Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Z. Vaišvila. Birželio 3-iosios Sąjūdis – Tautos susitelkimas (21)

1-Už Sąjūdį už Lietuvą_priklijuojamas ženklas-red

Pirmoji Sąjūdžio linija jau beveik išguldyta. Išliko tik tie, kurie išsižadėjo jo moralinės laikysenos kodekso, 1991 m.;  Į Nepriklausomybę reikia žiūrėti rimčiau ir skaudžiau – ji neturėtų tapti vienos šeimos ar šeimos draugų nuosavybe, 1992 m.
Poeto ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos nario Marcelijaus Martinaičio dienoraščių mintys [1].

1988 m. birželio 3 d. perpildytoje Lietuvos TSR Mokslų akademijos (MA) Didžiojoje salėje buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (Sąjūdžio arba LPS) iniciatyvinė Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Baltašaknės (2)

Ekslibris Unei Babickaitei. Piešė Gražina Didelytė | R.Jasukaitienės nuotr.

Masyvių teatro užuolaidų įrėmintoje scenoje – moters figūrėlė, trapi, lengva, plaukianti… Tokią Unę (Uršulę Babickaitę- Graičiūnienę), garsią tarpukario aktorę ir pirmąją moterį režisierę, matė dailininkė Gražina Didelytė, kurdama jai dedikuotą ekslibrį – miniatiūrą ir įvardindama  kūrinį „DAINA BALTAŠAKNEI“. Kodėl dailininkė pasirinko šią poetų  neromantizuotą ir ne itin išvaizdžią  gėlę? Jos žiedeliai – žalsvai balti –  slepiasi po masyviais lyg scenos uždanga lapais. Paslaptingas varpelių skambesys trunka taip trumpai – lyg žmogaus gyvenimas – spektaklis scenoje. Amžinos tėra šaknys. Kaip svarbu, kad jos liktų šviesios … Skaityti toliau

J. Brazauskas. Rašytojas Jurgis Savickis emigracijoje (0)

Rašytojas Jurgis Savickis | Vikipedijos nuotr.

Rašytojas ir buvęs diplomatas Jurgis Savickis 1940 m. pasirinko sunkų emigranto kelią. Su žmona Inge ir augintiniu Serge gyveno iš žemės kaip paprastas ūkininkas.

Mylėjo žemę ir ją dirbo, nepabijojęs pasilenkti iki žemės ir paimti kastuvą į rankas. Buvo išmintingas, praktiškas, jaunystėję išmokęs ūkininkauti. Džiaugėsi galimybe dirbti žemę, ant nieko nesupykus. Kitų nekritikavo, stengėsi iš kitų pasimokyti. 1944 m. kovo 17 d. Jonui Aleksandravičiui rašė: „Aš žemę myliu, čia joks atavizmas; per daug jos arti esu buvęs, ir neseniai, kai visuomet stebėdavaus, Skaityti toliau

V.A. Gocentas. Juozo Nekrošiaus atminimui (1)

Juozas Nekrošius | Rengėjų nuotr.

Pavasariui grįžtant į Lietuvą žinių laidos ir spauda pasidalino netekties pranešimu – kovo 15-osios sekmadienį, eidamas 85-uosius mirė poetas, buvęs kultūros ir švietimo ministras Juozas Nekrošius.

Taip, poetas buvo visą gyvenimą, o pareigos ir darbai – prasidėjo, tęsėsi ar užsibaigė. Taigi, poetas, žurnalistas, spaudos ir kultūros darbuotojas, partinis, politinis ir visuomenės veikėjas, dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybių kultūros ministras. Skaityti toliau

Dovana Nepriklausomai Lietuvai, atminčiai ir tremtiniams (0)

„Tremties vaikai“ | Birutės Kairaitytės-Vaitkevičienės nuotr.

