Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

J. Užurka. Nepamirštamos, jau tapusios istorija, datos ir įvykiai (4)

Knferencijos „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“ dalyviai | Rengėjų nuotr.

Artėjant mūsų valstybės iškilioms datoms – Lietuvos valstybės ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui 2017 04 21  Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje įvyko Krašto apsaugos departamento (KAD) 1990 04 25 įkūrimo paminėjimo konferencija „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“.

Konferencija-paminėjimas surengtas Lietuvos atsargos karininkų sąjungos [LAKS] iniciatyva. LAKS – tai iškilusi iš Tautos Sąjūdžio lietuvių atsargos karininkų organizacija, Nepriklausomybės puoselėtoja, Baltijos kelio dalyvė, Krašto apsaugos sistemos kūrėja. LAKS nariai garbingai atliko savo pareigą lemiamais mūsų Skaityti toliau

G. Karosas. Amžinybėn iškeliavo kilminga menininkė, nuo kurios prasideda modernaus meno knygos (0)

Magdalena Abakanovič (1930-2017) | sculpture-network.org nuotr.

Šių metų balandžio 21 d. netekome vienos garsiausių modernaus meno kūrėjų – mirė lenkų menininkė Magdalena Abakanovič (Magdalena Abakanowicz, 1930-2017). Pasaulis neteko ypač talentingos asmenybės, kurios kūrybinis kelias siekia kelis dešimtmečius ir kuri daugeliu aspektų buvo išskirtinė ir netipiška laikotarpiui. Skulptorė ir tekstilininkė, kuri, nors pokarinė Lenkija ir priklausė totalitariniam komunistiniam blokui, dėl savo ypatingo talento buvo pastebėta meno elito ir, pralaužusi ribojančias sienas, nevaržomai kūrė ir labai anksti gavo pasaulinį pripažinimą. Kartu ji – viena iš garsiausių pasaulio menininkių moterų. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. „Laukiniai vakarai. Rodeo“ atkeliavo į Kybartus (nuotraukos) (0)

Z. Kazėnas-zika įteikė garbingai viešniai iš JAV savo kūrinį – kaubojaus paveikslą | P. Šimkavičiaus nuotr.

Balandžio 21 d. ne vieno kybartiečio ar miestelio svečio akį patraukė ant pastato J. Basanavičiaus gatvėje, pažymėto numeriu 9, iškeltos JAV ir Lietuvos vėliavos. O kitoje gatvės pusėje ant Kybartų seniūnijos pastato reklaminėje švieslentėje bėgantis užrašas tarsi paaiškina, kokia proga plevena šios vėliavos: „Algimanto Kezio galerijoje 12 val. ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje 14 val. vyks Zino Kazėno parodos „Laukiniai vakarai. Rodeo“ atidarymas“.

Renginio metu skambėjo lietuviškos melodijos bei Pensilvanijos polka, kurias atliko Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Lietuvos Parkinsono ligos draugijai 20 metų (0)

Estijos atstovai (stovi iš kairės): Ahti Jundas, Inna Rubanovitš, Elga Lannajarv, Tiina Paju ir Olga Muraškina | P. Šimkavičiaus nuotr.

Balandžio 8 d. Lietuvos edukologijos universiteto II rūmuose konferencija „Lietuvos Parkinsono ligos draugijai – 20“, skirta Pasaulinei Parkinsono liga sergančiųjų dienai ir Lietuvos Parkinsono ligos draugijos (LPLD) 20-mečiui paminėti, prasidėjo žinomo fotografo, žurnalisto, poeto ir muzikanto Zino Kazėno muzikavimu ir sveikinimo žodžiu. Z. Kazėnas pasveikino konferencijos dalyvius ir pristatė svečius – Estijos delegaciją – Ahti Jundas, Elgą Lannajarv, Olgą Muraškiną, Tiiną Paju, Inną Rubanovitš. Renginio vedėjas, buvęs LRT diktorius ir spaudos apžvalgininkas (darbo stažas – 44 metai) Juozas Šalkauskas pasveikino atstovus iš Estijos jų gimtąja kalba: „Palju õnne, esindajad Eestist!“. Skaityti toliau

Kauniečiai susitiko su Vasario 16-osios Akto atradėju L. Mažyliu (0)

