Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Gineso alaus – į kalėjimą ? (0)

Krumlino kalėjimas Airijoje | R.Jasukaitienės nuotr.

Viešėdama Airijoje gaunu netikėtą pasiūlymą (antroji Kalėdų diena, dar tebetviska šventinių lempučių girliandos!) vykti į Belfastą ir apžiūrėti Krumlino (Crumlin Road Gaol) kalėjimą, kuriame daugiausia buvo kalinami airių respublikonai. Vaizduotėje atgimsta Lukiškių kalėjime matyti vaizdai, visos „ekskursijos“ metu juos lyginsiu. Mano nuostabai, lankytojų susirenka daug, net kelios grupės. Mūsų gidė stengiasi išlikti nešališka, pasakojimas sausas, veidas neišduoda jokių jausmų. Lankytojai nuomonę turi susidaryti patys. Tačiau sausas, bejausmis pasakojimas jau yra tam tikra nuomonė! Skaityti toliau

G. Statinis. B. Grilsas: Nesėkmės, baimė, vidinė energija ir tikėjimas man padėjo įkopti į Everestą (0)

Beras Grilsas (Bear Grylls) | Asociatyvi nuotr.

Pamatęs reklaminius skelbimus apie vyksiančią „Pasaulinę lyderystės konferenciją“ buvau visiškai abejingas panašaus turinio renginiams, nes maniau, kad reklamoje graži kalnų nuotrauka panaudota kaip metafora ir apie keliones ten bus kalbama tik dvasine prasme.  Tai manęs nedomino, tačiau… suintrigavo Bero Grilso (Bear Grylls) nuotrauka: „O, geras, nejaugi ir šis garsus keliautojas ir išgyvenimo laukinėje gamtoje propaguotojas atvyksta į Lietuvą?“ Nutariau išbandyti laimę ir apsilankyti jau dešimtą kartą Lietuvoje vykstančioje  „Pasaulinės lyderystės konferencijoje“. Skaityti toliau

A. Vaškevičius. Toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, bet po 45 metų Blukvilkis – 2019! (video) (1)

Albinas Vaškevičius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet gruodžio 28 dieną Lietuvos liaudies buities muziejuje buvo surengta Blukvilkio šventė, kurioje nuvilkę blukį per muziejaus Žemaitiją jį sudeginome šalia Josvainių karčemos. O lygiai prieš 45 metus tuo pačiu laiku ir toje pačioje karčemoje mes „Muzikinio-folklorinio būrelio prie LTSR Liaudies buities muziejaus“ nariai šventėme Saulėgrįžos šventę.

Kas tas Blukis?

Pagal senuosius lietuviškus papročius Kalėdų šventės ženklas – Didžioji Kaladė, žemaičių dar vadinama – Blukiu, o aukštaičių – Ugnies Mituliu. Tikėta, kad jam galima perduoti ir palikti visas savo kaltes, nuodėmes bei pykčius. Skaityti toliau

Lageriai nuo Baltijos jūros iki Kazachstano stepių (0)

Knyga „Nuo Baltijos jūros iki Kazachstano stepių“ | Leidėjų nuotr.

Gruodžio 5 dieną Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje Vilniuje ir gruodžio 6 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinėje Kaune vyko Kazachstane išleistos knygos „Nuo Baltijos jūros iki Kazachstano stepių“ apie lietuvių, kalėjusių Kazachstano lageriuose, likimus, pristatymas. Dalyvavo knygos sumanytojai ir autoriai Alija Bolathan, Manara Kalybekova, Benediktas Šetkus bei ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai Goda Karazijaitė-Krukauskienė ir Seimo narys Paulius Saudargas. Skaityti toliau

R. Bacevičius. Kėdės primins kraštiečius poetus (0)

Paminklą sukūrę menininkai Algimantas Vorevičius ir Andrius Stankevičius | V. Venslovaičio nuotr.

Lapkričio 22 dieną Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje Griškabūdžio ir Barzdų klebonas kun. Vytautas Mazirskas, Paluobių ir Braziūkų klebonas kun. Andrius Vaitkūnas bei Veiverių klebonas g. kan. Kęstutis Vosylius aukojo šv. Mišias už Griškabūdžio mokyklą, minėjusią 200-ąsias įsteigimo metines, joje dirbusius mokytojus, žinių siekusius mokinius, bendruomenę. Šv. Mišiose gausiai dalyvavo ir dabartinės gimnazijos moksleiviai ir mokytojai. Pirmosios žinios apie Griškabūdžio mokyklą randamos Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Kuo kvepia mirtis? (0)

Gražinos Didelytės miniatiūra „Eglės širdis“. 2006m.