Į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą Kaune iš spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ atkeliavo ketvirtoji „Tremties vaikų“ knyga. Jos laukė ne tik 45 prisiminimų, papasakotų ir nepapasakotų istorijų autoriai, bet ir daug LPKTS narių, kurių šeimos, artimieji patyrė Sibiro tremtį, prarado tėviškę, tėvų namus.

Knyga – savotiška dovana visiems, išleista aukotojų lėšomis ir Lietuvių fondo parama, brangi ne tik straipsnių autoriams, bet ir visiems tremtiniams… Skaityti toliau

Auga jaunų žmonių karta, su pasididžiavimu kalbanti savo krašto tarme (1)

Etninės kultūros olimpiada | R. Galinienės nuotr.

Mer­ki­nės Vin­co Krė­vės gim­na­zi­jo­je įvy­ko Lie­tu­vos moks­lei­vių et­ni­nės kul­tū­ros olim­pia­da, še­šių na­rių ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jai va­do­va­vo Aly­taus lop­še­lio-dar­že­lio „Vo­lun­gė­lė“ di­rek­to­rė Auš­ra Plyt­nin­kai­tė. „Olim­pia­da vyks­ta an­trą kar­tą, jos at­si­ra­di­mas ne­sie­ja­mas su 2020-ai­siais kaip Tau­to­dai­lės me­tais, ta­čiau tau­to­dai­lė kaip et­ni­nės kul­tū­ros da­lis šios olim­pia­dos kon­teks­te už­ima la­bai svar­bią vie­tą. Gal­būt olim­pia­dos at­si­ra­di­mas la­biau sie­ti­nas su et­ni­nės kul­tū­ros plėt­ra be­si­rū­pi­nan­čių Skaityti toliau

J. Burokas. Sugrįžimas į Ukmergės gimnazistų laisvės kovų praeitį (0)

FINMIN nuotr.

Kovo 12 dieną Vilniaus laidojimo namuose atsisveikinome su laisvės kovų dalyviu, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos (LLKS), Ukmergės pirmoje vidurinėje mokykloje veikusios jaunimo pogrindinės organizacijos „Lietuvos patriotas“ nariu Vytautu Bačiumi.

Jis visą dešimtmetį rašė romaną „Sutrypti metai“. Knyga pasirodė 2013 metais, joje buvo nušviesta Lietuvos partizanų, jaunimo patriotinių organizacijų drąsi kova prieš okupantus, Skaityti toliau

G. Statinis. Lietuvos maršų karaliaus – Broniaus Jonušo vardas Naujininkuose (nuotraukos) (0)

Nuo 1967 m. Naujininkuose įsikūrusi B .Jonušo muzikos mokykla | Alkas.lt koliažas

Vilniuje, „užstoties“ rajone, vadinamuose Naujininkuose yra keletas keistų objektų, vienas iš jų –transporto žiedo skvere pasitinkanti nerūdijančio plieno skulptūra „Paparčio žiedas“ (skulptorius D. Bražiūnas)… Visuomet galvojau, kad tai muzikinis boso raktas, nes primena jį, o be to, šalia nuo 1967 metų įsikūrusi Broniaus Jonušo muzikos mokykla.

Pakeliui į minėtą mokyklą, klausiu praeivio, ar jis žino kas buvo B. Jonušas? Nežino vienas, galvą kraipo antras ir tik trečias pataiko – gal kompozitorius? Tikrai taip, Bronius Jonušas – tai tarpukario Lietuvos Skaityti toliau

V. Jocys. Žvilgsnis į Kovo 11-ąją per istorines Lietuvos ir Žemaitijos ištakas (nuotraukos, video) (1)

Pagerbiami Tomas ir Inga Baranauskai | A. Staniūnaičio nuotr.

