Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

D. Apalianskienė. Jonas Mekas – lietuvis Niujorko ir Lietuvos (1)

Jonas Mekas | B. Anastacio nuotr.

Dvasia sugniaužta tarp daugybės mūrų sienų bando iš tenišsiveržti. Tiestis į šviesą, į dangų, pasitraukti iš nežinomų šešėlių tamsybės, tapti laisva. Laisva nuo savo pasirinkimo, į kurįirgi ilgai ir sunkiai buvo eita.

Ilgai slinkta link tųmūrų, svajota ir manyta – ten, tamsių langų rėmuose laukia laimė. Dar neišdalinta, neatiduota, neišparceliuota, nepabėgusi laimė. Ir galbūt ji ten iš tikro yra. Kas žino, nes ne kurie ją ten yra ir suradę. Tokie tai nereti EMIGRANTŲ pasakojimai, istorijos – jie ten atrado laimę. Ir argi jau mes (lietuviai) netampame emigrantų tauta? Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Kovo 11-oji ir Justinas Marcinkevičius (nuotraukos) (0)

Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choras „Viva voce“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lipdau lipdau, o galo vis nėra.
O gal Tėvynę reikia visą laiką
Lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyt?
Nes jei sustoji tik – jinai ir miršta.
Taip, kurti visą laiką. Visą laiką!
Lipdyt ir kurti…

Šiais Justino Marcinkevičiaus dramos-poemos „Mindaugas“ žodžiais Gaudentas Aukštikalnis pradėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą. Ir ne atsitiktinai kovo 10 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovės Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Zinas Kazėnas-Zika pristatė dekoratyvią erdvinę instaliaciją „Gelmės“ (nuotraukos) (0)

Klasiokai aktorius Regimantas Adomaitis bei kūrėjas ir menininkas Zinas Kazėnas-Zika | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 10 d. popietę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Zinas Kazėnas-Zika pristatė dekoratyvią erdvinę instaliaciją „Gelmės“, kurios pagrindą sudaro abstrakčios fotografijos ir ornamentikos technika marginti cilindrai, tapyba ant medžio pliauskų, paveikslai, eskizai ir piešinių pagrindu sukurti vaizdo opusai. Pastarieji, kaip savotiški kūrybos katalogai, ne tik pristato konkrečius kūrinius, bet ir atspindi pačią autoriaus kūrybos esmę.

Renginį vedė žurnalistas, fotografas, renginių vedėjas Juozas Šalkauskas, šia proga pasipuošęs vienu iš gausios savo kolekcijos kaklaraiščiu, ant kurio vaizduojami senoviniai fotoaparatai. Pradžioje nuskambėjo prancūzų rašytojo Anatolio Franso ir danų rašytojo Skaityti toliau

Užsigavėk, diržą susiveržk ir Velykų lauk (0)

Užgavėnės | R. Balsevičiūtės nuotr.

Pasitelkus negausius istorinius šaltinius, senolių atsiminimus, Aukštadvario miestelyje jau keli metai iš eilės rengiamos Užgavėnių eitynės. Aukštadvario regioninio parko direkcija su Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialu, biblioteka, Aukštadvario gimnazijos moksleiviais bei Čižiūnų socialinių paslaugų centru bando tęsti šios archajinės šventės tradicijas. Aukštadvario gimnazijos moksleiviai, persirengę čigonais, vengrais, prekeiviais, su vadovėmis Lina ir Rita dainuodami vaikščiojo po įstaigas pinigų, sveikatos, darbų ir laimės žadėjo. Skaityti toliau

Kariai irgi šventė Užgavėnes (nuotraukos) (0)

Kariai irgi šventė Užgavėnes | L. Purlienės nuotr.

Jau daug metų Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės (LKVĮKR) folkloro ansamblis „Vilnelė“ kartu su įvairiais Lietuvos kariuomenės padaliniais nuolat švenčia ir rengia kalendorines šventes. Viena linksmiausių švenčių yra Užgavėnės. Darbo dienos metu ne visi „Vilnelės“ ansamblio nariai gali palikti savo darbo vietą, tai jau ne pirmą kartą kolektyvui draugiškai talkininkauja LKVĮKR meno kolektyvai „Neris“ ir „Vingrė“. Bet šventė nebūtų tokia puiki, jeigu ji nebūtų gerose mūsų jaunosios karių kartos rankose. Jau antri metai Lietuvos kariuomenės LDK Didžiojo Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Ąžuolyno“ klubo gyvavimo žingsniai (1)

„Ąžuolyno“ klubiečiai mini Prezidento A. Stulginskio Gimtadienį | Z. Tamakausko nuotr.

