Mes skaitome knygas

Hermano Hesės kūrybos populiarumas kaip visuomenės sveikatos rodiklis (1)

Hermanas Hesė

Seniai seniai, kai mano karta augo, pasirinkti, kurias knygas skaityti, buvo lengva – iš pasaulinės literatūros buvo leidžiama, kas laiko patikrinta  ir kam autorinių teisių mokesčio terminas jau pasibaigęs: augom, skaitydami Aleksandrą Diuma (Alexandre Diuma) ir Valterį Skotą (Walter Scott), „Gylį“ (Etelė Lilijana Voinič (Ethel Lilian Voinich) ir „Džeinę Eir“ (Šarlotė Brontė (Charlotte Bronte). Paskui į rankas patekdavo ir Hermanas Hesė… „Stepių vilkas“ buvo populiariausias, „Demianas“, „Sidharta“ – nemažiau. O kur dar „Stiklo karoliukų žaidimas“ – gal ne visi iki jo buvom evoliucionavę, bet kas pamėgdavo, skaitydavo po kelis kartus, ieškodami atsakymų į jaunų žmonių klausimus, dėl ko gyvenam, kaip gyventi teisingai, kaip yra su pašaukimu, kokia moralė turi pirmumą – visuomenės diktuojama ar individuali? Kaip gyventi save, bet būti Skaityti toliau

Amy Tan apie likimą: neviltį ir viltį (0)

Amy Tan | asmeninė nuotr.

Amy Tan. Malonumų rūmai. Vilnius: Tyto alba, 2015.

Kinų kilmės amerikiečių rašytoja Amy Tan (g. 1952 m.) savo esė rinkinio „Kita likimo pusė“ (The Opposite of Fate: A Book of Musings, 2003) įžangoje rašė: „ (mano mama) šventai tikėjo, jog tapsiu gydytoja. Bet vėliau kiekvienam, kas tik norėjo girdėti, kartojo visada žinojusi, jog tapsiu rašytoja – šitaip pakeisdama, ką sako, ji pakeitė ir likimą ir dabar jos viltis buvo išsipildžiusi – štai stovėjau aš, tapusi rašytoja, tiksliai, kaip mama ir išpranašavo…“

Skaityti toliau

Idealiai atitikti laikmečio reikalavimus: apie Izmailą Kadarę (1)

Albanų rašytojas Izmailas Kadarė (Ismail Kadare) savo karjerą pradėjo komunistinio E. Hokshos (E. Hoxha) režimo metu, kaip ir buvo priimta tada, baigęs istoriją ir filologiją Tiranos universitete (1956 m.) ir gavęs mokytojo diplomą… Tiesa, dar buvo „privalomos“ tais laikais studijos Maskvoje, M. Gorkio literatūros institute, – ten studijavo, pvz., Gogolį ar Dostojevskį, tada buvusius uždraustus Albanijoje… 1962 metais, grįžęs į gimtinę, išleido pirmą romaną „Generolas ir jo mirusioji armija“. Knyga atsitiktinai pakliuvo į rankas prancūzų žurnalistui, kuris parekomendavo ją išversti ir išleisti leidyklai Paryžiuje. Nuo tada I. Kadarė yra žymiausias albanų rašytojas, tiek savoj šaly, tiek pasaulyje.

Skaityti toliau

NERIS – atstatykim prarastą pasaulį bent jau savo atminty… (2)

image1-1200

Vaitkevičius, Vykintas. Neris. I–IV dalys: 2007 metų Neries ekspedicijos dienoraščiai. Vilnius: Mintis, 2010–2015.

1857 metų vasarą archeologinės komisijos narys grafas Konstantinas Tiškevičius surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Jos dienoraščiai vėliau tapo istoriografijoje išskirtine knyga „Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu“. Praėjus 150 metų Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų įgula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.

Skaityti toliau

„Atspindžiai”: Ignas Staškevičius – dar jaučiuosi mėgėjas…(video) (0)

Audrys Antanaitis, Ignas Staškevičius | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Igno Staškevičiaus Lietuvos žmonėms pristatyti nereikia. Jis – verslininkas, sportininkas, rašytojas.

