Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Tęsiamas tarptautinis projektas „Amžius nėra kliūtis“ (0)

 Projekto „Amžius nėra kliūtis“ partnerių susitikimas Vilniuje | P. S. Krivicko nuotr.

Toliau vyksta pasirengimas įgyvendinti projektą „Amžius nėra kliūtis“ („Age is not an obstacle“). Jį finansiškai remia Šiaurės šalių Ministrų taryba. Projekto bendradarbiai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensininkų organizacijų  praėjusį rugpjūtį buvo susirinkę Rygoje ir aptarė svarbius programų sudarymo bei įgyvendinimo etapus. Antrasis susitikimas surengtas gruodžio antrąją savaitę Vilniuje, viešbučio „Europa City“ konferencijų salėje.

Projekto koordinatorius, Latvijos pensininkų federacijos atstovas Martinas Valteris (Mārtiņš Valters) priminė, kad svarbiausias projekto „Amžius nėra kliūtis“ tikslas yra pensininkų gyvenimo gerinimas Baltijos šalyse. Tai reiškia būtinybę sudaryti mokymo programas tiek žmonėms, išėjusiems į pensiją, Skaityti toliau

Gaiva Paprastoji. Autsaiderių menas (video) (0)

Adam Jepessen.CL COPAIPO, 2015 Archival pigment print folded on rice paper. 88 X 109 CM EDITION OF 5 + 2 AP | Gallery taik persons nuotr.

Šį pavasarį Amsterdame vyko didžiulė tarptautinė meno birža su keistu akcentu – autsaiderių menas (Outsider Art). Nuėjus pasižiūrėti  pasirodė, jog ten daugmaž susirinkę galerijos ir pristato autorius, nelabai telpančius į dabartinę vyraujančią madą  ar apskritai į šiuolaikinio meno kryptį… Autoriai ir darbai įdomūs, bet, matyt, sunkiai randama galimybė juos pristatyti publikai ir nelabai aišku, kokiu formatu juos pasiūlyti pirkti… Vaizdas buvo labai margas, bet bendra kokybė nustebino ir paskatino pasidomėti plačiau, kas tas „Outsider Art“, iš kur, su kuo valgomas…

Skaityti toliau

Tautos stiprybės paieškos ir galimybė Veliuonai (0)

J. Stanaitienės nuotr.

Lapkritis – tai laikas, kai anapilin išėjusių artimųjų atminimą šildome žvakių liepsna ir mintimis apie juos. Pirmą kartą ant Veliuonos piliakalnio surengtose Vėlinėse taip pat buvo pagerbti mirusieji, tačiau pagoniškas šventės atspalvis krikščioniškame pasaulyje iš karto sukelia atmetimo reakciją.

Ar priešprieša neišvengiama?

Prieš 630 metų, didiesiems kunigaikščiams Jogailai ir Vytautui į Lietuvą atnešus krikštą, į užmarštį sparčiai ritosi pagonybės tradicijos, dievybės ir papročiai. Skaityti toliau

Kaune pašventintas paminklas žuvusiems Lietuvos kariuomenės karininkams (1)

Iškilmių dalyviai | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lapkričio 18 d., Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietų ir nacių okupacijos aukoms, atminti. Ant pilko granito stelų įamžintos 839 žuvusiųjų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardės.

Karininkų atminimas gyvas mūsų širdyse

Iškilminga ceremonija prasidėjo J. Marcinkevičiaus žodžiais, kuriuos perskaitė renginio vedėjas dim. mjr. Gediminas Reutas: „Kai norime kalbėti apie Tėvynę,/ Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią? (2)

Sodinamas ąžuolas partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Centre – 20 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Liudas Simutis | R.Čėplos nuotr.

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais, braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras – geriausias vaistas viduriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas – užtraukė žieve, liko tik gilūs randai. Skaityti toliau

Dabikinė: grafų langai ir senas parkas (nuotraukos) (1)

Dabikinės dvaras. Akmenės r. | J. Zvonkuvienės nuotr.

