Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

L. Kovalevskienė. Ji moko teatrą mylėti (0)

režisierė Jolanta Narbutaitienė prie apdovanojimų spintos | Asmeninė nuotr.

Šią vasarą Jolantą galima buvo pamatyti Ignalinos gatvėmis praskriejančią elektriniu paspirtuku. Lekia ji su šypsena lyg geroji raganaitė, vėjyje besiplaikstančiais juodais plaukais ir žibančiomis akimis. Tos akys… Jos visada norėjo kažko daug ir naujo, nematyto ir paslaptingo, nuo vaikystės ieškojo giliai spindinčio… Ir tie plaukai! Juk prigimtinė jų spalva – ryškiai ugninė. Tarsi amžinos kovos ir nesusitaikymo su pilkuma ženklas.

Gūdžiais tarybiniais laikais tiek daug dėl jų reikėjo iškęsti: žvilgsnių, patyčių, išskyrimo. Tuomet maža mergaitė dar nesuprato, kaip visa tai ją stiprino, kokią jėgą augino. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Legendose – tautos amžinybės siekis (0)

Vaizdai nuo Karalių kalvos | R.Jasukaitienės nuotr.

Airių praeityje, kaip ir kiekvienoje tautoje, yra daugybė moksliškai nepatvirtintų, tačiau ligi šiol legendų pavidalu gyvuojančių  mitologinių artefaktų, apgaubtų romantikos skraiste.

Viena iš tokių legendų pasakoja, kad kadaise, kai salą valdė moterys (matriarchatas neolito amžiuje buvo būdingas daugeliui tautų), Airija gyveno aukso amžių: buvo laisva, nepatyrusi karų ir vergystės. Tuo metu kraštą valdžiusi  legendinė karalienė (pavadinimas sąlyginis – neolito amžiuje nebuvo nei karalių, nei karalienių. Anot istorikų, airiai apskritai niekada neturėjo karaliaus), vardu Maeve (tariama Medu). Ji yra tapusi savotišku airių laisvės ir nepriklausomybės simboliu, tad jos palaidojimo vieta (Slaigo grafystė, Knocknarea – Karalių kalva) ant Atlanto kranto aukšto kalno, siekiančio puskilometrį, nuo kurio į visas puses atsiveria įspūdinga panorama,  yra gausiai lankoma ne tik airių, bet ir atvykusių turistų. Skaityti toliau

D. Pakštienė. Keli įspūdžiai iš konferencijos „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra” (nuotraukos, video) (0)

„Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“ | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Romualdas Ozolas, pradėdamas Lietuvos kultūros kongresą 1990 gegužės 19 d, sakė: „Kultūros kongresas yra neeilinis (netgi revoliucinių 1990-ųjų metų) Lietuvos gyvenimo įvykis. Rengtas beveik metus, aprėpęs visas svarbiausias kultūros sritis ir klausimus, sukrėtęs viso pasaulio lietuvius.“

Žinoma dabar, rugsėjo 18 d. įvykęs Kongreso renginys „Kultūros kongresai ir dabarties kultūra“ buvo kitoks nei tais 1990 metais. Tada užliejo žmonių jūra, skaičiai buvo stulbinantys ir kalbėjo patys už save: Skaityti toliau

F. Žemulis. Nuo pražūties išgelbėti kukučiai paliko gamtininkų sodybą (8)

Kukutis – vienas puošniausių Lietuvos paukščių. Prieš nuskrisdamas šis kukučiukas dar papozavo savo augintojui | A. Butlerio nuotr.

Zoologas, Viešvilės valstybinio rezervato direktorius Algis Butleris su žmona Kristina šią vasarą išgelbėjo ir užaugino be motinos likusius tris kukučių jauniklius. Tai bene pirmasis toks atvejis Lietuvoje, negirdėta, kad kas būtų auginęs šiuos retus paukščius. Jauniklių snapelius tekdavo žiodinti ir lesalą įdėti pincetu. Algis ir Kristina Butleriai maitino savo augintinius kalakutiena, vėliau pirko šaldytų svirplių, prigaudydavo įvairių kitų vabzdžių. Per porą savaičių jaunikliai sutvirtėjo ir buvo išleisti į savarankišką gyvenimą.

