Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

G. Vaičaitytė. Šiuo metu galime stebėti gamtos reiškinį, vykstantį vos kelias naktis metuose (video) (0)

Lašalas | Wikipedia.org nuotr.

Jei gyventi teturėtumėte likusią vos vieną naktį, kaip praleistumėte šį laiką?

Galbūt tamsi naktis jus baugintų, ir lėktumėte kuo arčiau šviesos, nesvarbu, tikros ar dirbtinės… O galbūt jus už vis labiausiai baugintų vienatvė, ir ieškotumėte sau artimiausios sielos?

Na gerai, tarkime, kad pasirinkote praleisti ją su savo pora, bet… O kas, jei prabudęs supratote, kad ne tik netrukus mirsite, bet ir tai, kad… ant jūsų veido nebeliko burnos? Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Nuo kurstiniuko iki smalinių amato (1)

Etnologė Nijolė Marcinkevičienė | Asmeninė nuotr.

Netyčia aptikau kraštotyrininko Juozo Petrulio pasakojimą apie sakų, t. y. pušies, eglės dervos panaudojimo būdą: „Gruzdiečiuose – troboje, klojimuose, be balanos, žibintasi eglių bei pušų sakais, šią žibinimosi „priemonę“ neleidžiant užgęsti deginant specialiai klojimo bei kurio kito trobesio kertėj pamūrytame pečiuke, kurstiniuku vadinamu. Dargaičių k-mo (Gruzdžių valsč.) ūkininkai – senukai apie tą žibinimosi priemonę, kiek pastarieji atsimeną iš savo tėvų, papasakoja kai kurias smulkmenas. „Sakų rudenio ir žiemos reikalams – iš anksto Skaityti toliau

G. Levinskaitė. Žygeiviams prailginti mokslo metai neprailgsta (0)

Žygeiviai | Rengėjų nuotr.

Keistas jausmas

Tikriausiai ne vienam yra žinomas tas nerimo ir kartu džiaugsmo jausmas, ruošiantis į naują kelionę. Nesvarbu, kur ta kelionė nuvestų – ar į svetimą šalį, ar savo krašto kampelį, tas jausmas prieš kiekvieną kelionę lygiai toks pat puikus. Taigi, nauja kelionė ir vėl tas nepaprastas jausmas… Šį kartą mūsų nemažas žygeivių būrys iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos folkloro-žygeivių klubo „Gilė“, Ariogalos gimnazijos folkloro klubo „Mergicos +“ ir gauruotas keturkojis iškeliaujame į Asvejos regioninį parką. Mūsų tikslas – Skaityti toliau

M. Vinikova. Tradiciniai baltarusių rankšluosčiai (3)

Tradicinis baltarusiškas rankšluostis | Krasnapolės apylinkės nuotr.

Apeiginis rankšluostis (baltarusiškai ručnikas) tradicinėje baltarusių kultūroje yra būtina šeimos ir kalendorinių papročių dalis. Jis baltarusius lydi nuo gimimo iki mirties. Nepaisant globalių istorinių ir socialinių permainų, įvykusių XX a., šalies kaimuose šis paprotys beveik nėra nutrūkusi.

Baltarusijoje ručnikai daugiausia buvo audžiami iš lininių siūlų, šie kaimo žmonių sąmonėje įgaudavo ypatingą magišką jėgą, galinčią juos apsaugoti – išgelbėti nuo ligų ir nelaimių, nuo burtininkavimo ir visokių kitokių kėslų. Skaityti toliau

A. Matiukienė. Paminklas lietuviškam kaimui (0)

Paminklą pašventino Ukmergės Šv. Trejybės bažnyčios kunigas Šarūnas Petrauskas | V. Svalbono nuotr.

Gražią ir šiltą birželio 16-osios popietę, Ukmergės rajone Toliūnų kaime, esančiame šalia Siesikų pilies, buvo atidengtas paminklas „Širdies Angelas“, kurį sukūrė ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga padovanojo savo gimtajam kaimui fotomenininkas ir poetas Albinas Kuliešis.