Dabikinės dvaras. Jau turėjau laimės savo akimis paliesti ir šį Žemaitijos taškelį. Tiesa, svarbesni man yra Brėvikiai, priklausę bajorams Narutavičiams. Tai nuošalus medinis dvarelis šalia Alsėdžių, bet jau Telšių rajone. Ten 1891 m. gimė, paaugo mano Babūnelė Domicelė Kybartaitė-Ginčauskienė. Ji vis minėdavo Brėvikius, nuolat kartodavo ir Dabikinės pavadinimą. Deja, per maža buvau suprasti, kokia tarp jų sąsaja, apie ką visa tai… Tiek tesupratau, kad apie ponus, kurie važiuodavo, išvažiuodavo, nuvažiuodavo, parvažiuodavo… su kažkokiomis naujienomis. Vėliau neužteko supratingumo ko nors paklausinėti. Dabar jau seniai seniai nebėra ko bepaklausti. Brėvikių dvarelį žinau gerai ir netuščiai, o Dabikinė vis tebebuvo paslaptis. Svajojau surasti ją, nors ilgai nežinojau, nė kurioje ji pusėje. Skaityti toliau

Vėlinių prisiminimo mozaika (nuotraukos) (3)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Visų Šventųjų dienos išvakarėse Kaune ir Vilniuje Vengrijos ambasada Lietuvoje surengė 1956 metais  Vengrijoje vykusios antisovietinės revoliucijos ir jos tuometinių atgarsių Lietuvoje, žinomų kaip Vėlinių įvykių, minėjimą. Šis minėjimas jau įgavo gražios ir prasmingos tradicijos pobūdį,  prisimenant mūsų abi tautas, kovojusias už savo laisvę, kovojusias ir nugalėjusias sovietinį imperializmą. Gera pažymėti, kad šią tuomet parodytą  mūsų tautos solidarumą kovojusiai Vengrijai, tą istorinę lietuvių ir vengrų tautų vienybės pademonstruotą atmintį neištrynė  laiko sūkuringi vėjai. Ji liko gyva.  Skaityti toliau

Ą. Bajor. Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro (audio, video) (14)

Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ žynys, Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas. Jo mirtis tapo paskatinimu jo pasekėjams tęsti velionio pradėtus darbus – šventoji ugnis jo garbei buvo saugoma visą vėlių laiką (40 dienų), o dabar su savanorių pagalba  bus saugoma amžinai. Šatrijos Romuvos vaidilė Ąžuolė Bajor pasakoja apie ilgą bendruomenės kelią šio svarbaus darbo link.

Adolfas Gedvilas buvo kuklus ir pasišventęs žmogus Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Sodybų tuštėjimo metai (ne pagal Avyžių) (4)

Dijana Apalianskiene_asmen.nuotr

Dideli miestai vargina. Žmogus iš prigimties linkęs gyventi mažoje, jam gerai pažįstamoje aplinkoje, kur kiekvienas kampas kalba savąja kalba, žiūri savomis akimis ir šviečia įprasta Saulė.

Taip ir keliauja dabartinio Lietuvos išeivio širdis į tuos kampus, kurie vis dažniau ir dažniau tampa užmiršta sala, su keistu buvusio kaimo pavadinimu, kurio jau nėra kam garsiai ištarti.

KAREIVONYS. Kas gali būti gražiau už tokį kaimo pavadinimą. Taip ir matau anų  laikų Lietuvos kareivėlius lininiais marškiniais, žingsniuojančius kaimo daubomis ir kalneliais…  O gal tai reiškia visai ką kitą? Bet ne – legendos pasakoja apie to kaimo gausų būrį  jaunuolių  išėjusių  kovoti už  Tėvynę. Skaityti toliau

R. Šedytė: Lietuva – mano širdyje! (3)

rafaele-sedyte-respublika.lt nuotr

Šiais laikais, kai emigruoti iš Lietuvos tampa gero tono ženklu, kai žmogaus pasilikimas gyventi Tėvynėje kone visuotinai suvokiamas kaip jo nesėkmė, kai lietuvaičiai skuba keisti savąją prigimtinę pasaulėjautą, moralę, bet kokias priklausomybę lietuvių tautai liudijančias skirtybes (netgi pavardes!), labai reikia nacionalinį nubudimą, sugrįžimą, ne reklaminę ir ne butaforinę meilę Lietuvai bylojančių pavyzdžių –liudijimų, kad lietuvių tautos žmonės dar geba išgirsti savy kraujo balsą, dar išdrįsta atsiliepti, Skaityti toliau

Šventuolėlį mačiau (2)

Bronius Pašakarnis | J. Zvonkuvienės nuotr.

