Neseniai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ man į draugus pasiprašė faktiškai anoniminė draugė, kalbanti savo šunelio meškio Hugo vardu. Visas mintis ji išsako jo „žodžiais“ ir akių išraiška… Šiandien štai skaitau jos įrašą apie skurdą
Gal nemadinga apie tai priminti? Bet tiek daug žmogaus šilumos tekste ir komentaruose, kad pagalvojau: šiai dienai tebus ši mažytė žinutė iš „Facebook“ mums vietoj komunijos.
Vilniaus universiteto Centrinė akademinės etikos komisija, vadovaujama nihilizmo profesorės Ritos Šerpytytės, de facto pripažino, kad aš esu „Karbauskio bybčiulpys“ ir „šiukšlė“.
Verta įsidėmėti: jei kas kurį dėstytoją ar studentą išvadins necenzūriniais žodžiais, galite drąsiai reikšti pritarimą spausdami „patinka“ (o, ko gero, ir pritarti žodžiu), „nes tai gali reikšti pritarimą ne visam komentarui su jo vulgariu išsireiškimu, o Skaityti toliau
Vakar teko susidurti su rajono paauglių gauja. Nieko naujo turbūt, tačiau kai judi mašina, o ne kojomis, – daug ko nepastebi. Mane tas susidūrimas nustebino. Ir taip gana nemaloniai.
Prie stotelės pastebėjau nepilnamečių susirinkimą. Šūksmai, riksmai. Nežinau, gėrė jie, rūkė ar vartojo. Tačiau praeiviai aplenkdavo nekukliai tą vietą. Ir vėliau kaimynai pasakojo, kad bijo pro čia eiti namo ir suka tolimesniu keliu.
Mano paprašymas išsiskirstyti paveikė skirtingai. Didžioji dalis suprato, kad gal Skaityti toliau
Deja, tikrai be išeities. Ir kai buvo nelaisvė, buvo tokių. Ir kai laisvė, yra tokių. Dar beviltiškiau. Miega. Jeigu tai miegas. Dulkė smulkus lietus. Bet ant jo nelyja. Yra stogelis. Stotelė jam namai. Aprūpinti namai. Nes šalia stovi tik pradėtas gerti butelis. Tik pradėtas. Nubus, pasuks galvą – yra! Keletas gurkšnių, ir toliau – gyvenimas po stogeliu… Visa stotelė jo. Tiktai jo. Kad ir dulkia lietutis, niekas iš keleivių neina į ją atsisėsti ar bent atsistoti šalia. Užimta! Tai ir stovi šalia stotelės.
Stovi mokytoja. Ji dirba mieste, o gyvena miestelyje – autobusu važinėja. Ji gerai supranta, koks likimas, koks gyvenimas to miegančiojo… Skaityti toliau
Visi jie šiek tiek mano vaikai. Tas jų jaunatviškai valiūkiškas pamuzikavimas prasidėjo… mano vaikų kambaryje. Nebūčiau nei atsiminusi, nei ką apie tai sakiusi. Bet… Kai staigiai patraukiau retai betraukomą komodos stalčių, sprigtelėjo viena užkliuvusi fotkelė ir nusklendė ant žemės. (Stalčius perkimštas senų nuotraukų.) Pakėliau, žiūriu – ogi puikiai pažįstamas jaunuolynas! Kitoje pusėje mano pačios užrašyta – „Bavariukai“, 1997 m. birželis“.
Šis užrašas, data lyg ir sugraudino šiek tiek… Praėjo jau dvidešimt metų, kai jie visi penki Skaityti toliau
AK TAI ŠIANDIEN TAS VAKARAS, AK TAI ŠIANDIEN TA NAKTIS!.. Išgirdau per radiją, kad šią naktį bus sutelktos policijos pajėgos, visaip suaktyvintas pareigūnų budrumas. (Gal net ligoninių priimamieji labiau pasirengę – tą jau pridedu nuo savęs…) Klausite, iš kur ta padidintos grėsmės situacija? Atsakymas: PASKUTINIS SKAMBUTIS! Esą, abiturientai blūdys per naktį, ir visko gali įvykti…
Kad ir kiek praeina metų, kiekvienas prisimename mokyklinius metus, prisimename savo mokytojus. Žinoma, ir paskutinį Skaityti toliau
Šiame straipsnyje trumpai reziumuojame tyrimo apie konflikto priežastis bei jo sprendimo naujovišką būdą – mediaciją rezultatus. Tyrimą atliko doc. dr. Eglė Celiešienė ir doc. dr. Angelė Kaušylienė (Lietuvos edukoloijos universitetas). Lietuvoje mediacija, naujas konflikto sprendimo būdas, dar nelabai girdėtas dalykas, bet būtų labai naudingas ugdymo įstaigose.
Alternatyviems konfliktų sprendimo būdams įsitvirtinant teisinėje sistemoje, vis dažniau kalbama apie mediacijos taikymą ugdymo sistemoje. Skaityti toliau
Ketvirto Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo Vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto ,,VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra” straipsnio tikslas – projekto rezultatai ir gerosios praktikos pristatymas.
Vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto įgyvendinimo metu buvo įsteigti du nauji vaikų dienos centrai, vieno jų, įsikūrusio Čižiūnuose, atnaujinta infrastruktūra bei modernizuoti visi, projekte dalyvavę dienos centrai, įsigyjant naujų veiklos priemonių. Projekto metu vykdyti mokymai rizikos grupės vaikams ir jų šeimos nariams bei teiktos šeimos įgalinimo paslaugos, kurias, tikimasi, bus galima toliau tęsti ir ateityje. Skaityti toliau
Trečiojo Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo Vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ straipsnio tikslas – informuoti plačiąją visuomenę apie projekto vykdymą ir įgyvendinimą, atliktus tyrimus.
