Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

K.Navakas. Kitas iš Giedros dėžutės (1)

KatinasGal pabelsk tam estui, sako kolegos, besibūriuojantys prie Girdžių kaimo grandhotelio. Estas vardu Urmas Vadi, gyvena apartamente Nr. 4, į kurio duris beldžiu dusyk, kaip paštininkas. Atidaro visiškai nuogas, kažkoks apsiverkęs ir sako: aaaoovmsps? Taip, sakau, jau važiuojam.

Į autobusiuką įkeliama medinė kėdė netelpančiai kolegei, ateina estas (pasirodo, ne verkė, maudėsi) ir judam link Jurbarko, kur, kaip žinoma, prasideda šiaurės vasara.Estui įdomu, kad ieškoti šiaurės vasaros jam tenka kapstytis penkis šimtus kilų į pietus. Skaityti toliau

„Gamtos ir kultūros sandūra V.V.Landsbergio knygoje „Arklio Dominyko meilė“ (II) (0)

Justė Michailinaitė, www.alkas.lt

Arklys Dominykas |Sigučio Asch pieš.

Arklys su rugiagėle taip pat labai skirtingi, ir ne vien tik rūšies, bet elgesio, kultūriškumo požiūriu. Arklys, kaip laukinis gyvūnas, nepaiso jokių visuomenės, kultūros primestų normų, gyvena daugiausia spontaniškai, vadovaujasi savo įsitikinimais ir intuicija. Rugiagėlė yra kultūros atstovė – jai iš prigimties būdingos visiškai kitos bendravimo ir elgesio formos.

Rugiagėlė bando sukultūrinti ir arklį Dominyką, primesti jam tam tikras visuomenines, socialines elgesio taisykles ir žargoną. Į savo kalbą ji įtraukia tarptautinių žodžių, paaiškina jų reikšmę ir vartojimo aplinkybes. Kitaip tariant, nori išauklėti Dominyką. Drauge rugiagėlė stengiasi arklį išmokyti, kaip elgtis su moterimis, supažindina su tam tikrais lyčių skirtumais: Skaityti toliau

Gamtos ir kultūros sandūra V.V.Landsbergio knygoje „Arklio Dominyko meilė“ (I) (1)

Justė Michailinaitė, www.alkas.lt

Arklys Dominykas Sigučio Asch pieš.

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis – šmaikščiai pokštaujantis ir neįprastai į pasaulį žvelgiantis nonsenso tipo literatūrinės pasakos meistras.

Kaip ir reikalauja nonsenso poetika, jo kūriniuose dažnai žaidžiama kontrastais, prasilenkiama su logikos dėsniais – tai neretai sukelia šokiruojantį, nuostabą keliantį efektą, laviravimo tarp tiesos ir melo, tikrovės ir fantazijos jausmą. O ir pats autorius prisipažįsta, kad literatūrą vaikams rašo tarsi žaisdamas – kvailiodamas, ieškodamas kalboje dviprasmybių, mėgindamas panaudoti absurdo stilistiką ir prisimindamas Jono Basanavičiaus surinktas pasakas [1]. Skaityti toliau

V.Lukšas. Indoeuropiečių religijos šiuolaikinėje Britanijoje (I) (13)

Vytautas Lukšas, www.alkas.lt 

Vytautas Lukšas

Multikultūralizmas – šiuolaikinė politeizmo išraiška

Didžiosios Britanijos sikų bendruomenės senolis Radžinderis Singas (Rajinder Singh), iš Velinboro (Wellingborough) miestelio, pakvietė mane pasisvečiuoti ir patyrinėti Anglijos indoeuropietiškųjų kultūrų ir religijų gyvenimo.

Britanijoje egzistuoja gausybės religijų mišrainė, tarsi politeistinėje senovės Romos imperijoje, kur šalia tradicinių graikų ir romėnų kultų glaudėsi vietinių užkariautųjų tautų ir įneštiniai Egipto bei rytų kultai.  Skaityti toliau

Po Edeshiogą pasižvalgius (0)

Sigutis Obelevičius, www.anyksciai.lt, www.alkas.lt 

Anykštėnų delegacija (centre) kartu su Jodeshiogo miesto savivaldybės vadovais ir specialistais

Praeitą savaitę Edeshiogo (Ödeshög) mero kvietimu 3 žmonių Anykščių savivaldybės delegacija lankėmės Švedijoje, Jodeshiogo komunoje. Vizito tikslas – atnaujinti tarptautinio bendradarbiavimo ryšius, pasidalinti savivaldos patirtimi bei aptarti trišalių projektų galimybes. 

Edeshiogas  – nedidelė savivaldybė, kurioje gyvena tik apie 6000 gyventojų, o pagal plotą prilygsta 2-3 Anykščių seniūnijoms. Savivaldybė ribojasi su antru pagal dydį, 150 km ilgio bei 25 km pločio, turistų pamėgtu Veterno ežeru, kurio vanduo tinkamas gerti. Kraštas garsėja ir vandens paukščių rojumi vadinamu Takerno ežeru, gražiomis apylinkėmis ir miškais. Komunoje net 35 tarybos nariai. Po 18 socialdemokratų valdymo metų dabar savivaldybę valdo konservatoriai ir krikščionys demokratai. Skaityti toliau

Mažųjų miestelių ilgadieniai (4)

Kazys Kęstutis Šiaulytis, www.kazyskestutissiaulytis.blogas.lt        

Kazys K.Šiaulytis

Šiais laikais ne vienas didmiesčio gyventojas guodžiasi – akimirksniu pralekia savaitė,  prabėga visas mėnuo, apsidairau – jau lapkritis (gruodis, sausis ir t.t.). Nieko nuostabaus, kai pirmadieniai – penktadieniai susilieja į vientisą skubėjimą – sėdėjimą su naktinėmis miego pertraukomis, ne tik mėnesius, metų laikus pradėsi užmiršti. 

Didmiesčio skruzdėlytė tik pensijos sulaukusi pastebi, kad medis už darbovietės lango – tai uosis, tik po naujakurystės dvidešimtmečio susipažįsta su daugiabučio kaimynais, o, kodėl gatvei, kurioje gyvena, suteiktas kažkokio žmogaus vardas, susidomi tik, jei tokią pat pavardę išgirsta TV pokalbių laidoje.  Skaityti toliau