Žemele žemaičių, brangiausioji tu, ne tuščia dar esi, ne tuščia! Yra dar tikrų tavo žmonių, dalgelį skambiai plakusių, margas pieveles pjovusių. Yra dar jų! Yra arklelį pavasario rytą kinkiusių, plūgu savo dirveles lyg duoną raikiusių. Rudenį rugelį sėjusių ir savo duonelę valgiusių. Yra dar jų! Yra! Su gražia dūšia, su rūpestinga meile per savo kiemelį einančių. Kokia dovana, kokia laimė šventą žemės žmogų susitikti, bent minutėlę trumpą jo tvirtumo globoje pabūti. Plieninio tvirtumo, angeliškos sielos žmogus! Ir nereikia net nieko daugiau žinoti – gražu tai, ką matai.
*
Skaityti toliau

Juozapavas. Keli tiesos paveikslėliai (nuotraukos) (0)

Juozapavo cerkvė, statyta apie 1924 m. Dar prižiūrima. Telšių rajonas, Nevarėnų seniūnija, 2017 m. J. Zvonkuvienės nuotr.

Tik tiesos paveikslėliai. Labai skuboti. Bet džiaugiausi ir tuo, nes buvau pažadėjus… O tiesa paveikslėliuose – tai tik noras parodyti, kaip kas atrodė tą dieną tame pasirinktame taškelyje, kai lankiausi, žvalgiausi.

Kartais žmonės žiūri tik ieškodami „geros nuotraukos“.  „Gera“ man pasitaiko tik iš netyčių. Man rūpi tik tiesa žemelės, ant kurios buvau. Miesto tiesa, kokio daiktelio tiesa. Daryti gražias nuotraukas – kita užduotis. Čia ir sugebėjimų reikia, ir laiko neskubaus. Sugebančiųjų šioje srityje tikrai netrūksta.

Taigi brendu per bet kokią žolę, per lauką bet kokį, kopiu į kalnelį… Krūmas tegu Skaityti toliau

Kas laimės „urbanistinį karą“? (video) (1)

Paveldo komisijos archyvas | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Lapkričio 15–16 d., Valstybinės kultūros paveldo komisijos sumanymu, Lietuvoje įvyks tarptautinis susitikimas su Europos Tarybos žinovais, kitų šalių atstovais dėl Lietuvos galimybės prisijungti prie Faro konvencijos. Akivaizdu, kad bandymai ratifikuoti konvenciją Lietuvoje gana sunkūs, trunkantys daugiau nei 10 metų, stokojantys ryžtingų sprendimų ir politinio pritarimo.

Spalio 4 d., Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Seimo Kultūros komiteto ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos rengto susirinkimo – „Viešoji komunikacija ir bendruomenių vaidmuo saugant kultūros paveldą“ dalyviai vieningai Skaityti toliau

Pagerbti Tverečiaus krašto laisvės kovų dalyviai (nuotraukos) (1)

Nuotraukoje paminklas 1944-1953 m. Tverečiaus apylinkėse žuvusių Vytauto apygardos partizanų atminimui | P. Šimkavičiaus nuotr.

„Kai sūnų išleidai į laisvės kovas
Ir ašarą nubraukei tyliai,
Pašvaistė ties pamiške švietė rausva
Ir nešė kulkosvaidžius vyrai.
Tą naktį dangus negesino žvaigždžių,
Aušra nusigandusi švito
Ir kraujas iš daugelio vyrų širdžių
Nudažė Tėviškės arimą. <…>“ Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Meniška siela nenusigyvena… (nuotraukos) (1)

Paragių dvaro savininkas dailininkas Nikodemas Erazmas Ivanauskas | Autoportretas.

Taigi, tos mintys lyg rudenio ūkana vis tvyro ir tvyro ties Paragiais. Plauko ten palaukėmis, pakelėmis, paplentėmis… Kiekviena vietovė juk, be akivaizdžių dalykų, kuriuos nesunku prisiminti, perprasti, palyginti, palieka dar ir savo paslapties dvelksmą – lyg mįslę kokią… Lankiausi čia vasaros pabaigoje – dėl renginio. Bruzdesys. Daug žmonių, daug mašinų. Ir, žinoma, tas šiemetinis lietus… Lietus ir lietus. Kai nustodavo lyti, galima buvo šiek tiek pasižvalgyti po aplinką. Vidus liko „neišskaitytas“. Tad vyliausi pargrįžti. Be jokių pareigų – tik pabūti čia. Pabūti…

Pabūti… Kad eidama sena alėja iki to mažo prūdelio, pažiūrėjusi į jo spindesį, į lygius Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės. Spalis (0)

Rudens vakaras | R. Motiejūno nuotr.