„Mokydamasis gyventi, žmogus mokosi ir mirti“

                                       Leonardas da Vinčis

Kaimo vaikas su mirtimi  „susipažįsta“ gana anksti. Ji tarsi neatsiejama gyvenimo dalis ir eina visuomet greta. Miršta maži, ką tik iš kiaušinių išsiritę viščiukai, miršta jau pastypę, padaigoti, beplunksniai. Paukšteliai miršta tyliai, jų dvaselės atsiskiria lengvai  nuplaukia į padangę debesėliu… Mudu su broliu juos gražiai palaidodavome (buvome girdėję, kad mirusius reikia užkasti į žemę), kapelius puošdavome lauko gėlėmis, o iš šakaliukų išdėstydavome kryželius. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Neužpustyti laiko dulkių prisiminimai (4)

Vilniuje vykusio minėjimo dalyvių grupė: Zigmas Tamakauskas, Kazys Saja, Aldona Grigaitienė, Darius Juodis, Aminat Saijeva, Rimantas Matulis ir Algirdas Endriukaitis | E. Paškauskienės ir A. Grigaitienės nuotr.

Greitai besisukančiame gyvenimo rate šiek tiek pasistenkime vėl stabtelti prie besibaigiančių metų lapkričio mėnesio pradžios – Visų Šventųjų bei Vėlinių dienos slenksčio. Stabtelėję, pirmučiausiai atidarykime Atminties vartelius ir prisėdę ant Vėlių suolelio, išlikusia atmintimi bei savo širdies šiluma prisiglauskime prie jau išėjusių į Viešpaties namus mūsų brangių artimųjų atminties, buvusių ryškesnių istorijos įvykių prisiminimo mozaikos.

Mintimis nukeliaukime prie savo artimųjų kapų kauburėlių, prie tų kurie Skaityti toliau

V. Jocys. Kodėl banginiai šoka į krantą? (video) (0)

Autorė pasirašo knygas | V. Jocio nuotr.

Turbūt galima savo įspūdžius iš dr. doc. Filomenos Kavoliutės knygos pristatymo Vilniaus universitete ( VU) spalio 24 d. pradėti moksline, ne labai poetine hipoteze, – „Kodėl banginiai šoka į krantą…?“

Šis klausimas, be tikslaus atsakymo, daug metų kybojo mokslininkų galvose. Kodėl didžiausi pasaulio žinduoliai, užuot plaukioję po mažiau užterštas jūras ir vandenynus, savižudiškai metasi ant kranto ir žūsta. Kiti, žmonių pastangomis nutempti atgal į vandenį, tą aktą netgi pakartoja. Skaityti toliau

Ignalinos rajone svečiavosi žinomi Lietuvos karikatūristai (0)

Ignalinos rajone svečiavosi žinomi Lietuvos karikatūristai | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Naujojo Daugėliškio bibliotekoje surengtame susitikime su garsiais Lietuvos karikatūristais, šaržistais Jonu Varnu, Jonu Lenkučiu, Kęstučiu Šiaulyčiu, Ramūnu Vaitkumi ir žurnalistu Domijonu Šniuku buvo tikrai linksma. Dvi valandos prabėgo nepastebimai.

Beveik visi renginio dalyviai dovanų gavo draugiškus šaržus, taip pat ir svečius sveikinusi savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė.

Garbūs menininkai Ignalinos kraštą aplankė Daugėliškio krašto bendruomenės kvietimu. Jie dar pabuvojo ir Paliesiaus dvare. Skaityti toliau

Pristatyta knyga „Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“ (0)

Devintosios knygos sutiktuvės | Z. Tamakausko nuotr.

Spalio mėnesio 3 dieną, Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje, Kaune, vyko labai reikšmingo mūsų istorijai leidinio „Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“ sutiktuvių vakaronė. Jos įžanginėje dalyje susikaupę žiūrėjome Danguolės Bunikienės režisuotą kino juostą apie priešaušrio Lietuvą – „Nužudytas, bet nenugalėtas“. Joje buvo parodytos Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimo kelio vaizdų nuotrupos, prabilusios į mus jo brolio Albino bei dukros Auksutės prisiminimais bei istoriko dr. Arvydo Anušausko pateiktais Lietuvos partizanų vadą apibūdinančiais komentarais. Skaityti toliau

O. Gaidamavičiūtė. Kaligrafiška formų ir linijų kalba: apžvelgiant Broniaus Leonavičiaus parodas jo kūrybos kontekste (0)

Iš B. Leonavičiaus parodos Lietuvos nacionaliniame muziejuje | O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Šių metų liepos mėnesio pirmąsias dvi savaites veikė dvi grafiko Broniaus Leonavičiaus (g. 1933 m.) parodos: „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir „Knygos menas ir kaligrafinės kompozicijos“  Kazio Varnelio namuose-muziejuje.