Neseniai Kauno keliautojų kultūros klubas „Ąžuolynas“, įsikūręs miesto Suaugusiųjų mokymo centre, švęsdamas savo gyvavimo 37-rių metų sukaktį, gražiai paminėjo Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio gimimo 132-ąsias metines.

Aleksandras Stulginskis – Valstybės ir visuomenės veikėjas,  Vasario 16-osios Akto signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjų, publicistas, laikraščio „Tėvynės sargas“ ir „Ūkininko“ redaktorius,  gimė 1885 m. vasario mėnesio 26 dieną Kaltinėnų valsčiaus daugiavaikėje Skaityti toliau

Kauno J. Grušo meno gimnazijoje vyko vertingos istorijos popietės (0)

Klausomasi politologo, LR Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasakojimo apie tarpukario Lietuvos geopolitinę padėtį ir jos diplomatijos vingius | E. Paškauskienės nuotr.

Vasaris pražysta trispalvėmis vėliavomis, žiedais, prisiminimais vartant istorijos puslapius, gilinantis į valstybingumo paslaptis. Istorinė atmintis – versmė, kuri įkvepia prasmingai gyventi ir kurti ateitį.

Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje vasario 14 dieną vyko istorijos pamoka, kurios metu I – III-ųjų klasių gimnazistai susitiko su gerbiamu svečiu, istoriku Zigmu Tamakausku, žiūrėjo filmą apie Prezidentą Aleksandrą Stulginskį.

Svečias įtaigiai pasakojo apie sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi aplinkybes, valstybės pagrindų įtvirtinimą, tarpukario prezidentų vaidmenį Skaityti toliau

J. Arasimavičius. Stebuklą prisiminus (nuotraukos) (1)

Lietuvos skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas pagerbia Lietuvos vėliavą | J. Šerėno nuotr.

Žmonėms, kurie teigia, jog netiki stebuklais, visada galima pasiūlyti atsigręžti į Lietuvos istoriją. Juk čia stebuklų tiesiog apstu.

Vieną jų jau devyniasdešimt devintą kartą prisiminėme šiemet ­– Vasario 16 dieną. Tai mūsų valstybingumo stebuklas! Juk kas galėjo patikėti, kad daugiau kaip po 120 metų priespaudos, niekinimo ir kankinimų bevardis Šiaurės Vakarų kraštas atgims Lietuvos valstybe! Būrelis inteligentų, svajotojų, idealistų, vadovaujami niekada nebūsiančio užmiršto dr. Jono Basanavičiaus, Skaityti toliau

J. Ražinskas. Pokaris Vištyčio apylinkėse (2)

Razinsku seima. Pirmoje eileje viduryje berniukas – Jonas Razinskas.Apie 1948-50m

Man 1947-aisiais buvo penkeri metai. Atsimenu, kad su tėvo padarytu mediniu ar metaliniu plaktuku žaisdavau kalvėje; ten visada būdavo svetimų žmonių.

1948 metus labai gerai atsimenu. Būdavo, ateidavo stribai, visus kampus išnaršydavo, reikalaudavo degtinės ir valgyti.

Buvo vienas nuotykis Vištyčio miestelyje. Ten vasarą po atlaidų žmonės susirinkdavo paežerėje, pievoje: Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osios metinės (nuotraukos) (1)

Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės Karaliaus Gedimino didžiojoje auloje vyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vasario 16-ajai.

Iškilmingą minėjimą pradėjo ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis, pagarsindamas Nepriklausomybės aktą – svarbiausią XX a. Lietuvos valstybės dokumentą ir jį pasirašiusių Lietuvos Tarybos narių pavardes – dr. Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Susitikimas su aktoriumi Regimantu Adomaičiu (nuotraukos, video) (0)

Susitikimo dalyviai įsigijo naujausią knygą apie aktorių – teatrologės Daivos Šabasevičienės „Smėlio pilys. Regimantas Adomaitis: vaidmenys, tekstai, laiškai“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Vasario 10 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko susitikimas su Lietuvos kino ir teatro aktoriumi Regimantu Adomaičiu, kuris š. m. sausio 31 d. atšventė 80-ąjį gimtadienį. Susitikimą surengė Pasvalio kraštiečių bendrija (pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas) ir Vilniaus įgulos karininkų ramovė (viršininkas Gaudentas Aukštikalnis). 