L.Mazylis susitikime_Tamakausko nuotrJPG

Balandžio 5 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių salėje Kaune įvyko šventinis susitikimas su Vasario 16 Akto atradėju profesoriumi Liudu Mažyliu. Profesorius išsamiai papasakojo kaip buvo surastas svarbiausias mūsų valstybės gimimo dokumentas, pagrindė savo samprotavimus, kad Aktas surašytas buvusio Lietuvos Tarybos generalinio sekretoriaus Jurgio Šaulio ranka. Paneigė kai kurių dabar vadovaujančių  ir save susireikšminusių istorikų (kai kuriems iš jų net mūsų Dainų šventės yra jau kokčios) Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Atmintis gyva: partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas (nuotraukos) (0)

Vincas Žaliaduonis-Rokas – svajingos veido išraiškos idealistas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 25 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo paminėtas Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto, Vytauto partizanų apygardos Tigro rinktinės vado Vinco Žaliaduonio-Roko 65-osios žūties metinės.

„Mano tėviškę užplūdo ordos iš Rytų. Ir pradėjo Lietuva kraujuoti: degė sodybos, aidėjo šūviai pagiriais, vaitojo žmonės vagonuose, dejavo žemė ir dangus. Ar aš galėjau sėdėti rankas sudėjęs? Ar aš galėjau? Surakino mane, supančiojo, bet sutraukiau pančius ir nuėjau į girią pas kovotojus. Ar galėjau neiti? Užrišo man akis, kad nieko nematyčiau, užkimšo man ausis, kad nieko negirdėčiau. Bet išgirdau pagalbos šauksmą. Ar galėjau negirdėti? Norėjo užkimšti man burną, kad neištarčiau žodžio Laisvė. Skaityti toliau

Lituanistės atlikusios praktiką JAV: Įgijome daugiau tikėjimo tuo, ką darome (0)

Lituanistine praktika JAV_CLM

Švietimo mainų paramos fondas kiekvienais metais skelbia konkursą studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse.

Keletas Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų kasmet dalyvauja šiame konkurse, o laimėjusieji meta sau iššūkį pabūti mokytoju svetur, išbando save lietuvių kalbos ir kultūros mokydami užsienio lietuvius ir parsiveža neišdildomų įspūdžių.

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauniečiai atidavė pagarbą knygnešiams (1)

Pranešėjas Zigmas Tamakauskas | A. Grigaitienės ir R. Kazakevičiuaus nuotr.

Kovo mėnesį   kasmet  pažymima Knygnešio diena. Ta proga Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salėje įvyko Knygnešių minėjimo popietė. Ją surengė LŠS  Kauno šaulių antroji kuopa, vadovaujama  Juliaus Proškaus, gražiai talkinant aktyviam kuopos šauliui Ramūnui Kazakevičiui. Minėjimą savo poetišku žodžiu vedė Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas majoras Gediminas Reutas.

Apie  Lietuvos knygnešius ir jų veiklą  pranešimą skaitė šių eilučių autorius. Pranešime   išskirti du knygnešystės tarpsniai. Pirmasis – susijęs su vadinamuoju spaudos draudimo Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. O ąžuolai išlieka (0)

Algimantas Kepeženo nuotr.Azuolyne

Algimantas Kepežėnas – vienas iš Tautos Atgimimo ąžuolyno sumanytojų, gimė simboliškais 1938-aisiais, kaip ir dar keli jo bendraminčiai. Kodėl tuos metus vadinu simboliškais? Nes jie – paskutinieji Nepriklausomos Lietuvos metai, svarbūs tautai išaugusiu žmonių sąmoningumu, laisvės pajauta, tautišku susipratimu. Tad neatsitiktinai šie laisvėje gimę žmonės nešiojosi širdyje jos sėklas, kurios metams bėgant brendo, dygo, nepaisant to, kad daugeliui iš jų teko patirti sovietinės valdžios represijas. Tačiau ąžuolus vėtros tik užgrūdina. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Jonas Mekas – lietuvis Niujorko ir Lietuvos (1)

Jonas Mekas | B. Anastacio nuotr.