Bronius Leonavičius – vienas iš žymiausių vyresniosios kartos Lietuvos grafikų ir knygos menininkų. Jis yra vienas tų, kurie Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Pasižvalgymas po Dzūkijos žemę (0)

Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčioje | A. Grigaitienės ir V. Sungailos nuotr.

Prisiminus prieškaryje vykusią Tautos šventę, skatinusią Lietuvos žmonių širdyse patriotizmą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo vadovybė surengė tokios pačios krypties pažintinę ekskursiją, aplankant kai kuriuos Dzūkijos krašto kampelius.

Pirmasis stabtelėjimas – prie Nemuno ir Merkio upių santakos įsikūrusioje Merkinėje. Ji 2016 metais buvo paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Archeologų duomenimis šioje vietovėje žmonių gyventa jau paleolito – akmens amžiaus pabaigoje. Miestelis 14 amžiuje, kaip žymus gynybinis, administracinis bei prekybos centras, minimas svarbiausių rytų Europos miestų sąrašuose. Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Su kalnu pakalbėti (nuotraukos) (1)

Klaipėdos romuviečiai ant Purmalių piliakalnio. Sureiga deivei Žemynai pagerbti. 2016-08-15

Priartėjo lygiadienis. Eisiu su kalnu pakalbėti. Kai yra netoli, einu ant švento kalno – ant kokio nors alkakalnio. Kai tokio arti nežinau, einu ant beveik švento. O tokiais jau galima vadinti kiekvieną piliakalnį, menantį tolimas protėvių kartas, jų sumanumą vien savo rankomis visa ką išlaikyti, auginti, mokyti, apginti. Ir Motinos Gamtos nesužeisti. Palikti ją švarią, gryną būsimoms kartoms. Piliakalniai verti pagerbti. Jūs neinate? Manote, kad nėra ką su kalnu kalbėti… Nerastumėte nei žodžių, nei minties. Skaityti toliau

L.J. Navickienė. Kodėl muzikuoti šeimoje yra puikus sumanymas (1)

Muzikuojančios šeimos | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 11 val. Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje (T. Kosciuškos g. 13) vyks Ketvirtosios respublikinės muzikuojančių šeimų šventės „Gaidų pynė’2019“ baigiamasis koncertas, kuriame pasirodys daugiau kaip 20 šeimų ansamblių. Renginys nemokamas.

Kodėl pradėti muzikuoti su šeima šiandien, kaip niekada, yra svarbu? Ar vien tik dėl to, kad audialus menas taptų vaiko, o vėliau ir suaugusiojo, savasties dalimi? Kad būtų tinkamai ugdomas akademinio žanro klausytojas, kurio muzikinis skonis būtų suformuotas ne tik populiariosios muzikos pagrindu? Ne tik dėl to. Skaityti toliau

Mažos lietuvininkų tautos reikšmingas įnašas į Europos kultūrą (2)

Pasisako Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas | J. Česnavičiaus nuotr.

Rugsėjo 4 d., po trumpos pertraukos, pasibaigus vasarai, pasidalinti atostogų metu patirtais įspūdžiais ir nuveiktais darbais vėl susirinko Lietuvos žurnalistų sąjungos Pensininkų klubo nariai.