Kukučiai – vieni gražiausių, puošniausių mūsų šalies paukščių. Tačiau prieš keletą dešimtmečių jie buvo pradėję nykti, todėl įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Įspūdžiai iš Pietų Italijos (nuotraukos) (1)

Pietų Italija | R. Jasukaitienės nuotr.

Skambantis žavesys ir pribloškianti nešvara

Antika „susirgau“ dar paauglystėje: gripo užklupta, karščiui atlėgus, turėjau laiko (ir noro!) perskaityti visą „Odisėją“– hegzametro bangomis plaukiojau kartu su Odisėjumi nuo vienos graikų salos prie kitos, pasakiškų nuotykių neimdama už gryną pinigą, bet visgi tikėdama, kad visi pramanai turi realų pagrindą – tikėjimo, pasaulėvokos ir pasaulėjautos atspindžiai kloja pamatus ne tik būčiai, bet ir buičiai. Vaizduotė piešė raižytus Egėjo jūros krantus, įlankas, raudonpirštės Aušros švelniai Skaityti toliau

Aukščiausiosios Tarybos gynėją A. Sakalauską prisimenant (1)

Kasp garbės sargyba prie paminklo | V. Mintaučkio nuotr.

Rugpjūčio 21 d., minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį ir Lietuvos valstybės paskelbimo demokratine respublika šimtmetį, prie paminklinio akmens žyminčio paskutinės sovietų agresorių nužūdyto savanorio Artūro Sakalausko žūties vietą, vyko iškilmingas minėjimas. Jame dalyvavo savanorio mama Genutė Sakalauskienė, pagarbą atidavė pagarbą LR Prezidento, Seimo ir vyriausybės atstovai, Nepriklausomybės akto signatarai, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės ir padalinių bei visuomeninių organizacijų atstovai, Aukščiausiosios Tarybos (AT) gynėjai, Artūro Sakalausko bendražygiai, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Minėjome Prezidento Antano Smetonos 146-ąjį gimtadienį (15)

Antanas Smetona | V. Biloto asmeninio archyvo nuotr.

Šių metų rugpjūčio mėnesio 10 dieną, Kauno istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje vyko jau tradiciniu tapęs pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos   gimimo metinių minėjimas. Šį kartą minėjome jo gimimo 146-ąsias metines. Minėjimą rengė visuomeninės organizacijos – Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba kartu su LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo Kauno skyriumi, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialu, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriumi, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga bei Nepriklausomybės gynėjų sąjunga. Prie minėjimo rengimo visiškai neprisidėjo turėjusi pirmučiausiai tokį minėjimą rengti miesto valdžia. Ir pačiame minėjime nebuvo nė vieno jos atstovų. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Gyvenimo tempu į aukštą kalną (1)

Borutaičių draugija | R.Jasukaitienės nuotr.

Ant aukšto stataus Jiesios skardžio daugiau nei aštuonias dešimtis metų stovi Kazio Borutos namelis. Pasislėpęs tarp aukštų liepų, išlakių ąžuolų, jis šviečia ryškiai geltona spalva ir traukia praverti paslaptį. Bet patekti į jį nėra paprasta: ant vadinamo Čigonkalnio tėra siauri, akmenukais išgrįsti laipteliai, kuriuos rašytojas pavadino „Gyvenimo tempu“.

Skardingas buvo kūrėjo gyvenimo kelias – laisvos minties, laisvo žodžio žmogaus kelias. „kaktomušiais per gyvenimą ėjau, už viską širdimi mokėjau, tokius ir eilėraščius iš širdies rašiau“, – kažkada prisipažino rašytojas. Skaityti toliau

R. Lapaitis. Azerbaidžano vyriausybės apdovanojimą skiriu visai savo komandai (0)

Ričardas Lapaitis | asmeninio albumo nuotr.

