Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

M. Šerna. Istorijos nektaras (8)

Vytis | M. Šernos nuotr.

Mokyklos laikais manęs niekaip nesudomino istorijos mokytojos. Istorijos mokslas man asocijavosi su datomis, skaičiais. Aš nemokėjau skaičių, tuo labiau juos įsimint. Istorijos pažymiai buvo pelnytai žemiausi.

Šiandien aš geriu į save Lietuvos istorijos fragmentus kaip didžiausią nektarą ir suprantu, kad mokytojai neteisingai dėstė istoriją, ne taip.

O gal toks tikslas?

Gi žmogus, nežinantis, nesuvokiantis savo istorijos, yra skurdžius, jis negali suprasti, Skaityti toliau

Punsko krašto Delnickų kapinynėlis (0)

Punskas.pl nuotr.

Seinų lietuvių bažnytinio choro ilgametis dalyvis Juozas Grigutis pasakoja apie kapų lankymą.

O kas seniau turėj pinigo? Žūrėj, kad duonai būt. Man da močutė pasakoj, kad palei galvų, ne pakojin, pasodzina kokį medzį, kad būt žanklas, o tep tai alyvų, bezų instrigdo, ba kryžalis medžinis – supuvė, nuvirto, ir nėr žanklo, o medzis tai ilgai gali augc. Su

Dabar kožnas ainam, lankom kapus. Mano tėvelis mirė 1966 metais. Da buvo tadu žvakutės baltos iš parafino, tai perlauža pusiau, instrigdo žamėn, žiebia. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Keltų paveldas Airijoje (6)

Keltiškas kryžius miesto aikštėje | R.Jasukaitienės nuotr.

Keliaudama po Airiją, grožėjausi bažnyčiomis, jų didingumu ir puošybos saikingumu. Viduje – plikos sienos ir joms kontrastą sudarantys spalvoti vitražai. Galima ir pajuokauti: ko jau ko, akmenų airiai turi, bepigu jiems tokius įstabius akmens statinius lipdyti.

Atkreipiau dėmesį, kad airiai labai saikingai puošia kapus. Tiek senose, tiek naujose kapinėse stūkso akmeniniai paminklai. Saviti ir kryžiai, apjuosti keltiškuoju ratu. Senojo tikėjimo atspindžiai yra išlikę ir įsilieję į katalikiškąjį. Keltus žavėjo nesibaigiančio rato įvaizdis, simbolizuojantis begalybę. Skaityti toliau

R. Bačiulienė. In memoriam vienai iš dešimčių tūkstančių Lietuvos tremtinių Rūtai Katiliūtei (1932-2018) (1)

Rūta, Zaprudichinsko sovchozas, 1952 m. | Asmeninio albumo nuotr.

Ne,
Tokų vartų nėra,
Pro kuriuos tik išeit,
O sugrįžt negalėtum!
Net ir tie,
Už kurių nieko nėr,
Už kurių tuštuma,

Skaityti toliau

V. Kilinskienė. Viliaus Ksavero Slavinsko vizijų pasaulis (0)

Vilius Ksaveras Slavinskas. Ekspresija. 2017. Drobė, akrilas. 100 x 100 cm. Valentino Kiauleikio nuotr.

Kaune, Girstučio kultūros rūmuose veikianti dailininko Viliaus Ksavero Slavinsko paroda „Naujos vizijos“ panardina stebėtoją į siurrealią erdvę, perpinančią sąmonę su pasąmone, gyvenimą su sapnu, tikrovę su vizija. Įvairiapusiškai interpretuodamas vaizduojamus objektus ‒ haliucinacines pasąmoninio pasaulio būtybes ‒ autorius savo kūryboje laviruoja tarp simbolistinio siurrealaus figūratyvizmo ir ekspresyvios abstrakcijos.

Laisvi realybės ir fantazijos junginiai jo kompozicijose ne tik pasakoja iš pirmo žvilgsnio regimas istorijas, bet ir atveria dinamiškas, patį žiūrovą mąstyti ir savas Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Papilė (nuotraukos) (0)

Venta prie Papilės | J. Zvonkuvienės nuotr.

Papilė besanti daug gražesnė, daug įdomesnė, nei kaži kada seniai seniai įteigtas siauras vaizdas ir įspūdis. Žmonių šviesumas ten besąs neeilinis. Vien Danutė Jadvyga Veisienė ką reiškia!