Universalus žmogus, kuris sakosi nesijaučiąs galinčiu kitus mokyti autoritetu.Tiesa? Ar kuklumas?

Vilniaus knygų mugėje Alko komanda Igną Staškevičių pakalbino. Skaityti toliau

Metai Provanse ir tūkstantis dienų Venecijoje (nuotraukos) (2)

Metai Provance angliškai

I

Ar gali būti, kad mieliausiai skaitome apie tai, ko mūsų gyvenime jau nebėra? Kad svajonės yra prarasta praeitis?

Tai buvo jau seniai… Laikas bėga taip greitai, kad labai seniai pirmą kartą skaičiau Peterio Meilo (Peter Mayle) knygą „Metai Provanse“ (A Year in Provance,1989 m.)… Šįmet jau dvidešimt metų, kaip autorius Provansu susižavėjo ir jamesu žmona apsigyveno (namas, apie kurį šioje knygoje rašoma, parduotas 2011 m. ir pačiam autoriui jau 70!). Kadangi tada jau gyvenau Olandijoje ir knygą skaičiau, kai ji buvo Skaityti toliau

Knygos „Nuo pintinės iki rankinės“ pristatymas, rankinių parodos atidarymas (0)

nuo pintines iki rankines

Balandžio 26 d., antradienis 17.30 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje  (Kaštonų g. 7) Vilniaus etninės kultūros centras (VEKC) rengia Irenos Felomenos Juškienės knygos „Nuo pintinės iki rankinės“ pristatymą bei tekstilės meistrės, dizainerės Editos Petravičienės rankinių parodos atidarymą.

„Nuo pintinės iki rankinės“ – tai populiari pažintinė knyga, kuri supažindins skaitytoją su XIX–XX  a. laikotarpiu Lietuvoje naudotų įvairių dėklų (piniginių, ryšulių, maišelių, krepšių, krepšelių, pintinių ir pan.) paskirtimi ir gaminimo būdais. Skaityti toliau

Joanos Trolope knygos – visada tradicijos ir modernumo priešprieša (0)

Joana Trolope (Joanna Trollope) | Robino Mefju (Robin Matthew) nuotrauka

Su Joanos Trolope (Joanna Trollope) kūryba pirmą kartą teko susidurti seniai – kokiais 1995 metais, kai pasitaikė pažiūrėti anglų gamybos tv miniserialą „Pastoriaus žmona“ ( The Rector‘s wife) – anglų filmai visada gražūs vietovaizdžiais, interjerais, architektūra ir parkais bei gėlynais – jų vedama, noriai įžengi į kitą pasaulį…

„Kitokį“ – lengva pasakyti. O jei pasigilinti, kodėl jis kitoks nei kasdienybė, net ir kasdienybę vaizduodamas? Kodėl Anglija, visa Didžioji Britanija, Airija kitokios, nors egzistuoja dabar ir netoliese? Skaityti toliau

Žmogaus dvasios kalba (1)

Kerolain Mais (Caroline Myss). Nuotrauka iš interneto: http://www.myss.com/wp-content/uploads/2015/05/carolyn.png

Myss, Caroline. Kas tu esi? Arhetipai. Vilnius: Alma litera, 2014. Iš anglų kalbos išvertė Karolina Mataitytė. Anglų kalba knyga buvo išleista 2013 metais (Archetypes: Who Are You?Hay House, 2013, ISBN 978-1401941086).

Kerolain Mais (Caroline Myss) yra lenkų kilmės amerikiečių autorė, 20 metų besidominti energetine medicina ir žmogaus sąmone. Pasak mokslininkės, archetipų kalba – tai universali žmogaus dvasios kalba, kuri jungia žmones per tai, ką K. G. Jungas (Carl Gustav Jung) pavadino „kolektyvine pasąmone“. Skaityti toliau

„Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“ (0)

„Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“2007 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija išleido atnaujintą UNESCO Pasaulio paveldo centro kartu su Asocijuotųjų mokyklų tinklu (Associated Schools Project Network; ASPnet) 1994 m. vykdyto jaunimo švietimo projekto „Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“ metodinį leidinį lietuvių kalba.