Dvasia sugniaužta tarp daugybės mūrų sienų bando iš tenišsiveržti. Tiestis į šviesą, į dangų, pasitraukti iš nežinomų šešėlių tamsybės, tapti laisva. Laisva nuo savo pasirinkimo, į kurįirgi ilgai ir sunkiai buvo eita.

Ilgai slinkta link tųmūrų, svajota ir manyta – ten, tamsių langų rėmuose laukia laimė. Dar neišdalinta, neatiduota, neišparceliuota, nepabėgusi laimė. Ir galbūt ji ten iš tikro yra. Kas žino, nes ne kurie ją ten yra ir suradę. Tokie tai nereti EMIGRANTŲ pasakojimai, istorijos – jie ten atrado laimę. Ir argi jau mes (lietuviai) netampame emigrantų tauta? Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Kovo 11-oji ir Justinas Marcinkevičius (nuotraukos) (0)

Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choras „Viva voce“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lipdau lipdau, o galo vis nėra.
O gal Tėvynę reikia visą laiką
Lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyt?
Nes jei sustoji tik – jinai ir miršta.
Taip, kurti visą laiką. Visą laiką!
Lipdyt ir kurti…

Šiais Justino Marcinkevičiaus dramos-poemos „Mindaugas“ žodžiais Gaudentas Aukštikalnis pradėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą. Ir ne atsitiktinai kovo 10 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovės Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Zinas Kazėnas-Zika pristatė dekoratyvią erdvinę instaliaciją „Gelmės“ (nuotraukos) (0)

Klasiokai aktorius Regimantas Adomaitis bei kūrėjas ir menininkas Zinas Kazėnas-Zika | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 10 d. popietę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Zinas Kazėnas-Zika pristatė dekoratyvią erdvinę instaliaciją „Gelmės“, kurios pagrindą sudaro abstrakčios fotografijos ir ornamentikos technika marginti cilindrai, tapyba ant medžio pliauskų, paveikslai, eskizai ir piešinių pagrindu sukurti vaizdo opusai. Pastarieji, kaip savotiški kūrybos katalogai, ne tik pristato konkrečius kūrinius, bet ir atspindi pačią autoriaus kūrybos esmę.

Renginį vedė žurnalistas, fotografas, renginių vedėjas Juozas Šalkauskas, šia proga pasipuošęs vienu iš gausios savo kolekcijos kaklaraiščiu, ant kurio vaizduojami senoviniai fotoaparatai. Pradžioje nuskambėjo prancūzų rašytojo Anatolio Franso ir danų rašytojo Skaityti toliau

Užsigavėk, diržą susiveržk ir Velykų lauk (0)

Užgavėnės | R. Balsevičiūtės nuotr.

Pasitelkus negausius istorinius šaltinius, senolių atsiminimus, Aukštadvario miestelyje jau keli metai iš eilės rengiamos Užgavėnių eitynės. Aukštadvario regioninio parko direkcija su Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialu, biblioteka, Aukštadvario gimnazijos moksleiviais bei Čižiūnų socialinių paslaugų centru bando tęsti šios archajinės šventės tradicijas. Aukštadvario gimnazijos moksleiviai, persirengę čigonais, vengrais, prekeiviais, su vadovėmis Lina ir Rita dainuodami vaikščiojo po įstaigas pinigų, sveikatos, darbų ir laimės žadėjo. Skaityti toliau

Kariai irgi šventė Užgavėnes (nuotraukos) (0)

Kariai irgi šventė Užgavėnes | L. Purlienės nuotr.

Jau daug metų Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės (LKVĮKR) folkloro ansamblis „Vilnelė“ kartu su įvairiais Lietuvos kariuomenės padaliniais nuolat švenčia ir rengia kalendorines šventes. Viena linksmiausių švenčių yra Užgavėnės. Darbo dienos metu ne visi „Vilnelės“ ansamblio nariai gali palikti savo darbo vietą, tai jau ne pirmą kartą kolektyvui draugiškai talkininkauja LKVĮKR meno kolektyvai „Neris“ ir „Vingrė“. Bet šventė nebūtų tokia puiki, jeigu ji nebūtų gerose mūsų jaunosios karių kartos rankose. Jau antri metai Lietuvos kariuomenės LDK Didžiojo Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Ąžuolyno“ klubo gyvavimo žingsniai (1)

„Ąžuolyno“ klubiečiai mini Prezidento A. Stulginskio Gimtadienį | Z. Tamakausko nuotr.