Kiek tradicijų, švenčių, atradimų ir paveldėjimų per jos mintį ir pastangas čia jau įsigyveno… Būtent iš jos ir išgirdau kadais, kad kažkokiam Lakštingalų slėnyje vyksta lakštingalų naktys… Kasmet, gegužės pabaigoje. O dabar žmonės patikino, kad būtent ji, Mokytoja Veisienė, tai ir sumanė, įgyvendino. Renginys Skaityti toliau

D. Rastenienė. Apie skurdą (6)

Meškis Hugo | Asmeninė nuotr.

Neseniai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ man į draugus pasiprašė faktiškai anoniminė draugė, kalbanti savo šunelio meškio Hugo vardu. Visas mintis ji išsako jo „žodžiais“ ir akių išraiška… Šiandien štai skaitau jos įrašą apie skurdą

Gal nemadinga apie tai priminti? Bet tiek daug žmogaus šilumos tekste ir komentaruose, kad pagalvojau: šiai dienai tebus ši mažytė žinutė iš „Facebook“ mums vietoj komunijos.

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Žygis Tauro apygardos partizanų takais (0)

Lukšiuose prie tremtinių memorialo, vietos seniūnui ir tautodailininkui Vidui Cikanai padėkos žodį taria LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas | A. Grigaitienės nuotr.

Rugsėjo 30 dieną, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, vienijanti buvusius tremtinius, politinius kalinius bei Laisvės kovų dalyvius, minint iškilaus Lietuvos partizano Aleksandro Grybino-Fausto žūties dieną, surengė išvyką – žygį Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų takais. Su mumis, kelią rodydami važiavo ir LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas, Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. Pagal numatytą programą pabuvojome Griškabūdyje,  A. Grybino-Fausto žūties aplinkoje, Lukšiuose ir Šakiuose.

Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Atiduok Tėvynei, ką privalai (34)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

– Jums užrišti juodą kaspinėlį? – teiraujasi gėlininkė, pamačiusi, kad išsirinkau dvi baltas rožes. Vėliau pasitikslina, – Ar einat į partizano laidotuves? Šiandien visą dieną kažkodėl daugiausia perka baltas gėles. Tai dėl jo?

Krūtinėje sušyla. Iš ryto TV reportaže matyta tuštoka universitetinė šv. Jonų bažnyčia kėlė nerimą, ar bus pakankamai susirinkusiųjų. Bet prieš vakarines mišias ji jau pilna, o sparčiai gausėjanti eilė nusidriekia per visą VU Didįjį kiemą. Žmonės po darbų renkasi pagerbti Tautos Didvyrį. Rimtis, susikaupimas, tyla. Veidai, veidai…, vienas kitas pažįstamas. Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Pikelių pievelės žalios… (nuotraukos) (2)

Pikelių Pikelių (Mažeikių r.) Švč. Trejybės bažnyčia. XVIII a. | J. Zvonkuvienės nuotr.

Pikelių pievelės žalios…

Miestelyje tos pievelės. Visos švarios, gražios, tikros. Vos įkeli koją į Pikelius, toji rami tyli žaluma ir apgaubia, žalius švarius gamtos kilimus po kojomis pakloja. Matau – tvirtas, dailus, tiesus ąžuolaitis jaunas savo jau gan stiprias šakas Pikeliams atiduoda, pačias sveikiausias giles žemėn žeria. Gal tai pasiūlymas gilių kavos? Kitur verkia Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Krymo totoriai vienui vieni kaip lietuviai 1991-aisiais (2)

Ilmis Umerovas | Ukininkopatarejas.lt nuotr.

Kitą pavasarį sukaks penkeri metai, kai Rusija užgrobė Ukrainos Krymo pusiasalį ir atėmė visas pilietines teises iš senųjų vietinių gyventojų – totorių. Didžiųjų šalių vadovai nepadeda nuosaikiems musulmonams totoriams, gal iš pasaulio dvasinių lyderių – Dalai Lamos, popežiaus Pranciškaus– jie tikisi pagalbos?Kai Stalinas ištrėmė totorius iš Krymo, praėjo beveik pusė amžiaus, kol jiems leista sugrįžti. Ar dabartinis Putino sukeltas košmaras truks trumpiau? 

