pripažinimo sulaukusi dirigentė, Birmingemo simfoninio orkestro muzikos direktorė Mirga Gražinytė – Tyla. Ji gabiems vaikams ves vakaro renginį „Giesmė ir šokis“ ir kartu su mokiniais parengs baigiamąjį koncertą.
Nacionalinės moksleivių akademijos vasaros susitikimų metu, moksleiviai
Vasario 9 d. Berlyno kino šventėje prasidėjusiame tarptautiniame kino renginyje „Europos filmų mugė“, lankytojai kviečiami užsukti į Lietuvos skyrių, kuriame pristatomas Lietuvos kinas, mokestinė lengvata kino gamybai bei naujausi lietuvių kūriniai.
Devynias dienas truksiančiame renginyje pusšimtis mūsų šalies kino kūrėjų lietuviškų filmų stende dalinsis kino naujienomis, pristatys festivalius, rinkos privalumus, projektus, dalysis patirtimi, tirs bendradarbiavimo galimybes. Skaityti toliau
Prasideda naujausias Vilniaus mažojo teatro renginių ciklas – susitikimai Vilniaus mažajame teatre, kuris suteiks galimybę žiūrovams geriau pažinti ryškiausias lietuviško Teatro asmenybes. Pirmasis renginys pakvies į literatūrinio skaitymo vakarą. Jis numatytas lapkričio 23 d. 18 val.30 min.
Viena talentingiausių jaunosios kartos Vilniaus mažojo teatro aktorių Agnė Šataitė skaitys Nacionalinės meno premijos laimėtojos Onės Baliukonės (1948–2007) eiles. Poetė Onė Baliukonė savo kūryboje gynė taurumo estetiką, neabejojo klasikinėmis vertybėmis, Skaityti toliau
Rugsėjo 2 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre prasidės 76-asis sezonas. Jį atidarys Lino Marijaus Zaikausko režisuojamo spektaklio „Lavina“ premjera. Pjesės autorius – vienas garsiausių šių dienų turkų dramaturgų Tundžeras Džiudženoglu. Kaip teigia spektaklio režisierius, „Lavinoje“, skrodžiančioje baimės pavidalus, pinasi aktualumas, universalumas ir kartu paradoksali, žiauri poetika.
Vieną iš pagrindinių vaidmenų spektaklyje atliks garsi teatro ir kino aktorė Olita Dautartaitė. Šia proga su aktorė pasakoja apie netikėtą grįžimą į sceną, ilgametę patirtį joje ir neišblėstančią meilę teatrui. Skaityti toliau
Šiandien, spalio 8 d. eidama 89-uosius mirė televizijos režisierė, aktorė, scenaristė Galina Dauguvietytė.
G. Dauguvietytė gimė 1926 m. lapkričio 25 d., jos tėvai – tėvai Borisas Dauguvietis ir Petronėlė Vosyliūtė.
1943–1944 m. vaidino (slapyvardis Galina Daugaitė) Žemaičių teatre Telšiuose.
1947–1949 m. lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948–1952 m. vaidino šiame teatre. 1951–1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1952–1958 m. Skaityti toliau
Rugsėjo 25 d. Auksinio scenos kryžiaus laureatė, legendinė Vilniaus Mažojo teatro (VMT) aktorė Eglę Gabrėnaitė pažymėjo savo 65-ąjį gimtadienį. Šių neeilinių sukaktuvių proga E. Gabrėnaitė Vilniaus mažajojo teatro scenoje vaidino spektaklyje „Motina (Vasa Železnova)“.
Pasak režisieriaus Kirilo Glušajevo, šiandien Lietuvoje dramaturgo Maksimo Gorkio sukurtą monumentalią Vasą Železnovą suvaidinti gali vienintelė Eglė Gabrėnaitė ir niekas kitas. Už šį ir kitus reikšmingus vaidmenis, kuriamus kituose teatruose, Vilniaus mažasis teatras šiemet E.Gabrėnaitę pasiūlė įvertinti Nacionaline kultūros ir meno premija. Skaityti toliau
„Auksinė gervė“ man ypatinga tuo, jog primena kiek ilgai gyvenu“, – gero humoro nestokodama juokėsi aktorė Gražina Balandytė. Praėjusiais metais ji prisijungė prie šį apdovanojimą, už nuopelnus lietuviškam kinui, pelniusių kino legendų rato.
Artėjant 8-iesiems apdovanojimams „Sidabrinė Gervė“, G. Balandytė prisiminė, kad gauti tokį įvertinimą – labai svarbu. Tai yra tikrasis tavo darbų pastebėjimas ir įprasminimas.