Neseniai Azerbaidžanas paminėjo gražias  145-ąsias Nacionalinės žurnalistikos metines. Ta proga Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas apdovanojo ordinais ir padėkomis labiausiai šalies žurnalistikai nusipelniusius žmones.

Tikrai labai nustebau, kai sužinojau,jog apdovanotųjų sąraše esu ir aš – Tarptautinio Europos Azijos Spaudos Fondo (IEPF) atstovas Lietuvoje. Man,  kaip paprastam karo žurnalistui, tai buvo didelė garbė. Esu vienintelis lietuvis žurnalistas sulaukęs tokio garbingo valstybinio Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Gyvenimo verpetuose atradusi laimę (0)

Lina Kabelkaitė prie savo karpinių | R.Jasukaitienės nuotr.

Tautodailininkę, kūrėją Liną Kabelkaitę susitikau karpinių parodos, organizuotos Kalvarijos (Marijampolės apskritis) Jaunimo užimtumo centre, pavadintos „Gyvenimo verpetuos“, paskutiniąją dieną,  jau besiruošiančią nuimti savo sukurtų  stilizuotų verpsčių paveikslus. Apsidžiaugiau spėjusi pasidžiaugti kūriniais ir turėjusi gerą progą pakalbinti kūrėją, gyvenančią Leipalingyje, bet visoje Lietuvoje žinomą tautodailininkę.     

Verpstės ir verpetai – ne tik giminiški, bendrašakniai žodžiai; juose užkoduota gilesnė prasmė nei iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti. Mūsų proseneliai, gyvendami gamtos supami, Skaityti toliau

L. Purlienė. Pokalbis su partizanu dzūku Juozu Tolvaiša (0)

Juozas Tolvaiša ir Laima Purlienė | FB „Vilnelė“ nuotr.

Vėl kalbuosi su savo partizanu dzūku Juozu Tolvaiša. Toli mes vienas nuo kito: aš savam, jis – savam kampe. Negi imsi dabar lankyti devyniasdešimt penktus metus pradėjusį žmogų, kai virusas pasaulyje per penkias dienas palietė per milijoną žmonių? Reikia jo amžiaus žmones apsaugoti, bet būtina neužmiršti ir nors pokalbių telefonu pagalba pabūti kartu.

Tai ar neliūdna jam? Sako: „Aš tiek metų sovietų lageryj prabuvęs, tai šitam kalėjime kaip nors prabūsiu.“ Ir juokiasi! Tai ir aš juokiuosi, nes man smagu jį linksmą įsivaizduoti. Nors iš tiesų tai gal jis nelabai linksmas. Kosti, sąnarius skauda, jokios pagalbos nėra. Nebuvo ir iki karantino. Skaityti toliau

V. Kazlienė. Istorinių G. Kazimierėno paveikslų pristatymas Dubingiuose (0)

Giedriaus Kazimierėno tapybos pristatymas Dubingių karčemoje | L. Leškevičiūtės nuotr.

Visą vasarą Dubingiuose Asvejos regioninio parko lankytojų centre (senojoje karčemoje) lankytojų laukia įspūdinga žymaus tapytojo profesoriaus Giedriaus Kazimierėno istorinė paroda „Dubingių altorėlis“. Yra žinoma, kad ilgesingus laukimo mėnesius Dubingių pilyje jaunoji karalienė praleido melsdamasi prieš altorėlį. Koks galėjo būti šis altorėlis? Paslaptis visada žavi. Į Dubingius atvežtas altorėlis tikrąją ir perkeltine prasme atsiveria, skleidžia karališkos meilės šventumą ir dramatizmą, spindi auksu, tarytum kviesdamas nepaprastai maldai.

Parodos kuratorė Vaida Navickaitė-Šakėnienė džiaugėsi, Skaityti toliau

L. Veličkaitė. Išsaugokime Pilaitės Nadruvos parką! (0)

Koncertuoja Tautinės raiškos sambūris | A. Šarlauskienės nuotr.