Atkurtos nepriklausomos valstybės Kovo 11-osios iškilmės nuvilnijo per visą Lietuvą, miestus miestelius, kaimus įvairiais pavidalais ir būdais. Vyko minėjimai, pažintiniai žygiai, koncertai, eisenos su vėliavomis…

Trakų muziejus priėmė VŠĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ vadovo Antano Gedvilo ir kitų bendraminčių siūlymą Kovo 11-ąją iškilmingai atšvęsti prisimenant ne tik 30-ies metų senumo įvykius, bet pakalbėti apie Lietuvos ir Žemaitijos istorines ištakas. Renginio rengėjai, tuo pačiu prisimindami 2019 m. Seimo paskelbtus Žemaitijos metus siekė padėkoti ženkliai Skaityti toliau

J. Survilaitė. Kaip S. Gedos „Strazdas“ iki Berno universiteto nuskrido!? (2)

Sigitas Geda | Z. Šliogerienės nuotr.

Rengiant Šveicarijos lietuvių bendruomenės knygą „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ (2009) gavau iš Vilniaus į Ciurichą Sigito Gedos  rašytą laišką: „Mano Šveicarija“, kurį pateikiu kiek sutrumpintą:

Nebus didelė naujiena, jeigu pasakysiu, kad Šveicarijos įvaizdį mano sąmonėje formavo eilėraštis „Vakaras ant ežero Keturių kantonų“. Mokėjau jį atmintinai, net ir dabar  jis man vienas gražiausių, nors, atmenu, kad viename leidinyje buvo skelbta savotkiškas jo atitikmuo… Išeitų, kad mūsų klasikas naudojosi savotišku Skaityti toliau

O. Voverienė. Poetės Saulutės mintys (0)

Saulutė Genovaitė Markauskaitė | E. Kniežausko nuotr.

Teišsipildo visos šviesios viltys, Težydi vien tik geras žodis. (Saulutė Genovaitė Markauskaitė).

Valstybinės mūsų šventės – Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – nudžiugino ne tik savo jau ilgamečiu buvimu ir viltimi, kad Lietuvoje atsiras daugiau optimizmo, bet ir miela dovana iš Kauno poetės Saulutės – nauja knyga „Klausyk, širdie…“ (Kaunas, 2020). Tai jau dešimtoji poetės Saulutės Genovaitės Markauskaitės knyga. Prieš ją buvo: „Džiaugsmo ir skausmo verpetai“ (1992), „Meilės skliautai“ (2000); „Buvo laikas stiklinis“ (2003), „Erškėtrožei pražydus“ (2007), monografija „Krekenava laiko tėkmėje“ (2014); „Vilties vaivorykštė“ (2015), „Skulptorius Bernardas Bučas“ (2016), eilėraščių rinktinė „Ilgesio paukščiai“ (2016) ir dabar ši – „Klausyk, širdie…“ (2020). Skaityti toliau

Žvilgsnis į Juozo Tūbelio laikus (1)

Iš kairės knygos „Juozo Tūbelio laikai“ autorius Jonas Rudokas, leidėjas Valentinas Juraitis, J. Tūbelio giminaitė Elvyra Užkurėlytė-Baltinienė su savo anūke. Leidyklos „Žemės trauka“ archyvo nuotr.

Neseniai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytą Jono Rudoko knygą „Juozo Tūbelio laikai“ (išleido „Žemės trauka“) galima laikyti vieno žymiausių tarpukario Lietuvos valstybininkų nuveiktų darbų analize ir įvertinimu, išsamia studija apie jo politinę, ekonominę ir socialinę veiklą, jo neįkainojamą indėlį kuriant modernią nepriklausomą Lietuvą.

Ilgametis Vyriausybės vadovas

Juozas Tūbelis (1882–1939) – vienas ryškiausių pirmosios Lietuvos Skaityti toliau

Pagerbta žydų gelbėtoja, Vilniaus universiteto bibliotekininkė Ona Šimaitė (1)

Paminklinė lenta Onai Šimaitei | wikipedia.org nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje vyko renginys, skirtas žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuolei, VU bibliotekininkei Onai Šimaitei (1894–1970). Iškilią istorinę asmenybę pagerbti susirinkę dalyviai dalijosi prisiminimais, o renginio pabaigoje bibliotekos Komunikacijos erdvėje iškilmingai atidengtas Modesto Saukaičio nutapytas O. Šimaitės portretas.