Spalio mėnesį žmonės jau baigia prisikrauti maisto podėlius žiemai, o gyvulėliai ir paukšteliai pradeda rudenines puotas: praskrendančios laukinės žąsys renka grūdus artojų pamirštose ražienose, skabinėja lesinėja vos prasikalusius rugių želmenis, jėgas kelionei kaupia. Griežlės, skrisdamos sunkiai ir lėtai šiltosios Afrikos link, pakeliui nutupia pastypinėti ant savo ilgų kojų, palesinėti jau apvytusių laukinių augalų sėklų ir sėklelių… Pasisotinę papilkėjusiose miežienose dausų link kyla gervių virtinės. Vaikai, pamatę paukščių rikiuotę, suka kepurę ir šaukia: „Žąsinėli, gervinėli, netiesus kelias ant jūrų marių, virvės galelis!“ Po kelių tokių šūksnių paukščiai pasimeta, iškrinka. Vaikai vėl šaukia: Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Apie bulviakasį ir kitus mažmožius (nuotraukos) (0)

Etnologė Nijolė Marcinkevičienė | Asmeninė nuotr.

Seniai seniai mano motulė ir dvi jos kaimynės Jonės ėjo šieną grėbę ir, be kitokių moteriškų balabaikų,  užvedė kalbą apie mėgstamiausius kvapus. Vienai Jonei maloniausias žibalo kvapas, kitai Jonei – šviežių arklio obuolių šiltas garas, o mano motulai – žydinčių pašarinių dobilų aromatas… Ir aš vis ieškojau savo mėgstamiausio kvapo. Šiandien einu link Petruko tvarto prikaltos pašto dėžutės pasiimti rajoninio laikraščio „Merkio kraštas“ – ima ir pakutena šnerves seniai primiršto, kartoko deginamo bulvienojo dūmelio dvelksmas. Ar nebus tai mano mieliausias kvapas? Jei ir ne mieliausias, tai bene daugiausia tolstančios vaikystės vaizdus kaip pasakų slibinus išjudinantis, Skaityti toliau

Pėsčiųjų žygiu paminėtas lakūno Stepono Dariaus atminimas (nuotraukos) (0)

R. Kaminsko nuotr.

Rugsėjo 30 d. Klaipėdos rajono Judrėnų seniūnijoje vyko pirmajasis pėsčiųjų žygis, skirtas Steponui Dariui pagerbti, kurį įveikti pasiryžo apie 300 žygeivių (tarp kurių nemaža dalis buvo iš Lietuvos šaulių sąjungos). Šį pėsčiųjų žygį rengė „Gargždų jungtinės pajėgos. Jo startas prasidėjo Dariaus kaime – prie Stepono Dariaus tėviškės – muziejaus.

Steponas Darius buvo Lietuvos karininkas, legendinis lietuvių lakūnas, kovų už nepriklausomybę dalyvis, sportininkas (tikr. Steponas Jucevičius-Darašius) Skaityti toliau

G. Merkys, R. Kaminskas. „Etnografinės“ mini-ekspedicijos užrašai: Laba diena, Ukmerge! (0)

Laba diena, Ukmerge! | Rengėjų nuotr.

Vietoje įvado

2017 m. vieną saulėtą rugsėjo vidurio dieną aplinkybės mus – dr. Raimundą Kaminską ir prof. habil. dr. Gediminą Merkį atvedė į Ukmergę. Mūsų rūpesčiai netrukus buvo sutvarkyti ir apie pietus „du socialiniai veikėjai“ susivokė, jog turi šiek tiek laisvo laiko. Iš karto nulėkėme į vietos kraštotyros muziejų.

Ramiai medituojančios muziejaus darbuotojos, pamatę potencialius lankytojus, paslaugiai sukruto. Susimokėję už bilietą (po Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Kaizerio kareivio laiškai ir piešiniai iš Lietuvos (nuotraukos) (0)

Kaizerio kareivio laiškai ir piešiniai iš Lietuvos | P. Šimkavičiaus nuotr.