Mokymo vadovas „Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“ – vertingas mokytojo pagalbininkas, padedantis sustiprinti jaunų žmonių suvokimą, kad labai svarbu išsaugoti vietinio, nacionalinio ir pasaulinės reikšmės paveldą. Leidinys suteikia būtinų žinių ir padeda ugdyti visą gyvenimą trunkantį pasišventimą šiam garbingam siekiui, skatina mokytojų kūrybiškumą ir šiuolaikiškų metodų naudojimą, kas ne tik paakina jaunimą aktyviai domėtis ir rūpintis pasaulio paveldo apsauga, bet ir gerina mokymosi procesą mokyklose ir bendruomenėse. Skaityti toliau

Bateliai, rožiniai kaip ciklameno žiedas (0)

Džoana Haris. Lorne Cambell nuotrauka.

Įspūdžiai apie Džoanos Haris knygą „Ledinukų bateliai“ (Joanne Harris. Ledinukų bateliai. Vilnius: Versus Aureus, 2010, 598 p.). Knyga originalo kalba pasirodė 2007-aisiais (Joanne Harris. The Lollypop Shoes. United Kingdom: Doubleday, 2007, 352 p.)

Paryžių mylėjau iš senų laikų, nuo tada, kai jis dar saugiai nuo manęs buvo paslėptas už geležinės uždangos, ir, faktiškai, man egzistavo tik kaip žemėlapis (kurį irgi buvau labai laiminga turėdama) – smulkiausios visų dvidešimt arrondissement – rajonų, sudarančių tikrąjį Paryžių, gatvelės mintyse išvaikščiotos, kiekvieną kiek žymesnę vietą žinojau kur rasti… Skaityti toliau

Nežinomas Vydūno inskriptas: dedikacija ir autografas (nuotraukos) (1)

Knygos fragmentas su dedikacija kito Vydūno veikalo „Amžina ugnis“ fone.

Šią Vydūno knygą „Giesmės mišriam chorui“ įsigijau aukcione. Labai reta knyga, preliminariais duomenimis, tai vienintelis Lietuvoje išlikęs šios knygos egzempliorius. O ir šiaip, juk daug jo knygų buvo konfiskuotos, atsidūrė nacių lauže, kai buvo deginamos jiems neįtikusios knygos.

Vertingas pats leidinys, juolab kad jame yra ir Vydūno dedikacija. Užrašė būtent kitą dieną po mūsų lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties. Gali būti, jog buvo sumanyta tądien jiems skirtas giesmes giedoti: pažymėta 1933.07.18 – tai mūsų lakūnų triumfo ir žūties diena. Pasirašyta 1933.07.19. Skaityti toliau

„Meno kaip tokio nėra…“ (0)

Paulo Coelho savo, kaip rašytojo, karjeros pradžioje. F. Mantovani‘o nuotrauka.

„Meno kaip tokio nėra, yra tik įvairios antropologinės praktikos…“, – yra tekę girdėti sakant…

Apie Paulo Kueljo (Paulo Coelho) „Alchemiką“, tuo pat principu pažiūrėjus, galima pasakyti, jog tai – ne literatūra. Jis būtų geriau priskirtinas prie „antropologinių praktikų“ – sakmių, mitų, pasakų, liaudies kūrybos ir to, ko jomis norima pasiekti.

Ką liaudis pati kuria ar ko nekuria, galima ginčytis, ir galo nebus, bet visada buvo ir yra žmonių, kuriuos būtų galima prilyginti šamanui, burtininkui raganiui, žyniui, magui ( alchemikui?), Skaityti toliau

B. Rastenytė. Gėrio ir blogio kova: J. Ivanauskaitės „Placebą“ prisiminus (1)

Šv. Jurgis. XIX a. Kretingos r., Knėžų k. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijos. | Dalios Rastenienės nuotrauka.