Bibliotekininkė gelbėjo žmones

VU bibliotekoje O. Šimaitė dirbo 1940–1944 m. Su tuometinės VU valdžios – rektoriaus Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Geras amatininkas duonos neprašo (7)

Currus.lt nuotr.

„Tuk- tuk“ – meistriukas. Punktualus kaip Katedros laikrodis. Ir šitaip jau antra savaitė. Norėčiau, kad nors kartą pavėluotų – pasiilgau ryto su savimi.

„Tuk-tuk, štai ir aš“, – šypsosi Saulius. Iš pirmo žvilgsnio – vaikinas, iš antro – brandus vyras, nes jau turi vieno mėnesio dukrytę ir jaučiasi už ją atsakingas. Štai kas vyrą daro vyru – atsakomybės jausmas. Ne brangus automobilis, net ne sėkminga karjera ir  ne aukštieji mokslai. Jau pačią pirmą dieną Saulius man rodo naujagimės nuotraukas: štai ji šypsosi, nykštį čiulpdama, štai šitaip žiovauja, o štai čia – pirmasis prausimas… Skaityti toliau

Lietuvių kalbos dienų sostinės viešojoje bibliotekoje pristatyta Danguolės Mikulėnienės knyga (3)

Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė (antra iš kairės) | Rengėjų nuotr.

Ignalinoje įvyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Ignalinos viešosios bibliotekos ir savivaldybės rengtas antrasis Lietuvių kalbos dienoms skirtas renginys. Vasario 25-ąją viešojoje bibliotekoje pristatyta profesorės, habil. dr. Danguolės Mikulėnienės knyga „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“.

Solidus mokslinis leidinys – patraukliai ir įdomiai parašyta pirmoji monografijų trilogijos dalis, kurioje autorė aptaria Skaityti toliau

P.S. Krivickas. Septynios džiugės iš Vilniaus knygų mugės (nuotraukos) (0)

DSCF5752-2400

Numargavo ir nualmėjo dvidešimt pirmoji Vilniaus knygų mugė. Teko matyti beveik visas jos pirmtakes, išskyrus vieną, kai užklupo liga. Dar pasitaikė progų lankytis Maskvos, Leipcigo, Frankfurto prie Maino, Varšuvos knygų šventėse. Jos visos skatino dvasios pakilimą arba džiuges. Tebus leista pavartoti pastarąjį žodį, kurio reikšmė kildinama iš lietuvių pasakymo apie linksmus,  džiugius reiškinius ar žmones. Dar iškyla atmintyje užpernykštėje mugėje matyta gražiai leidyklos „Nieko rimto“ išleista spalvingoji „Džiugė“. Jos autorius – rašytojas Christianas Bobinas (iš prancūzų kalbos vertė Gražina Strigockytė, subtiliai Skaityti toliau

O. Gaidamavičiūtė. Rasos Vasilevičiūtės paroda „Ir vėl kartu“ ‒ padėka gimtajam Zarasų kraštui (nuotraukos) (0)

Rasa Vasilevičiūtė parodoje „Ir vėl kartu“ | Rengėjų nuotr.

2019 m. pabaigoje (iki 2020 m. sausio 8 d.) Zarasų krašto muziejuje veikė puikios dailininkės – grafikės, juvelyrės, tapytojos – Rasos Vasilevičiūtės (g. 1973 m.) paroda „Ir vėl kartu“. Joje kūrėja pristatė savo tapybos darbus – didingus, kartu ir jausmingus, zarasiškių atvaizdus, taip pat jų grafinius eskizus pieštuku.