„Nors mano pačios akimis, aktorės karjera man buvo trumpa ir nenusisekusi, bet aš džiaugiuosi, kad ji buvo. Man nepaprastai malonu buvo įeiti į tą erdvę, tapti jos dalimi. Skaityti toliau
Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms
Kovo 22 d. 13.30 val. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, tęsdamas ilgalaikį kultūrinį bei švietėjišką projektą „Vakar ir visados“, kviečia pamatyti literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Tėvynei skiriu turtus, darbus ir gyvenimą….“ (scenarijus ir režisūra V. Kochanskytės) Vilkaviškio parapijos salėje (Vytauto g. 83, Vilkaviškis).
2006 metais būtent su šia programa fondas ir pradėjo savo veiklą. Tai buvo pirmasis fondo renginys, – Klaipėdos piliavietėje, o dabar ši programa bus rodoma ir Vilkaviškyje.
„Jei ne tragiškas mano Tėvynės ir tautos likimas, būčiau tapęs kompozitoriumi“, – artėjant gyvenimo saulėlydžiui, karčiai apgailestaudamas yra išsitaręs kompozitorius M.K.Oginskis. Skaityti toliau
Vasario 27 d. po ligos Anapilin iškeliavo kino ir teatro aktorė, režisierė Danutė Juronytė (1933–2015).
Menininkė gimė 1933 metais Kaune. Per karą su šeima gyveno Vilniuje, po to persikėlė į Panevėžį. 1949 metais įstojo į Panevėžio teatro dramos studiją, vadovaujamą režisieriaus J. Miltinio. Nuo 1951 metų dirbo Panevėžio dramos teatre, nuo 1954 metų – Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė, režisierė. Sukūrė apie 80 vaidmenų teatre, kino ir televizijos filmuose, Kauno dramos teatre pastatė spektaklius: Inger Hagerup „Stiklinė arbatos su citrina“ (2009), Juhan Smuul „Svečiuose pas pulkininko našlę“ (2005), „Randor Kvit, arba Kas gudresnis“ (1998), Aldona Liobytė „Meškos trobelė“ (1998), Birutės Pukelevičiūtės „Dar kartą atsigręžiu“ (1996). Skaityti toliau
„Tikra Alasytė – kiek smagaus alaso scenoje nuo jos vienos! O svarbiausia – ir balsą griausmingą mergiotė turi, ir muzikali velniškai!“ – žavėjosi mano garbaus amžiaus kaimynas, „Auksinio balso“ ir Aistės Lasytės gerbėjas, o jos pergalę atšventė su šampanu. Šio vyriškio pavardė redakcijai žinoma, tačiau viešinama nebus, mat jis prisipažino balsuodavęs už Aistę slapčia nuo žmonos, o ši balsuodavusi už Deivį, kurį dievina.
Lapė konkurso vištidėje
Taigi šitokiais, kartais apsukais ir pavojingais keliais liaudies balsui nuėjus į dangų, na, gerai, į nacionalinio transliuotojo eterį, lig šiol mažai kam žinoma grupės „Liūdni slibinai“ vokalistė tapo 2014 m. Lietuvos „auksiniu balsu“…
Lapkričio 5 d. Kaune prasidėjo praktinių užsiėmimų ciklas suaugusiems „Teatro terapija“. Tai vienintelė tokia praktika Kaune, kviečianti suaugusiuosius geriau pažinti save, atrasti savybes, padėsiančias atsiskleisti, bei panaudoti aktorinio meistriškumo įrankius asmeniniams ir profesiniams tikslams siekti. Organizatorių teigimu, ši iniciatyva skirta tiems, kurie nori „Sudėtingus dalykus padaryti paprastais, paprastus – įprastais, įprastus – maloniais.“ (K.Stanislavskis)
Kūrybinės terapijos idėją, parsivežtą iš Kanados Lietuvoje įgyvendins šeimyninis talentų tandemas – A.Lebeliūnas bei aktorė, ilgametė TV filmų garsintoja D.Lebeliūnaitė. Pasak seminaro vedėjų, teatras terapijai pasirinktas Skaityti toliau
„Tikėjimas man yra baisi rizika“, – yra pripažinęs Antanas Maceina, žymiausias mūsų filosofas, kurio visas gyvenimas buvo tikėjimo Dievą išbandymas. Turbūt ne šiaip sau viena ryškiausių, mūsų aktorių Jūratė Onaitytė savo jubiliejinį vakarą pradėjo nuo mažai kam žinomos A.Maceinos poezijos skaitymo. Tikėjimą teatru, savo profesija ši aktorė išsaugojo nebodama jos keliamos rizikos, kuri menkesnio intelekto aktorę, pasikliaujančią vien išore, ilgainiui papjauna be peilio.
Jūratės Onaitytės santūri, inteligentiška kūryba slepia ir ugnį, ir gelmę, ir neįmenamą paslaptį, kurios joks interviu neapžios. Skaityti toliau