Vienas iš vėliausiai statytų Vilniaus miesto rajonų – Pilaitė, esantis į vakarus nuo miesto centro. Rajone telkšo trys ežerėliai – Gilužio, Balčio ir Salotės. Vienintelė vieta susirinkti Pilaitės gyventojams – Nadruvos parko slėnis, esantis rajono pakraštyje. Šį parką prižiūri ir tvarko šalia įsikūrę gyventojai, kiekvienais metais skirdami savo lėšų. Tačiau visada atsiranda žmogystų, kuriems, kas žmonėms vertinga, turi išdraskyti, suardyti, ar kitaip sunaikinti. Taip kėsinamasi ir į Pilaitės gyventojams brangią vietą – Nadruvos parką. Skaityti toliau

A. Jakavonytė. Graži kariūnų dovana partizanui (2)

Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai | A. Jakavonytės nuotr.

Saulėtą rytmetį į Kasčiūnų kaimo Dainavos apygardos partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodybą atvyko gražus būrys Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių. Batalionui vadovauja šaunus pulkininkas leitenantas Darius Meilūnas, kuris ir aplanko partizaną, ir niekuomet nepamiršta pasveikinti su šventėmis. Šaunieji kariškiai atvyko ne šiaip į svečius pasiklausyti partizano pasakojimų, o todėl, kad prisidėtų, prie partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago vadavietės aplinkos sutvarkymo.

Visą dieną tvarkė aplinką šalia Pietų Lietuvos partizanų vadų bunkerio Skaityti toliau

Tremties diena paminėta prisiminus Prezidento A. Stulginskio asmenybę (0)

Minėjimo dalyviai | V. Barono nuotr.

TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ Kauno skyriaus didelė grupė narių Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas susitelkę paminėjo prie skulptoriaus Vytauto Naručio sukurto Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio paminklo Istorinės prezidentūros sodelyje. Minėjimas vyko pagal mūsų nustatytą dienotvarkę ir skyriaus pirmininkės pavaduotojo, Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininko Zigmo Tamakausko pateiktą pavadinimą „Prezidentas – sovietinio gulago kalinys“. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Basakojų takas laukia jūsų (3)

Basakojų tako atidarymo šventė | R. Jasukaitienės nuotr.

Lubinais ir ramunėmis, paparčiais ir viedrynais, žydinčių kmynų balzganais skėčiais išsipuošusi vasara atveria vartus, kviesdama nusiauti apavą ir basomis pasileisti per pievą. Tai, ko gero, pats sveikatingiausias būdas pajusti ryšį ne tik su gamta, bet ir pačiu savimi. Štai tokį sveikatingumo taką, pavadintą „Basakojų“ taku, paruošė Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos kolektyvas, kuriam daug metų vadovauja direktorius Petras Baršauskas. Atidarymo šventė įvyko birželio 5 dieną. Žygių basomis pradžia – Lauko klasė, išpuošta vasaros žiedais. Direktorius pristato garbius svečius: Panemunių regioninio parko direktorių Mindaugą Janušonį, daugelio skulptūrų, Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Vasarą sveikuoliai pradėjo dviračių žygiu Vilnius – Baltijos jūra (nuotraukos, video) (0)

Vasarą sveikuoliai pradėjo dviračių žygiu Vilnius – Baltijos jūra | J. Dapšausko nuotr.,

Pirmą vasaros dieną Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė jau ketvirtą kartą pakvietė į žygį dviračiais per Lietuvą iki Baltijos jūros. Žygis truko 5 dienas maršrutu Vilnius – Lentvaris – Trakai – Aukštadvaris – Birštonas – Prienai – Zapyškis – Vilkija – Jurbarkas – Pagėgiai – Šilutė – Rusnė – Nida – Smiltynė – Klaipėda – Palanga, nuvažiuota apie 500 km. Ypač ilga ir vaizdinga atkarpa tęsėsi palei Nemuną iki jo deltos, Kuršių marių.