Pasvaliečių gimtadienio sveikinimai 

Karaliaus Gedimino didžiosios aulos scenoje puikavosi paveikslas „Teatras“ (autorius – Skaityti toliau

J. Arasimavičius. Ar šiomis dienomis būna riterių? (nuotraukos) (1)

Pranas Žižmaras 1997 m. | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.

Sklaidant istorijos puslapius kartais kyla klausimas, kas per žmonės buvo riteriai. Ar šiais laikais, kai esame įsukti į nuolatinį skubėjimą, kovą už būvį, nerimą ir abejones, dar yra žmonių riterių? Kas būtų šie antžmogiai?

Atsakyčiau, kad tai skautai. Juk ir skautų globėjas yra šv. Jurgis – riteris, nuolat kovojęs su blogiu.

Riteriškumas – tai viena iš savybių, kuriomis turi pasižymėti tikras skautas. Juk esame prisiekę tarnauti Dievui, Tėvynei ir padėti artimam. Taip pa Skaityti toliau

Žvakės Perkūnui (0)

Žvakės Perkūnui | O. Gaidamavičienės nuotr.

Vasario 4 d. Aukštadvario regioniniame parke (ARP) vyko Perkūno dienos (Gramnyčių) minėjimas ir pažintinis žvakių liejimo užsiėmimas. Renginį surengė  ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė, ARP darbuotoja Angelė Taraškevičienė, Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė.

Renginį vedė ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų Romuvos atstovas – vaidila Vidmantas Velička. Prisiminta tradicinė Gramnyčių – pirmosios Perkūno dienos – šventė. Pokrikštiniu laikotarpiu, tai yra po Trijų Karalių šventės, buvo liejamos žvakės, kurios vasario 2 d., per tikrąsias Gramnyčias, šventinamos bažnyčiose. Skaityti toliau

Panevėžiečiai gražiai atšventė Perkūno dieną (0)

Panevėžiečiai gražiai atšventė Perkūno dieną | G. Skumbino nuotr.

Ramų ir gražų vasario 2-osios vakarą didelis Panevėžio romuvių būrys susirinko Perkūno šventvietėje, Žaliosios girios medžių apsuptyje, paminėti ir pašlovinti dievaitį Perkūną, paskatinti gamtos prabudimą. Vaidila Laimutis Vasilevičius pakvietė susirinkusiuosius prie aukuro ugnies atlikti apeigą, paaukoti dievams už praėjusius ir ateisiančius metus.

„Padėkojome deivei Gabijai, kad globoja mūsų šeimas, išsakėme jai savo troškimus, o vienas kitam palinkėjimus. Dievui Perkūnui paaukojome akmeninį kirvelį, prieš tai „sudėję“ į jį savo šilumą, dėkingumą. Skaityti toliau

Ty Žeimena kap mėlynas abrūsas… (0)

Žeimena | am.lt nuotr.

Janiną Vandą Čibirienę, gimusią 1933 m., pažįstu jau daugiau nei penkiasdešimt metų – nuo tada, kai tėvai, gyvenantys Vilniuje, mane atveždavo atostogauti pas senelius į Šakališkės kaimą, kuris yra už dviejų kilometrų į vakarus nuo Kaltanėnų (Švenčionių r.) miestelio. Didžiąją gyvenimo dalį ši garbi moteris pradirbo Kaltanėnų bibliotekoje, niekad nesiskyrė su knyga, daug skaitė, nuoširdžiai bendravo ne tik su skaitančiaisiais, bet ir su visais miestelio žmonėmis, kaimynais, giminėmis. Gerai atsimena miestelio gyvenimą prieškariu, karo metais, gali papasakoti apie visų ten gyvenusiųjų likimus. Dažniau vietine Kaltanėnų šnekta bendraujančią Janiną Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Senųjų Lietuviškų vestuvių papročiai ir apeigos (1)

Vestuvės Karageliškių kaime, Elektrėnų sav. | E. Jakonienės nuotr.