Ši paroda buvo savotiška padėka gimtajam Zarasų kraštui, iš kurio Rasa yra kilusi, kuris nuolatos įkvepia ir kur gyvena dailininkės mama, muzikos mokytoja Audronė Vainiuvienė. Skaityti toliau

V. Kilinskienė. Vincentas Vasiliauskas (1895–1989): snaiperis, krautuvininkas, tapytojas (0)

V. Vasiliauskas. Indauja. Popierius, guašas. 54,5 x 72,5 cm. Autoriaus šeimos kolekcija.

Pasaulyje jau nieko nebestebina meno lauko užribyje užgimęs savamokslių menas. Dailės  muziejuose ir galerijose kartkartėmis vykstančios savamokslių kūrėjų parodos išraiškingai liudija, jog iš tikrųjų nėra profesionalaus ir neprofesionalaus meno. Meninį išsilavinimą įgiję autoriai gali kurti toli gražu ne pačius geriausius kūrinius, o tokio išsilavinimo neturintys kūrėjai – tapyti jautriai ir itin talentingai. Viskas priklauso nuo žiūrovo žvilgsnio, kuriam Skaityti toliau

Atidaroma paroda: „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje: pirštinės ir riešinės“ (1)

Pirštinių ir riešinių paroda | Rengėjų plakatas

Vilniaus etninės kultūros centras ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija „Tautodailės metais“ paskelbtus 2020-uosius neatsitiktinai pradeda tęstinio projekto paroda „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje: pirštinės ir riešinės“. Mat riešinės šiais laikais išgyvena aukso amžių, reta kuri moteris riešinių nemūvi, o jų mezgimu dabar užsiima ne tik tautodailininkės. Ir dar – neatsitiktinai paroda surengta Antano ir Anastazijos Tamošaičių galerijoje „Židinys“, mat tarpukariu ir pokario metais Antanas ir Anastazija Tamošaičiai Skaityti toliau

V. Litvinavičius. Visatos centro paieškos ir šiaip įdomūs atradimai (0)

Pixabay.com nuotr.

Kurgi yra arba bent jau galėtų būti Visatos centras, nenustoja ginčytis astronomai ir astrofizikai, nors ir pateikdami svariai argumentuotas versijas, tačiau jos dažniau prieštarauja viena kitai, negu papildo. Taigi kuo tikėti, o kuo neverta – vien skonio reikalas.

Visai kitaip tą sudėtingą reikalą imasi gvildenti poezija. Visatos centras yra ten, kur esi tu. Visatos centras yra čia! Paprasta ir aišku, jei pridėtume biblinę nuorodą: kur tavo širdis – ten tavo turtas. Šitaip atsiranda visai kitas tikslas ir kita misija, nes poezija siekia užčiuopti ir atverti Skaityti toliau

Eugenijos Šimkūnaitės metų vartai atverti (4)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

2020-ieji tarp kitų paskelbti Eugenijos Šimkūnaitės metais. Todėl vasario 1 d. Vilniaus dailės akademijos gotikinėje salėje į kasmetinę sueigą susirinkę Vilniaus uteniškių kraštiečių klubas „Indraja“ (tarp jo kūrėjų 1989 m. buvo E. Šimkūnaitė) su jos artimiausiais bičiuliais, idėjų bei darbų tęsėjais iš Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo simboliškai „atvėrė metų vartus“.

Vilniuje gyvenančių uteniškių būrį papildė gausi delegacija iš Utenos rajono: seniūnijų, mokyklų, savivaldybės, kultūros, Skaityti toliau

Povilas Plechavičius ir Skuodas. 130-osioms gimimo metinėms artėjant (2)

Generolas Povilas Plechavičius (1890-1973) | Vikipedijos nuotr.