Paminklas skirtas kaimui ir jo žmonių atminimui. Į atidarymą susirinko dabartiniai kaimo gyventojai, jame gimę, tačiau išvykę iš gimtinės ir jau gyvenantys kitur buvę toliūniečiai bei jų svečiai. Paminklą pašventino ir kalbą pasakė Ukmergės šv. Trejybės bažnyčios kunigas Šarūnas Petrauskas. Skaityti toliau

R. Zibalas. Deimantinės vestuvės: gyvenimas bėga greitai, atrodo, kad viskas buvo tik vakar… (0)

Zofija ir Algirdas Vaškevičiai. 1958 m. | Asmeninio albumo nuotr.

Gegužės 15-ąją, Musninkuose (Širvintų r.), sodybą turintys Zofija ir Algirdas Vaškevičiai šventė deimantines vestuves. Tai 60 metų santuokinio gyvenimo sukaktis. Retai sutinkamos laimingos poros, kurios sulaukia tokių metų vienoje šeimoje. Dažniausiai tai nuoširdžiai vienas kitą mylintys ir išmintingi žmonės, kurių jausmai suteikia jėgų, drąsos ir energijos išgyventi kartu. Ne veltui deimantas yra tvirtumo ir laimės simbolis, todėl ir deimantinės vestuvės liudija tvirtą šeimyninę laimę. 60 metų vedybinio gyvenimo sukaktis – tai vienos iš pačių garbingiausių metinių. Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Turgus visada iškalbingas (nuotraukos) (0)

Turgus / J. Zvonkuvienės nuotr.

Turgus visada iškalbingas. Turguje visais amžiais ir prie kiekvienos valdžios daug suprasi ir daug pamatysi. Tai esamo laikmečio nepagražintas veidas, jo atspindys.

Telšiai. Jie – ne tik žemaičių sostinė, bet ir mano gimtinės didmiestis. Todėl tai man svarbi vieta, viskas rūpi, viskuo džiaugiuosi. Miestas puikus. Išgražėjo neatpažįstamai, ypač Masčio ežero pakrantė – Europa tuo gali didžiuotis! Telšių kalvos, gatvės aikštės, takai ir tilteliai praturtėjo puikiais, sąmojingais meniniais akcentais. Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kodėl mes be Vyčio nenurimsim (nuotraukos) (42)

Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ilgus šimtmečius Lietuva gyvavo plėšrių erelių apsuptyje. Vienas jų iš rytų atrodė ypač grėsmingas ir net dvigalvis. O tarp jų ir kitų plėšrūnų pergalingai šuoliavo Baltasis raitelis iškeltu kalaviju raudoname lauke.

Šiaip valstybės į herbus, tarsi prisimindamos totemizmo laikus, įkelia kokį nors gyvūną, pvz., Britanija – liūtą. Po Europą pasidairius išvis liūtų bene daugiausia. Matyt, valstybės taip nori pabrėžti savo galią. Tačiau mūsų Vytis tarp jų atrodo neįprastas vienišius. Tad kokia mūsų Vyčio gyvybingumo paslaptis? Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Gintaro dulkelėmis pabarstyti (2)

Molėtų krašto Etnografinėje Sodyboje Kulionyse | V.Overlingo nuotr.

Gintaro dulkelėmis pabarstyti išeiname šiemet į Vasarą – pedagogines atostogas! Yra toks vidinis poreikis – nusiprausti, nusiplauti visas metų dulkes, sąnašas – visa, kas neturėtų įsigerti į sielą, visa, ko nereikėtų neštis į kitą dieną… Ne tik rugiai rasoja, pasitikdami Vasarvidį. Iškyla iš gelmės – lyg Lenktinio ežero lelijos – troškimas „nusiprausti“ – pereiti tuo siauručiu Virsmo tilteliu, bent kojomis pateliuškuoti, ant liepto pavakarėj prisėdus…

Subrendame, sukrentame, vieni kitus paragindami, nes drovu baltas lyg varškės sūris šlaunis kolektyvui atidengti. Įsidrąsiname. Nusiplauname visas „ataskaitas“ Skaityti toliau

A. Radušytė. Tacito aisčiai ir kregždės (4)

ox.pl nuotr.

