Žymos archyvas: akmuo

Sekmadienio sakmė. Apie dalingą žmoną (2)

„Vilkų mergaitė“. iliustravo Gelrev Ongbico | leidyklos „Nieko rimto“ nuotr.

Buvo vienas bernas, neturįs laimės. Jam viskas nesisekė, visas jo pelnas į nėkus virto, kartais jisai neturėjo nei kuo apsirengti, nei ką valgyti. Ką jam daryti?

Sumanė jis vieną kartą eiti prie vieno ūkininko tarnauti. Pas tojo ūkininko buvo didelis akmuo klone. Prašo tad tas bernas ūkininko:
– Dirbsiu aš pas tamstas penkerius metus kiek tik galėdamas, denk mane ir valgydink – vietoje algos gi po penkerių metų atiduosi man tik tą akmenį. Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Prakalbinus akmenį (0)

Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Pilkas akmuo,
Pilkas akmuo,
kurį padavė man
vietoj duonos –
būk mano broliu.

Taip J. Degutytės  eilėse akmeniu pasitikima, jam išsisakoma. Skaityti toliau

Kelmėje pristatoma V. Kašinsko etnotapybos paroda „Mitologiniai akmenys“ (0)

V. Kasinskas paroda Mitologiniai akmenys

Liepos 12 d., trečiadienį, 14 val:  Kelmės kultūros centro Juozo Liaudansko galerijoje (II a.) bus pristatoma Virginijaus Kašinsko etnotapybos paroda „Mitologiniai akmenys“. Ši Virginijaus Kašinsko etnotapybos paroda – tai mūsų protėvių dvasinės kultūros aidas.

Kiekvienam lietuviui būtina stengtis suvokti savo tautą, kurioje gimėme, jos kultūrą, perimti senolių ir tėvų dvasinę patirtį, kalbą, etnines tradicijas ir papročius, visa tai puoselėti ir perduoti ateinančioms kartoms. Skaityti toliau

L. Vasilevičius. Statant Perkūno pirtį Jorės šventei – netikėtas atradimas (2)

Meistras Aliukas įdeda stebuklingą akmenėlį laikantį visą krūsnį. Kulionys. 2017-04-21 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kasmet  daugybė romuvių  iš visos Lietuvos suvažiuoja į  Jorę Kulionyse, Molėtų rajone, į savotiškus metinius  „pagonių atlaidus“.  Šeštadienį būna talka ant piliakalnio, pirtis, senoviniai žaidimai, laužas, jaunimo šokiai.  Sekmadienį vyksta šventinės apeigos – iš Dangaus šviesulių stebyklos žygiuojame į piliakalnį, giedame „Jori, tėvas šaukia“. Įkopę į viršūnę  giedame protėvių atminimo ir karines giesmes, aukojame  Dievams, ugniai, protėvių vėlėms. Krivė įšventina  naujus  Vaidilas ir   romuvius.   Po apeigos  priešpilyje vyksta apeiginė karių kova skirta Pilėnų atminimui pagerbti.  Nusileidę į slėnį užkuriame aukurą Dangaus stebykloje. Labiname Gabiją, Žemyną, Perkūną, vaišinamės duona ir raudonais joručiais, sveikiname Skaityti toliau

Geologai ištyrė karjere aptiktą nepaprastą riedulį (0)

geologai tiria riedulį_am.lt

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai Šaltiškių molio karjere (Akmenės raj.) tyrė unikalų Lietuvoje radinį – iš granito ir diabazo sudarytą maždaug 3 m ilgio ir 2 m pločio riedulį. Radinys įdomus dėl jame esančių uolienų intarpų. Jų forma įvairi: stačiakampio, lęšio, netaisyklinga. Kai kurie intarpai turi gana aštrius kampus, o kai kurie tokių neturi, yra aptakių formų. Dauguma intarpų turi šviesias, tikriausiai talpinančio granito/granodiorito sudėties gyslas.