Džordžo Orvelo knyga „1984-ieji“ yra įvardijama kaip politinės fantastikos kūrinys, vaizduojantis totalitarinio režimo mechanizmą. Rėjaus Bredberio fantastinis kūrinys „451° Farenheito“ piešia kasdienį XXI a. amerikiečio gyvenimą: televizorių ekranai, įrengti trijose sienose, netgi šnekina šeimininkę, jai atsako, atstoja gyvus žmones, veikėja pati juos vadina „giminaičiais“. Į ausis įkišti radijo ausinukai užliūliuoja ją, perkelia į dirbtinį pasaulį. Ji apkurtinta reproduktorių, apakinta teleekranų (1; 273). Abu šie autoriai yra XX a. vidurio rašytojai. Jie projektuoja ateitį, kuri kyla, žinoma, iš tuometinės dabarties realijų, ateities užuomazgų dabartyje ir galbūt potencinių ateities galimybių. Dž. Orvelas (George Orwell) ir R. Bredberis (Ray Bradbury) Skaityti toliau

Magiška išmintis – tai, kas yra už žodžių (1)

Knygos: Andrzej Franaszek. Miłosz. Biografija. (Vilnius: Apostrofa, 2015.) viršelis. Gaivos paprastosios nuotrauka.

Andrzej Franaszek. Miłosz. Biografija. Vertė Vytas Dekšnys. Vilnius: Apostrofa, 2015. 976 p., iliustr.

Jau net yra nuomonių, kad informacijos amžius baigiasi (prasideda malonumų… gali būti)… Aš pati dar vis iki ausų įklimpusi į informacijos studijavimą, nors gal todėl, kad man tai malonu. Kažkuriuo gyvenimo momentu supratau, jog visko vienodai giliai žinoti neįmanoma – geriau tada žinok pavienius autorius, studijuok asmenybes, kurios tau iš tikrųjų prie širdies, jei jas pasirenki, – arba laikai tuos žmones pačiais protingiausiais, labiausiai patyrusiais gyvenime ir iš jų galima daugiausia išmokti, bet tada jau tapk autoritetu tuo klausimu, žinok apie juos viską, ką žinoti tau naudinga. Skaityti toliau

Clarissa Pinkola Estés. „Bėgančios su vilkais: Laukinės Moters archetipas mituose ir pasakose“ (0)

Lietuvių kalba šią knygą išleido leidykla „Alma littera“ 2005 metais, nors iki tol norintieji ją skaitė rusiškai ar lenkiškai. Ir angliškai, žinoma… (Women Who Run With the Wolves: Myths and Stories of the Wild Woman Archetype. Ballantine, 1992/ 1995; New York, 1997). Šiemet „Alma littera“ lietuvišką leidimą pakartojo ir kaip tik šiuo metu ją galima įsigyti knygynuose. Ji iš tų knygų, kur, kartą išleista, iš skaitytojų rankų jau nebepaleidžiama, skaitymo erdvės nebepalieka.

Dabartinei jaunajai kartai elektroninį šios knygos variantą originalo kalba išleis – pagaliau – šįmet, liepos mėnesį, taigi vėl bus pagyvėjęs susidomėjimas. Skaityti toliau

Bernard Friot. Kitas aš (0)

Bernard FriotRegis, Lietuvoje niekas nepristatinėja prieš septynerius metus leistų knygų, o mes manome, kad taip gali ir turi būti. Mes skaitome ne tik naujas, ką tik išleistas knygas. Reikalinga knyga – ne jogurto indelis, kurio galiojimo laikas ribotas, todėl nepraeikime pro šalį pamatę bibliotekoje serijos „Išpažintys“ knygas – jos prisideda prie tylos nutraukimo akcijos, ir, jei nėra šalia gyvo žmogaus, tebūnie tai knyga, pasakojanti, kaip negandas išgyvena KITAS žmogus.

SEPTYNIOS SAVAITĖS DIENOS, ARBA GYVENIMO KARAVANAS

Bernard Friot. Kitas aš. Serija „Išpažintys“. Apysaka. Iš prancūzų kalbos vertė Danutė Povilavičiūtė, Vilnius: Gimtasis žodis, 2008. ISSN 1822-9433, ISBN 978-9955-16-218-6

Knygos leidimą parėmė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija, Prancūzijos ambasada Lietuvoje,

Skaityti toliau