Kaip visada susirinkimą pradėjo klubo pirmininkas įžymus poetas ir žurnalistas Ipolitas Skridla. Skaudu, kad renginį teko pradėti tylos minute pagerbiant klubo gretas palikusius bendražygius istoriką prof. dr. Algimantą Liekį, žurnalistą ir rašytoją Gediminą Skvarnavičių. Visos LŽS ir Pensininkų klubo vardu padėkos raštais buvo pagerbti jubiliatai. Buvo trumpai paminėtas jų nueitas gyvenimo kelias, nuveikti darbai. Skaityti toliau

B. Rastenytė. Iš gėlių simbolikos (0)

S. Botičelis. Flora, romėnų gėlių deivė. Italija, 1482. Fragmentas

Kažkada maniau, kad galima atrasti naujus, originalius įvaizdžius. Apie tai parašiau laiške draugei, bet ji buvo labai nustebusi dėl tokių mano įsivaizdavimų. Negi tu galvoji, kad galima poezijoje atrasti kažkokius naujus įvaizdžius? Viskas jau seniai atrasta, begalima tik perteikti senais įvaizdžiais individualius, naujus potyrius, atrašė ji man. Tuo dabar net neabejoju, nors tada man kažkodėl atrodė, kad sarkofagas yra labai originalus mano eilėraščio įvaizdis, nes buvau labai autentiškai jį išgyvenusi, ir kaip aš nustebau, atradusi lygiai tokį patį įvaizdį įžymiosios Silvijos Plat (Silvia Plath) kūryboje. Įvaizdis – individualus perkeltinis posakis poezijoje, bet jie kartojasi! Ir kai aš pradedu „googlinti“. surandu daugybę savo eilėraščių Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Trečiadienio pastebėjimai (1)

J. Zvonkuvienė Nerimdaičių kaimo (Telšių apskr.) šventėje | Asmeninė nuotr.

Šio ryto radijas transliavo vienos gydytojos vervenimą, kaip būtina tikrintis sveikatą, kad ko nepražiūrėtume, nepavėluotume. Būtų teisingi patarimai. Bet… Bet kai kas buvo ne taip.

Vakar vakaro „Feisbukas“ paskleidęs vieno labai žmonių mylimo, labai idealisto, labai talentingo dainų kūrėjo ir atlikėjo klausimą – su bilietais daryti kasmetinį didelį renginį ar be bilietų? Ir pats siūlo, kad jeigu su bilietais, tai visi pinigai būtų skirti kilniai labdarai, pirmiausia kovai prieš patyčias. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Su tėčiu pasėdėti jo suole (0)

Regina Jasukaitienė Prie Prezidento A.Smetonos stalo | asmen. nuotr.

Mokyklinėje nuotraukoje savo tėtį-mokinuką atpažinau iš … judesio – kairės rankos linkio, išlikusio visą gyvenimą. Įgimta detalė, gauta gimstant ir kurios niekas niekad taip pat nepakartos. Vaikystės nuotraukų tėtis neturėjo. Šeima gyveno neturtingai, Juodvisinės kaimas – pamiškėje, žemė nederlinga, iš visų pusių krūmynai kemsynai, o miškas – vieni alksniai.

Nuotraukoje Lėno pradžios mokyklos mokinukai basi, berniukai rudinukėmis apsivilkę. Susispietę prie pastato, dengto šiaudais – mokykla buvo prisiglaudusi pas ūkininką. Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. Didžiavyriai nemiršta (video) (0)

Pastatytas paminklas Jonui Žemaičiui-Vytautui | Š. Valentinavičiaus nuotr.

Mirties tie vyrai jau nebojo
Už garbę brolių ir tėvų
Į kovą kils visi – žinojo,
Nors ir mokėt reikės krauju.

Siūbuos žalioji epušėlė,
Ir ąžuolas rūstus stovės…
Krauju gyventi tautą kėlėm,
Ji nepriklausoma žydės!
(iš partizanų poezijos)

Kuo ypatingi šie, prieš dvidešimt devynerius metus  atkurtos Nepriklausomos Lietuvos metai? Tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus Skaityti toliau

S. Lynikas. Pavienės mintys apie pasaulio tvirtumą, sąveikas ir, tarkim, termobranduolinę reakciją (0)

NASA pav.

Visatos tvermės pagrindas – jėgų sąveika, jos dėka– visuotinis judėjimas, o Kūrėjui valdant tą judėjimą – numatytas vystymasis, pavidalų, gyvybės atsiradimas. Dažniausiai įprastinės būties metu esanti ir lengviausiai mums suprantama sąveika – priešybių traukos jėga, Visatos tvermės pagrindas.