1890 m. vasario 1 d. netoli Ukrinų, Bukančiuose, Mažeikių r., gimė Lietuvos nepriklausomybės gynėjas 1918–1919 m. šiaurės vakarų Žemaitijoje, Lietuvos kariuomenės generolas, vienas ryškiausių tarpukario Skuodo verslininkų Povilas Plechavičius.

Grįžo ginti nepriklausomos Lietuvos

P. Plechavičius 1911 m. Maskvoje baigė Komercijos mokyklą, o 1914 m. – Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui karininkas P. Plechavičius kariavo vokiečių ir turkų frontuose. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Gineso alaus – į kalėjimą ? (0)

Krumlino kalėjimas Airijoje | R.Jasukaitienės nuotr.

Viešėdama Airijoje gaunu netikėtą pasiūlymą (antroji Kalėdų diena, dar tebetviska šventinių lempučių girliandos!) vykti į Belfastą ir apžiūrėti Krumlino (Crumlin Road Gaol) kalėjimą, kuriame daugiausia buvo kalinami airių respublikonai. Vaizduotėje atgimsta Lukiškių kalėjime matyti vaizdai, visos „ekskursijos“ metu juos lyginsiu. Mano nuostabai, lankytojų susirenka daug, net kelios grupės. Mūsų gidė stengiasi išlikti nešališka, pasakojimas sausas, veidas neišduoda jokių jausmų. Lankytojai nuomonę turi susidaryti patys. Tačiau sausas, bejausmis pasakojimas jau yra tam tikra nuomonė! Skaityti toliau

G. Statinis. B. Grilsas: Nesėkmės, baimė, vidinė energija ir tikėjimas man padėjo įkopti į Everestą (0)

Beras Grilsas (Bear Grylls) | Asociatyvi nuotr.

Pamatęs reklaminius skelbimus apie vyksiančią „Pasaulinę lyderystės konferenciją“ buvau visiškai abejingas panašaus turinio renginiams, nes maniau, kad reklamoje graži kalnų nuotrauka panaudota kaip metafora ir apie keliones ten bus kalbama tik dvasine prasme.  Tai manęs nedomino, tačiau… suintrigavo Bero Grilso (Bear Grylls) nuotrauka: „O, geras, nejaugi ir šis garsus keliautojas ir išgyvenimo laukinėje gamtoje propaguotojas atvyksta į Lietuvą?“ Nutariau išbandyti laimę ir apsilankyti jau dešimtą kartą Lietuvoje vykstančioje  „Pasaulinės lyderystės konferencijoje“. Skaityti toliau

A. Vaškevičius. Toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, bet po 45 metų Blukvilkis – 2019! (video) (1)

Albinas Vaškevičius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet gruodžio 28 dieną Lietuvos liaudies buities muziejuje buvo surengta Blukvilkio šventė, kurioje nuvilkę blukį per muziejaus Žemaitiją jį sudeginome šalia Josvainių karčemos. O lygiai prieš 45 metus tuo pačiu laiku ir toje pačioje karčemoje mes „Muzikinio-folklorinio būrelio prie LTSR Liaudies buities muziejaus“ nariai šventėme Saulėgrįžos šventę.

Kas tas Blukis?

Pagal senuosius lietuviškus papročius Kalėdų šventės ženklas – Didžioji Kaladė, žemaičių dar vadinama – Blukiu, o aukštaičių – Ugnies Mituliu. Tikėta, kad jam galima perduoti ir palikti visas savo kaltes, nuodėmes bei pykčius. Skaityti toliau

Lageriai nuo Baltijos jūros iki Kazachstano stepių (0)

Knyga „Nuo Baltijos jūros iki Kazachstano stepių“ | Leidėjų nuotr.