Rugsėjo 8 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko istorinės knygos „Kaizerio kareivis Lietuvoje: Ivero Henningseno laiškai ir piešiniai“ pristatymas. Knygos pristatymo organizatoriai kvietime rašė: „Tai unikali dokumentinė knyga apie Lietuvą Pirmojo pasaulinio karo metais, kokią ją matė ir fiksavo į Vokietijos kariuomenę mobilizuotas amatininkas iš pietinės Danijos, nužygiavęs karo keliais nuo Augustavo (dabar Lenkija) iki Zarasų.“

Knygos pasirodymo aplinkybės

Renginyje dalyvavęs knygos autorius Kajus Henningsenas pasakojo, kad 1964 m. visiškai Skaityti toliau

R. Gudaitis. Su Rimtautu Šiliniu atsisveikinant (0)

Mirė kino režisierius Rimtautas Šilinis (1936-2017) | lfc.lt nuotr.

Paskutinis STOPKADRAS, Rimai, montažinėje ir salėje, plyksteli akinanti šviesa…

Daug, aibės kadrų – filmų dešimtyse, plačioje retrospektyvoje, ir štai – nebylus, finalinis kadras. Rekviem paskutiniam iš didžiosios plejados lietuvių kino dokumentikos meistrų.

Jame girdime Tavo balsą, ginantį savo ir meno tiesą. Anais laikais, kai siautėjo cenzūra, ir šiais, kai, sako, cenzūros absoliučiai jokiomis formomis nėra. Jame saugai nuo purvinų patarinėtojų rankų ir jų perkūnsargių meninę idėją, brandini, šlifuoji ir gilini. Skaityti toliau

G. Statinis. Gaujos vingių beieškant (1)

Gaujos žavesys | G. Statinio nuotr.

Ne visi žinome, kad ir Lietuvoje yra Gaujos upė, todėl nusprendėme vieną savaitgalį paskirti Dieveniškių kraštui ir neskubant jį patyrinėti, o svarbiausiai susipažinti su slapuke – Gauja.

Ties Dieveniškių sąsmauka, pasieniečiai apžiūri keliautojų veidus ir įsitikinę, kad jie nepanašūs į imigrantus ar kontrabandininkus, palinki gero kelio.

Ties Bėčionių piliakalniu, pasukame į vienvardį seną kaimą, kuris priklauso Dieveniškių istoriniam regioniniam parkui. Aplink akmenimis grįstą kelią išsimėčiusios kaimo gryčios, kai kurios jau nebegyvenamos ir šeimininkų sulaukiančios tik vasarą. Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: rugsėjis (0)

Jaunimas renkasi į Lygiadienio šventę. 2015 | D. Rastenienės nuotr.

Rugių sėjos vardą įgijęs, pirmasis rudens mėnuo kadaise vadintas paukštlėkiu. Kaimiečio akys vis dažniau kyla į dangų, išlydėdamos būrius paukščių… Čaižus kėkštų riksmas lazdynuose primena apie riešučio pačią brandą. Dar diena kita ir riešutai, kad ir mažiausio vėjelio sujudinti, ims kristi iš savo gūželių, slėptis po lapų kilimu.

Valstiečio artimiausi kaimynai ir vyšnių vagišiai špokai didžiausiais būriais jau kadų kadais paliko tėvynę, bet špokai-atskalūnai, išsibuvę, išsiskraidę po plačias apylinkes, Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Kaubojiškos šėlionės Viešvilėje (0)

Kaubojiškos šėlionės Viešvilėje | P. Šimkavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 12-osios saulėtą ir karštą dieną, Jurbarko rajono Viešvilės miestelio šventės „Viešvilės salūnas 2017“ nuotaiką pakėlė kaubojiškos šėlionės.

Nuo pat ryto miestelio stadione, pasipuošusiame Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Lietuvos Respublikos, Mažosios Lietuvos ir miestelio vėliavomis, skambėjo kantri, lietuvių liaudies ir kita žinoma muzika. Šventės šerifas kvietė dalyvius stebėti įdomias miestelio jojimo žirgais varžybas, visus norinčius

Skaityti toliau

L. Giedraitis. Sudervės pašonėje (5)

Liudvikas Giedraitis | D. Rastenienės nuotr.

Keliautojas, žygeivis Liudvikas Giedraitis, daugelį metų vedęs moksleivius įvairiais pažintiniais Lietuvos keliais, šį kartą nenutolsta nuo Vilniaus ir siūlo maršrutą PILAITĖ–BUIVYDIŠKĖS–GINEITIŠKĖS–ANTEŽERIS–ZUJŪNAI (7 km). Vilniečiai, prisipažinkime, juk nepažįstame savojo miesto apylinkių!