Tai jau ketvirtas žygis Vilnius – Palanga, jis būdavo rengiamas į kasmetinį „Sportas Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Birželio 3-iosios Sąjūdis – Tautos susitelkimas (22)

1-Už Sąjūdį už Lietuvą_priklijuojamas ženklas-red

Pirmoji Sąjūdžio linija jau beveik išguldyta. Išliko tik tie, kurie išsižadėjo jo moralinės laikysenos kodekso, 1991 m.;  Į Nepriklausomybę reikia žiūrėti rimčiau ir skaudžiau – ji neturėtų tapti vienos šeimos ar šeimos draugų nuosavybe, 1992 m.
Poeto ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos nario Marcelijaus Martinaičio dienoraščių mintys [1].

1988 m. birželio 3 d. perpildytoje Lietuvos TSR Mokslų akademijos (MA) Didžiojoje salėje buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (Sąjūdžio arba LPS) iniciatyvinė Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Baltašaknės (4)

Ekslibris Unei Babickaitei. Piešė Gražina Didelytė | R.Jasukaitienės nuotr.

Masyvių teatro užuolaidų įrėmintoje scenoje – moters figūrėlė, trapi, lengva, plaukianti… Tokią Unę (Uršulę Babickaitę- Graičiūnienę), garsią tarpukario aktorę ir pirmąją moterį režisierę, matė dailininkė Gražina Didelytė, kurdama jai dedikuotą ekslibrį – miniatiūrą ir įvardindama  kūrinį „DAINA BALTAŠAKNEI“. Kodėl dailininkė pasirinko šią poetų  neromantizuotą ir ne itin išvaizdžią  gėlę? Jos žiedeliai – žalsvai balti –  slepiasi po masyviais lyg scenos uždanga lapais. Paslaptingas varpelių skambesys trunka taip trumpai – lyg žmogaus gyvenimas – spektaklis scenoje. Amžinos tėra šaknys. Kaip svarbu, kad jos liktų šviesios … Skaityti toliau

J. Brazauskas. Rašytojas Jurgis Savickis emigracijoje (0)

Rašytojas Jurgis Savickis | Vikipedijos nuotr.

Rašytojas ir buvęs diplomatas Jurgis Savickis 1940 m. pasirinko sunkų emigranto kelią. Su žmona Inge ir augintiniu Serge gyveno iš žemės kaip paprastas ūkininkas.

Mylėjo žemę ir ją dirbo, nepabijojęs pasilenkti iki žemės ir paimti kastuvą į rankas. Buvo išmintingas, praktiškas, jaunystėję išmokęs ūkininkauti. Džiaugėsi galimybe dirbti žemę, ant nieko nesupykus. Kitų nekritikavo, stengėsi iš kitų pasimokyti. 1944 m. kovo 17 d. Jonui Aleksandravičiui rašė: „Aš žemę myliu, čia joks atavizmas; per daug jos arti esu buvęs, ir neseniai, kai visuomet stebėdavaus, Skaityti toliau

V.A. Gocentas. Juozo Nekrošiaus atminimui (1)

Juozas Nekrošius | Rengėjų nuotr.

Pavasariui grįžtant į Lietuvą žinių laidos ir spauda pasidalino netekties pranešimu – kovo 15-osios sekmadienį, eidamas 85-uosius mirė poetas, buvęs kultūros ir švietimo ministras Juozas Nekrošius.

Taip, poetas buvo visą gyvenimą, o pareigos ir darbai – prasidėjo, tęsėsi ar užsibaigė. Taigi, poetas, žurnalistas, spaudos ir kultūros darbuotojas, partinis, politinis ir visuomenės veikėjas, dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybių kultūros ministras. Skaityti toliau

Dovana Nepriklausomai Lietuvai, atminčiai ir tremtiniams (0)

„Tremties vaikai“ | Birutės Kairaitytės-Vaitkevičienės nuotr.

Į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą Kaune iš spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ atkeliavo ketvirtoji „Tremties vaikų“ knyga. Jos laukė ne tik 45 prisiminimų, papasakotų ir nepapasakotų istorijų autoriai, bet ir daug LPKTS narių, kurių šeimos, artimieji patyrė Sibiro tremtį, prarado tėviškę, tėvų namus.