Aptiktas riedulys – puikus magmų maišymosi (angl. magma mingling) pavyzdys. Šis Skaityti toliau

Telšių rajone aptiktas įspūdingo dydžio riedulys (1)

Telsiu rajono, Tryskiu miestelio akmuo2

Į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Telšių rajono agentūrą kreipėsi Tryškių miestelio gyventojas ir pranešė, kad tvarkydamas senos sodybos teritoriją atkasė didžiulį riedulį. Nepilnai atkasto akmens ilgis pirminiais duomenimis sieką 6 su puse metro, plotis 3 metrai 60 centimetrų, o aukštis 2 metrus 60 centimetrų.

Telšių rajono, Tryškių miestelio gyventojas V.U. tvarkydamas sklypą matė, kad šalia seno namo kyšo akmuo. Norėdamas išlyginti sklypą, vyras ėmė akmenį atkasinėti, tikėdamasis jį patraukti. Jo nuostabai, kasant akmuo vis didėjo ir didėjo. Skaityti toliau

Pavasarinio ledonešio išdaiga – naujas didžiulis riedulys (0)

Riedulys-Suris Elektrenu sav_G. Mikalausko nuotr

Praėjusią savaitę Neries kairiajame krante ties Pugainių kaimu (Elektrėnų sav.), apie 1,3-1,5 km žemiau Bražuolės žiočių, buvo aptiktas didžiulis – 2,3 m ilgio ir 0,9 m aukščio – riedulys. Savo forma jis primena milžinišką sūrį, smailiu galu atsuktą aukštupio link.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai nustatė, kad tai smulkiagrūdis biotitinis plagiogranito gneisas. Manoma, pasak LGT Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjo Vido Mikulėno, kad šis įspūdingas Skaityti toliau

Atmintys III. Iždininko sūnus (Podskarbiec) (3)

1 pav. Identifikuojamo akmens vaizdas nuo Neries pusės. | Aleksandro Stabrausko nuotrauka.

Iždininko sūnus – vienas iš daugelio Neries akmenų, grafo Konstantino Tiškevičiaus paminėtų 1857 m. ekspedicijos medžiagoje: Pomiędzy Zwierzyńcem a Zakretem przebyliśmy zaborę Nowa- Rafą zwaną. Za Zakretem ustają na lewym brzegu wzgórza i las się kończy (…) Prawy brzeg, zawsze wysoki, piętrzący się po nad rzeką, i świecący się żółtym piaskiem i gliną, po którym leszczyna, kalina i drobna karłowata lipa tam i owdzie się ściele, i swoją zielonością przerywa żółtą jednostajność. Przy pierwszem Zakręcie, z wody wyglądający piramidalnego kształtu wielki kamień, Podskarbiec się u flisów, nie wiem dla czego, nazywa. Jeszcze dwa niewielkie zakręty, przebytie po Nerysie, i już jesteśmy przy folwarku biskupów wileńskich, Poneris po litewsku (…)1. Skaityti toliau

Atidaroma Eglės Čėjauskaitės-Gintalės paroda „Balsai ir daiktai“ (0)

Paroda "Balsai ir daiktai" | Rengėjų nuotr.

Spalio 13 d., 18 val., (AV17) galerijoje atidaroma juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės personalinės paroda „Balsai ir daiktai“ (Balsā i daiktā). Paroda veiks iki lapkričio 7 d.

Galerijoje juvelyrė pristatys specialiai šiai parodai sukurtus darbus, įkvėptus poetės, literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės eiliuotų tekstų ir knygų, parašytų žemaičių tarme: „Balsai ūkuose“ (Balsā ūkūs), „Gyvenu viena“ (Gīvenu vīna) bei „Tai parėjau“ (Tata parėjau). Skaityti toliau

(AV17) galerijoje atidaroma lietuvių skulptoriaus, monumentalisto, tapytojo Gitenio Umbraso kūrybos paroda (nuotraukos) (1)

Monumentaliukai I | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 11 d., 18 val. (AV17) galerija (Aušros Vartų g. 17, Vilniuje) kviečia į lietuvių skulptoriaus, monumentalisto, tapytojo bei viešųjų erdvių menininko Gitenio Umbraso kūrybos parodos atidarymą. Paroda galerijoje veiks iki spalio 4 dienos. Joje menininkas, geriausiai žinomas kaip „Stebuklo“(1999), mozaikinės plytelės Katedros aikštės grindinyje, bei „Meilės krantų“ (2004) Neries krantinėje autorius, pristatys savo tapybos, skulptūros bei „miniatiūrinės monumentalistikos“ darbus, sukurtus laikotarpiu nuo 1978 iki 2015 metų.