O kaip ją, tą Visatą griauti? Reikia ardyti, iškreipti jos tvermę užtikrinančias jėgas. Kaip tiltų, pastatų sprogdintojai – jie suardo svarbiausius stabilumo mazgus. Pavyzdžiui, termobranduolinis sprogimas – efektyvus griovimo būdas (nors Kūrėjo rankose milijardai žvaigždžių šios reakcijos dėka, Skaityti toliau

Ignalina išeinančiai vasarai dovanojo skrybėlę (0)

Ignalina išeinančiai vasarai dovanojo skrybėlę | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Rugpjūčio 24 dieną, Ignalinos vasaros estradoje atsisveikinta su besibaigiančia vasara. Šventė „Paskutiniai žiedai – vasaros skrybėlei“ buvo tikrai graži. Ir lyriškai svajinga, romatiška, ir trankiai linksma… Gėlėta vasaros skrybėlė, kurią išpuošė visi šventės dalyviai, buvo išplukdyta į paslaptingąsias Ilgio ežero tolumas.

Šventės dienos programoje koncertavo nuostabus duetas iš Rokiškio. Dainuojamąją poeziją atliko ir gitara grojo Skaityti toliau

Baltijos kelio 30-mečio minėjimas (0)

Baltijos kelio 30-mečio minėjimas | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Rugpjūčio 23-ąją gražus būrys ignaliniečių kartu su visa Lietuva šventė laisvę ir paminėjo Baltijos kelio 30-metį prie savo krašto atminimo kryžiaus magistralėje Vilnius-Panevėžys (62,8 km). Į šią vietą vyko autobusas rajono gyventojų, keli autobusėliai su Ignalinos rajono savivaldybės atstovais, muzikantais bei dainininkais. Ignaliniečius pasitiko ugmergiškiai, dovanoję naminės duonos kepalą. Prie kryžiaus meras Justas Rasikas ir mero pavaduotojas Manfredas Žymantas padėjo gėlių, vėliau buvo uždegtas vienybės laužas, kuriam amžinosios ugnies savanoriai atvežė net iš Kauno Laisvės alėjos. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Už Atlanto „Vaivos juosta“ šviečia (0)

„Vaivos juosta“ mokyklėlė Čikagoje | V. Švenčionytės - Šol nuotr.

Su Vaiva Švenčionyte – Šol (Scholle) sėdime vienoje iš Vilniaus gatvėje įsikūrusių kavinių, prieš kadaise čia buvusius jos vaikystės namus. Vaiva mane pataiso, čia prabėgo ne tik vaikystė, bet ir jaunystė. Vėliau pirmo aukšto gyventojus iškėlė, atsidarė suvenyrų parduotuvėlės, knygynas, kavinės…

„Ar dar skauda?“ – klausiu savo pašnekovės, su kuria esu pažįstama daugiau nei 30 metų. „Jau nebe, – atsako Vaiva, – liko tik  šviesūs prisiminimai. Kiekvieną kartą, grįžusi iš Amerikos, praeinu šia gatve, sutinku daugybę pažįstamų. Jau 19 metų gyvenu už Atlanto, Skaityti toliau

K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (IV) (0)

Parodoje | muzeum.suwalki.pl nuotr.

Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA.

Jotvingių kariniai veiksmai

Į istorijos puslapius jotvingiai pirmiausiai įsirašė kaip negailestingi raiti kariai. Puldami jie neretai įveikdavo kelis šimtus kilometrų nuo savo krašto, paimdavo grobį – vergus, brangenybes, net visas gyvulių bandas ir arklius. Jų reidai suintensyvėjo XII a. pabaigoje, o XIII a. buvo nukreipti daugiausia į lenkų ir Rusios žemes. Skaityti toliau

V. Kilinskienė. Knygų ir knygrišystės magija (0)

Leonora Kuisienė. Įkvėpimas. 2019 | L. Kuisienės nuotr.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus naujus mokslo metus pasitiks kviesdamas lankytojus į knygų pasaulį. Čia vyks ne tik atvirų durų diena muziejaus skaitykloje, bet ir bus atidaryta meninės knygrišystės paroda, pristatanti kadaise buvusį savaime suprantamą, o mūsų dienomis egzotika ir prabanga tampantį reiškinį – meninį knygos įrišimą. Parodos veikimo laikotarpiu vyks kūrybinės dirbtuvės, kurių metu parodos autorė kaunietė knygrišė Leonora Kuisienė mokys įsirišti natūralios odos viduramžišką užrašinę, Skaityti toliau

K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (III) (15)

Baltų gentys XII a. | punskas.pl nuotrauka

Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA.

Gynybinių tvirtovių fortifikacijos

IX–XI a. (vikingų laikotarpiu) su jotvingių gynybinėmis tvirtovėmis susietos buvo šalia jų esančios gyvenvietės. Jų dydis buvo įvairus, tačiau dažniausiai gyvenvietės būdavo didelės. Dėl lokalizacijos jos buvo fortifikuojamos, bet įtvirtinimų mastas ir kokybė buvo skirtinga.