Knyga – savotiška dovana visiems, išleista aukotojų lėšomis ir Lietuvių fondo parama, brangi ne tik straipsnių autoriams, bet ir visiems tremtiniams… Skaityti toliau

Auga jaunų žmonių karta, su pasididžiavimu kalbanti savo krašto tarme (1)

Etninės kultūros olimpiada | R. Galinienės nuotr.

Mer­ki­nės Vin­co Krė­vės gim­na­zi­jo­je įvy­ko Lie­tu­vos moks­lei­vių et­ni­nės kul­tū­ros olim­pia­da, še­šių na­rių ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jai va­do­va­vo Aly­taus lop­še­lio-dar­že­lio „Vo­lun­gė­lė“ di­rek­to­rė Auš­ra Plyt­nin­kai­tė. „Olim­pia­da vyks­ta an­trą kar­tą, jos at­si­ra­di­mas ne­sie­ja­mas su 2020-ai­siais kaip Tau­to­dai­lės me­tais, ta­čiau tau­to­dai­lė kaip et­ni­nės kul­tū­ros da­lis šios olim­pia­dos kon­teks­te už­ima la­bai svar­bią vie­tą. Gal­būt olim­pia­dos at­si­ra­di­mas la­biau sie­ti­nas su et­ni­nės kul­tū­ros plėt­ra be­si­rū­pi­nan­čių Skaityti toliau

J. Burokas. Sugrįžimas į Ukmergės gimnazistų laisvės kovų praeitį (0)

FINMIN nuotr.

Kovo 12 dieną Vilniaus laidojimo namuose atsisveikinome su laisvės kovų dalyviu, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos (LLKS), Ukmergės pirmoje vidurinėje mokykloje veikusios jaunimo pogrindinės organizacijos „Lietuvos patriotas“ nariu Vytautu Bačiumi.

Jis visą dešimtmetį rašė romaną „Sutrypti metai“. Knyga pasirodė 2013 metais, joje buvo nušviesta Lietuvos partizanų, jaunimo patriotinių organizacijų drąsi kova prieš okupantus, Skaityti toliau

G. Statinis. Lietuvos maršų karaliaus – Broniaus Jonušo vardas Naujininkuose (nuotraukos) (0)

Nuo 1967 m. Naujininkuose įsikūrusi B .Jonušo muzikos mokykla | Alkas.lt koliažas

Vilniuje, „užstoties“ rajone, vadinamuose Naujininkuose yra keletas keistų objektų, vienas iš jų –transporto žiedo skvere pasitinkanti nerūdijančio plieno skulptūra „Paparčio žiedas“ (skulptorius D. Bražiūnas)… Visuomet galvojau, kad tai muzikinis boso raktas, nes primena jį, o be to, šalia nuo 1967 metų įsikūrusi Broniaus Jonušo muzikos mokykla.

Pakeliui į minėtą mokyklą, klausiu praeivio, ar jis žino kas buvo B. Jonušas? Nežino vienas, galvą kraipo antras ir tik trečias pataiko – gal kompozitorius? Tikrai taip, Bronius Jonušas – tai tarpukario Lietuvos Skaityti toliau

V. Jocys. Žvilgsnis į Kovo 11-ąją per istorines Lietuvos ir Žemaitijos ištakas (nuotraukos, video) (1)

Pagerbiami Tomas ir Inga Baranauskai | A. Staniūnaičio nuotr.

Atkurtos nepriklausomos valstybės Kovo 11-osios iškilmės nuvilnijo per visą Lietuvą, miestus miestelius, kaimus įvairiais pavidalais ir būdais. Vyko minėjimai, pažintiniai žygiai, koncertai, eisenos su vėliavomis…

Trakų muziejus priėmė VŠĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ vadovo Antano Gedvilo ir kitų bendraminčių siūlymą Kovo 11-ąją iškilmingai atšvęsti prisimenant ne tik 30-ies metų senumo įvykius, bet pakalbėti apie Lietuvos ir Žemaitijos istorines ištakas. Renginio rengėjai, tuo pačiu prisimindami 2019 m. Seimo paskelbtus Žemaitijos metus siekė padėkoti ženkliai Skaityti toliau

J. Survilaitė. Kaip S. Gedos „Strazdas“ iki Berno universiteto nuskrido!? (2)

Sigitas Geda | Z. Šliogerienės nuotr.