Vestuvės, tai – amžinos meilės ir noro kartu praleisti visą gyvenimą įrodymas.

Tokio meilės įrodymo ir šeimos kūrimo noras, nesumažėjo ir šiais laikais. Tačiau, vis dažnesnė pora, tuokiasi iš reikalo, siekdami kažkokios naudos sau. O ir priesaika prieš Dievą nebeatrodo tokia būtina, kadangi, retas kuris, nuoširdžiai tebetiki, kad santuoka gali trukti visą gyvenimą. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Namai – didžiausia vertybė. Namų simbolika etninėje kultūroje (0)

Pirkia. Dzūkija. XX a. Lietuvių liaudies menas. Architektūra I knyga. 171

Kokia mintis, pati pirmoji užgimsta galvoje, kai pamąstome apie namus, kai ištariame žodį – „namai“?

Ko gero, daugeliui šis žodis siejasi su – jaukumu, ramybe, šiluma…

Kitiems, tai – saugus kampelis, erdvė, kurioje galima pasislėpti nuo gyvenimo negandų, kasdienių vargų. Tai vieta, kurioje galima pasisemti taip reikiamos vidinės ramybės, drąsos kovoti ir siekti tikslų, ryžto, kuris padės užtikrintai žengti per tokį širdžiai mielą, ašarų prisigėrusį ir džiaugsmingo juoko girdėjusį – namų slenkstį. Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)

Ąžuolas | wikipedia.org nuotr.

Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas!  O kad  už plastikinio lango  nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…

Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.

Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas,  „venom“ juodom, žiūri  į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau

Trumparegystę sustabdęs penkiolikmetis Jeronimas džiaugiasi sustiprėjusiu regėjimu (2)

Jeronimas Darulis | J. Darulio asmeninio archyvo nuotr.

Esu Jeronimas Darulis, man 15 metų. Mokausi devintoje klasėje. Mėgstu sportą, žaidžiu futbolą ir tenisą. Vasarą dažnai žvejoju, patinka būti gamtoje, bet mielai pasėdžiu ir  prie kompiuterio.

Regėjimas sutriko vaikystėje

Dar nė nelankiau mokyklos, kai  tėvai pastebėjo, kad prastėja mano regėjimas. Tuo metu mėgdavau žiūrėti animacinius serialus. Vasarą nuėjome pas šeimos gydytoją pasiimti sveikatos pažymos. Patikrinusi regėjimą gydytoja pasakė, kad man reikia išrašyti akinius. Skaityti toliau

A. Guščius. Pamatinis statusas „Karalystėje“ (0)

Petras Dirgėla (1947-2015) | wikipedia.org, R. Tamošaičio nuotr.

Opių klausimų ir dėl Lietuvos praeities, ir dėl jos ateities nestokojama.  Neseniai išėjo dialogo knyga Apie Karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas.  Vilnius, „Naujasis Židinys-Aidai“, 2016.

Joje aplankytas jau sergantis Petras Dirgėla atsakė į lakoniškai pateiktus antikinę filosofiją studijuojančiojo V. Bartninko klausimus. Klausimai siauri, bet atsakymai platūs, juose ir asmeninė rašytojo patirtis, ir apmąstymai apie istorinį Lietuvos likimą.  Knyga buvo aptarta Rašytojų sąjungoje, – susirinko daug rašytojų, skaitytojų.  Apie knygą parašė rašytoją gerai pažinojusi ir jo kūrybą giliai išmananti profesorė Jūratė Sprindytė Skaityti toliau

L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video) (12)

1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Sunku ir pačiam patikėti, kad Sausio 13-osios nakčiai jau 26-eri metai, kurią dažnai pavadiname kruvinąją arba išbandymų naktimi. Manau, kad galima būtų pavadinti ir mūsų vienybės, ryžto, garbės naktimi, kuri leido išbrėkšti visai kitam rytui. Laikas, lyg upės vanduo – daug ką nuneša, sumaišo. Ir tai, kas vieniems atrodė ir atrodo nepaprastai svarbu, tragiška, didvyriška, dabar kitiems gali atrodyti tik kaip tolima, dabarčiai nelabai svarbi istorija.

