Marijos Dičpetrytės gimimo devyniasdešimtmečiui paminėti Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą, dokumentais atskleidžiančią aktorės gyvenimo akimirkas, įamžintus vaidmenis teatre, kūrybinius vakarus, išleistą atsiminimų knygą „Magdė“.
Marija Dičpetrytė, 1953 m. baigusi Lietuvos SSR valstybinio dramos teatro vaidybos studiją, vadovaujamą Aleksandro Kernagio, 1955 m. pradėjo dirbti Klaipėdos dramos teatre.
Čia prabėgo jos, kaip aktorės, „aukso amžius“:
per dešimtį metų aktorė sukūrė trisdešimt šešis vaidmenis, vaidino režisierių V. Jasinsko, K. Juršio, V. Limanto, A. Žadeikio spektakliuose.
1965–1973 m. M. Dičpetrytė dirbo Lietuvos SSR valstybiniame jaunimo teatre, atliko vaidmenis režisierių V.Čibiro, D. Tamulevičiūtės, G. Žilio spektakliuose.
1973–1988 m. M. Dičpetrytė vadovavo Tarybinio kino propagandos biurui, Lietuvos skyriui.
Jos rengtuose vakaruose bei išvykose dalyvavo kino profesionalai kritikai, režisieriai, kino operatoriai, aktoriai ir kiti su kinu susiję asmenys.
Į Vilnių atvykdavo kino žvaigždės, tokie kaip V. Artmanė, A. Batalovas, R. Bykovas, O. Dalis, N. Gundareva.
1965 m. teatro režisierė A. Ragauskaitė įkūrė Jauno žiūrovo teatrą, kuris po metų virto Lietuvos SSR valstybiniu jaunimo teatru.
M. Dičpetrytė buvo viena pirmųjų šio teatro aktorių. 1966 m. pasirodė V. Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“ – teatro gimimo spektaklis, kuriame M. Dičpetrytei teko vienas pagrindinių – Džiuljetos – vaidmuo.
Jaunimo teatre aktorė sukūrė ir daugiau vaidmenų:
Elison Porter D. Osborno „Atsigręžk rūstybėje“ (1967 m.), Natašą B. Gorbatovo „Tėvų jaunystėje“ (1968 m.), Zerbinetą Moljero „Skapeno klastose“ (1969 m.), Klėją G. Figeredo „Ezope“ (1972 m.), daug vaikiškų spektaklių personažų.
Valstybiniame jaunimo teatre aktorė dirbo iki 1973 metų.
1973–1988 m. M. Dičpetrytė vadovavo Kino meno propagavimo biuro Lietuvos skyriui.