Parama Lietuvai

…Na, skaitau, skaitau, bet vis tiek mažai žinau: dr. Rolandas Kregždys rašydamas įspūdingą mokslinę monografiją (ji išleista 2012 m.) daug kur rėmėsi Andžėjumi M. Kempinskiu (Andrzej M. Kempiński), tačiau su šiuo lenkų autoriumi iki šiol nebuvau susidūrusi, o internetas tepateikia Kempinskio viešbutį Vilniuje. Bėgte bėgu į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.

– Nėra. Mes jo darbų neturime. Skaityti toliau

K. Stoškus. Tarp embriono ir Fausto (1)

Spektaklis „Faustas arba embriono poza“ | Rengėjų nuotr.

Situacija. Jau esu ne sykį prasitaręs, kad pačių įspūdingiausių, originaliausių ir reikšmingiausių kultūros įvykių šiandien reikia ieškoti ne ten, kur savo galią demonstruoja oficialioji kultūros politika ir populiarioji žiniasklaida. Didžiąja dalimi jie randasi už šio, kaip dabar pradėta sakyti, oligarchinio pasaulio ribų, kur kursuoja pagrindiniai pinigų srautai, politinės galios su  trafaretine politinio korektiškumo ideologija, kur vyksta ciniški korupciniai suokalbiai ir ką Šventasis Raštas yra pavadinęs „tuštybių tuštybe“. Skaityti toliau

A. Navickas: Kaip sureaguoti į A. Ramanausko-Vanago palaikų atradimą? (2)

Andrius Navickas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Praėjusią savaitę skandalų suvarpytą viešąją Lietuvos erdvę nušvietė gera žinia – po dešimtmečių intensyvių paieškų buvo atrasti mūsų legendinio laisvės kovotojo Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai ir jų palaidojimo vieta. Įgyvendinta 2008 m. Seimo priimtoje rezoliucijoje įvardinta užduotis.

Džiaugdamasis šiuo Lietuvai svarbiu įvykiu, Seimo narys Andrius Navickas vis dėlto išreiškė apgailestavimą, kad veikiausiai nepavyks įgyvendinti ir kitos rezoliucijoje numatytos užduoties – atrasti Jono Žemaičio palaikus. Labiausiai tikėtina, kad šis Lietuvos didvyris buvo nukankintas ir sudegintas Maskvoje. Skaityti toliau

K. Buračiauskas. Apie sausrą ir gyvenimą seniau (2)

zeme_zum.lt

Labai raikia lietaus. Neturėsim vandenio, kap tep dzovis, o ne lis. Pirenėjų kalnai nepralaidza debesų iš Ispanijos, ba tynajus jau viskas mirksta, o pas mus sausra. Vė bėda. Pernai pas mus lijo perdėm, o tynajus tadu Ispanijoj išvien dzovino. Tep misnu, kad numušc kap nor kalnų viršūnes, tai nesulaikytų debesų ir jiej lietaus ir mumiem atneštų, ir jiem, kap raikėt. O tep tai vieniem dzovina, kiciem mirkina.

Pora sykių palynojo, alia kap sakoma – tai ašara jūroj, nieko neraiškia. Nedzygsta sėklos seniai pasėtos ar pasodzytos, javai šap tep žaliuoja, susėmė žieminis javas ir vasarojus sudzygo ir auga, kur čėsu pasėta, kol žamė drėgna da buvo. Alia kožnas bijojos anksci sėc, nor vertėjo. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. „Darbas žmogų puošia“ jau nuo seno… bet ar „puoš“ ir toliau? (0)

Rugiapjūtė Kartanų kaime | wikipedia.org nuotr.