Neseniai Kauno keliautojų kultūros klubas „Ąžuolynas“, įsikūręs miesto Suaugusiųjų mokymo centre, švęsdamas savo gyvavimo 37-rių metų sukaktį, gražiai paminėjo Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio gimimo 132-ąsias metines.

Aleksandras Stulginskis – Valstybės ir visuomenės veikėjas,  Vasario 16-osios Akto signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjų, publicistas, laikraščio „Tėvynės sargas“ ir „Ūkininko“ redaktorius,  gimė 1885 m. vasario mėnesio 26 dieną Kaltinėnų valsčiaus daugiavaikėje Skaityti toliau

Kauno J. Grušo meno gimnazijoje vyko vertingos istorijos popietės (0)

Klausomasi politologo, LR Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasakojimo apie tarpukario Lietuvos geopolitinę padėtį ir jos diplomatijos vingius | E. Paškauskienės nuotr.

Vasaris pražysta trispalvėmis vėliavomis, žiedais, prisiminimais vartant istorijos puslapius, gilinantis į valstybingumo paslaptis. Istorinė atmintis – versmė, kuri įkvepia prasmingai gyventi ir kurti ateitį.

Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje vasario 14 dieną vyko istorijos pamoka, kurios metu I – III-ųjų klasių gimnazistai susitiko su gerbiamu svečiu, istoriku Zigmu Tamakausku, žiūrėjo filmą apie Prezidentą Aleksandrą Stulginskį.

Svečias įtaigiai pasakojo apie sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi aplinkybes, valstybės pagrindų įtvirtinimą, tarpukario prezidentų vaidmenį Skaityti toliau

J. Arasimavičius. Stebuklą prisiminus (nuotraukos) (1)

Lietuvos skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas pagerbia Lietuvos vėliavą | J. Šerėno nuotr.

Žmonėms, kurie teigia, jog netiki stebuklais, visada galima pasiūlyti atsigręžti į Lietuvos istoriją. Juk čia stebuklų tiesiog apstu.

Vieną jų jau devyniasdešimt devintą kartą prisiminėme šiemet ­– Vasario 16 dieną. Tai mūsų valstybingumo stebuklas! Juk kas galėjo patikėti, kad daugiau kaip po 120 metų priespaudos, niekinimo ir kankinimų bevardis Šiaurės Vakarų kraštas atgims Lietuvos valstybe! Būrelis inteligentų, svajotojų, idealistų, vadovaujami niekada nebūsiančio užmiršto dr. Jono Basanavičiaus, Skaityti toliau

J. Ražinskas. Pokaris Vištyčio apylinkėse (2)

Razinsku seima. Pirmoje eileje viduryje berniukas – Jonas Razinskas.Apie 1948-50m

Man 1947-aisiais buvo penkeri metai. Atsimenu, kad su tėvo padarytu mediniu ar metaliniu plaktuku žaisdavau kalvėje; ten visada būdavo svetimų žmonių.

1948 metus labai gerai atsimenu. Būdavo, ateidavo stribai, visus kampus išnaršydavo, reikalaudavo degtinės ir valgyti.

Buvo vienas nuotykis Vištyčio miestelyje. Ten vasarą po atlaidų žmonės susirinkdavo paežerėje, pievoje: Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osios metinės (nuotraukos) (1)

Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės Karaliaus Gedimino didžiojoje auloje vyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vasario 16-ajai.

Iškilmingą minėjimą pradėjo ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis, pagarsindamas Nepriklausomybės aktą – svarbiausią XX a. Lietuvos valstybės dokumentą ir jį pasirašiusių Lietuvos Tarybos narių pavardes – dr. Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Susitikimas su aktoriumi Regimantu Adomaičiu (nuotraukos, video) (0)

Susitikimo dalyviai įsigijo naujausią knygą apie aktorių – teatrologės Daivos Šabasevičienės „Smėlio pilys. Regimantas Adomaitis: vaidmenys, tekstai, laiškai“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Vasario 10 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko susitikimas su Lietuvos kino ir teatro aktoriumi Regimantu Adomaičiu, kuris š. m. sausio 31 d. atšventė 80-ąjį gimtadienį. Susitikimą surengė Pasvalio kraštiečių bendrija (pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas) ir Vilniaus įgulos karininkų ramovė (viršininkas Gaudentas Aukštikalnis). 