Gitenis Umbrasas daugelį metų kuria įvairias nedidelio masto skulptūrines kompozicijas iš Skaityti toliau

Kviečia pakeliauti ledynmečio pėdsakais (0)

ledynmecio pedsakai.am.lt

Rugpjūčio 2 d., sekmadienį, duris atvers naujas Salantų regioninio parko lankytojų centras.

Lankytojų čia laukia įrengta ekspozicija „Ledynmečio pėdsakai“, pristatanti šio krašto unikalumą. Maždaug prieš 20 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus.

Išskirtinis Salantų regioninio parko bruožas – tundros kraštovaizdį primenantys riedulynai – kadagynai. Tik čia galima pasigėrėti storiausiu ir seniausiu Lietuvoje kaštonu. Kraštovaizdžio savitumą paryškina Kartenos ir Imbarės piliakalniai, ant kurių stovėjo senosios kuršių pilys. Skaityti toliau

Šalies gamtos turtų sąrašas – ilgėja (0)

Broliu akmuo. Joniskio r._Mikuleno nuotr

Pernai šalies saugomų ar saugotinų geologinės svarbos objektų, vadinamųjų geotopų, sąrašą papildė 22 nauji objektai. Daugumą šių objektų (17) sudaro šaltiniai. Tai du Šv. Jono (Paplatelės ir Uogučių) šaltiniai, taip pat Vaškio, Jakubausko, Vaitkaus, Dirdos, Žaltakalnio, Knygnešių ir Mačernio tako šaltiniai Žemaitijos nacionaliniame parke, Skiručių versmė Dubysos regioniniame parke, Lukštų, Mažeikių, Panemunio ir Ramintos šaltiniai Rokiškio rajone, Čiegio – Zarasų rajone, Jaskoniškių – Sartų regioniniame parke ir Dūburio šaltinis Dūburio hidrografiniame draustinyje (Zarasų r).

Skaityti toliau

T. Dirgėla. Sekmadienio pamėklijimas (2)

Sekmadienis Karoliniškėse | T. Dirgelos nuotr.

Kiekvienas durnius žino, kad sekmadienis – nedarbo diena.
Liaudies išmintis

Ne kiekvienas sekmadienis žino, kad durniui visa savaitė – nedarbo.
Autoriaus išimtis

Viens Skaityti toliau

Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas) (9)

Jorė | V.Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 26–27 dienomis, Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai jau 18-tą kartą švęs pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Balandžio 26 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai talkininkaus tvarkydami ir pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės vietą. Po Talkos visi sugužės į kaimišką Kulionių pirtį, kurioje pasitelkę pirmaprades gamtos galias – ugnį, vandenį, orą, akmenį, garą ir beržines vantas sustiprins savo jėgas. Skaityti toliau

Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas? (9)

Jonas Trinkūnas Rasų šventėje Vilniuje | V.Kopusto nuotr., delfi.lt

Daug senųjų tikėjimų ir religijų jau nustumtų į praeitį, tačiau visi jie turėjo didesnę ar mažesnę įtaką žmonijos raidai. Mums taip pat derėtų žinoti apie senovės lietuvių papročius ir apeigas, apie savo ar gyvenamosios vietovės vardo kilmę ir reikšmę, saugoti savo gyvenamąją aplinką ir semtis iš jos tvirtybės. Vienas iš gamtiškojo mūsų kultūros paveldo puoselėtoju buvo neseniai amžinojo poilsio atgulęs Lietuvos vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

Senovės kriviai kalbėjo apie žmogaus menkumą ir gamtos didybę Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Varnas ir paraks (0)

Varnos | rc.lt nuotr.