Visais laikais darbas buvo ir yra neatsiejama ir būtina žmogaus gyvenimo dalis. Nuo seno darbas suprantamas kaip viena svarbiausių žmogaus pareigų. Žvelgiant į tautosakos palikimą, tokį kaip – liaudies bei darbo dainos, įvairios patarlės – galima užtikti itin daug užuominų apie darbą ir dirbančio žmogaus bei tinginio palyginimų. Akivaizdu, kad seniau, tik dirbantis žmogus nusipelnydavo aplinkinių pagarbos ir meilės, o darbu ne tik maistas buvo pelnomas, bet ir žmonės, kartu dirbdami, artimesniais tapdavo. Mūsų protėvių darbo suvokimas gausiai pasireiškia ir senojoje grožinėje literatūroje. Čia, taip pat, aukštinamas darbingas, nagingas, prakaitą liejantis žmogus, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Įkurta Tarptautinės Ąžuolo draugijos Lietuvos grupė (10)

 Penktojo seminaro "Ąžuolai Lietuvoje ir Europoje", įvykusio dailininkės Gražinos Didelytės galerijoje "Andeinė", dalyviai | R. Jasukaitienės nuotr.

Gegužės 26-ą dieną vyko penktasis seminaras „Ąžuolai Lietuvoje ir Europoje“ Dzūkijos nacionaliniame parke, dailininkės, ąžuolų mylėtojos  Gražinos Didelytės sodyboje, jos galerijoje „Andeinė“  (Rudnios kaimas, Marcinkonių seniūnija). Verta priminti, kad pirmasis tokio pobūdžio seminaras įvyko prieš dešimtmetį, 2008m. Tautos Atgimimo Ąžuolyne, antrasis – Dūkštų ąžuolyne netoli Vilniaus, trečiasis – Kaune, ketvirtasis – Kėdainių urėdijoje. Eilė būtų atsiliepti žemaičiams, ten taip pat netrūksta įspūdingų ąžuolų bei juos mylinčių žmonių. Juolab, kad pirmąjį muziejų Lietuvoje Dionizas Poška įkūrė dviejuose ąžuolo kamienuose – Baubliuose, o apie didingą mūsų tautos praeitį, siedamas ją su sengire, savo raštuose pasakojo kitas žemaitis – Simonas Daukantas. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Skrydis ant pranašo sparnų (0)

Kovas | G.Petkaus nuotr.

Visi mes skirtingai suvokiame paukščius. Vieni jais domisi, kiti priima kaip įprastą gamtos dalį. Tačiau tenka pripažinti, kad paukščiai, visais laikais išlieka kažkuo nežemišku ir paslaptingu, neatskleistu ir iki galo nesuprantamu. Nuo seno žmogus domėjosi paukščiais, o mūsų protėviai gyvendavo greta ir turėdavo galimybę stebėti sparnuočius iš labai arti. Todėl, turbūt, ne be priežasties, su paukščiais nuo seno susijusios įvairios šventės, apeigos, apstu įvairių mitologinių pasakojimų. Neretai, paukščiai laikomi savotiškais ateities pranašais, galinčiais išpranašauti likimą, atnešti sėkmę arba nesėkmę. Paukščiai ne mažiau svarbūs ir lietuvių literatūroje. Skaityti toliau

Nuo Tolminkiemio iki Karaliaučiaus: „gyvųjų“ istorijos pamokų tęsinys (1)

Nuo Tolminkiemio iki Karaliaučiaus: „gyvųjų“ istorijos pamokų tęsinys | V. Šalavėjaus nuotr.

Ankstyvą gegužės 26-osios rytą, iš Šiaulių į Karaliaučiaus sritį, jau 33-iąjį kartą keliautojai vyko aplankyti lietuvininkų žemės.

„Šiandien vykstame jau į 33-iąją kelionę-talką“, – ankstyvą 2018 m. gegužės 26-osios rytą autobuse bendrakeleiviams priminė kelionės rengėja ir vadovė Izolina Lingienė. Iš Šiaulių į Karaliaučiaus sritį vieni vyko 33-iąjį kartą, kiti – pirmąjį. Paprotys tęsiamas: šios kelionės pirmeiviai kasmet jos laukia, o kartu visada būtinai vyksta ir naujokų. Su lietuvininkų žeme būtina susipažinti ir niekada nebūna nevėlu. Skaityti toliau

Prasminga pažintinė ekskursija (0)

Prasminga pažintinė ekskursija | Rengėjų nuotr.