Velniui ne autoritetas Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Bulgarija nusivyliau, kelione – ne (0)

Bulgarija | R. Jasukaitienės nuotr.

Nusivyliau Bulgarija. Tikėjausi rožių – daugybės rožių, užtvindžiusių gatves, spalvomis ir kvapais užliejusių slėnius, per kuriuos teko važiuoti, pakeles, kaimelius, kiemus, sodus… Deja, mitas apie Bulgariją rožių kraštą – subliuško, vos pajudėjus iš Bourgas aerouosto. Tiesa, paplūdimio kioskuose, o ir šiaip „rimtesnėse“ parduotuvėse rožių gaminių netrūko: rožių aliejus, rožių muilas, rožių kvepalai, rožių vynas… O rožių slėniai, sako, žydi už 6 valandų kelio nuo Juodosios jūros pakrantės. Skaityti toliau

V. Balkūnas. Vakar teko susidurti… Replika (4)

Fotoreporteris Vidmantas Balkūnas | Asmeninė nuotr.

Vakar teko susidurti su rajono paauglių gauja. Nieko naujo turbūt, tačiau kai judi mašina, o ne kojomis, – daug ko nepastebi. Mane tas susidūrimas nustebino. Ir taip gana nemaloniai.

Prie stotelės pastebėjau nepilnamečių susirinkimą. Šūksmai, riksmai. Nežinau, gėrė jie, rūkė ar vartojo. Tačiau praeiviai aplenkdavo nekukliai tą vietą. Ir vėliau kaimynai pasakojo, kad bijo pro čia eiti namo ir suka tolimesniu keliu.

Mano paprašymas išsiskirstyti paveikė skirtingai. Didžioji dalis suprato, kad gal Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Šviesos spindulys tamsos karalystėje (nuotraukos, video) (0)

 Filmo „Dangus lageryje“ apie Nijolę Sadūnaitę premjera | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 21 d.,Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos didžiausia salė lūžo nuo šviesuolių – o kur kitur inteligentams glaustis, jeigu ne čionai? Adolfo Damušio demokratijos studijų centro surengtai filmo „Dangus lageryje“ apie Nijolę Sadūnaitę premjerai Lietuvoje nesutrukdė  nei vasaros atostogos, nei gražus oras, nei platesnės  reklamos nebuvimas.

Vakarą vedė šio centro nepakeičiamas vadovas Vidmantas Valiušaitis, pasveikinęs žymiausią Lietuvos disidentę su neseniai praėjusiu 80-mečio jubiliejumi. Filmo autorių tėvynėje, Italijoje, Pezaro mieste premjera jau įvyko prieš metus. Skaityti toliau

D. Savickaitė. Lietuvos ir JAV draugystė parodoje ir kantri muzikos šventėje (0)

Iš parodos „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“ | rengėjų nuotr.

Baigusi savo prisistatymą Ignalinoje, savo švietėjišką veiklą paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“ pratęsė rugpjūčio 14 dieną, Visagino savivaldybės viešosios bibliotekos meno galerijoje. Paroda skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, eksponuojama daugiau nei dešimtyje Lietuvos miestų bei miestelių.

Parodos kelionė po Lietuvą jau eina į pabaigą, o nuolatiniam eksponavimui bus pristatyta Prezidento V. Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune. Vienuolikoje stendų apie Lietuvos ir JAV kultūrinius, Skaityti toliau

Kaip medienos korporacijos Suomijoje perėmė miškų valdymą (0)

Suomija. Iškirsti miškai | Ritva Kovalaineno ir Sani Sepo nuotr.

Mes nebūtume buvę tokie sėkmingi, jei mes nebūtų naudoję beveik paramilitarinės (sukarintos) organizacijos miškininkystės sektoriuje (Skandinavijos miškininkystės modelio architektas)

Suomiai – miško žmonės

Suomiai turi stiprią „miško žmonių“ tapatybę, iš dalies dėl to, kad daugiau kaip 95 proc. vis dar kalba senąja suomių kalba. Nepaisant šio kultūrinio ir istorinio konteksto, Suomija tapo labiausiai pasaulyje ištroškusia ir įtakingiausia miškininkystės modelio, Skaityti toliau

D. Razauskas. Palaukinėje atsidarė Laukas Nematuotas (nuotraukos) (1)

Alfredas Malinauskas (1955-2018) | Asmeninė nuotr.