Po paraka išmislyjima varnas kverkdamas susišauki pulką. Po orą skraidydamas, sukalbėja, kai dabar reik išsisaugotis no paraka ir pūčkų.

– Pirm to, – atsaki sens varnins, – buva galima no žmogaus pasidabot. Jau iš tola matėm, jei vaikins an žemes lenkės akmenį arba knipelį pasigriebt. O kad ir tai nepatėmydavom, tai nors girdėdavom knipelį birbiant ar matydavom akmenį atlekiant ir galėdavom pasitraukt. O jei ir strieloms ša[u]dava, tai vis būdava galima apsilenkt, ir tą juk atlekiant iš tola matėm. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Čiobreliai žydi ir ant akmens (0)

R. Jasukaitienės nuotr.

Išplaukiame iš Golvėjaus. Iš jo kadaise airiai išplaukdavo ieškoti laimės. Leisdavosi į Atlanto platybes. Į nežinomybę. Į laisvės šalį – Ameriką. Mus suvilioja Arano salos. Ten buvusieji žavisi jų rūsčiu egzotiškumu.

Nuo Golvėjaus iki didžiausios iš trijų Arano salų – valanda kelio, jei vandenis galima pavadinti keliu. Kelte – įvairiausių tautybių žmonės: vieni – keliautojai profesionalai, apsikarstę fotoaparatais ir filmavimo kameromis, kiti vyksta atsipalaiduoti, treti, ko gero, įdomiausi – jie ieško akistatos su savimi; kuo neįprastesnės sąlygos, tuo daugiau jos atveria mumyse juslių – kasdienybe, nuobodybe, Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie ubagą ir gaspadinę (0)

Akmuo prie slenksčio | slapenas.lt nuotr.

Buvo tokia gaspadinė. Ji, būdavo, kaip ateina ubagas, tai in vietą duonos ji vis paimdavo kačergą. Ale atėjo ubagas ties tais namais, sutiko kitą – ans sako:
– Šituos namuos tai jokią almužną niekad negaunu.
– Tu negauni duonos, o aš da gausu ir lašinių.
– Na na, aik graičiau, gausi kačergą.
– Na, matysi, kad aš gausu lašinių.
Ir nuvėjo. Atėjo in stubą. Ta gaspadinė tuo už kačergos ir klausia:
– Seni, iš kur tu?
Sako:
– Iš Buizių. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Kaip arklys tapo arklevičia (13)

K.K.Šiaulyčio pieš.

Arklys, pakol buvo jaunas, visiem prisidavė, ale kaip paseno, gaspadorius norėjo užmušt. Tada arklys pasakė:

– Geras gaspadoriau! Už tai, ką aš tau slūžinau viernai, duok pakaustyt mane plieno patkavom.

Ir kaip norėjo, teip stojosi. Paskui padėkavojo savo geradėjui ir nuėjo in pagirį, kur kaip galėdamas žyvijosi.

Tam karte vaikštinėjo levas tuo pagiriu. Labai apsirūstino, kad šyvis neklaupė prieš jį, ir pasiklausė: Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Girių žmonės (7)

Vytautas V. Landsbergis

Kalbėdami apie tautų atsiradimo pradžią, mokslininkai išskiria keturias  pirmykščių tautų rūšis – kalnų, girių, stepių bei jūros tautos. Pirmiausia, anot  senosios Europos tyrėjų, atsiradę girių žmonės, o kalnų bei jūrų – truputėlį vėliau. Stepė tuomet dar buvo beveik negyvenama. Tatai nulėmė daugelis  aplinkybių, bet svarbiausioji jų – maistas! Juk net ir paskutiniam dinozaurui  aišku, kad lengviausiai prasimaitinti anais laikais galėdavai tik girioje.

Lietuviai nuo neatmenamų laikų buvo giriniai. Miškas mūsų protėviams buvo ir  tėvas, ir motina: jis ir maitino, ir slėpė, ir rengė. Net iki šių dienų Dzūkijoj  tebešnekama: Skaityti toliau