Pažymint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei prisimenant 1948 metais vykusius didžiausius Lietuvos žmonių trėmimus, su Kauno Milikonių progimnazijos pradinukų būriu, vadovaujamu iškilios mokytojos kraštotyrininkės Jūratės Valatavičienės, nuvykome į Vilniaus Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, anksčiau vadintą Genocido aukų muziejumi  ir į Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą.

Prie Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus stabtelėjome prie skulptoriaus Jono Jagėlos sukurto obelisko, kuris tremtinių brolijos „Laptaviečiai“ ir Jakutijos lietuvių bendrijos iniciatyva Skaityti toliau

O. Gaidamavičiūtė. Zita Vilutytė: kelias holizmo ir harmonijos link (0)

Zita Vilutytė prie savo kūrinio. O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Šiauliuose gyvenančios ir kuriančios Zitos Vilutytės (g. 1970 m.) kūryba tokia įvairiapusė, kad ją sunku sutalpinti į bet kokius rėmus. Kūrėja – itin produktyvi muzikantė, kompozitorė, dailininkė, vienintelio Lietuvoje holistinio judėjimo teatro „S“ įkūrėja, mąstytoja, ieškanti naujų kelių, kaip ateinančioms kartoms parodyti, jog pasaulis neturi ribų.

Ji surengė daugiau kaip 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Italijoje, Indijoje, Nyderlanduose, Gruzijoje, Makedonijoje), Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Amžino mokytojo pėdomis (0)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Kai kalba pasisuka apie Vydūną (Vilhelmas Storosta 1868-1953), tylos ir nežinios šydo nebelieka. Nebelieka ir pasimetimo, nekyla klausimų kas šis žmogus yra. Taip yra todėl, kad mūsų dienomis, praėjus 150 metų nuo šio vieno įstabiausių mūsų krašto žmonių gimimo, visi šį žmogų savotiškai pažįsta, gerbia, kliaujasi. Visi iki vieno daugiau ar mažiau yra susipažinę su Vydūno kūryba, žino apie jo didelius pasiekimus, apie jo gausų ir vertingą tautinį, kultūrinį ir literatūrinį palikimą, kuris bėgant laikui ne tik, kad nepraranda savo reikšmės ir vertės, bet tampa dar vertingesnis ir svarbesnis. Skaityti toliau

Kaune paminėtos Kalantos žūties metinės (0)

Kalantos žūties metinių minėjimas Kaune | Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos nuotr.

Gegužės 14 d., Kaune, prie Romui Kalantai (1953-1972) skirto paminklo „Aukos laukas“, Laisvės alėjoje, vyko minėjimas skirtas paminėti kovą už Lietuvos laisvę sovietų okupacijos metais. Sugiedojus Lietuvos himną minėjime pasisakė Kovo 11-osios Akto signataras  dr. Leonas Milčius, buv. LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungos Kauno Apskrities skyriaus pirmininkė dr.  Aušra Jurevičiūtė, miesto metraštininkas Jonas Ivaškevičius, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotoja Raminta Baltuškienė, LR Seimo narių Kauno biuro vadovė Vaida Pranarauskaitė bei nuo miesto savivaldybės sveikinimo žodį tarė Orinta Leiputė. Renginį rengė Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba. Skaityti toliau

A. Rusteika. Tas prakeiktas nuolankumas (18)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Vasara. Paukščiai parskrido, deputatai išskris į šiltus kraštus, mokesčių inspektoriai – į Palangą, nieko neturintys pasiturintys gers soduose. Net Premjeras atostogaus, tik Prezidentė neatostogaus, nes neturi tokiems niekams laiko. Žodžiu, viskas pajudės kaip pridera – pinigų kryptimi.