Šviesiam Alfredo Malinauisko (1955.08.07 – 2018.07.27) atminimui

Didelis senas mūsų bičiulis Alfredas (Fredis) Malinauskas, savo auksinėmis rankomis pastatęs ne vieną namą ir galiausiai pirtelę Palaukinėje, kur mūsų mielai laukdavo, romuvių, juodaragių ir visokių kitų. Pavydėtinai apsiskaitęs (beje, ir vienas ištikimiausių „Liaudies kulturos“ skaitytojų nuo pat pradžių). Gilios sielos, aukštų minčių, šiltos širdies žmogus.

Noris sušukti: palauk dar savo Palaukinėje! Kur mes dabar be tavęs? Kam palikai taip paskubom mus vienus? Skaityti toliau

J. Litvinaitė. Žurnalistų ir geografų ekspedicija „Brydė per pasaulį 2018“ vyko Užpaliuose (0)

Žurnalistų ir geografų ekspedicija „Brydė per pasaulį 2018“ Užpaliuose | rengėjų nuotr.

„Kol nebuvome paskelbti Mažąja kultūros sostine, šitiek svečių sulaukdavome gal tik per atlaidus. Dabar gi beveik kiekvieną savaitgalį pas mus kažkas vyksta“, – džiaugdamasis kultūriniu pagyvėjimu Užpaliuose įspūdžiais dalinasi vietinis klebonas Jonas Bučelis. Vaišinamės užpaliečių gamybos vaišėmis – firminis varškės sūris, vietinės meistrės kepti pyragėliai, aplinkinių laukų žolelių arbata. Ir kalbamės – apie bendruomenę, šventes, kultūrą ir Lietuvą. Trumpas atokvėpis tarp gausybės šventinių renginių. Vienas iš jų – ekspedicijos „Brydė per pasaulį“ pristatymas. Skaityti toliau

R. Kasnauskytė. Nusiėmus akinius atsirado noras gyventi čia ir dabar (0)

R. Kasnauskytė: „Nusiėmus akinius atsirado noras gyventi ramiau ir lėčiau, gyventi čia ir dabar“ | sveikuoliai.lt nuotr.

Rima Kasnauskytė (35 m.) 2017 m. dalyvavo regėjimo gerinimo stovykloje.

Anksčiau moteriai rūpėjo tik darbas, ji visada tikėjo, kad sunkiai dirbantis žmogus yra vertas pagarbos, o tie, kurie mėgaujasi gyvenimu, yra veltėdžiai.

Po stovyklos atsikračiusi akinių (-4 dioptrijų) ir klaidinančių nuostatų Rima pasiekia tų pačių rezultatų dirbdama gerokai mažiau. Skaityti toliau

M. Balikienė. Prahos istorinių tualetų ir naktipuodžių muziejuje (nuotraukos) (0)

Tualetų muziejuje Prahoje / M. Balikienės nuotrauka

– Graži vasara, – pabandė užmegzti rimtą pašnekesį Bretšneideris.
Šūdo verta! – atrėžė Palivecas, dėliodamas indus į spintą.

Jaroslavas Hašekas. Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai.

2015 m. vasara Prahoje buvo labai graži. Praverdama Prahos istorinių tualetų ir naktipuodžių muziejaus duris, žinojau, kad tai išskirtinė vieta Europoje. Apie ją rašyta lietuviškuose internetiniuose dienraščiuose, taip pat ir lenkiškoje spaudoje. Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Klevai (nuotraukos) (1)

Senas klevas Balandinės sodyboje. Tučiai, Telšių r. /J. Zvonkuvienės nuotr.

Pareikit, kleveliai! Tikrieji, pareikit!