Atvažiuojam iki stotelės Pilaitė. Pietvakarių pusėj – pušynais apaugusi kalva, kopiam į ją. Tai piliavietė, dvarvietė. Čia,  Sudervės upelės kilpoj, XVI a., pasak archeologų, buvo pastatytas „uždaras gynybinis ir gyvenamasis mūrinių pastatų komplektas“, apjuostas iki 1,5 m storio siena su bokšteliais. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Palangoje paminėjome Prezidento A. Smetonos gimtadienį (0)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 10 dieną, Palangos grakščioje  „Baltojoje“ viloje, su būreliu sąjūdiečių, paminėjome Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 143-čiąsias gimimo metines.

Šioje viloje, vasaros metu, Prezidentas atostogaudavo su šeima. Tuomet vilą valdė Marija Tiškevičiūtė, kuri sovietams užėmus Lietuvą, buvo suimta ir ištremta enkavedistų. Tremtyje ir mirė, o jos kapo vieta, nežinomas iki šiol. Iškilios Lietuvos patriotės Marijos vardą, mini tik šeimos antkapinis paminklas Palangos kapinėse.

Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: rugpjūtis (1)

Rugpjūtis – tai jau tikrasis javų pjūties metas, tai užtvirtina ir paskutinio vasaros mėnesio vardas. Nors laukuose darbymetis, bet atlaidai su visais kermošias ir pakermošiais tęsiasi…

Šv. Laurynas (10 d) – ugnies globėjas. Šiaurinėje Lietuvoje šv. Laurynas laikytas didžiuoju namų, sodybų, laukų, turto globėju. Ar tik ne todėl, kad viena legenda pasakoja, kad šiam šventąjam Popiežius Sikstas patikėjo visus bažnyčios turtus? Ūkininkai jo garbei į bažnyčią nešėsi duonos riekę ir žvakigalį dėl pašventinimo. Tiesiai iš bažnyčios šeimos galva apeidavo savo trobas ir net kiekvieną medį ar jis tik sodybą puoštų, ar vaisius nokintų… Su tomis pačiomis sakramentalijomis keliais tris kartus apeina jaują, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Dienoraštis, arba dienos meniu (1)

Anuke_R.Jasukaitienes nuotr

Ši vasara kažkokia saldžiarūgštė. Ir ne dėl to, kad maža saulės, visą liepą vaikštome su striukėmis. Miške nėra mėlynių – nušalnojo žiedeliai, avietės supuvo, nepradėjusios žydėti… Gal bruknių bus? Nušienautoj pievoj – vien rūgštynių rausvi žiedynai, išsistiebę, išsikėtoję, kitus žolynus nusmelkę. Patinka rūgštynėms ši vasara. Ar ir medus bus rūgštus?

Takelis nuo sodybos prie upelio užžėlė, šeimininkui ilgėliau įsisirgus. Vos pora mėnesių praėjo – vaikščiotus takelius takažolės ir gysločiai užskleidė. Gamta nemėgsta tuštumos. Ji viską suglosto, apgaubia, suima savin. Skaityti toliau

T. Šidiškis. Po dzūkų aukštumą (0)

Pamiškės piliakalnis | Asmeninė nuotr.

Aprašomas 25 km   maršrutas: Aukštadvaris – Velnio duobė – Gedanonių kalnas – Aukštadvaris

Šis maršrutas patogus vilniečiams, kauniečiams, alytiškiams.

Žygis veda į pačią Dzūkų aukštumos širdį – Gedanonių kalną. Maršrutas eis daugiausia Aukštadvario regioninio parko teritorija, todėl kelionę geriausiai pradėti Aukštadvaryje, nuo regioninio parko lankytojų centro (Dariaus ir Girėno g. 2). Čia galima gauti daug informacijos apie gamtos ir kultūros paveldo objektus. Skaityti toliau

LDK paveldas dabartinėje Ukrainoje (0)

Kelionės dalyviai prie Lucko pilies | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.

Kaip pradėti vasarą? Sesija, o gal kelione? Toks klausimas beveik kasmet mokslo metų pabaigoje iškyla Užsienio lietuvių studentų klubo nariams. Siekdami labiau pažinti Lietuvos kraštą ir istoriją, bei pasivyti čia gimusius ir augusius savo tautiečius žiniomis ir patirtimi, toliau vykdome savo klubo edukacinę veiklą. Per dešimtį klubo gyvavimo metų Ukrainoje, Lietuvos istorijai artimose žemėse, lankėmės pirmą kartą. Todėl ši kelionė mums labai svarbi ir įdomi.

Dabartinė Ukraina begalinės dirbamos Skaityti toliau