Nes svarbiausias revoliucijos klausimas – valdžios klausimas, o svarbiausias valdžios klausimas – pinigų klausimas. Sužinok kelius, kuriais vaikščioja pinigai – sužinosi viską ir valdysi pasaulį arba paspringsi švendrės lapu. Skaityti toliau

Parašyta prieš tūkstantį metų: „Priegalvio knyga“ (0)

Sei Šionagon. XVII a. pabaigos piešinys | Vikipedijos nuotr.

Tai, kas verčia stipriau plakti širdį

Susijaudini matydama, kaip žvirbliai maitina jauniklius. Kai važiuoji pro žaidžiančius vaikus. Kai viena guli menėje, kur ką tik smilko nuostabūs smilkalai. Kai pastebi, kad brangus kinų veidrodis šiek tiek apsiblausė. Kai išgirsti, jog didžiūnas, sustabdęs vežimą prie tavo namų, siunčia tarnus pranešti apie atvykimą.

Kai išsitrinkusi galvą ir pasipudravusi apsivelki iškvėpintą suknelę. Net jei Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Kūrybos ir saulės glėbyje (0)

Virginijaus Kašinsko paveikslo „Lopaičių alkakalnio saulutė“ dalis (2008 m. drobė aliejus, 170-110 cm.) | V. Kašinsko nuotr.

Skubėjimas, greitis, įtampa nusineša gyvenimo stebuklą – kitąkart jo  ir nepamatom. Dar ne viską sugėrė įkyrus mašinos ratų bumbsėjimas į asfaltą ir greitkelio ūžesys. Justinas Marcinkevičius padeda mums suprasti, jog džiaugsmas slypi mažuose dalykuose, jis: „nepaprastas paprastumu“. Kad netektų  bodėtis kasdienybe, žmogui gal reikėtų ne tiek ir daug: bent retsykiais įsiklausyti į tylų medžių ošimą, lietaus šneką, dažniau pakelti  akis ir išvysti  tekančią saulę.

„Saulė ne vien tik dangaus šviesulys ar tolimas dangaus kūnas, žmogiškai dvasiai – tai pačios gyvybės, sielos, dieviškumo šaltinis ir viso pasaulio pradžia. Visas Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Panieka (nuotraukos, video) (5)

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

Švenčionių rajone, Rakštelių kaime, Švento ežere yra pusiasalis-šventvietė vadinamas Alku. Mūsų protėviams, o ir mums, tai ypatinga, šventa vieta kurioje bendraujama su dievais ir su savo sąžine.

Bet 2017 metais ši vieta, sakyčiau, buvo išniekinta, pastačius prie kelio, ties rodykle į šventvietę, kryžių. Kryžių buvo galima pastatyti 100 ar 1000 metrų į vieną ar kitą pusę, bet ne, reikėjo statyti būtent ties senovės šventviete.

Gyvename 21-me amžiuje, bet metodai liko tie patys – sunaikinti, užgožti, sumenkinti, Skaityti toliau

Dar nepamiršta Vasario 16-oji: Brėvikiai (2)

Vasario 16-osios minėjimas Brėvikiuose | J. Zvonkuvienės nuotr.

Brėvikiai yra Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus tėvonija ar net gimtinė. Tai kaimas ir buvęs dvaras dabartiniame Telšių rajone, ant rubežiaus su Plungės rajonu. Nuo kaimo kalvelės Alsėdžiai matyti, kur Signataras yra daug ką įsidėmėtino nuveikęs. Dar neseniai atsitiktinai sutikau žmogų, kurio bočius Alsėdžiuose malūną turėjęs. Tai žmogus vien apie Narutavičių iki amžiaus galo kalbėjęs… Vis kaip apie nepaprastą, įžvalgų, didelių sugebėjimų ir išskirtinio išsilavinimo žmogų. Vis labai gailėdavęs nepaaiškinamos jo mirties…

Skaityti toliau

Kaimo siuvėjoms – po garbės vainiką (nuotraukos) (2)

Pokario Žemaitijos merginos. Margos suknelės, balti bateliai... | Asmeninė nuotr.