Ankstyvųjų viduramžių (XII–XIII a.) vėlesniame tarpsnyje jotvingių krašte sustiprintos gynybinės sistemos, o tai turėjo įtakos gyvenviečių kūrimuisi. Įtvirtinimai buvo stiprinami pylimų sistema ir taip buvo Skaityti toliau

K. Leončikas. Paroda ,,Užmiršti jotvingių kariai“ (II) (0)

Taip atrodė pasipuošusi jotvingių moteris | Kosto Leončiko nuotr.

Pirma dalis ČIA.

Kodėl žlugo Jotva ?

Iš vienos pusės, kaimyninės krikščioniškos monarchijos buvo palankios kultūriniams mainams, technologijų perdavimui, ypač karybos srityje, taip pat kitiems tarpusavio ryšiams, o iš kitos pusės – tai viena iš priežasčių, lėmusių jotvingių ir kitų prūsų genčių civilizacijos izoliaciją. Šiaurės kryžių karų, kryžiuočių užkariavimų ir Rusios žygių laikotarpiu izoliacija dar labiau sustiprėjo, kadangi krikščioniški feodaliniai valdovai nebuvo suinteresuoti naujos nepriklausomos monarchijos įsikūrimu šioje Skaityti toliau

P. Bogdan. Tradicinių baltarusių rankšluosčių mitologiniai vaizdiniai (2)

Tradicinis baltarusių rankšluostis. Каlinkavičų r., Baltarusija | satenai.lt nuotr.

Tradicinėje baltarusių kultūroje rankšluosčiai (ručnikai) atlikdavo ritualinę, apotropinę, simbolinę ir estetinę funkcijas. Jie buvo ne tik naudojami kaip interjero puošybos elementai, privaloma nuotakos kraičio dalis ir tradicinės dovanos, bet ir suvokiami kaip tam tikras dvasinės srities nuorodas žymintys ženklai. Pagrindiniai prasminiai dėmenys, kurie buvo į juos įaudžiami, – gynyba nuo bet kokio blogio, gerovės linkėjimas, kreipimasis į žmonėms palankias aukštąsias jėgas, apgynimo ir pagalbos prašymai. Todėl tradicinės tekstilės dirbinių rankšluosčių ornamentai ne tik turėjo dekoratyvų krūvį, bet ir buvo susieti bendravimo su aukštosiomis dievybėmis ir apsaugos paskirtimis. Skaityti toliau

K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (I) (2)

Kalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr.

Nuo šių metų birželio 6 d. iki rugsėjo vidurio Suvalkų apygardos muziejuje veikia paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ („Jaćwingowie. Zapomniani wojownicy“), kuri anksčiau buvo rodoma Norvegijoje. Šiame muziejuje panaši paroda „Kunigaikščio Šiurpos valdoje“ („We włości księcia Šjurpy“) veikė 2011–2012 m. Apie ją rašiau „Suvalkiečio“ 69 ir 70 nr. Dar anksčiau, tai yra 2000–2001 m., galima buvo apžiūrėti labai didelę parodą „Prūsai. Baltų tautos istorija ir kultūra“. Ją taip pat aprašiau „Suvalkiečio“ žurnale (25, 26 nr.). Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina (2)

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Šiemet sukanka 25-eri metai, kai ant Šatrijos piliakalnio buvo užkurta Amžinoji ugnis. Tai – sąlyginė tiesa, nes žemaičiai šventą ugnį ant Šatrijos kalno kūreno šimtmečius. Užgesinta ji buvo 1417 metais, kai Jogaila su Vytautu apkrikštijo žemaičius. Prieš ketvirtį amžiaus ugnelė vėl buvo uždegta karaliaus Ringaudo dvare, Gedvilų sodyboje, o prieš porą metų ir ugnume (specialus pastatas, primenantis bažnyčios bokštą dūmams išeiti); čia ją dieną naktį, žiemą vasarą kūrena savanoriai Ugnies sergėtojai.

Vyriausias ugnininkas – Vaidotas Digaitis, likus pusvalandžiui iki šventės pradžios, mielai aprodo, kur ir kaip ugnelė kūrenama, saugiai užvožta tam tikslui pagamintu skylėtu dangčiu. Iš čia ugnelė kasdien nešama ant Šatrijos piliakalnio. Skaityti toliau