Malonu per kaitrą atsistoti po žaliu lapoto klevo skėčiu. Net nuo menko vėjelio plazda žali platūs klevo lapai, – lyg labiau pravėsinti orą norėtų. Gražu matyti, kai ant plonų kotelių juda gausybė žalių vėduoklių. Pastovėti po šiomis vėduoklėmis atbėga kiekvienas, kam bent minutę kitą autobuso palaukti reikia. Tai mieste, Klaipėdoje, vienoje miesto autobusų stotelėje. Na, stotelės beveik visur dabar įrengtos su stogeliais, priedanga nuo lietaus lyg ir yra. Bet štai nuo saulės – ne. Nes vienas geras stoteles keitė į kitas, būk tai į dar geresnes – su stikliniais stogeliais. Keistai dabar atrodo toks sumanymas. Taigi per kaitrą saulė tą stiklą Skaityti toliau

„Babčenkos byla“ – vienas iš Putino hibridinio karo epizodų (video) (1)

Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka ir žurnalistas Arkadijus Babčenka. Kijevas 2018-05-30 d. | President.ua nuotr.

Ukrainoje gyvenančio Rusijos žurnalisto Arkadijaus Babčenkos tariamas nužudymas šių metų gegužės 28 d. sukėlė didelį atgarsį visame pasaulyje. Skelbiame birželio 19 d. A. Babčenkos pokalbį  su „Radio svoboda“ žurnalistu Michailu Sokolovu apie šių įvykių aplinkybes.

[Laužtiniuose skliaustuose] pateikiamos vertėjos pastabos, papildymai, paaiškinimai, patikslinantys kalbėtojo mintį. Skaityti toliau

V. Arbas. Dovana, kuri ir toliau dovanoja. Lietuvos laisvės varpas (video) (0)

Lietuvos kampanologų draugijos prezidentas Leonardas Šablinskas Lietuvos draugui Žanui-Bernanui Lemuanui įteikė varpą, kuriame jis įvardintas draugijos garbės nariu | Lietuvos kampanologų draugijos nuotr.

Prancūzija mini Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 100-metį

Lietuva visus šiuos metus švenčia modernios nepriklausomybės atstatymo 100-metį. Unikali šventė birželio 8-9 d. vyko Prancūzijos žemėse, kurias supa didingi Alpių kalnai, besiribojantys su Šveicarija, Tanenžo (Taninges) ir Ansi miesteliuose, vos 30 km nuo Ženevos.

Šioje kultūroje varpai vaidina ypatingą Skaityti toliau

V. Vižinis. Arvydui Juozaičiui ir FB draugams skiriama (55)

Valdas Vižinis | Asmeninė nuotr.

Noriu kitokios Lietuvos. Niekur nebevažiuojančios. Grįžtančios. Žaliuojančios šimtametėmis giriomis. Noriu laimingų žmonių veidų, pamiršusių išgyvenimo nemigas. Noriu jausti lietuvybę kituose. Ne parodas.

Noriu matyti žmones besirūpinančius savo artimųjų sveikatomis, mokslais, aptariančių būsimas nuotakas ar žentus. Ir , kad tai būtų tik toks išgyvenimo rūpestis. Vienintelis.

Noriu nueiti į Vyšniauskų vaistinę, nešinas Girdenio keptomis bandelėmis. Nes jo kepiniai skanūs, o ir iš pačio, raudonai Skaityti toliau

G. Vaičaitytė. Šiuo metu galime stebėti gamtos reiškinį, vykstantį vos kelias naktis metuose (video) (0)

Lašalas | Wikipedia.org nuotr.

Jei gyventi teturėtumėte likusią vos vieną naktį, kaip praleistumėte šį laiką?

Galbūt tamsi naktis jus baugintų, ir lėktumėte kuo arčiau šviesos, nesvarbu, tikros ar dirbtinės… O galbūt jus už vis labiausiai baugintų vienatvė, ir ieškotumėte sau artimiausios sielos?

Na gerai, tarkime, kad pasirinkote praleisti ją su savo pora, bet… O kas, jei prabudęs supratote, kad ne tik netrukus mirsite, bet ir tai, kad… ant jūsų veido nebeliko burnos? Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Nuo kurstiniuko iki smalinių amato (1)

Etnologė Nijolė Marcinkevičienė | Asmeninė nuotr.