Rengiant Šveicarijos lietuvių bendruomenės knygą „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ (2009) gavau iš Vilniaus į Ciurichą Sigito Gedos  rašytą laišką: „Mano Šveicarija“, kurį pateikiu kiek sutrumpintą:

Nebus didelė naujiena, jeigu pasakysiu, kad Šveicarijos įvaizdį mano sąmonėje formavo eilėraštis „Vakaras ant ežero Keturių kantonų“. Mokėjau jį atmintinai, net ir dabar  jis man vienas gražiausių, nors, atmenu, kad viename leidinyje buvo skelbta savotkiškas jo atitikmuo… Išeitų, kad mūsų klasikas naudojosi savotišku Skaityti toliau

O. Voverienė. Poetės Saulutės mintys (0)

Saulutė Genovaitė Markauskaitė | E. Kniežausko nuotr.

Teišsipildo visos šviesios viltys, Težydi vien tik geras žodis. (Saulutė Genovaitė Markauskaitė).

Valstybinės mūsų šventės – Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – nudžiugino ne tik savo jau ilgamečiu buvimu ir viltimi, kad Lietuvoje atsiras daugiau optimizmo, bet ir miela dovana iš Kauno poetės Saulutės – nauja knyga „Klausyk, širdie…“ (Kaunas, 2020). Tai jau dešimtoji poetės Saulutės Genovaitės Markauskaitės knyga. Prieš ją buvo: „Džiaugsmo ir skausmo verpetai“ (1992), „Meilės skliautai“ (2000); „Buvo laikas stiklinis“ (2003), „Erškėtrožei pražydus“ (2007), monografija „Krekenava laiko tėkmėje“ (2014); „Vilties vaivorykštė“ (2015), „Skulptorius Bernardas Bučas“ (2016), eilėraščių rinktinė „Ilgesio paukščiai“ (2016) ir dabar ši – „Klausyk, širdie…“ (2020). Skaityti toliau

Žvilgsnis į Juozo Tūbelio laikus (1)

Iš kairės knygos „Juozo Tūbelio laikai“ autorius Jonas Rudokas, leidėjas Valentinas Juraitis, J. Tūbelio giminaitė Elvyra Užkurėlytė-Baltinienė su savo anūke. Leidyklos „Žemės trauka“ archyvo nuotr.

Neseniai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytą Jono Rudoko knygą „Juozo Tūbelio laikai“ (išleido „Žemės trauka“) galima laikyti vieno žymiausių tarpukario Lietuvos valstybininkų nuveiktų darbų analize ir įvertinimu, išsamia studija apie jo politinę, ekonominę ir socialinę veiklą, jo neįkainojamą indėlį kuriant modernią nepriklausomą Lietuvą.

Ilgametis Vyriausybės vadovas

Juozas Tūbelis (1882–1939) – vienas ryškiausių pirmosios Lietuvos Skaityti toliau

Pagerbta žydų gelbėtoja, Vilniaus universiteto bibliotekininkė Ona Šimaitė (1)

Paminklinė lenta Onai Šimaitei | wikipedia.org nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje vyko renginys, skirtas žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuolei, VU bibliotekininkei Onai Šimaitei (1894–1970). Iškilią istorinę asmenybę pagerbti susirinkę dalyviai dalijosi prisiminimais, o renginio pabaigoje bibliotekos Komunikacijos erdvėje iškilmingai atidengtas Modesto Saukaičio nutapytas O. Šimaitės portretas.

Bibliotekininkė gelbėjo žmones

VU bibliotekoje O. Šimaitė dirbo 1940–1944 m. Su tuometinės VU valdžios – rektoriaus Skaityti toliau