Įvairių tyrimų, kuriuose analizuojamas užimtumas, socialinės problemos ir socialinės įterpties skatinimo būdai, duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje daugėja žmonių, atsidūrusių socialinio gyvenimo paribyje ir nebegalinčių savarankiškai naudotis minimaliais visuomenės Skaityti toliau
Antrojo Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo Vaikų dienos centro (VDC) „Navininkai“ projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ straipsnio tikslas – pranešti plačiajai visuomenei apie projekto, skirto rizikos grupės vaikams ir jų šeimoms, vykdymą ir įgyvendinimą, atliktus tyrimus.
Patyriminiai mokymai ir naujos kompleksinės šeimos įgalinimo paslaugos, anot Vaikų dienos centro „Navininkai“, gali gerokai prisidėti prie rizikos grupės vaikų ir jų šeimos narių gerovės kūrimo, bendravimo, savitarpio supratimo lavinimo.
Patyriminis mokymas – žinios ir gebėjimai, kuriuos galima pritaikyti kasdieniame gyvenime Skaityti toliau
Pirmojo Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo Vaikų dienos centro (VDC) „Navininkai“ projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ straipsnio tikslas – supažindinti plačiąją visuomenę, bendruomenės narius su projektu ir siekiamais tikslais.
Ne vienerius metus Lietuvos šeimoms buvo prieinama tik pasyvi pagalba, tai yra materialinė parama ir stacionarios socialinės paslaugos. Aktyvios pagalbos paslaugų sritis nebuvo plėtojama. Po viešojo sektoriaus pertvarkų socialinės paslaugos ir jų spektro plėtra tapo svarbia socialinės apsaugos dalimi. Kartu padidėjo socialinių paslaugų Skaityti toliau
Nors artėja pavasario lygiadienis, kai dienos vis ilgėja ir mes pasitinkame šviesos dievus, ne per seniausiai šventėm Užgavėnes, ką tik praūžė Kaziuko turgus ir sulaukėme Kovo 11-osios, vis dėlto noriu pasvarstyti, kas keičiasi.
Ar tradicijos keičiasi? Mano karta dar nešventė Helovino, tačiau po mokyklos baigimo jau praėjo dvidešimt metų. Tiesą pasakius, nešventėm mes ir Užgavėnių. Ko gero, didžiausios šventės buvo Kūčios, šv.Kalėdos ir Naujieji Metai.
Taigi – apie švenčių tradiciją. Kadangi mes gimę ir užaugę mieste, Užgavėnių nelabai perėmėme. Galbūt įspūdingiausios jos – Rumšiškėse. Vis dėlto Užgavėnės – kaimo šventė, kaimo tradicija. Skaityti toliau
„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.
IV. Apie klouno klišę, populiariąsias klasės grupes ir ateitį.
Beatričė RASTENYTĖ. O apskritai jums nepanašu tai į kažkokį klouno principą, klišę? Nors, ko gero, kažkaip žiauriau viskas atrodo. O kaip ta versija, kad išsirenka kažkokį geresnį vaiką, iš kurio tyčiojasi, kažkokį tobulesnį?
VILIJA. Na, pavydi…
MIGLĖ. Pavydi. Taip.
Dalia RASTENIENĖ. Ir tada pradeda jį smukdyti? Skaityti toliau
„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.
III. Apie jaunimo sroves, stilius ir saitų nebuvimą
Beatričė RASTENYTĖ. Kokios srovės dabar vyrauja pas jus? Na, hipsteriai, pavyzdžiui…
Dalia RASTENIENĖ. O kas tie hipsteriai, tiesą pasakius?
MIGLĖ. Jie rengiasi vos ne kaip „bomžai“, dažniausiai būna su akiniais…
(Juokas.) Skaityti toliau
„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.
II. Slaptas mokinių gyvenimas, vertybės bei melas ir kokios merginos yra gražios
Dalia Rastenienė. Beata Tiškevič-Hasanova viešojoje erdvėje pasakoja, kaip iš jos mokykloje tyčiodavosi, nes jos dantys stambūs ir šiek tiek atsikišę. Ji vėliau briketus nešiojo. Ji pasakoja, kad labai norėdavo pasisakyti savo mintis išdėstyti. Na, ji slaviško kraujo, atvira, ne tokia santūri kaip lietuviai. Ir visi iš jos šaipydavosi, kad ji ne tokia kaip jie. Dabar, jau užaugusi, baigusi aktoriaus studijas, ji apie tai pasakoja kaip apie didžiausią nuoskaudą ir pastebi, kad mokykloje bent koks intelektinis proveržis netoleruojamas, bent jau mokinių. Skaityti toliau
„Saulės arkliukų“ redakcija kalbasi su vilnietėmis dvyliktos klasės gimnazistėmis Migle ir Vilija bei su vienos iš jų mama Erika.
I. Kaukės
Dalia Rastenienė. Papasakokit, kaip mokykloje vyksta patyčios? Mano kartos žmogus to negali įsivaizduoti.
Miglė. Na, pavyzdžiui, kai mokinys eina atsakinėti, tai iš jo juokiasi, kol jis stovi Skaityti toliau
I
Kai imi apie tai galvoti, pasaulyje viskas daugmaž sukasi apie obuolius… Ir aiškiai per mažai dėmesio skiriama kriaušėms!
Obuolys nukrito Niutonui ant galvos, Ievą gyvatynas rojuje obuoliu sugundė… Jei tik kur kas apie vaisius užsimena, tai, žiūrėk, tuoj sukonkretinama į obuolį!
Obuolys rūgštus, nuo medžio nukrėstas, žieminis – išlaikytas, kol senos močiutės skruostus primena ir dar per Kalėdas palėpėj vasara kvepia; Skaityti toliau