Bet nevalia Sausio 13-osios nakties pamiršti, nes tuo metu sprendėsi laisvos Lietuvos valstybės, lietuvių tautos likimas. To meto dienos ir naktys, mano žmonių karta Skaityti toliau

Saldumynų atsisakę žmonės džiaugiasi pasiekimais (0)

Saldumynų atsisakę žmonės džiaugiasi pasiekimais | Technologijos.lt nuotr.

Gruodį pasibaigė saldumynų mėgėjų mestas sau iššūkis nevalgyti gaminių su pridėtiniu cukrumi 30 dienų. Lietuvos sveikuolių sąjungos išplatintas vaizdo įrašas daugelį žmonių paskatino nevalgyti skanėstų. Prie socialiniame tinkle esančios iššūkio grupės prisijungė pusantro tūkstančio žmonių.

Štai keletas  dalyvavusiųjų atsiliepimų:

,,Iššūkių laikytis drauge su bendraminčiais yra žymiai lengviau. Anksčiau  parduotuvėje Skaityti toliau

V. Jencius-Butautas. Liauda – literatūroje naudojamas, bet istorijai dar mažai žinomas regionas (0)

lentele-bistrampolyje-h-senkeviciui

… Ant vaškuotų gi grindų
Šoka plikos lig blauzdų
Liaudos gražios bajoraitės…
(Maironis, „Čičinskas“)

Henriko Senkevičiaus metų renginiai Skaityti toliau

R. Stankevičius. Nusilenkimas V. Bložei (video) (0)

Vytautas Bložė | respublika.lt, R. Sidarevičiaus nuotr.

Sausio 3 d. poeto Vytauto Bložės kūnas iš Kauno, kur buvo pašarvotas, bus atvežtas į Vilnių ir 14 valandą laidojamas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, šalia žmonos, šviesaus atminimo poetės Nijolės Miliauskaitės.

***

Paskutinės ką tik pasibaigusių metų dienos šventiškumą ūmai aptemdė liūdna žinia – netekome vieno paskutiniųjų Lietuvos poetų, prie kurio vardo be jokių išlygų dera tokie iškilūs žodžiai kaip „legendinis“, „poezijos didmeistris“, Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Kūčių vakaras pagal protėvių papročius (0)

Kūčios | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Kai tamsusis metų laikas pasibeldžia į mūsų visų gyvenimus, o iš dangaus palengva ima kristi baltos ir lengvutės snaigės, visi sutartinai ima laukti artėjančių Kūčių ir Kalėdų.

Vieni šių švenčių laukia garsiai, iš anksto planuodami patiekalus, veiklas, ruošdami dovanėles artimiesiems. Kiti plaukia įprasta vaga, tačiau širdyje tarsi užgimsta kažkoks nepaaiškinamas laukimas, jaukumo jausmas, noras su visais susitaikyti, jausti meilę aplink ir savyje.

Būtent šiuo laikotarpiu, padidėja noras atlikti kuo daugiau gerų darbų ir užsidėti sau nematomą pliusiuką sąžinėje, kuris ateityje lyg ir garantuos vietelę Dievo pašonėje. Skaityti toliau

R. Švedienė. Senis Kalėda nedalijo daiktinių dovanų (0)

Mūsų Kalėda. 2003 m. Nuotrauka iš VšĮ „Kalėdų Senelio paštas“ archyvo.

Kaip vadinti – Kalėdų Senis, Kalėdų Senelis, o gal Senis Kalėda? Dabar vadinam ir Kalėdų Seniu, ir Kalėdų Seneliu, o tautosakoje galima rasti pavyzdžių su Seniu Kalėda. Yra nuomonių, esą pavadinimas Kalėdų Senis laikytinas bendrinei kalbai neteiktinu hibridu. Žinoma, dabar jau retas kas pasakys, kad tai  Senelis šaltis. 

Štai etnologas prof. Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008) rašo: Rytų Aukštaitijoje tarpušvenčiu į kiekvienos trobos duris pasibelsdavo Senis Kalėda. Jis toks: apsirengęs išvirkščiais kailiniais, su kupra, pasiramsčiuoja dideliausia krivule. Būdavo dar lydimas būrio „avinėlių“. Skaityti toliau

XX a. Pilėnai. 1946 m. Kalėdos Labūnavoje (2)

Kulkosvaidininkas Zenonas | I. Meškausko asmen. archyvo nuotr.