Gruodžio 5 dieną Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje Vilniuje ir gruodžio 6 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinėje Kaune vyko Kazachstane išleistos knygos „Nuo Baltijos jūros iki Kazachstano stepių“ apie lietuvių, kalėjusių Kazachstano lageriuose, likimus, pristatymas. Dalyvavo knygos sumanytojai ir autoriai Alija Bolathan, Manara Kalybekova, Benediktas Šetkus bei ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai Goda Karazijaitė-Krukauskienė ir Seimo narys Paulius Saudargas. Skaityti toliau

R. Bacevičius. Kėdės primins kraštiečius poetus (0)

Paminklą sukūrę menininkai Algimantas Vorevičius ir Andrius Stankevičius | V. Venslovaičio nuotr.

Lapkričio 22 dieną Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje Griškabūdžio ir Barzdų klebonas kun. Vytautas Mazirskas, Paluobių ir Braziūkų klebonas kun. Andrius Vaitkūnas bei Veiverių klebonas g. kan. Kęstutis Vosylius aukojo šv. Mišias už Griškabūdžio mokyklą, minėjusią 200-ąsias įsteigimo metines, joje dirbusius mokytojus, žinių siekusius mokinius, bendruomenę. Šv. Mišiose gausiai dalyvavo ir dabartinės gimnazijos moksleiviai ir mokytojai. Pirmosios žinios apie Griškabūdžio mokyklą randamos Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Kuo kvepia mirtis? (0)

Gražinos Didelytės miniatiūra „Eglės širdis“. 2006m.

„Mokydamasis gyventi, žmogus mokosi ir mirti“

                                       Leonardas da Vinčis

Kaimo vaikas su mirtimi  „susipažįsta“ gana anksti. Ji tarsi neatsiejama gyvenimo dalis ir eina visuomet greta. Miršta maži, ką tik iš kiaušinių išsiritę viščiukai, miršta jau pastypę, padaigoti, beplunksniai. Paukšteliai miršta tyliai, jų dvaselės atsiskiria lengvai  nuplaukia į padangę debesėliu… Mudu su broliu juos gražiai palaidodavome (buvome girdėję, kad mirusius reikia užkasti į žemę), kapelius puošdavome lauko gėlėmis, o iš šakaliukų išdėstydavome kryželius. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Neužpustyti laiko dulkių prisiminimai (4)

Vilniuje vykusio minėjimo dalyvių grupė: Zigmas Tamakauskas, Kazys Saja, Aldona Grigaitienė, Darius Juodis, Aminat Saijeva, Rimantas Matulis ir Algirdas Endriukaitis | E. Paškauskienės ir A. Grigaitienės nuotr.

Greitai besisukančiame gyvenimo rate šiek tiek pasistenkime vėl stabtelti prie besibaigiančių metų lapkričio mėnesio pradžios – Visų Šventųjų bei Vėlinių dienos slenksčio. Stabtelėję, pirmučiausiai atidarykime Atminties vartelius ir prisėdę ant Vėlių suolelio, išlikusia atmintimi bei savo širdies šiluma prisiglauskime prie jau išėjusių į Viešpaties namus mūsų brangių artimųjų atminties, buvusių ryškesnių istorijos įvykių prisiminimo mozaikos.

Mintimis nukeliaukime prie savo artimųjų kapų kauburėlių, prie tų kurie Skaityti toliau

V. Jocys. Kodėl banginiai šoka į krantą? (video) (0)

Autorė pasirašo knygas | V. Jocio nuotr.

Turbūt galima savo įspūdžius iš dr. doc. Filomenos Kavoliutės knygos pristatymo Vilniaus universitete ( VU) spalio 24 d. pradėti moksline, ne labai poetine hipoteze, – „Kodėl banginiai šoka į krantą…?“

Šis klausimas, be tikslaus atsakymo, daug metų kybojo mokslininkų galvose. Kodėl didžiausi pasaulio žinduoliai, užuot plaukioję po mažiau užterštas jūras ir vandenynus, savižudiškai metasi ant kranto ir žūsta. Kiti, žmonių pastangomis nutempti atgal į vandenį, tą aktą netgi pakartoja. Skaityti toliau