Pasvaliečių gimtadienio sveikinimai 

Karaliaus Gedimino didžiosios aulos scenoje puikavosi paveikslas „Teatras“ (autorius – Skaityti toliau

J. Arasimavičius. Ar šiomis dienomis būna riterių? (nuotraukos) (1)

Pranas Žižmaras 1997 m. | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.

Sklaidant istorijos puslapius kartais kyla klausimas, kas per žmonės buvo riteriai. Ar šiais laikais, kai esame įsukti į nuolatinį skubėjimą, kovą už būvį, nerimą ir abejones, dar yra žmonių riterių? Kas būtų šie antžmogiai?

Atsakyčiau, kad tai skautai. Juk ir skautų globėjas yra šv. Jurgis – riteris, nuolat kovojęs su blogiu.

Riteriškumas – tai viena iš savybių, kuriomis turi pasižymėti tikras skautas. Juk esame prisiekę tarnauti Dievui, Tėvynei ir padėti artimam. Taip pa Skaityti toliau

Žvakės Perkūnui (0)

Žvakės Perkūnui | O. Gaidamavičienės nuotr.

Vasario 4 d. Aukštadvario regioniniame parke (ARP) vyko Perkūno dienos (Gramnyčių) minėjimas ir pažintinis žvakių liejimo užsiėmimas. Renginį surengė  ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė, ARP darbuotoja Angelė Taraškevičienė, Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė.

Renginį vedė ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų Romuvos atstovas – vaidila Vidmantas Velička. Prisiminta tradicinė Gramnyčių – pirmosios Perkūno dienos – šventė. Pokrikštiniu laikotarpiu, tai yra po Trijų Karalių šventės, buvo liejamos žvakės, kurios vasario 2 d., per tikrąsias Gramnyčias, šventinamos bažnyčiose. Skaityti toliau

Panevėžiečiai gražiai atšventė Perkūno dieną (0)

Panevėžiečiai gražiai atšventė Perkūno dieną | G. Skumbino nuotr.

Ramų ir gražų vasario 2-osios vakarą didelis Panevėžio romuvių būrys susirinko Perkūno šventvietėje, Žaliosios girios medžių apsuptyje, paminėti ir pašlovinti dievaitį Perkūną, paskatinti gamtos prabudimą. Vaidila Laimutis Vasilevičius pakvietė susirinkusiuosius prie aukuro ugnies atlikti apeigą, paaukoti dievams už praėjusius ir ateisiančius metus.

„Padėkojome deivei Gabijai, kad globoja mūsų šeimas, išsakėme jai savo troškimus, o vienas kitam palinkėjimus. Dievui Perkūnui paaukojome akmeninį kirvelį, prieš tai „sudėję“ į jį savo šilumą, dėkingumą. Skaityti toliau

Ty Žeimena kap mėlynas abrūsas… (0)

Žeimena | am.lt nuotr.

Janiną Vandą Čibirienę, gimusią 1933 m., pažįstu jau daugiau nei penkiasdešimt metų – nuo tada, kai tėvai, gyvenantys Vilniuje, mane atveždavo atostogauti pas senelius į Šakališkės kaimą, kuris yra už dviejų kilometrų į vakarus nuo Kaltanėnų (Švenčionių r.) miestelio. Didžiąją gyvenimo dalį ši garbi moteris pradirbo Kaltanėnų bibliotekoje, niekad nesiskyrė su knyga, daug skaitė, nuoširdžiai bendravo ne tik su skaitančiaisiais, bet ir su visais miestelio žmonėmis, kaimynais, giminėmis. Gerai atsimena miestelio gyvenimą prieškariu, karo metais, gali papasakoti apie visų ten gyvenusiųjų likimus. Dažniau vietine Kaltanėnų šnekta bendraujančią Janiną Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Senųjų Lietuviškų vestuvių papročiai ir apeigos (1)

Vestuvės Karageliškių kaime, Elektrėnų sav. | E. Jakonienės nuotr.

Vestuvės, tai – amžinos meilės ir noro kartu praleisti visą gyvenimą įrodymas.