Niekas neprisimena, kada pastatytas Labūnavos dvaro mūrinis bokštas. Galbūt dar baudžiavos laikais: dvarininkui savo valdoms apžvelgti, kaip dirba baudžiavininkai jų laukuose kavos puodelį išgerti. Daug ką matė laukuose stovintis vienišas bokštas. Tik vargu, ar jis yra matęs tokią aršią vietinių artojų kovą su svetimaisiais. Bokštas tapo tartum dvidešimto amžiaus Pilėnai? Tik šį kartą nelaimę atnešė ne krikšto nešėjai iš Vakarų, baltais apsiaustais su juodais kryžiais, o „pasaulio išvaduotojai“ žvaigždėtomis kepurėmis iš Rytų. Bokšto sieną varpė ne aštrios ietys, o spiečius kulkų „dum-dum“. Šios mūro sienos dengė ne tik kovotojus, bet moteris ir vaikus, kurie nenorėjo nusilenkti atėjūnams. Stovi kulkų suvarpytas, apšepęs bokštas, bylodamas, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Vorkuta šiandien (1)

vorkuta_r-jasukaitienes-nuotr

Kiekvienam lietuviui Vorkutos pavadinimas pirmiausia asocijuojasi su trėmimais, šachtomis, kuriose dirbo ne tik mūsų tautiečiai. Čia, šiaurės poliaračio link, buvo tremiami įvairių tautų (anti)sovietiniai piliečiai. Ir ne tik. Pasitaikydavo vokiečių, lenkų, suomių,  net amerikiečių.

Einu į parodą, o vaizduotėje jau matau aplūžusius, į žemę susmegusius medinius kryželius, bekyšančius iš storos sniego pusnies, ištuštėjusias šachtas, apleistus barakus, kuriuose gyveno politiniai kaliniai. Tikiuosi palyginti Raimondo Puišio nuotraukas su savo tėvelio, buvusio kalinio, vėliau amnestuoto, bet nepaleisto-neišleisto į tėviškę, kol nepasibaigė tremties laikas – nuotraukomis, darytomis prieš šešis dešimtmečius toje pat Komijoje, tik gretimama mieste – Intoje. Vorkuta – šiauriausias miestas, iki kurio buvo nutiestas geležinkelis, kaip pasakoja ten kalėjusieji, ant tremtinių kaulų. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Prieš Kalėdas  įprasta rinkti,  be kita ko, ir Metų knygą.  Mano Metų knyga būtų   šiemet  pasirodžiusi antisovietinio pogrindžio  dalyvio  Juozo  Prapiesčio (1949 – 2013)  kūrybos rinktinė „Amalo  uogos“.  Masinės makulatūros  jūroje  autorius  atrodo kaip balta varna. Graudžiai nekomercinis.

Kaip nekomerciniai būtų Vaižgantas ar Antanas Vaičiulaitis,  su kuriais  savo humanizmu,   atjauta   žmogui įprasta lyginti brandžiausią programinį Juozo  Prapiesčio grožinės literatūros  kūrinį  „Pasaulė prasideda sodzun“. Skaityti toliau

J. Streičas. Europos humanizmas yra pavojingas (0)

Janis Streičas | U. Žilytės pieš.

Janis Streičas, garsus latvių kino režisierius, rugsėjo 26 d. atšventė 80-metį. Populiariausi jo filmai – „Svetimos aistros“, „Teatras“, „Joninių nakties spalvos limuzinas“, „Žmogaus vaikas“, „Rudolfo palikimas“. Dabar užsiima tapyba, organizuoja plenerus Dzūkijoje, Veisiejuose. Dažnai lankosi sodyboje prie Kapčiamiesčio. Jo žmona Vida yra lietuvė, dukra Viktorija – Kauno muzikinio teatro aktorė ir dainininkė. Tad visai suprantamas jo prisipažinimas: „Taip, aš esu beveik lietuvis…“

– Sakoma, kad latgaliai skiriasi nuo kitų latvių, nežinia kuo jie dedasi!

Nereikia klausytis kvailų šnekų. Lat­galiai yra pagrindinė gentis, davusi Lat­vijai vardą, vėliavą ir kalbą, augusi kultūros vystymosi kelyje, sąlytyje su Europa, su kitomis tautomis, su lyviais, kuršiais, vokiečiais. Skaityti toliau