Šis trumpas Janinos  Zvonkuvienės pasakojimas –   iš 2016 metų. Pasirodo, klaipėdietės neužsidaro namuose, o buriasi į klubus, susitinka, šnekasi, prisimena… Kuo ne pateikėjos? Ir pats tokių klubų buvimo faktas mums labai prie širdies… Paskaitykime ir pažiūrėkime. Žmogui rūbas – nelyg antra oda. Įdomu ir jaunam, ir senam.   Ir vadinamasis vintažas dabar madingas. Ne kiekvienas jauniklis žino bent ką apie pokario laikų siuvėjas, madas, audinius, kurie, beje, buvo daug geresnės kokybės negu dabartiniai. Iš krepdešino net vaikams pasiūdavo sukneles, iš vilnos taip pat – atrodė, kad tai yra norma. Tik kasdienai iš perkelio siūdavo, iš flanelės. Ir vis tiek viskas natūralu. Yra ką apgailėti, kai net viskozinis audinys dabar jau atrodo besąs geras…  Ar dabar mes nesame skurdesni, kai gerai pagalvoji? Skaityti toliau

Palūšė kvepėjo stintelėmis (0)

Palūšė vėl kvepėjo stintelėmis | Rengėjų nuotr.

Vasario pradžioje, Palūšė atšventė žiemos švente „Trauk stintelę“. Nors tądien oras buvo žvarbokas, tačiau įsidienojus žmonių prisirinko nemažai ir kaimelyje bei pakelėse vargiai galėjai rasti vietos automobiliui.Nuo ankstaus ryto, Lūšių ežero ledą apsėdo žvejai mėgėjai, o didžiausia atrakcija tapo stintelių traukimas tinklais. Šio reginio teko ilgokai palaukti, taigi juo pasimėgavo tik kantriausieji.

Lūšiuose nuo seno agurkais kvepiančios žuvelės iš po ledo buvo traukiamos Skaityti toliau

Poetė Eglė Kirilauskaitė: kiekvieną gyvenimo tarpsnį galima paaiškinti mitu (1)

Eglė Kiriliauskaitė | asmeninė nuotr.

Jauna poetė romuvietė Eglė Kirilauskaitė sako, kad poezija – tai tiltas, kuris leidžia prisiliesti prie įvairių kultūrų, požiūrių ir žmonių, bet svarbiausia – nepamiršti savos kultūros ir baltiškų šaknų. Su daugelio literatūros renginių ir festivalių dalyve, poezijos konkursų laimėtoja, dviejų poezijos knygų autore kalbėjomės apie jos kūrybinį kelią, baltų tikėjimą ir būtinybę jaunam žmogui siekti savo svajonių.

– Pradėkime pokalbį nuo ištakų – kas lėmė, kad Tavo gyvenime svarbios vertybės yra literatūra, baltiškoji mūsų kultūra bei poezija?

– Užaugau Utenoje, mokyklą pabaigiau taip pat ten. Priklausiau Utenos literatų klubui „Verdenė“, tad ir mano literatūrinė biografija prasidėjo Utenoje. Skaityti toliau

Viduržiemio žygis po Mergiškių kraštovaizdžio draustinį (1)

Žygeiviai renkasi pas Martyną | Rengėjų nuotr.

Aukštadvario regioninio parko direkcija visus gamtos mylėtojus pakvietė į viduržiemio žygį – „An Gramnyčių vilkų veseilia Gedanonyse“ – po Mergiškių kraštovaizdžio draustinį. Žygį globojo Antaveršio kaimo šviesuoliai Martynas ir Vilma Breikštai, o jų bičiuliai žemaičiai Egidijus ir Vilma Juodžiukynai iš Gargždų išvirė žygeiviams senovinę košę.

Žygio dieną iš pačio ryto į Martyno sodybą, papuoštą Vyčio bei Lietuvos trispalve vėliavomis, kelio ieškojo žygeiviai. Visus pasitiko parko darbuotoja Rita, žygio vadovė ir iniciatorė. Skaityti toliau