Netyčia aptikau kraštotyrininko Juozo Petrulio pasakojimą apie sakų, t. y. pušies, eglės dervos panaudojimo būdą: „Gruzdiečiuose – troboje, klojimuose, be balanos, žibintasi eglių bei pušų sakais, šią žibinimosi „priemonę“ neleidžiant užgęsti deginant specialiai klojimo bei kurio kito trobesio kertėj pamūrytame pečiuke, kurstiniuku vadinamu. Dargaičių k-mo (Gruzdžių valsč.) ūkininkai – senukai apie tą žibinimosi priemonę, kiek pastarieji atsimeną iš savo tėvų, papasakoja kai kurias smulkmenas. „Sakų rudenio ir žiemos reikalams – iš anksto Skaityti toliau

G. Levinskaitė. Žygeiviams prailginti mokslo metai neprailgsta (0)

Žygeiviai | Rengėjų nuotr.

Keistas jausmas

Tikriausiai ne vienam yra žinomas tas nerimo ir kartu džiaugsmo jausmas, ruošiantis į naują kelionę. Nesvarbu, kur ta kelionė nuvestų – ar į svetimą šalį, ar savo krašto kampelį, tas jausmas prieš kiekvieną kelionę lygiai toks pat puikus. Taigi, nauja kelionė ir vėl tas nepaprastas jausmas… Šį kartą mūsų nemažas žygeivių būrys iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos folkloro-žygeivių klubo „Gilė“, Ariogalos gimnazijos folkloro klubo „Mergicos +“ ir gauruotas keturkojis iškeliaujame į Asvejos regioninį parką. Mūsų tikslas – Skaityti toliau

M. Vinikova. Tradiciniai baltarusių rankšluosčiai (3)

Tradicinis baltarusiškas rankšluostis | Krasnapolės apylinkės nuotr.

Apeiginis rankšluostis (baltarusiškai ručnikas) tradicinėje baltarusių kultūroje yra būtina šeimos ir kalendorinių papročių dalis. Jis baltarusius lydi nuo gimimo iki mirties. Nepaisant globalių istorinių ir socialinių permainų, įvykusių XX a., šalies kaimuose šis paprotys beveik nėra nutrūkusi.

Baltarusijoje ručnikai daugiausia buvo audžiami iš lininių siūlų, šie kaimo žmonių sąmonėje įgaudavo ypatingą magišką jėgą, galinčią juos apsaugoti – išgelbėti nuo ligų ir nelaimių, nuo burtininkavimo ir visokių kitokių kėslų. Skaityti toliau

A. Matiukienė. Paminklas lietuviškam kaimui (0)

Paminklą pašventino Ukmergės Šv. Trejybės bažnyčios kunigas Šarūnas Petrauskas | V. Svalbono nuotr.

Gražią ir šiltą birželio 16-osios popietę, Ukmergės rajone Toliūnų kaime, esančiame šalia Siesikų pilies, buvo atidengtas paminklas „Širdies Angelas“, kurį sukūrė ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga padovanojo savo gimtajam kaimui fotomenininkas ir poetas Albinas Kuliešis.

Paminklas skirtas kaimui ir jo žmonių atminimui. Į atidarymą susirinko dabartiniai kaimo gyventojai, jame gimę, tačiau išvykę iš gimtinės ir jau gyvenantys kitur buvę toliūniečiai bei jų svečiai. Paminklą pašventino ir kalbą pasakė Ukmergės šv. Trejybės bažnyčios kunigas Šarūnas Petrauskas. Skaityti toliau

R. Zibalas. Deimantinės vestuvės: gyvenimas bėga greitai, atrodo, kad viskas buvo tik vakar… (0)

Zofija ir Algirdas Vaškevičiai. 1958 m. | Asmeninio albumo nuotr.

Gegužės 15-ąją, Musninkuose (Širvintų r.), sodybą turintys Zofija ir Algirdas Vaškevičiai šventė deimantines vestuves. Tai 60 metų santuokinio gyvenimo sukaktis. Retai sutinkamos laimingos poros, kurios sulaukia tokių metų vienoje šeimoje. Dažniausiai tai nuoširdžiai vienas kitą mylintys ir išmintingi žmonės, kurių jausmai suteikia jėgų, drąsos ir energijos išgyventi kartu. Ne veltui deimantas yra tvirtumo ir laimės simbolis, todėl ir deimantinės vestuvės liudija tvirtą šeimyninę laimę. 60 metų vedybinio gyvenimo sukaktis – tai vienos iš pačių garbingiausių metinių. Skaityti toliau