Tokio meilės įrodymo ir šeimos kūrimo noras, nesumažėjo ir šiais laikais. Tačiau, vis dažnesnė pora, tuokiasi iš reikalo, siekdami kažkokios naudos sau. O ir priesaika prieš Dievą nebeatrodo tokia būtina, kadangi, retas kuris, nuoširdžiai tebetiki, kad santuoka gali trukti visą gyvenimą. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Namai – didžiausia vertybė. Namų simbolika etninėje kultūroje (0)

Pirkia. Dzūkija. XX a. Lietuvių liaudies menas. Architektūra I knyga. 171

Kokia mintis, pati pirmoji užgimsta galvoje, kai pamąstome apie namus, kai ištariame žodį – „namai“?

Ko gero, daugeliui šis žodis siejasi su – jaukumu, ramybe, šiluma…

Kitiems, tai – saugus kampelis, erdvė, kurioje galima pasislėpti nuo gyvenimo negandų, kasdienių vargų. Tai vieta, kurioje galima pasisemti taip reikiamos vidinės ramybės, drąsos kovoti ir siekti tikslų, ryžto, kuris padės užtikrintai žengti per tokį širdžiai mielą, ašarų prisigėrusį ir džiaugsmingo juoko girdėjusį – namų slenkstį. Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)

Ąžuolas | wikipedia.org nuotr.

Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas!  O kad  už plastikinio lango  nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…

Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.

Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas,  „venom“ juodom, žiūri  į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau

Trumparegystę sustabdęs penkiolikmetis Jeronimas džiaugiasi sustiprėjusiu regėjimu (2)

Jeronimas Darulis | J. Darulio asmeninio archyvo nuotr.

Esu Jeronimas Darulis, man 15 metų. Mokausi devintoje klasėje. Mėgstu sportą, žaidžiu futbolą ir tenisą. Vasarą dažnai žvejoju, patinka būti gamtoje, bet mielai pasėdžiu ir  prie kompiuterio.

Regėjimas sutriko vaikystėje

Dar nė nelankiau mokyklos, kai  tėvai pastebėjo, kad prastėja mano regėjimas. Tuo metu mėgdavau žiūrėti animacinius serialus. Vasarą nuėjome pas šeimos gydytoją pasiimti sveikatos pažymos. Patikrinusi regėjimą gydytoja pasakė, kad man reikia išrašyti akinius. Skaityti toliau

A. Guščius. Pamatinis statusas „Karalystėje“ (0)

Petras Dirgėla (1947-2015) | wikipedia.org, R. Tamošaičio nuotr.

Opių klausimų ir dėl Lietuvos praeities, ir dėl jos ateities nestokojama.  Neseniai išėjo dialogo knyga Apie Karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas.  Vilnius, „Naujasis Židinys-Aidai“, 2016.

Joje aplankytas jau sergantis Petras Dirgėla atsakė į lakoniškai pateiktus antikinę filosofiją studijuojančiojo V. Bartninko klausimus. Klausimai siauri, bet atsakymai platūs, juose ir asmeninė rašytojo patirtis, ir apmąstymai apie istorinį Lietuvos likimą.  Knyga buvo aptarta Rašytojų sąjungoje, – susirinko daug rašytojų, skaitytojų.  Apie knygą parašė rašytoją gerai pažinojusi ir jo kūrybą giliai išmananti profesorė Jūratė Sprindytė Skaityti toliau

L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video) (12)

1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Sunku ir pačiam patikėti, kad Sausio 13-osios nakčiai jau 26-eri metai, kurią dažnai pavadiname kruvinąją arba išbandymų naktimi. Manau, kad galima būtų pavadinti ir mūsų vienybės, ryžto, garbės naktimi, kuri leido išbrėkšti visai kitam rytui. Laikas, lyg upės vanduo – daug ką nuneša, sumaišo. Ir tai, kas vieniems atrodė ir atrodo nepaprastai svarbu, tragiška, didvyriška, dabar kitiems gali atrodyti tik kaip tolima, dabarčiai nelabai svarbi istorija.

Bet nevalia Sausio 13-osios nakties pamiršti, nes tuo metu sprendėsi laisvos Lietuvos valstybės, lietuvių tautos likimas. To meto dienos ir naktys, mano žmonių karta Skaityti toliau